Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-189-480/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: 2S-189-480/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05166-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas: E. Z.
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-189-480/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05166-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2

(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1667-959/2023 pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl juridinių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjas nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. mokėsi kinomechaniko kvalifikacijos įsigijimo ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. mokėsi veterinarijos gydytojo kvalifikacijos įsigijimo (toliau – pirmasis reikalavimas); 2) darbo laikas nuo 1974 m. rugpjūčio 1 d. iki 1974 m. rugpjūčio 31 d. yra pareiškėjo nepertraukiamas darbo laikas (toliau – antrasis reikalavimas); 3) pareiškėjo nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. pagrindinio pragyvenimo šaltiniu buvo pajamas gautos iš (duomenys neskelbtini), apmokestintos pensijų socialinio draudimo įnašu (toliau – trečiasis reikalavimas); 4) pareiškėjas nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio pajamų 132 rublius ir (duomenys neskelbtini) įnešė 7,26 rublius pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų pajamų 132 rublių, nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio pajamų 231 rublius ir (duomenys neskelbtini) įnešė 12,70 rublių pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų pajamų 231 rublių (toliau – ketvirtasis reikalavimas); 5) nuo pareiškėjo nuo 1973 m. lapkričio 6 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. gautų 0,47 litų pajamų (duomenys neskelbtini) įnešė 0,002585 litų pensijų socialinio draudimo įnašą, nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. gegužės 30 d. gautų 1,96 litų pajamų (duomenys neskelbtini) įnešė 0,1078 lito pensijų socialinio draudimo įnašą (toliau – penktasis reikalavimas); 6) pareiškėjo nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo pajamas gautos iš (duomenys neskelbtini), apmokestintos pensijų socialinio draudimo įnašu (toliau – šeštasis reikalavimas); 7) pareiškėjas nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 160 rublių pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 7,04 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 160 rublių pajamų; nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 600 rub. pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 26,40 rub. pensijų socialinio draudime įnašą nuo jo gautų 600 rublių pajamų; nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 480 rub. pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 21,12 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 480 rub. pajamų; nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 480 rub. pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 21,12 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 480 rub. pajamų; nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. gavo 400 rub. pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 16,60 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 400 rub. pajamų; nuo 1978 m. lapkričio 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. gavo 112,50 rub. pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 4,95 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 112,50 rub. pajamų; nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1979 m. sausio 31 d. gavo 56,25 rub pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 2,47 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 56,25 rub. pajamų; nuo 1979 m. vasario 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. gavo 225 rub. pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 9,90 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 56,25 rub. pajamų (toliau – septintasis reikalavimas); 8) pareiškėjas nuo 1976 m. liepos 5 d. iki 1976 m. liepos 30 d. dirbo betonuotojo kvalifikacijoje, gavo 148,40 rub. pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 9,79 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 148,40 rub. pajamų (toliau – aštuntasis reikalavimas); 9) pareiškėjas nuo 1977 m. liepos 1 d. iki 1977 m. liepos 30 d. dirbo veterinarijos gydytoju, gavo 130 rublių pajamų ir (duomenys neskelbtini) įnešė 5,72 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 130 rub. pajamų (toliau – devintasis reikalavimas); 10) nuo pareiškėjo nuo 1978 m. liepos 10 d. iki 1978 m. liepos 20 d. gautų 447,69 rub. pajamų (duomenys neskelbtini) įnešė 19,70 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą (toliau – dešimtasis reikalavimas).

2. Pareiškime nurodė, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai su tikslu nustatyti darbo laiką, nepertraukiamo darbo laiką, bendrosios ir individualios dalies valstybinės socialinio draudimo išmokos-pensijos apskaičiavimui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022 jau yra konstatavęs, jog pareiškėjo nurodytais laikotarpiais pareiškėjas mokėsi nurodytose mokymosi įstaigose. Be kita ko, visi dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. mokėsi kino mechanikos (duomenys neskelbtini), o nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. mokėsi veterinarijos gydytojo specialybės (duomenys neskelbtini), yra išlikę o stojamųjų egzaminų laikas neturi juridinės reikšmės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444–445 straipsniais teismui nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad jis minėtose mokymosi įstaigose gavo stipendiją, nuo kurios buvo mokami socialinio draudimo įnašai jau yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu byla šioje dalyje turi būti nutraukta.

