Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-čiame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 8 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas 2019 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – trys mėnesiai ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 7 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 5 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną – 2021 m. kovo 4 d.) – 8 mėnesiai ir 1 diena.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo V. P. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. P. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų.

7. V. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 48 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

8. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis vykdo 2019 m. gegužės 28 d. sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą – dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja privalomose ir papildomose adaptacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse ir programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau nevykdo Lygtino paleidimo komisijos skirtos vienos rekomendacijos. Bylos duomenimis, pataisos įstaigoje yra gauti trys vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos nuteistasis V. P. privalo išmokėti 11540,18 Eur, tačiau nors nuteistasis ir dirba, bet 2021 m. vasario 23 d. buvo išmokėta tik 722,47 Eur. Nuteistajam Komisija buvo rekomendavusi savanoriškai dengti vykdomuosius dokumentus, tačiau nuteistasis V. P. šios rekomendacijos nepaisė ir savanoriškai jų nedengia, prašymų tai daryti pataisos įstaigai nėra pateikęs.

9. Be to, iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam V. P., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta du kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus bei mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. P. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 48 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (25 balai), bet ir reikšmingas skaičius (23 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis V. P., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais V. P. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose jis drausmine tvarka nebaustas, yra skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 m. liepos 27 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad V. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas V. P. nėra pirmasis, jis anksčiau teistas du kartus. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Priešingai nei tai suvokia apeliantas, paminėtos aplinkybės rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą V. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia V. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis stengiasi priimti atsakingus sprendimus, tačiau praeityje kartojo tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertino ankstesnio patyrimo, yra naudojęs smurtą, siekdamas kito asmens paklusnumo (ankstesnis nusikaltimas – sunkus kūno sužalojimas). Taip pat nuteistasis ne visada apgalvoja savo elgesio pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe.

12. Pagrįstai skunde nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. P. šiuo metu atlieka laisvės bausmę ir neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, neatliktos bausmės dalis, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. P. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.