Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pareiškėjas E. Z. laikotarpiu nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. mokėsi 1-2-os kategorijos kinomechaniko kvalifikacijos įgijimo ir laikotarpiu nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. mokėsi veterinarijos gydytojo kvalifikacijos įgijimo;

2) pareiškėjo E. Z. laikotarpiu nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo pajamos, gautos iš Kauno 23-ios technikos mokyklos, apmokestintos pensijų socialinio draudimo įnašu;

3) pareiškėjas E. Z. laikotarpiu nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 132 rub. pajamų ir Kauno 23-ioji technikos mokykla įnešė 7,26 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 132 rub. pajamų, laikotarpiu nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 231 rub. pajamų ir Kauno 23-ioji technikos mokykla įnešė 12,70 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 231 rub. pajamų;

4) pareiškėjo E. Z.: laikotarpiu nuo 1973 m. lapkričio 6 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. gautų 0,47 litų pajamų Kauno m. greitosios pagalbos stotis įnešė 0,02585 litų pensijų socialinio draudimo įnašą; laikotarpiu nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. balandžio 30 d. gautų 1.96 litų pajamų Kauno m. greitosios pagalbos stotis įnešė 0,1078 litų pensijų socialinio draudimo įnašą;

5) pareiškėjo E. Z. laikotarpiu nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo pajamos, gautos iš Lietuvos veterinarijos akademijos, apmokestintos pensijų socialinio draudimo įnašu;

6) pareiškėjas E. Z. laikotarpiu nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 160 rub. pajamų ir Lietuvos veterinarijos akademija įnešė 7,04 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 160 rub. pajamų; laikotarpiu nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 600 rub. pajamų ir Lietuvos veterinarijos akademija įnešė 26,40 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 600 rub. pajamų; laikotarpiu nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 480 rub. pajamų ir Lietuvos veterinarijos akademija įnešė 21,12 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 480 rub. pajamų; nuo laikotarpiu 1977 m. sausio 1 d. iki 1977 m. gruodžio 31 d. gavo pagrindinio pragyvenimo šaltinio 480 rub. pajamų ir Lietuvos veterinarijos akademija įnešė 21,12 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 480 rub. pajamų; laikotarpiu nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978 m. spalio 31 d. gavo 400 rub. pajamų ir Lietuvos veterinarijos akademija įnešė 17.60 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo 400,00 rublių pajamų; nuo 1978-11-01 iki 1978-12-31 gavo 112,50 rub. pajamų ir Lietuvos veterinarijos akademija įnešė 4,95 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 112,50 rub. pajamų; laikotarpiu nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1979 m. sausio 31 d. gavo 56,25 rub. pajamų ir Lietuvos veterinarijos akademija įnešė 2,47 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 56,25 rub. pajamų; laikotarpiu nuo 1979 m. vasario 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. gavo 225 rub. pajamų ir Lietuvos veterinarijos akademija įnešė 9,90 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 225,00 rub. pajamų;

7) nuo pareiškėjo E. Z. laikotarpiu nuo 1973 m. lapkričio 6 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. gautų 0,47 litų pajamų Kauno m. greitosios pagalbos stotis įnešė 0,02585 litų pensijų socialinio draudimo įnašą; laikotarpiu nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. gegužės 30 d. gautų 1.96 litų pajamų Kauno m. greitosios pagalbos stotis įnešė 0,1078 litų pensijų socialinio draudimo įnašą.

8) pareiškėjas E. Z. laikotarpiu nuo 1976 m. liepos 5 d. iki 1976 m. liepos 30 d. dirbo betonuotojo kvalifikacijoje Kauno kilnojamoje mechanizacijos kolonoje, gavo 148,40 rub. pajamų ir Kauno kilnojamoji mechanizacijos kolona įnešė 9,79 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 148,40 rub. pajamų;

9) pareiškėjas E. Z. laikotarpiu nuo 1977 m. liepos 1 d. iki 1977 m. liepos 30 d. dirbo veterinarijos gydytoju, gavo 130 rub. pajamų ir Jonavos kovos su gyvulių ligomis stotis įnešė 5,72 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą nuo jo gautų 130 rub. pajamų;

10) nuo pareiškėjo E. Z. laikotarpiu nuo 1978 m. liepos 10 d. iki 1978 m. spalio 20 d. gautų 447,69 rub. pajamų Anykščių rajono kovos su gyvulių ligomis stotis įnešė 19,70 rub. pensijų socialinio draudimo įnašą.

2. Nurodė, kad juridinis faktas nustatytinas darbo laiko, bendrosios ir individualios dalies valstybinės socialinio draudimo pensijos apskaičiavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį dėl tapataus ginčo jau pasinaudota. Dėl to civilinio proceso įstatymai draudžia nagrinėti dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, tame pačiame ar skirtinguose teismuose.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla Nr. 2YT-8407-955/2022 dėl ginčo tarp tų pačių šalių (pareiškėjas – E. Z., suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus) dėl to paties dalyko (juridinių faktų nustatymo) ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir šioje civilinėje byloje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas yra tapatus Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8407-955/2022 pareiškėjo pateiktam pareiškimui.

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindas yra laikino pobūdžio, t. y. jis taikytinas tais atvejais, kai anksčiau iškeltoje byloje pagal tapatų ieškinį dar nėra priimtas procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu nereiškia, kad ieškovas nebegalės su tapačiu ieškiniu kreiptis į teismą ateityje. Tokios pasekmės atsiranda tik tuo atveju, kai anksčiau iškeltoje byloje yra priimamas ir įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo esmės, arba anksčiau iškelta byla yra nutraukiama įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021).

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-8407-955/2022 pareiškėjas buvo pateikęs pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Tačiau 2022 m. balandžio 7 d. pareiškėjas savo pareiškimą atsiėmė. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtu ir kartu su pateiktais priedais grąžino pareiškėjui. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 16 d.

14. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumas yra tas, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-8407-955/2022 nenagrinėjo bylos iš esmės, netyrė įrodymų, nesprendė byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimo, t. y. nesprendė tų klausimų, kuriuos būtina išspręsti priimant sprendimą (CPK 259 ir 265 straipsniai), o nutarė pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu, t. y. byla užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.

15. Pažymėtina, kad dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo negali būti sprendžiama formaliai. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią susiklosčiusią procesinę situaciją ir, priimdamas procesinį sprendimą, be kita ko, vadovautis civilinio proceso tikslais, teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjui neturėtų būti užkertamas kelias įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo.

16. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą nutartyje nurodytais motyvais. Įvertinus tai, kad pareiškimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir E. Z. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.