Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. spalio 9 d. apie 22.15 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuomet (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio atvykusiems pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 2,81 promilės girtumo laipsnis.

Teisiamojo posėdžio metu V. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad visiškai prisiima atsakomybę, padarė didžiulę klaidą. Šeimoje buvo sudėtinga situacija, sūnų išsiuntė iš Lietuvos dėl biurokratinio nesusipratimo. Jo ofisas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiavo iš darbo. Alkoholį gėrė 15 val., ofise buvo vienas. Buvo išgėręs butelį konjako, bet nusprendė, kad gali vairuoti. Supranta, kad išgėrė nemažą kiekį alkoholio. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Prie (duomenys neskelbtini) vyko kelio remontas, buvo pašalinta asfalto dalis, nepastebėjo ženklo ir įvažiavo į duobę. Darbuotojai iškvietė policiją, atvažiavo pareigūnai. Kliudė darbininkų prietaisą, tų darbininkų važiuodamas nematė. Ten buvo duobė. Pirmą kartą gyvenime padarė tokią klaidą. Lietuvoje gyvena daugiau nei dešimt metų. Turi lietuviškas teises. Supranta, kad toks poelgis nepriimtinas. Šis įvykis yra didžiulė pamoka. Gėda prieš pažįstamus, šeimą, draugus, kurie juo tikėjo, palaikė. Supranta, kad net ir nedidelė alkoholio dozė gali privesti prie didelių pasekmių. Prašo tenkinti sutuoktinės prašymą dėl laidavimo ir suteikti galimybę įrengti antialkoholines priemones automobilyje. Gyvena su žmona, sūnumi, dukra. Sutuoktinė dirba. Šeimos pajamos yra apie 1700 eurų per mėnesį. Išlaikytinių neturi. Vaikai išsilaiko patys. Žmona jam daro gerą įtaką, ji visada kartu. Jam svarbi sutuoktinės nuomonė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. G. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi. Turi automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas yra jis, o savininkas yra „Citadele bankas“. 2024 m. spalio 9 d. apie 15.00 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė konjaką „NOY“, 40 laipsnių stiprumo, ir vienas išgėrė 0,5 litro talpos butelį. Nesijautė girtas ir apie 22.00 val. suplanavo važiuoti į namus. Sėdęs už automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo išvažiavo jam gerai žinomu keliu, t. y. iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir po to pasuko į (duomenys neskelbtini) g. Išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., laiku nespėjo sureaguoti ir įvažiavo į kelyje esančią duobę, kadangi tą gatvę remontuoja naktimis, kaip jam atrodo. Ir taip pat, kiek šiuo metu pamena, savo dešinio automobilio šonu kliudė gatvės darbuotojų įrankį – vibroplokštę. Jis sustojo ir prie jo iš karto pribėgo kelio remonto darbuotojai, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvykę patikrino jo blaivumą ir pirmu pūtimu nustatė 2,99 promilės neblaivumą, antru kartu 2,81 promilės neblaivumą. Su savo neblaivumu iš karto sutiko ir alkotesterio rodmenų neginčija. Labai gailisi dėl savo tokio neatsakingo elgesio ir dėl to save labai graužia (b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. G. parodė, kad pranešimas apie įtarimą yra įteiktas, jo esmę supranta. Kaltę pilnai pripažįsta, lieka prie savo jau duotų parodymų, kuriuos yra davęs šio ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 82).

Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 9 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu D. J. Kiek šiuo metu atsimena, apie 22.20 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. kelininkai sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris vos nesukėlė tragedijos. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko kelininkai, kiek šiuo metu atsimena, A. ir V. (kitų duomenų šiuo metu neatsimena), kurie pasakojo, kad dirbdami (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo, kaip automobilis „Mitsubishi“, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) g., dešiniu automobilio šonu kliudė remontuojamoje kelio atkarpoje stovinčią vibroplokštę. Pavažiavęs sustojo, po kelių sekundžių pradėjo apsisukinėti. Kelio darbuotojai priėjo prie automobilio „Mitsubishi“ ir pamatė, kad prie vairo sėdi akivaizdžiai neblaivus vyriškis, nes jis negalėjo išlipti iš automobilio, nesiorientavo aplinkoje ir net nesuprato, kur yra ir kas įvyko. Jie nusprendė iškviesti policiją. Atvykę pareigūnai nustatė, kad prie automobilio vairo sėdi, kiek šiuo metu atsimena, G., kitų duomenų neatsimena. Vairuotojo paklausus, kada jis vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad prieš tris valandas. Patikrinus G. neblaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,99 promilės neblaivumas, antru pūtimu – 2,81 promilės neblaivumas. G. su alkotesterio rodmenimis sutiko, jų neginčijo. Eismo įvykio schemos nebraižė, kadangi darbuotojai jau buvo iki jiems atvykstant patraukę vibroplokštę (b. l. 27).