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV prie SADM), pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko VSDFV Kauno skyriaus atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, motyvus ir argumentus, ir prašė nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad jis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) ir nuo 1974 m. liepos 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) gavo stipendiją, nuo kurios buvo mokami socialinio draudimo įnašai, likusioje dalyje pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo patikslinto pareiškimo pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį, išskyrus tą jo dalį, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nurodytos 0,47 litų pajamos buvo gautos ir 0,002585 litų pensijų socialinio draudimo įnašas sumokėtas ir per laikotarpį nuo 1973 m. lapkričio 6 d. iki 1973 m. lapkričio 16 d., šeštąjį, septintąjį bei dešimtąjį reikalavimus.

6. Teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022 netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavo stipendiją, nuo kurios buvo mokami socialinio draudimo įnašai, laikė, jog pareiškimu prašomi nustatyti faktai, nurodyti pareiškimo pirmajame, trečiajame, ketvirtajame, šeštajame, septintajame reikalavimuose, iš esmės jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad jie neturi juridinės reikšmės, nes, juos nustačius, pareiškėjas neįgis naujų teisių ar pareigų, esamos teisės ir pareigos nebus modifikuotos ar panaikintos, šių faktų nustatymas negali įtakoti darbo laiko, nepertraukiamo darbo laiko, pareiškėjo pensijos apskaičiavimo, todėl civilinę bylą dalyje, kurioje pareikšti šie reikalavimai, nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškimo septintasis reikalavimas, nors ir kitaip suformuluotas, savo esme yra tapatus pareiškėjo reikalavimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareikštam ir išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl teisės tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, todėl šioje dalyje byla buvo nutraukta ir CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

8. Teismas nurodė, kad laikotarpiai nuo 1973 m. lapkričio 16 d. iki 1974 m. gegužės 30 d., nuo 1978 m. liepos 10 d. iki 1978 m. spalio 20 d. jau yra įskaityti į pareiškėjo pensijų draudimo stažą, pareiškėjui jie negali būti pakartotinai įskaityti, todėl prašomi nustatyti faktai, nurodyti pareiškimo dešimtajame bei iš dalies penktajame reikalavimuose, taip pat neturi juridinės reikšmės, todėl bylos dalis dėl šių faktų nustatymo, išskyrus penktajame reikalavime nurodyto laikotarpio dalį nuo 1973 m. lapkričio 6 d. iki 1973 m. lapkričio 16 d., taip pat nutrauk CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

9. Teismas konstatavo, kad antruoju pareiškimo reikalavimu reikalaujama ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o stojamųjų egzaminų laikymo laikotarpį teisiškai kvalifikuoti nepertraukiamu darbo laiku, ir nurodė, jog šalių ginčas dėl nurodyto laikotarpio teisinio kvalifikavimo turi būti nagrinėjamas byloje dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl bylos dalį dėl antrojo pareiškimo reikalavimo taip pat nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį dalyje dėl pirmojo, antrojo–ketvirtojo, šeštojo, septintojo ir dešimtojo pareiškimo reikalavimų nutraukimo ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus pagal pirmąjį, antrąjį–ketvirtąjį, šeštąjį, septintąjį ir dešimtąjį pareiškimo reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnį, nepagrįstai ir neteisėtai nenurodė jokio argumento, kodėl nepripažino pareiškėjo konstitucinės teisės į jo darbo laiką, pagrindinį pragyvenimo šaltinį – darbo užmokestį, apmokėtą mėnesinės stipendijos norma už kino mechaniko kvalifikacijos žinių įsisavinimą su kino mechaniko darbo praktika kinoteatruose nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir (duomenys neskelbtini) įneštą valstybinį socialinio draudimo įnašą 19,96 rub. nuo pareiškėjo užmokesčio į Lietuvos biudžetą, taip pat į pareiškėjo darbo laiką, pagrindinį pragyvenimo šaltinį – darbo užmokestį, apmokėtą mėnesinės stipendijos norma už veterinarijos gydytojo kvalifikacijos žinių įsisavinimą su darbo ir gamybinio darbo praktika ūkiuose nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. ir (duomenys neskelbtini) SSSR žemės ūkio ministerijos valstybinį socialinio draudimo įnašą 103,75 rub. nuo pareiškėjo užmokesčio į Lietuvos biudžetą, nepripažino kino mechaniko kvalifikacijos ir veterinarijos gydytojo kvalifikacijos įsigijimo apmokamo darbo užmokesčiu proceso, kaip kvalifikacijos įgijimo ir šių pareiškėjo asmens duomenų įrašymo į Registro punktus Nr. 12.8, 14.7.1, 14.7.2, 14.10, 20.1.1, 20.1.1, 20.1.4.

