- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-102-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09576-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- U. D.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. M. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ir darbu.
A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) dirbti arba, neturint darbo, užsiregistruoti darbo biržoje; 2) 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant po nemažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo pradėjimo vykdyti dienos.
Bausmės vykdymo atveju nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 27 d. 12.10 val. iki 2018 m. kovo 1 d. 11.14 val. (2 paras).
Procesas dėl nukentėjusiosios U. D. pareikšto civilinio ieškinio, nukentėjusiajai jo atsisakius, nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 26 d. laikotarpiu nuo 21.35 val. iki 21.42 val. prie (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – 1 737 Eur vertės automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą R. D. vardu, kuriuo naudojasi U. D., su jame buvusiais U. D. priklausančiais daiktais – 300 Eur vertės vaikiška automobiline kėdute ,,Stoke“, 70 Eur vertės automobilio detale – uždegimo rite, 30 Eur vertės moteriška rankine, 150 Eur vertės pinigine ,,Guess“, kurioje buvo 100 Eur, 50 Eur vertės moteriškais ,,Calvin Klein“ kvepalais, 54 Eur vertės 6 tūbelėmis plaukų dažų, 20 Eur vertės 2 buteliais oksidantų plaukams dažyti, 320 Eur vertės plaukų kirpimo žirklėmis ,,Jaguar“, 130 Eur vertės plaukų tiesinimo žirklėmis ,,babylis“, 5 Eur vertės USB raktu, U. D. asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko kortele, bendros 30 Eur vertės, 40 Eur vertės automobilio registracijos liudijimu, bei materialinės vertės neturinčiais kitais dokumentais: banko kodų kortelėmis, nuolaidų kortelėmis, automobilio techninės apžiūros lapu, SIM kortelėmis, įvairiomis pažymomis, išduotomis L. Š., nėščiosios kortele, tuo padarė nukentėjusiajai U. D. bendrą 3 036 Eur vertės turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Įvertinęs bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantui turi būti paskirta griežčiausia jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį pakeisti – sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, paskirti kitas, BK 67 straipsnyje ir 75 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, arba bausmę pakeisti kita bausmės rūšimi – bauda, areštu arba laisvės apribojimu.
3.1. Skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė jam bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones. Paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra neproporcinga jo padarytam nusikaltimui bei asmenybei. Paskirdamas bausmę, teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, kurias objektyviai įvertinus buvo galima paskirti ir kitą bausmės rūšį, neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos. Be kita ko, teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą pareigą neapsiriboti tik viena arba keliomis iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Anot nuteistojo, teismas rėmėsi vien formaliu ir fragmentišku jam nepalankių duomenų konstatavimu, visiškai ignoravo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, individualizuodamas bausmę, nesigilino į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą, jo asmenybę, nemotyvuotai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, net nesvarstęs švelnesnių bausmių taikymo galimybės.
3.2. Teismas neįvertino, jog tyčia pagrobti automobilį nebuvo išankstinė, sumanymas tai padaryti kilo spontaniškai, tai buvo tik neapgalvotas, lengvabūdiškas poelgis. Nuteistasis pažymi, jog vagystės metu jis buvo neblaivus (išgėręs 1 butelį alaus), sugalvojo parvažiuoti su ne jam priklausančiu automobiliu į savo namus (duomenys neskelbtini), kadangi buvo žiema, šalta, neturėjo kaip grįžti namo. Teigia, jog įlipdamas į automobilį galvojo, kad jis priklauso geram pažįstamui, ketino jį grąžinti, ką patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog automobilį jis paliko prie parduotuvės, automobilio raktelius perdavė pardavėjai, automobilį nukentėjusioji pasiėmė. Anot A. M., teismas taip pat visiškai neįvertino, jog jis žalą nukentėjusiajai atlygino visiškai, ji jokių pretenzijų neturėjo. Be to, nustatyta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, į kurią tinkamai nebuvo atsižvelgta.