2024 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) vyr. patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 9 d. patruliuodami tarnybiniu automobiliu „VW“ radijo šaukiniu V1754 kartu su vyr. specialistu R. Ž., iš VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. kelininkai sulaikė neblaivų asmenį, kuris vos nesukėlė tragedijos, prašo paskubėti. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko kelininkai V. G. ir A. M. (iš žodžių), kurie paaiškino, kad dirbdami (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo, kaip automobilis Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į gatvę automobilio dešine puse kliudė remontuojamoje kelio atkarpoje stovinčią vibro plokštę (jų darbo įrankį), tada nuvažiavo į priekį link darbuotojų, o pastebėjęs, kad vykdomi kelio darbai ir nėra pravažiavimo, nusprendė apsisukti. Darbuotojai priėjo prie vairuotojo, vairuotojas buvo akivaizdžiai girtas, nesiorientavo aplinkoje, nesuprato, kur yra, negalėjo išlipti iš automobilio. Jiems atvykus paaiškėjo, kad vairuotojas yra V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Asmuo paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 3 val., ir sutiko pasitikrinti blaivumą. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,99 promilės girtumas, antru – 2,81 promilės girtumas. Eismo įvykio schema nebuvo braižoma, kadangi vibro plokštė buvo patraukta iš įvykio vietos. Atsakingas kelininkas paaiškino, kad negali šiuo metu įvertinti padarytos žalos, ar vibro plokštė yra sugadinta ar ne, o tą gali nustatyti tik įmonės atsakingi asmenys, kurių vietoje nėra. Kai tik žala bus aiški, įmonė kreipsis savarankiškai per e-policiją su visais reikiamais dokumentais. (Duomenys neskelbtini) g. yra vaizdo stebėjimo kameros, bet nėra žinoma, ar jos užfiksavo įvykį. Transporto priemonė buvo nuvežta į automobilių stovėjimo aikštelę Minsko pl. 21. Buvo priimti paaiškinimai iš asmenų, įteiktas šaukimas piliečiui, užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, daikto ar įvykio vietos apžiūros protokolas, EĮIS: 07-24-9631061 (b. l. 10).

Prie pranešimo pridėti A. M. ir V. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad girtas vairuotojas suko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir kliudė vibro plokštę, jie iškvietė policiją (b. l. 11-12).

2024 m. spalio 9 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad V. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0191 kvitai patvirtina, kad 2024 m. spalio 9 d. 22.31.36 val. V. G. nustatytas 2,99 ‰ girtumo laipsnis, o 22.54.53 val. – 2,81 ‰ girtumo laipsnis. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. (b. l. 19-22).

2024 m. gruodžio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad perklausomas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Centro informacinėje sistemoje 2024 m. spalio 9 d. užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris +(duomenys neskelbtini). Garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 92311900827, skambučio pradžia 2024-10-09 22 18 54 )“. Įrašo trukmė 01.16 min. Garso įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo vyro ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos. Pranešėjas nurodo, kad vykdo kelio darbus (duomenys neskelbtini). Čia girtas vairuotojas vos sėdi prie vairo. Prieš tai važiavo, dabar jau sustabdytas, kad nevažiuotų, nes vos jų nenutrenkė, jų techniką kliudė. Mašina juoda „Mitshubishi“. Čia prie pat „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ šone, kur yra prekybcentris. Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Neleidžia vairuotojui važiuoti, bet reikia pareigūnų, kad jį patrauktų greičiau iš čia. Pranešėjas prisistato R. D.