1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijoje nurodytą teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes nepagrįstai ir neteisėtai neparinko tinkamo įstatymo, nenurodė jokio argumento, kodėl nepripažino pareiškėjo ir Lietuvos valstybės santykiams to meto: nuo 1972 m. sausio 1 d. galiojusio, skelbto Valstybės žiniose Nr. 18-137, Lietuvos SSR darbo kodekse nurodyto principo „Kas nedirba, tas nevalgo“, nurodymo 269, 270, 274 straipsniuose, kuriuo vadovavosi VSDFV Kauno skyrius, skirdamas socialinio draudimo senatvės pensijas ir 1994 m. gruodžio 31 d.; nuo 1956 m. rugpjūčio 4 d. galiojusio, skelbto SSRS Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 1044 (redakcijos: 1986 m. gegužės 22 d. ir 1990 m. gegužės 15 d.) 127 punkto, 1 punkto b papunkčio nurodymo, kuriuo vadovavosi VSDFV Kauno skyrius, skirdamas socialinio draudimo senatvės pensijas virš 500 000 piliečių Lietuvos ir 1994 m. gruodžio 31 d.; 1930 m. rugsėjo16 d. SSSR CVK ir LKT nutarimo, kuriame nurodyta, kad besimokantieji gauna užmokestį už kvalifikacijos žinių įsisavinimą, apmokamą mėnesinės stipendijos norma, gauna atostogas, apmokamas mėnesinės stipendijos norma, baigęs mokyklą specialistas gauna iš tos įstaigos, į kurią jis paskirtas dirbti, vieno mėnesio atostogas, apmokamas mėnesinės stipendijos norma, kuriuo vadovavosi VSDFV Kauno skyrius, skirdamas socialinio draudimo senatvės pensijas virš 500 000 piliečiams Lietuvos ir 1994 m. gruodžio 31 d.

1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 109 straipsnyje nurodytą teisingumo principą, nes šioje civilinėje byloje nauja proceso šalimi yra įtraukta VSDFV prie SADM ir pareikšti nauji reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (pirmasis–ketvirtasis, šeštasis, septintas ir dešimtasis reikalavimai), todėl nėra tapatūs civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022, be to, byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022 šalimi nebuvo įtrauka VSDFV prie SADM.

1.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos sąžiningumo, objektyvumo ir realumo principus, nes nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo darbo laiką nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 31 d. ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d., pareiškėjo esamas realus faktiškai dirbtas laikas padidėja 4 metais ir 9 mėnesiais, taigi, didėja bendroji dalis socialinio draudimo senatvės pensijos, ir VSDFV Kauno skyrius turi prievolę į Registrą įrašyti pareiškėjo naujus asmens duomenis.

1.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos teisinio tikrumo principą, CPK 443 straipsnio 8 dalį ir 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. XII-2512 2 straipsnio 3 punkto nurodymą, nurodantį, kad sudėjus į Registro 14.7.2 punktą, įrašytas pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas, įmokėtas nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), įmokėtas nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), įmokėtas nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 gruodžio 31 d. ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), įmokėtas nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), įmokėtas nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977 m. gruodžio 31 d. ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), įmokėtas nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), įmokėtas nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d. ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), valstybinio socialinio draudimo įmokos didės nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d. ir didės išmoka – individualioji socialinio draudimo pensijos dalis.

1.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos teisinio saugumo principą, nes nesant pareiškėjo darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščių ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių žiniaraščių ((duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir (duomenys neskelbtini) nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. buhalterijos dokumentų), pareiškėjui vienintelis kelias šiuos dokumentus, vadovaujantis CPK 442 straipsnio 1 dalimis ir 444 straipsnio dalimi, gauti per juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VSDFV Kauno skyriaus, nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Teismas skundžiama nutartimi teisingai konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimu prašomi nustatyti faktai, nurodyti pareiškimo pirmajame, trečiajame ketvirtajame, šeštajame, septintajame reikalavimuose, neturi juridinės reikšmės, nes juos nustačius, pareiškėjas neįgis naujų teisių ar pareigų, esamos teisės ir pareigos nebus modifikuotos ar panaikintos, šių faktų nustatymas negali įtakoti darbo laiko, nepertraukiamo darbo laiko, pareiškėjo pensijos apskaičiavimo, todėl teismas pagrįstai šią civilinę bylą dalyje, kurioje pareikšti šie reikalavimai, nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

2.2. Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl antrojo pareiškimo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas reikalavo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpis nuo 1974 m. rugpjūčio 1 d. iki 1974 m. rugpjūčio 31 d., kuomet jis laikė stojamuosius egzaminus į (duomenys neskelbtini) yra jo nepertraukiamas darbo laikas. Šiuo pareiškėjo reikalavimu reikalaujama ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o stojamųjų egzaminų laikymo laikotarpį teisiškai kvalifikuoti nepertraukiamu darbo laiku.

