Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės (baudos) dalis ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų ir bauda 1011,44 Eur.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant T. B. intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) nurodant, kad intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu T. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 30 d. 23.50 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 13.43 val. (1 para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2022 m. gegužės 31 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. B. 2022 m. gegužės 30 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 23.50 val. Panevėžyje, ties Smėlynės g. 12 pastatu, policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, 2022 m. gegužės 31 d. apie 00.02 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o 00.25 val. – 2,54 promilių neblaivumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš T. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir jos dydžiu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąją teise vairuoti kelių transporto priemones terminu bei konfiskuotino automobilio verte ir jos dalį atitinkančia pinigų suma ir prašo paskirti švelnesnę bausmę arba sutrumpinti paskirtos arešto bausmės terminą, sutrumpinti baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą bei sumažinti konfiskuotinos sumos dydį.

Dėl nuteistajam T. B. paskirtos arešto bausmės

6. Atsakant į skundo argumentą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą bei apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. BK 54 straipsnis numato bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat įvertina ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, minėtų nuostatų nepažeidė ir jomis vadovavosi tinkamai.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę T. B. atsižvelgė į tai, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, t. y. padarė naują tyčinį nusikaltimą jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. ( BK 27 straipsnio 1 dalis). T. B. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. dirba, yra nevedęs, paties kaltinamojo teigimu –išlaiko vieną nepilnametį vaiką. Taip pat skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pastebėjo, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas ne tik teistas, bet ir neatlikęs ankstesniu 2020 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, ir tik prieš šios bylos nagrinėjimą teisme – 2022 m. liepos 1 d. buvo sumokėta dalis baudos (iš 2800 Eur išieškota 1788,56 Eur, liko išieškoti 1011,44 Eur skolos (2 t., b. l. 73-74). Spręsdamas dėl bausmės rūšies, pirmos instancijos teismas kreipė dėmesį ir į tai, kad 2011 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos T. B. taip pat nevykdė ir ji buvo pakeista viešaisiais darbais. Be to, byloje esantis administracinių nusižengimų išrašas liudija apie T. B. nesumokėtą ir galiojančią baudą už administracinį nusižengimą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas taip pat įvertino kaltinamojo parodymus, kad jis ankstesnės 2020 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjo dėl pinigų trūkumo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors T. B. trūko pinigų sumokėti baudą, jis išsinuomojo kaltinime nurodytą 39 760 Eur vertės automobilį vienam mėnesiui už nuomą mokėdamas1089 Eur (1 t., b. l. 92-94). Be to, T. B. teisme nurodė apie gaunamas labai mažas pajamas, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad teismui šioje byloje paskyrus baudą, jis turėsiąs ją iš ko sumokėti. Šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių kontekste matyti akivaizdus jo parodymų bei jo veiksmų prieštaringumas, kai esant nesumokėtoms baudoms, jis turi lėšų prabangaus automobilio nuomai už tokio paties dydžio sumą, kuri reikalinga baudai sumokėti. Iš papildomai pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas ir rūpestingas darbuotojas, darbo vietoje neblaivus nebuvo pastebėtas, taip pažymima, jog bendrovė atlieka elektrinių montavimo darbus Vokietijoje, todėl išvykus dirbti užsienyje yra galimybė gauti didesnį atlygį. Be to matyti, kad nuteistasis 2022 m. lapkričio 3 d. savanoriškai sumokėjo dalį paskirtos baudos 80 Eur (bauda paskirta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. baudžiamąjį įsakymą), tai rodo T. B. asmenybės teigiamus pokyčius, tačiau jau po pirmos instancijos teismo bausmės jam skyrimo. Įvertinusi išdėstytą, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmos instancijos teismo atliktam T. B. asmenybės vertinimui, kuris pagrįstai leido spręsti, jog bausmės paskirtį geriausiai atitiks arešto bausmė, jos terminą nustatant didesnį nei arešto bausmės vidurkis, tačiau jam artimą. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir jam pritaria.

9. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę atsižvelgė tik į tą aplinkybę, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes pirmosios instancijos teismas įvertino visas nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėtina, jog aukščiau pateiktos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos, ne tik pripažinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ją pripažįsta, bet ir pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, sumažinant paskirta bausmę vienu trečdaliu. Įvertinus T. B. asmenybę, padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, kai padarytas vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, jam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. Be to, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra švelnindamas teisinę padėtį taikė T. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėjo paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams bei paskyrė intensyvią priežiūrą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuri, kaip numatyta BK 75 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju yra privaloma. Pirmosios instancijos teismas paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatė mažesnį už vidurkį ir kartu su intensyvia priežiūra paskyrė ir pareigas, t. y. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu T. B. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

11. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog paskirta intensyvi priežiūra ir įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. trukdo nuteistajam dirbti, nes darbai yra visoje Lietuvos teritorijoje, atkreiptinas dėmesys į BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktą, kuris numato įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, todėl nuteistajam paskirti įpareigojimai būti namuose konkrečiu laiku netrukdys jo darbo pobūdžio, darbo laiko ir darbo vietos, jei bus tai patvirtinantys duomenys iš darbdavio apie tokį darbo pobūdį. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė išimties, kuomet galima nesilaikyti minėto įpareigojimo, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose galima nesilaikyti tokiais atvejais, kai dirbama pamainomis, kai pamainos darbo laikas sutampa su laiku, kai asmuo turi būti namuose, išvykstant į trumpalaikes komandiruotes ir pan., tačiau šio įpareigojimo nesilaikymas neturėtų būti nuolatinio pobūdžio. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas neužkerta T. B. kelio dirbti ir išlaikyti savo turimą darbo vietą bei užtikrinti šeimos poreikius, tačiau apie galimą įpareigojimo nesilaikymą, kai yra pateisinama priežastis, turi būti pranešama Probacijos tarnybos atstovui vykdančiam probuojamojo priežiūrą.