Perklausomas antras garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Centro informacinėje sistemoje 2024 m. spalio 9 d. užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris +(duomenys neskelbtini). Garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 92311900827, skambučio pradžia 2024-10-09 22 20 58)“. Įrašo trukmė 00.16 min. Garso įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo vyro ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos. Pranešėjas informuoja, kad vėl skambina iš (duomenys neskelbtini), tas pilietis nori pasišalinti, jisai bėga nuo jų, policijai reiktų greičiau atvažiuoti. Operatorė nurodo, kad informuos pareigūnus, kad paskubėtų. Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 47).

2024 m. spalio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra 2024 m. spalio 9 dienos šeši „Body“ kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai filmuojami policijos pareigūno (-ės) kūno kamera.

Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20241009-222631UTC+0300(1). Įrašo trukmė 15 min. 07 s. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr. 1 kūno kamera. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į iškvietimą. Policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, juos pasitinka kelio darbuotojai, kurie nupasakoja įvykio detales. Kelio darbuotojai teigia, kad automobilis įvažiavo į plotą, kuriame buvo atliekami kelio darbai. Įrašo 01 min. 16 s. pareigūnas Nr. 1 pradeda kalbėtis su vyriškiu. Išaiškėja, kad vyriškis nešneka lietuviškai ir yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Įrašo 01 min. 50 s. prie pareigūnų prieina keli kelio darbuotojai, kurie pilnai matė visą įvykį, jų prašoma parašyti paaiškinimą su visomis įvykio detalėmis. Pareigūno Nr. 2 yra patikrinamas vyriškio blaivumas, jam nustatomas 2,99 promilės girtumas. Vyriškiui išaiškinama, kad šiuo metu teks palaukti 15-20 min., po kurių bus atliekamas antras blaivumo patikrinimas ir bus surašytas protokolas. Vyriškis su savimi asmens dokumentų neturi, tik vairuotojo pažymėjimą. Kelio darbuotojai, matę įvykio detales, parašo paaiškinimus.

Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20241009-222657UTC+0300(1). Įrašo trukmė 14 min. 44 s. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr. 2 kūno kamera. Šiame vaizdo įraše užfiksuota tas pats, kas pareigūno Nr.1 pirmame vaizdo įraše.

Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20241009-225006UTC+0300(1). Įrašo trukmė 03 min. 11 s. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr. 1 kūno kamera. Šiame vaizdo įraše pareigūno Nr. 2 yra antrą kartą patikrinamas vyriškio blaivumas. Yra nustatomas 2,81 promilės girtumas. Išaiškinama vyriškio gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimas ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20241009-225009UTC+0300(1). Įrašo trukmė 04 min. 41 s. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr. 2 kūno kamera. Šiame vaizdo įraše užfiksuota tas pats, kas pareigūno Nr. 1 trečiame vaizdo įraše.

Apžiūrimas penktasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20241009-232744UTC+0300(1). Įrašo trukmė 06 min. 59 s. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr. 2 kūno kamera. Vyriškiui yra išaiškinama, kad jam nustatytas sunkus girtumas ir yra įteikiamas šaukimas į policijos komisariatą. Taip pat yra pateikiami dokumentai pasirašymui. Išaiškinama, kad mašina bus nuvežta į sulaikytųjų automobilių aikštelę. Vyriškis teiraujasi dėl savo mobilaus telefono, jog jo neranda, tačiau yra spėjama, kad jis paliko jį mašinoje, kuri jau yra nuvežta į sulaikytų automobilių aikštelę.

Apžiūrimas šeštasis vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20241009-232745UTC+0300(1). Įrašo trukmė 07 min. 00 s. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr. 1 kūno kamera. Šiame vaizdo įraše užfiksuota tas pats, kas pareigūno Nr.1 penktame vaizdo įraše. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 49).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas juodos spalvos automobilis „Mitsubishi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilis priekiu nukreiptas į (duomenys neskelbtini), o galine dalimi link (duomenys neskelbtini) g. Automobilio priekinis bamperis yra apgadintas, dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinės durelės, dešinės pusės galinės durelės, dešinės pusės galinis sparnas. Automobilio salone matomas priekyje šalia keleivio sėdynės ant kilimėlio guli alaus butelis, 1 l tūrio. Ant galinės sėdynės guli drabužiai ir šalia jų guli 0,7 l tūrio brendžio butelis. Matomi girtuokliavimo požymiai. Apžiūros metu fotografuota, nuotraukos pridėtos prie protokolo (b. l. 14-18).