3.3. Apeliaciniame skunde A. M., be kita ko, nesutinka su teismo sprendimu pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką jis padarė būdamas neblaivus, kadangi ši aplinkybė nustatyta tik iš liudytojos parodymų bei jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nesant jokių objektyvių rašytinių įrodymų (alkotesterio parodymų ar kraujo tyrimų). Taip pat pažymi, jog teismo posėdžio metu paaiškino, kad, nors ir buvo išgėręs alaus, itin girtas nesijautė, šiuo metu alkoholio nevartoja.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, jog apeliantas yra dirbantis, vienintelis išlaiko šeimą, kartu su G. T. augina (duomenys neskelbtini) dukrą. Dukters mama yra vaiko auginimo atostogose. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas, apskritai, nevertino. A. M. taip pat atkreipia dėmesį, jog bylos procesas padarė jam didelę įtaką, dėl kilusių pasekmių gailisi, supranta, kad pasielgė blogai, pasižada laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistojo manymu, jam paskirta kita bausmės rūšis atitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus. Efektyviau bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus baudą.
3.5. Nesutikdamas su jam teismo paskirtais įpareigojimais, nuteistasis nurodo, jog įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ir darbu, iš esmės būtų sunkiai įgyvendinamas dėl jo darbo pobūdžio. Šiuo metu jo darbinę veiklą sudaro (duomenys neskelbtini), tenka važinėti į objektus, esančius visose Lietuvoje, kartais tenka išvažiuoti net kelioms dienoms ar savaitei į kitą Lietuvos miestą, todėl savaime suprantama, kad tą pačią dieną jis negalės grįžti į savo gyvenamąją vietą. Šiame kontekste nuteistasis taip pat pažymi, jog teismas net nesvarstė galimybės skirti kitus BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, ir nurodo, jog sutiktų gydytis priklausomybę alkoholiui, kadangi byloje nustatyta, jog iš esmės visų jo veikų padarymą įtakojo alkoholio vartojimas. Taip pat galėtų būti paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ar nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Anot apelianto, šie įpareigojimai būtų efektyvesni ir naudingesni nei pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai.
3.6. A. M. skunde taip pat nurodo tik iš dalies sutinkantis su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – nemokamais darbais. Mano, jog teismas, paskirdamas 120 valandų nemokamų darbų, nesilaikė BK 70 straipsnio, kuriame nurodyta, jog teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. Teismas nemotyvavo sprendimo paskirti būtent tokį nemokamų darbų valandų skaičių, be to, neatsižvelgė į tai, ar jis realiai galėtų įvykdyti šį įpareigojimą. Paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė neleistų įgyvendinti darbinių funkcijų, o visa tai tiesiogiai neigiamai atsilieptų jo ir jo šeimos finansinei padėčiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti sumažintas paskirtų nemokamų darbų valandų skaičius arba paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė, pavyzdžiui įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų žymiai efektyvesnė ir turėtų realios įtakos jo elgesiui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Vladislovas Mikša prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė L. Laurusevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir ištaisyti nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą (paskirta 120 valandų nemokamų darbų, nors BK 75 straipsnyje numatyta maksimali riba 100 valandų nemokamų darbų).
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. M. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
9.1. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, tačiau nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buvo išgėręs alaus. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. negalėjo paaiškinti, kodėl paėmė automobilį, nurodė, jog galbūt sušalo ir norėjo grįžti namo, buvo išgėręs todėl tiksliai neprisimena. Taigi iš šių paties A. M. parodymų galima daryti išvadą, jog jis ne tik buvo neblaivus, tačiau tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Be to šią aplinkybę ir pats A. M. suprato, jog neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai. Ginčijant paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų taikymą nuteistajam, jis pripažįsta, jog visų veikų padarymą įtakojo alkoholio vartojimas. Liudytoja J. K. patvirtino, kad prieš įvykį A. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, apeliantas neteisus teigdamas jog jokių objektyvių rašytinių įrodymų apie jo neblaivumo nustatymą nėra. Kitą dieną po nusikaltimo padarymo, sulaikius A. M. (2018 m. vasario 27 d. 12.10 val.), buvo atliktas A. M. blaivumo nustatymas. Testas atliktas 14.30 val., rezultatas - 1,86 promilės (1 t., b. l. 50). Nors testas atliktas nuo įvykio praėjus daugiau nei pusę paros, tačiau šios aplinkybės, vertinant su aukščiau aptartomis padėjo teismui formuoti vidinį įsitikinimą.
10. Vertinant A. M. asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes. Tai yra į tai, kad A. M. teisiamas jau ne pirmą kartą (iš viso anksčiau teistas dešimt kartų). Naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl asmuo laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Įvertinus ankstesnius A. M. teistumus matyti, kad po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jam buvo skirtos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – baudos, taip pat buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nenusikalto. Tačiau akivaizdu ilgą laiką išbūti nenusikalstant nuteistajam nepavyksta. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė griežčiausią, t. y., laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3. Pažymima, jog teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino žalą sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad jis daugiau nenusikals ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl atidėjo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas gali būti skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra parinktos tinkamai, motyvuotai ir keisti ar dar labiau švelninti paskirtąją bausmę, nėra teisinio pagrindo.
11. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus aukščiau aptartų duomenų visumoje, pažymima, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės, dėl nusikaltimo padarymo (neplanuotas, spontaniškas poelgis, kad automobiliu sugalvojo parvažiuoti namo, nes buvo žiema, šalta, neturėjo, kaip grįžti, galvojo, jog automobilis priklauso pažįstamam, automobilį ketino grąžinti) nėra išimtinės ir kaip nors įtakojančios bausmės rūšį ar jos dydį.
12. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtais įpareigojimais – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val, jei tai nesusiję su mokslu ir darbu. Teigia, jog jie sunkiai įgyvendinami dėl A. M. darbo pobūdžio (užsiima (duomenys neskelbtini) visoje Lietuvoje, tenka išvažiuoti ir kelioms dienoms ir savaitei). Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas įpareigojimas nedraudžia nuteistajam išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tačiau tam reikalingas nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimas. Nuteistasis A. M. nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad tokio leidimo gavimas yra ar galėtų būti pasunkintas kiekvieną kartą išvykstant už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų darbo, kuris susijęs su judėjimu po visą Lietuvą, tikslais. Tuo tarpu, vertinant įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku apeliacinio skundo argumentų kontekste, pažymima, jog įpareigojime nustatytos išimtys. Nustatyta būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ir darbu. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad paskirti įpareigojimai sunkiai įgyvendinami dėl nuteistojo darbo pobūdžio yra deklaratyvus.
13. Kita vertus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose netinkamai paskyrė bausmę. BK 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Skirdamas nemokamus darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai. Šio teisinio reglamentavimo pagrindu A. M. skundžiamu nuosprendžiu, skirtų nemokamų darbų 120 valandų mažintinos iki 100 valandų. Nuteistojo darbo pobūdis, tai, kad veiklą vykdo visoje Lietuvoje ir išvyksta kelioms dienoms ar savaitei, nesuteikia pagrindo tvirtinti, jog baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas nuteistajam bus ypatingai apsunkintas dėl jo darbo. Dirbdamas pagal individualią veiklą nuteistasis turi galimybę pats nustatyti savo darbo laiką. O nustatytas šešių mėnesių terminas baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui yra pakankamas (vertinant nemokamų darbų laiką vieno mėnesio laikotarpiu, jis sudarytų apie 16-17 valandų per mėnesį). Tuo tarpu vertinant nuteistojo skunde nurodomas šeimynines aplinkybes, pažymima, jog jos apeliantui buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl jis turėjo įvertinti, jog nusikalstami veiksmai gali turėti neigiamos įtakos, tiek jo šeimai, tiek ir kitiems interesams.
14. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde išdėsto pageidaujamus įpareigojimus, kuriuos jis sutiktų vykdyti ir, kurie jo nuomone būtų veiksmingesni. Tačiau pažymima, jog bausme yra siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, sulaikyti tiek juos, tiek ir aplinkinius nuo pakartotinio nusikalstamumo, auklėti nuteistuosius laikytis įstatymų bei gerbti bendro gyvenimo taisykles, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo interesus ir norus tenkinančios bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.
15. Šiuo atveju daroma išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 straipsnio, 54 straipsnio bei BK 61 straipsnio nuostatose, ir už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, ją sumažino trečdaliu bei jos vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė yra neproporcingai griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Tuo tarpu skirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtos pagrįstai ir teisingai. Skundžiamas nuosprendis keistinas tik dalyje, kadangi teismas paskyrė nemokamus darbus ilgesniam terminui nei numato BK 70 straipsnio nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.
A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus sušvelninti, skirti – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant po nemažiau kaip po 16 valandų nemokamų darbų.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.