12. Nors skundu Apeliantas prašo nustatyti, kad jam paskirtos neatliktos bausmės ( baudos) dalies sumokėjimas būtų atidėtas 12 mėn. terminui, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra visiškai nepagrįstas. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo nustatytas 2 mėn. paskirtos bausmės 2800 Eur dydžio baudos sumokėjimo terminas, su tokiomis sąlygomis T. B. sutiko, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo, 2022 m. liepos 1 d. buvo sumokėta dalis 1788,56 Eur, baudos, o dėstyti likusios baudos dalies sumokėjimą dar 12 mėnesių nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo.

13. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, kurios realus vykdymas atidėtas, įvertinus nuteistąjį T. B. charakterizuojančias aplinkybes, nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir jo paties asmenybės pavojingumą, atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino

14. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų terminui, nurodant, jog minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcingai griežta, neatitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl paskirtas terminas turėtų būti mažinamas.

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Pažymėtina, jog svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

16. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis vairavimas esant neblaiviam, kelią grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei ar sveikatai bei turtui. T. B. nustatytas net 2,49 promilės neblaivumas, t. y. jis vairavo transporto priemone būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis yra labai artimas sunkiam girtumo laipsniui (2,50 promilių). Nors apeliaciniame skunde jis nurodo, jog toks vairavimas sunkių ir nepataisomų padarinių nesukėlė, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad sekant T. B. vairuojamą automobilį, šis pradėjo didinti greitį ir važiuojant dėl didelio greičio ir oro sąlygų T. B. nesuvaldė automobilio, trenkėsi į akmeninę sieną ir ją apgadino (1 t., b. l. 55-56). Byloje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra nustatytos T. B. vairavimo neblaiviam pasekmės, t. y. buvo sukeltas eismo įvykis. Be to, pažymėtina, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymas nėra siejamas su padarinių atsiradimu padarius nusikalstamą veiką, taigi jau pačios veikos padarymas, t. y. automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams, o šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka, toks eismo įvykis nesukėlė sunkių padarinių.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones) 3 metų terminui, atsižvelgė į jau ankščiau minėtas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, į tai, jog jis padarė vieną šiukščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Apeliantas skunde teigia, jog teisę vairuoti turi apie 20 metų, turi vieną galiojančią nuobaudą, nebaustas už vairavimą neblaiviam, kas rodo, jog jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis T. B. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau jis, turėdamas didelį vairavimo stažą ir žinodamas, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, vis tiek elgėsi aplaidžiai ir buvo abejingas tam, kad vairuojant neblaiviam gali kilti pavojingų padarinių, kurie šie atveju ir kilo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad minėtos aplinkybės apeliantas visiškai nesureikšmina, kas tik patvirtina, jog jis padarytos nusikalstamos veikos nevertina kritiškai, tokiu požiūriu demonstruodamas aplaidų požiūrį į savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumą. Toks apelianto požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia spręsti, jog tokiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė turi būti paskirta ilgesniam negu minimalus laikotarpis tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei T. B. charakterizuojančias aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisingumo ir proporcingumo kriterijų paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 3 metų terminui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamosios priemonės – specialiosios teisės atėmimui reikšmingas bylos aplinkybės, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingai griežtas nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio 2 dalis)

19. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal 5 dalį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles.

20. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad automobilio „BMW 640d“, 2017 m. gamybos, 2993 cm³ variklio darbinio tūrio, 235 KW variklio galios vertė 2022 m. birželį sudarė 39 760 Eur (1 t., b. l. 39). Teisme taip pat buvo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita automobilio BMW 640 d xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo data 2022 m. rugsėjo 3 d. nustatyta vertė – 10 880 Eur (2 t., b. l. 77-136). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertės piniginę išraišką rėmėsi ne pateiktu individualiu automobilio vertinimu, o VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nuspręsdamas, jog prašymas vadovautis individualiame vertinime nustatyta verte yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teismų praktikai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

21. Iš aktualios teismų praktikos matyti, jog nustatant konfiskuotino turto vertę, yra nurodoma remtis automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskuotino automobilio vertę nustatė pagal automobilio būklę nusikalstamos veikos padarymo metu, nevertindamas tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos atsirado padarinių, t. y. dėl įvykusio eismo įvykio automobilis buvo apgadintas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju automobilio apgadinimas buvo tiesioginis T. B. pavojingo ir nerūpestingo nusikalstamo elgesio rezultatas, t. y. pats kaltinamasis žinodamas, jog yra vartojęs alkoholinių gėrimų, vairuodamas automobilį neišvengė neigiamų pasekmių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, konfiskuotino turto vertės nustatymas pagal po eismo įvykio padarymo atsiradusius mechaninius/techninius pažeidimus, dėl ko pasikeitė automobilio vertė, būtų neteisingas ir sudarytų prielaidas išvengti baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskuoti turtą pagal jo vertę nusikaltimo padarymo metu – taikymo bei neužtikrintų jos prevencinio tikslo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra objektyvi ir realiai atspindinti rinkos vertę, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti turto vertės dalį yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas aplinkybes, sprendžia, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentas nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.