AB Regitra duomenimis, automobilis „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, o valdytojas – V. G. (b. l. 24).

VšĮ „Emprekis“ (2024 m. spalio leidinys) duomenimis, automobilio „Mitsubishi Outlander“, 2019 metų, vertė 2024 m. spalio mėnesiui yra 19195 eurai su PVM (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad V. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad darbe išgėrė 0,5 l butelį konjako (40 laipsnių stiprumo) ir važiavo automobiliu namo, nes girtas nesijautė. (Duomenys neskelbtini) gatvėje įvažiavo į remontuojamos gatvės duobę ir automobilio dešiniuoju šonu kliudė kelio darbininkų vibro plokštę. Jam sustojus pribėgo kelio darbininkai, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,99 promilės girtumas, antruoju – 2,81 promilės girtumas. Alkotesterio rezultatų neginčijo.

V. G. kaltę be jo paties parodymų taip pat įrodo kiti byloje surinkti duomenys: policijos pareigūno R. Ž. parodymai apie tai, kad gavo pranešimą apie į eismo įvykį ir atvykus į jo vietą, pasitiko du kelio darbininkai, kurie paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini)gatvę įsukęs automobilis „Mitsubishi“ kliudė remontuojamoje kelio atkarpoje stovėjusią vibro plokštę, automobilis, pavažiavęs į priekį sustojo, pradėjo apsisukinėti, priėję prie vairo pamatė akivaizdžiai neblaivų vyrą, kuris nesiorientavo aplinkoje, nesugebėjo išlipti, nelabai suprato, kas vyksta. Pareigūnui patikrinus nurodyto vairuotojo blaivumą, buvo nustatytas iš pradžių 2,99 promilės, o po to – 2,81 promilės girtumas. Analogiškos aplinkybės nurodytos pareigūno D. J. tarnybiniame pranešime. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojo nurodomas faktines aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys: pranešimų BPC apžiūros protokolas, pareigūnų Body kamerų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio kvitai ir neblaivumo nustatymo aktas.

Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus V. G., jam alkotesteriu nustatytas 2,81 promilės girtumas. Alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191 metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra. V. G. nustatytas sunkus girtumas. Žinodamas, kad vartojo stiprų alkoholį, jis vairavo transporto priemonę, ignoruodamas faktą, kad dėl girtumo transporto priemonės valdyti negali, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gauti kaltinamojo V. G. ir laiduotojos M. G. prašymai atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. G. prašyme nurodoma, jog visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, labai dėl jo gailisi, suprato savo veiksmų pasekmes ir padarė reikiamas išvadas. Turtinė žala, jo žiniomis, nebuvo padaryta, nenukentėjo tretieji asmenys ar jų turtas. Prašo atsižvelgti, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, visų nustatytų apribojimų šioje byloje laikosi. Dirba (duomenys neskelbtini) vadovu, yra teigiamai charakterizuojamas bendradarbių. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su savo šeima. Nebedarys naujų nusikaltimų, kadangi jau pasimokė iš savo klaidų. (b. l. 118). M. G. prašyme nurodoma, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) vadybininke. Darbe yra teigiamai charakterizuojama. Nepiktnaudžiauja alkoholiu ir neturi žalingų įpročių. V. G. yra kartu gyvenantis jos sutuoktinis, su juo kasdien bendrauja, santykiai su vyru yra šilti, atviri, grindžiami pasitikėjimu, jis klauso jos nuomonės, patarimų, kuriuos stengiasi įgyvendinti, ją gerbia, todėl ji gali daryti vyrui teigiamą įtaką. Santykiai su vyru geri, juos sieja bendri pomėgiai, rūpinamasis šeimos gerove. Ji pati yra griežta, teisinga ir atsakinga, todėl turi vyrui autoritetą, gali jį kontroliuoti. Žino, kad vyras dėl padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena ir gailisi, ne kartą kalbėjosi apie jo netinkamą poelgį, jis visiškai supranta savo veiksmų pasekmes. Vyras neturi polinkio nusikalsti, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis procesas padarė jam didelę įtaką, po šio įvykio jis tapo dar atsakingesnis. Mano, kad ji yra vertas pasitikėjimo asmuo, todėl prašo atleisti jos sutuoktinį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prisiima visą atsakomybę už laidavimą ir vyro tolesnį elgesį (b. l. 139-140). Teisminio nagrinėjimo metu M. G. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. jų sūnui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Nuo 2012 m. Lietuvoje gyvenančiai ir dirbančiai šeimai tai buvo didelis sukrėtimas. Sūnui buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos iki 2024 m. rugsėjo 19 d. Rugsėjo 18 d. sūnus gavo (duomenys neskelbtini) diplomą ir išvyko į (duomenys neskelbtini) (šalį, į kurią galėjo patekti be vizos). Ji išvyko paskui sūnų, kad jiedu išgyventų, (Duomenys neskelbtini) prižiūrėjo ligonius ir vaikus. Šeimai tai buvo labai sunkus metas. Vyras Lietuvoje liko vienas su visomis šeimos problemomis, finansiniais sunkumais. Nebūdama šalia, negalėjo užkirsti kelio šiam skaudžiam įvykiui. Mato, kad vyro kaltės ir gailesčio jausmas yra didžiulis, jie iki šiol negali to pasakyti vaikams. Žino, kad V. yra geras, atsakingas ir nesugebantis tyčia pakenkti kitam žmogus, nepakeičiamas tiek šeimai, tiek jų įmonei. Prašo neatimti jam laisvės, nes be V. negalės išgyventi Lietuvoje, išlaikyti savo įmonės ir savo migracijos statuso (b. l. 155-156).