2.3. Sutinka su teismu, kad byla nutrauktina dalyje dėl pareiškėjo septintojo reikalavimo, kadangi nors šis reikalavimas ir suformuluotas kitaip, savo esme yra tapatus pareiškėjo reikalavimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareikštam ir išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022.

2.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai nurodė, kad į pareiškėjo darbo stažą įskaityti laikotarpiai nuo 1973 m. lapkričio 16 d. iki 1974 m. gegužės 30 d. ir nuo 1978 m. liepos 10 d. iki 1978 m. spalio 20 d., todėl prašomi nustatyti faktai, nurodyti pareiškimo dešimtajame bei iš dalies penktajame reikalavimuose taip pat neturi juridinės reikšmės.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VSDFV prie SADM, nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus kaip ir VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo

14. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

16. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė atsikirtimus į suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pareiškėjo atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas (rašytiniai paaiškinimai) pagal savo turinį gali būti laikomas atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pažymėtina, jog tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme civilinio proceso įstatymas nenumato, todėl, remiantis nutarties 16 punktu, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, pateikti apeliacinės instancijos teismui, nepriimami.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta bylos dalis pagal pareiškėjos E. Z. (toliau – ir apeliantas) patikslinto pareiškimo pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį, išskyrus tą jo dalį, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nurodytos 0,47 litų pajamos buvo gautos ir 0,002585 litų pensijų socialinio draudimo įnašas sumokėtas ir per laikotarpį nuo 1973 m. lapkričio 6 d. iki 1973 m. lapkričio 16 d., šeštąjį, septintąjį bei dešimtąjį reikalavimus, kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

20. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

21. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti juridinį reikšmę turinčius faktus su tikslu nustatyti darbo laiką, nepertraukiamo darbo laiką, bendrosios ir individualios dalies valstybinės socialinio draudimo išmokos-pensijos apskaičiavimui.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą dalyje dėl pareiškėjo patikslinto pareiškimo pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, šeštojo ir septintojo reikalavimų CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukė, nes pagal šiuos reikalavimus prašomi pripažinti juridinę reikšmę turintys faktai neturi juridinės reikšmės, juos nustačius pareiškėjas neįgys naujų teisių ar pareigų, esamos teisės ir pareigos nebus modifikuotos ar panaikintos, todėl šių faktų nustatymas neįtakos pareiškėjo darbo laiko, nepertraukiamo darbo laiko ir pensijos apskaičiavimo. Šiuos savo argumentus teismas grindė tuo, kad Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022 netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavo stipendiją, nuo kurios buvo mokami socialinio draudimo įnašai. Septintasis patikslinto pareiškimo reikalavimas skundžiama nutartimi taip pat buvo nutrauktas ir CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes nors šis reikalavimas ir kitaip suformuluotas, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra tapatus pareiškėjo reikalavimui Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022 pareikštam ir išnagrinėtam reikalavimui.

23. Atskirajame skunde apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, nurodė, jog šie patikslinto pareiškimo reikalavimai nėra tapatūs su reikalavimais Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022, be to, minėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta VSDFV prie SADM.

24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-1713-1126/2022 nustatyta, kad šioje byloje apeliantas pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. gavęs 33 rub./mėn. iš (duomenys neskelbtini) ir į Valstybinį socialinio draudimo fondą yra įmokėjęs valstybinius socialinio draudimo pensijų mokesčius: 19,96 rub. 5,5 proc. tarifu nuo priskaičiuotų 363 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. per (duomenys neskelbtini); 8.80 rub. 5,5 proc. tarifu nuo priskaičiuotų 160 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. per (duomenys neskelbtini); 33 rub. 5,5 proc. tarifu nuo priskaičiuotų 600 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d. per (duomenys neskelbtini); 26,40 rub. 5,5 proc. tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. per (duomenys neskelbtini); 26,40 rub. 5,5 proc. tarifu nuo priskaičiuotų 480 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977m. gruodžio 31 d. per (duomenys neskelbtini); 29,96 rub. 5,5 proc. tarifu nuo priskaičiuotų 320 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978 m. rugpjūčio 31 d. ir 224,80 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1978 m. rugsėjo 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d. per (duomenys neskelbtini); 17,94 rub. 5,5 proc. tarifu nuo priskaičiuotų 56.25 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 m. sausio 1 d iki 31 d. ir nuo priskaičiuotų 270 rub. draudžiamųjų pajamų nuo 1979 vasario 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. per (duomenys neskelbtini) ir tai įpareigoja VSDFV Kauno skyrių įtraukti į valstybinį pensijų socialinio draudimo stažą kalendoriniais metais laiką nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 31 d., skirti ir išmokėti senatvės pensiją už jį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. Minėtu sprendimu Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškimą atmetė, o Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-562-924/2022 Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

