Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. e2S-229-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
e2S-229-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Unis Steel Baltija“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Vestata“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
Kategorijos
` Civilinės bylos numeris e2S-229-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-24085-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Unis Steel Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vestata“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę byla Nr. e2-807-989/2018 pagal 2017-06-19 ieškovo BUAB „Yglė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Unis Steel Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Vestata“, ADB „Gjensidige“, 2018 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimą atidėjo 2018 lapkričio 28 d. 14:00 val. Apie posėdžio datą byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti jų atstovams pasirašant asmeniškai informacinėje pažymoje. Į 2018-11-28 teismo posėdį neatvyko ieškovas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Priimtoje nutartyje teismas nustatė, jog į paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas. Apie teismo posėdžio datą ir laiką ieškovės atstovas buvo tinkamai informuotas ankstesnio posėdžio metu. Iki 2018-11-28 teismo posėdžio prašymų nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant gauta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį dėl teismui nežinomų priežasčių neatvyko ieškovės atstovas ir teismui nepateikė prašymo, informuodamas apie priežastis, dėl kurių teismo posėdyje dalyvauti negali, taip pat nepateikė prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismas sprendė ieškinį palikti nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovė BUAB „Yglė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas bankroto administratorių teismo posėdžio išvakarėse informavo, jog dėl sveikatos būklės negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Bankroto administratorius per likusį laiką iki teismo posėdžio nespėjo surasti kito tinkamo atstovo byloje.

3.2. Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškovė procesu nepiktnaudžiauja ir nesiekia vilkinti bylos nagrinėjimo.

3.3. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme.

Atsiliepimas

4. Atsakovė „Unis Steel Baltija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Advokato padėjėjas yra profesionalus teisininkas, todėl žinodamas, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje iš anksto apie turėjo informuoti bankroto administratorių ir teismą.

4.2. Bankroto administratorius dar dviem savo darbuotojams buvo suteikęs įgaliojimus atstovauti bankrutuojančios bendrovės interesus teisme, todėl turėjo galimybę užtikrinti kito atstovo dalyvavimą teismo posėdyje.

4.3. Bankroto administratorius nurodo, jog apie advokato padėjėjo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje sužinojo 2018-11-27 darbo pabaigoje. Teismo posėdis buvo paskirtas 14 val., todėl įvertinant šiuolaikines technologijas bei tai, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, buvo galimybė iš anksto informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir prašyti atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu. Skundžiamą nutartį teismas priėmė, kai į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas ir teismui nebuvo pranešta apie ieškovės neatvykimą, jokių prašymų teismas iki teismo posėdžio datos nebuvo gavęs. Atsakovė priimti sprendimo už akių neprašė. Tarp šalių ginčas teisme nagrinėjamas nuo 2017-06-19, byloje yra įvykęs ne vienas teismo posėdis.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti Civilinio proceso kodekso 7, 8, 42, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis - užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).

10. Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta, jog iki paskirto teismo posėdžio apeliantė buvo pasyvi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis sąmoningai siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir pagal bylos medžiagą. Priešingai, procesas nuo ieškinio pareiškimo 2017 metų viduryje vyko apeliantui aktyviai dalyvaujant. Vien apelianto nepranešimas pirmos instancijos teismui apie negalintį dėl sveikatos būklės atvykti į teismo posėdį atstovą, atstovo sveikatai sutrikus likus vienai dienai iki teismo posėdžio nėra pakankamas pagrindas pripažinti apeliantą sąmoningai vilkinus bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, veikus prieš greitą bylos procesą arba nebeturinti suinteresuotumo bylos nagrinėjimu. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtų neekonomiška ir neprotinga sudaryti sąlygas pradėti naują civilinę bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje. Be to, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos.

11. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Ši skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Vytautas Zelianka