Teisiamojo posėdžio metu M. G. paaiškino, kad savo vyrą gali apibūdinti tik teigiamai. Iki šiol negali patikėti, kad jis taip padarė. Toks įvykis pirmą kartą gyvenime. Vyras tikrai labai išgyvena šį įvykį. Jis yra talentingas žmogus. Bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) federacija ir labai gerai vertinamas. Sporto srityje jį visi žino. Vyras labai gerai elgiasi su vaikais. Sūnui jis yra labai didelis autoritetas. Po šio įvykio jie patyrė labai didelį stresą ir gėdą. Sūnui buvo liepta palikti Lietuvą. Vyras per pandemiją prarado vyresnį brolį, pats augo be tėvo. Jis labai išgyvena ir galvoja apie brolį kiekvieną dieną. Per pandemiją neteko dar trijų artimų žmonių, jis nematė savo mamos penkerius metus. Jis labai išgyveno dėl sūnaus, todėl išgėrė. Patarė vyrui kreiptis pagalbos į psichologą, kad išmoktų kitais būdais susitvarkyti su stresu. Vyras padeda politiniams pabėgėliams iš Rusijos. Jis padeda jiems dėl darbo, remia pinigais. Padeda ir Ukrainos pabėgėliams. Apie įvykį sužinojo grįžusi iš (duomenys neskelbtini). Vyras grįžo iš policijos ir neatsiliepė telefonu. Pasakė, kad pateko į avariją. Ilgai slėpė tiesą. Jis dažnai negeria. Po šio įvykio išvis nebegėrė. Su vyru kartu dirba ir gyvena. Stengiasi vienas kitą palaikyti. Auklėjimo prasme įtaką tikrai jam daro. Šeima yra priklausoma nuo vyro finansiškai.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš teisės normos konstrukcijos išeina, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje nebuvo teistas nei Lietuvoje, nei kilmės šalyje (b. l. 60, 120), per pastaruosius penkerius metus penkis kartus buvo baustas administracine tvarka už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 58-59). Dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Teigiamai charakterizuojamas vadovaujamos įmonės įkūrėjos, kuri be V. G. darbinių funkcijų apibūdinimo, nurodo, kad V. G. yra santūrus, atsakingas, galintis priimti savarankiškus sprendimus asmuo, neturintis drausminių nuobaudų darbuotojas (b. l. 119). V. G. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Reikalavimų dėl neturtinės ar neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta. Įvertinus šias ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsitiktinį ir vienkartinį jos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir savikritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti V. G. jo žmonos M. G. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad M. G. neteista nei Lietuvoje, nei kilmės šalyje (b. l. 142, 151-153), nebausta administracine tvarka (b. l. 143). Nėra registruota Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 150). Dirba UAB (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojama darbdavio (b. l. 141).