25. Įvertinus apelianto reikalavimus, reikštus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022, ir palyginus juos su šioje byloje pareikštais pirmuoju, trečiuoju, ketvirtuoju, šeštuoju ir septintuoju reikalavimais, matyti, jog šie reikalavimai savo esme atitinka reikštus reikalavimus ir minėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje priimtomis išvadomis, kad šie apelianto reikalavimai jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, o prašomi pripažinti juridinę reikšmę turintys faktai neturi juridinės reikšmės.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą dalyje dėl pareiškėjo patikslinto pareiškimo antrojo reikalavimo CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukė, nurodydamas, kad antruoju pareiškimo reikalavimu reikalaujama ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o stojamųjų egzaminų laikymo laikotarpį teisiškai kvalifikuoti nepertraukiamu darbo laiku, todėl šalių ginčas dėl nurodyto laikotarpio teisinio kvalifikavimo turi būti nagrinėjamas byloje dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Antruoju pareiškimo reikalavimu pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad darbo laikas nuo 1974 m. rugpjūčio 1 d. iki 1974 m. rugpjūčio 31 d., kai pareiškėjas laikė stojamuosius egzaminus į (duomenys neskelbtini) gydytojo kvalifikacijai įgyti, yra pareiškėjo nepertraukiamas darbo laikas. Suinteresuotam asmeniui atsiliepime į pareiškimą nurodžius, jog nei viename teisės akte nenustatyta, kad stojamųjų egzaminų laikas prilyginamas stažui, todėl stojamųjų egzaminų laikas neturi jokios juridinės reikšmės, akivaizdu, jog ginčo tarp šalių dėl to, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu laikė stojamuosius egzaminus į (duomenys neskelbtini), nėra. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šis patikslinto pareiškimo reikalavimas neatitinka CPK 444–445 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą dalyje dėl pareiškėjo patikslinto pareiškimo dešimtojo ir iš dalies penktojo reikalavimų CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukė, nurodydamas, jog šie faktai taip pat neturi juridinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde apeliantas dalies penktojo patikslinto pareiškimo reikalavimo nutraukimo neskundžia, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tos dalies, kuria skundžiama nutartimi buvo nutrauktas dešimtasis patikslinto pareiškimo reikalavimas.

29. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. kovo 14 d. rašto Nr. (10.11) DV_S-17729) suvestiniuose duomenyse apie pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. nustatyta, jog pareiškėjo pensijų draudimo stažą pagal pateiktus darbo stažo dokumentus, be kitų laikotarpių, sudaro šie laikotarpiai: 1973 m. lapkričio 16 d. iki 1974 m. gegužės 30 d. (darbas (duomenys neskelbtini)); nuo 1975 m. birželio 2 d. iki 1975 m. spalio 15 d. (darbas (duomenys neskelbtini)) ir nuo 1978 m. liepos 10 d. iki 1978 m. spalio 20 d. (darbas (duomenys neskelbtini)). Dešimtuoju patikslinto pareiškimo reikalavimu apeliantas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1978 m. liepos 10 d. iki 1978 m. spalio 20 d. gautų 447,69 rub. pajamų (duomenys neskelbtini) įnešė 19,70 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą. Iš VSDFV Kauno skyriaus rašto matyti, kad dešimtajame patikslinto pareiškimo reikalavime nurodytas laikotarpis jau yra įskaitytas į pareiškėjo pensijų draudimo stažą, pareiškėjui jis negali būti pakartotinai įskaitytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ir dešimtasis patikslinto pareiškimo reikalavimas neturi juridinės reikšmės.

30. Iš esmės apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė argumentų, kodėl priėmė tokią nutartį, pritaikė netinkamus įstatymus, todėl nutartis buvo priimta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais, nes skundžiamoje nutartyje yra nurodytos teismo nustatytos aplinkybės ir priimti procesiniai sprendimai, kurie pagrįsti teisės aktais bei teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus pagrindus, kuriais skundžiama nutartimi byla dėl patikslinto pareiškimo pirmojo, antrojo, trečiojo, ketvirtojo, šeštojo, septintojo ir dešimtojo reikalavimų buvo nutraukta, ir nenustačius, jog šiose dalyse byla buvo nutraukta nepagrįstai, sprendžia, jog atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė