Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01907-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 77.2;78.2.1; 93.2.22;114.4; 121.15; 121.21

2015 m. rugsėjo 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Indrei Šležienei, dalyvaujant apeliantui atsakovui D. P., jo atstovui advokatui A. R., ieškovei S. P. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2349-721/2014, pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-10-27 sprendimu priteistą nepilnametei dukrai V. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį, padidinant jį iki 700,00 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad priteistas nepilnametei dukrai V. P. išlaikymas po 200,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 2 dalies reikalavimų, bei vaiko poreikių. Jis yra ženkliai per mažas, dukters poreikiams tenkinti tokios sumos neužtenka. Nepilnametės dukros poreikiai šiuo metu yra žymiai didesni, negu buvo prieš beveik 4 metus, kai buvo priteistas išlaikymas. Dukra lankys mokyklą, jai būtina skirti žymiai daugiau lėšų mokymosi reikmėms, rūbams, maistui bei pramogoms. Dukters V. išlaikymui per mėnesį ji išleidžia 1430,00 Lt, todėl prašo teismo sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 700,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-10-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2344-785/2010 dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Priteisė iš atsakovo D. P., nepilnametės dukters V. P., išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant S. P. vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Teismas vertino, kad nuo 2014-06-06 priimto sprendimo dėl išlaikymo praėjo beveik ketveri metai, tuo metu ieškovė nedirbo, nuo 2014-03-03 registravosi darbo biržoje. Teismo posėdyje paaiškino, jog įsidarbino. Atsakovas dirba UAB ,,Marbusta“, jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 2000,00 Lt. Teismas atsižvelgdamas į pateiktus duomenis sprendė, kad šalys nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi sveikatos problemų ir intensyviai gydosi, tačiau nėra duomenų apie neįgalumą, todėl laikė, kad tai yra laikino pobūdžio susirgimai ir atsakovas, praėjęs gydymo kursą, pasveiks. Ieškovei dukrą išlaikyti padeda jos tėvai bei draugas. Teismas sprendė, kad šalių padėtis buvusi teismo sprendimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priėmimo momentu ir dabar iš esmės nėra pasikeitusi abiems šalims. Nekilnojamojo turto šalys neturi. Apie šalių kreditorinius įsipareigojimus byloje duomenų nėra. Teismas sprendė, kad vaikui augant jo poreikiai padidėjo, ieškovės nurodytos dukters išlaikymo išlaidos yra būtinos, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, pradėjus lankyti mokyklą, reikalingos mokymosi priemonės. V. P. gydoma dėl šleivapėdystės, jai reikalinga ortopėdinė avalynė. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko poreikiai po teismo sprendimo išaugo būtent 3,5 karto. Teismas laikė iš dalies nepagrįstomis nurodytas išlaidas šilumos energijai, nes šildymo sezonas tęsiasi tik pusę metų ir šalių dukrai V. tenkanti išlaidų komunaliniams patarnavimams dalis yra per didelė, todėl mažintina. Teismas atsižvelgęs į nurodytą išlaidoms reikalingą sumą apie 1430,00 Lt, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, į išlaidų, tenkančių vaiko išlaikymui, paskaičiavimą, padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta suma, reikalinga mėnesiui dukters išlaikymui, neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Be to atsižvelgęs į ieškovės pajamas, jos išlaidas (būsto išlaikymas, savęs išlaikymas, kt.) sprendė, kad ieškovė pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra pajėgi teikti dukrai tokį išlaikymą, kurį teigia teikianti, ieškovė neįrodė jos nurodomo vaiko išlaidų dydžio. Teismas įvertinęs įrodytus nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovo šiuo metu teikiamo vaikui išlaikymo dydį, sprendė, kad įrodytos išlaidos, patiriamos vaiko išlaikymui kas mėnesį realiai yra mažesnės. Teismo vertinimu ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro 1000,00 Lt, t. y. šalys gali dukrai teikti išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį. Teismas laiko, kad tokio dydžio išlaikymas atitiks vaiko interesus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo po 350,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

1.Byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra šeimos byla, nagrinėtina pagal ginčo teisenos taisykles su išim­timis nustatytomis CPK XIX skyriuje, todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą neturi teisės priimti spren­dimo už akių. Teismas išnagrinėjo bylą neįteikęs ieškinio ir kitų procesinių dokumentų bei nepranešęs apie posėdį atsakovui. Apie įvykusį teismo posėdį atsakovas sužinojo tik gavęs 2014-12-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą. Susipažinus su sprendimu paaiškėjo, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Jo gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu, kai jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, jis buvo išvykęs į komandiruotę. Mano, kad viešas paskelbimas neužtikrino atsakovo teisių be to buvo nepagrįstas nes buvo galimybė susižinoti apie jo naują darbovietę ir procesinius dokumentus jam išsiųsti į darbovietę. Byloje nepagrįstai buvo priimtas sprendimas už akių, tuo pažeidžiant jo teises.

2. Įsidarbinus naujame darbe jo darbo pobūdis susietas su išvykomis į užsienį, o nesant užsakymų, gali būti ir prastovos, kurios apmokamos kukliai. Be to dėl nugaros skausmų, atliktos operacijos nuo 2014 m. liepos vidurio iki pat spalio mėnesio turėjo nedarbingumo lapelį. Vartoja vaistus nuo skausmo, todėl nėra garantuotas darbo išlaikymu. Jo darbo užmokesčio vidurkis naujajame darbe sudaro apie 2500,00 Lt, be to jam bus išskaičiuojamos išmokos bankui už paimtą paskolą, kurios sudarys nuo 500,00 Lt iki 800,00 Lt. Iš jo gaunamų vidutinių mėnesinių pajamų 2500,00 Lt, atskaičius išlaidas savo poreikiams -1500,00 Lt, išlaikymą vai­kui -200,00 Lt, mokamą paskolą – 500,00 Lt likutis lieka apie 300,00 -500,00 Lt.

3. Mano, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad kiekvieną mėnesį išlaidžia vidutiniškai po 200,00 Lt vaistams ir vitaminams. Mano, kad duktė nėra ypatingas ligonis, o dėl šleivapėdystės, reabilitacija kaip nurodė pati ieškovė reikalinga kartą per metus. Mano, kad vitaminus vaikas turi gauti visu pirma su pilnaverte mityba, be to ieškovė nepateikė jokių vaistų ar vitaminų įsigijimo iš­laidas patvirtinančių kvitų. Neaišku kodėl kas mėnesį vaikui numatyta po 200,00 Lt nenumatytoms išlaidoms, mano, kad nurodyta 540,00 Lt suma maistui - po 18,00 Lt per dieną yra didelė. Taip pat nepagrįstai didelės išlaidos vaiko aprangai ir dauguma kitų išlaidų.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo.

Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, 2014-12-22 Pažymą apie komandiruočių laikotarpius nuo 2014-04-23 iki 2014-11-28, iš kurios taip pat matyti, kad atsakovas nuo 2014-04-23 buvo priimtas į UAB „Energetikos remonto ir montavimo centrą“ nuo 2014-04-23. 2014-07-17 medicininę pažymą, 2014-07-24 išrašą iš medicinos dokumentų iš kurių matyti, kad gydėsi nuo 2014-07-21 iki 2014-07-25 dėl stuburo skausmų, buvo atlikta operacija. Ateityje rekomenduota vengti stipraus fizinio krūvio sulenkta nugara, nekelti didelių svorių, ilgai nesėdėti, medikamentai vartotini pagal poreikį. 2014-12-22 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą. 2014-12-22 Pažymą apie skolų likučius, vykdomus išieškojimus. Atsakovas pateikė raštą, sąrašą dėl jo poreikiams reikalingų išlaidų maistui, higienai, mokesčiams, vaistams ir kita nurodydamas kad jo poreikiams yra reikalinga 1500,00 Lt -1600,00 Lt. Pateikė 2015-08-04 Darbo sutartį Nr. 47 iš kurios matyti, kad atsakovas D. P. priimtas į UAB „LITVIJA“ , darbo užmokestis numatytas 350 EUR ir galimas priedas pagal atskirą vadovo įsakymą du kartus per mėnesį.