M. G. nurodo, jog su vyru ją sieja stiprūs šeiminiai ryšiai, ji mato, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl teisės pažeidimo, pasitiki, kad ateityje tokių veikų jis nebedarys, ir mano, kad galės daryti savo vyrui teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, M. G. charakterizuojantys duomenys, sutuoktinių savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir šeimos ryšiu pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį V. G. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog M. G. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo metu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

V. G. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad V. G. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra praeityje baustas nei už vairavimą esant neblaiviam, nei už kitus šiurkščius KET pažeidimus (duomenys LITEKO sistemoje tikrinti nuo 2011 m.), visas jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs, tačiau jo girtumas buvo sunkus. Vairuodamas jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį Kaltinamasis pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindamas, kad po neseniai vartoto alkoholio jo reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, vairuodamas neblaivus jis kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 16 d.

Nustatyta, kad V. G. būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis, automobilio savininku registruotas SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Nei kaltinamojo asmenybė, nei jo šeimos narių interesai ir (ar) pan., patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Atsižvelgus į V. G. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės vertę pinigais. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (sunkus girtumas, sukeltas eismo įvykis), automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau kaltinamasis ir jo gynėjas nesutiko su ikiteisminio tyrimo metu nustatyta vidutine transporto priemonės rinkos verte. Remiantis VšĮ Emprekis teikiamais duomenimis, nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Mitsubishi Outlander“ vidutinė vertė su PVM yra 19 195 eurai. Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 24-210-30, kurioje, individualiai įvertinus automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę, konstatuota, jog 2024 m. spalio 28 d. šio automobilio rinkos vertė buvo 9610 Eur (b. l. 123-138). Kaltinamasis prašė vadovautis šia verte, teismui sprendžiant dėl konfiskuotinos iš jo sumos dydžio. Prokurorė su tuo nesutiko, teigdama, kad turto vertintojas apskaičiavo automobilio vertę po eismo įvykio (apgadinto), kai turi būti konfiskuojama vairavimo metu buvusią automobilio vertę atitinkanti suma (iki apgadinimų).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, yra išaiškinęs, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Taigi individualus turto vertinimas yra reikšmingas, nustatant konfiskuotinos sumos dydį. VšĮ Emprekis teikiamais duomenimis yra remiamasi, kai byloje nėra atlikta individualaus konkrečios transporto priemonės įvertinimo.

Kita vertus, iš aktualios teismų praktikos matyti, jog nustatant konfiskuotino turto vertę, yra nurodoma remtis automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-366/2022). Konfiskuotino turto vertės nustatymas pagal po eismo įvykio padarymo atsiradusius mechaninius/techninius pažeidimus, dėl ko pasikeitė automobilio vertė, būtų neteisingas ir sudarytų prielaidas išvengti baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskuoti turtą pagal jo vertę nusikaltimo padarymo metu – taikymo bei neužtikrintų jos prevencinio tikslo (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-194-879/2022). Tačiau ši teismų praktika nesudaro pagrindo visiškai ignoruoti teismui pateiktą individualų transporto priemonės vertės įvertinimą. Iš vertinimo ataskaitos Nr. 24-210-30 turinio aiškiai matyti, kokia suma dėl transporto priemonės apgadinimų po eismo įvykio buvo sumažinta faktinė automobilio vertė – 3535 Eur. Atitinkamai teismas laiko, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), individuali vertė iki eismo įvykio buvo 9610 Eur +3535 Eur, t. y. 13145 Eur. Būtent ši suma konfiskuotina iš V. G.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 73-75) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Skaitmeninė laikmena su pareigūnų Body kamerų įrašais paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 13 145 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt penkis) eurus.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB Regitra.

Skaitmeninę laikmeną su pareigūnų Body kamerų įrašais palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. G. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.