Pažymėtina tai, kad LR CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant LR CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus, yra numatytos išimtys. Apeliantas pateikė teismui pridėjimui prie bylos minėtus dokumentus, kurie papildo byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus, be to atsižvelgiant į jo argumentus dėl atsakovo galimybės teikti įrodymus bei jo argumentus dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, teismo vertinimu nėra pagrindo, atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį atsisakyti priimti dokumentų ir vertinti kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Taip pat teismas sprendžia, kad priimtini ir ieškovės pateikti atsiskaitymo lapeliai nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio iš kurių matyti, kad iš ieškovės yra išskaitytos sumos pagal vykdomuosius įrašus.

Bylos duomenimis 2010-10-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukiant tarp šalių santuoką bendru sutarimu, teismas patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo, susitarimą, kad atsakovas mokės po 200,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki V. P., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis LR CK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (sprendimo priėmimo metu buvo 1035 Lt / 300 Eur, o šiuo metu 325 Eur ). Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sumažintas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Ir kaip minėta sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Konkrečiu atveju ieškovei tenka pareiga įrodinėti kaip pasikeitė jos materialinė padėtis, kaip padidėjo vaiko poreikiai dėl kokių priežasčių reikalinga didesnė išlaikymo suma. Atsakovas nurodydamas, kad iš jo prašoma priteisti suma yra per didelė, kad jis neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymo, ar vaiko poreikiams nėra reikalinga ieškovės prašoma suma , taip pat turi pareigą pagrįsti savo argumentus, nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas išnagrinėjo bylą neįteikęs ieškinio ir kitų procesinių dokumentų bei nepranešęs apie posėdį atsakovui, kad atsakovas apie posėdį sužinojo tik gavęs 2014-12-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą. Susipažinęs su sprendimu sužinojo, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Jo gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu, kai jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, jis buvo išvykęs į komandiruotę. Mano, kad viešas paskelbimas neužtikrino jo teisių. Byloje nepagrįstai buvo priimtas sprendimas už akių, tuo pažeidžiant jo teises. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvai, tačiau jos manymu jie vengė priimti šaukimus. Be to jai buvo žinoma, kad tuo metu, kai buvo siunčiami iš teismo dokumentai atsakovą kiti asmenys matė (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių ieškovės argumentus, tačiau atsakovas šių nurodytų aplinkybių nepaneigė. Atsakovas nurodydamas argumentus dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo iš esmės nesutiko su teismo priteista suma, nurodydamas apeliaciniame skunde, kad sutiktų mokėti dukros išlaikymui po 350,00 Lt, šiuo metu po 105,00 EUR kas mėnesį. Dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad jo pozicija būtų buvusi tokia pat kaip ir skundą nagrinėjant išsakyta pozicija.

Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškinys teisme gautas 2014-06-06, bylos duomenis apie siųstus procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), kitais adresais, kurių, iš atžymų matyti, atsakovas neatsiėmė, teismo 2014-10-01 nutartį dėl procesinių dokumentų įteikimo viešai, 2014-11-18 teismo nutartį dėl paskelbimo viešai apie teismo posėdį, ieškovės argumentus, kad atsakovas vengė priimti procesinius dokumentus, ko Kaip minėta atsakovas nepaneigė, konkrečiu atveju sprendžiant ne formaliai, o atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teises, išnagrinėjo bylą neįteikęs procesinių dokumentų bei neinformavęs apie teismo posėdį ( LR CPK 131 straipsnis). Teismui įvertinus konkrečias bylos aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo principai, neužtikrinta proceso šalių teisė į teisingą ir tinkamą teismo procesą (LR CPK 6, 12 straipsnis). LR CPK 378 straipsnyje numatyta, kad šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių. Konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių ( LR CPK 262, 279, 285, 287, 288, 303, 378 straipsniai), todėl apelianto argumentai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį ir priteisdamas iš atsakovo D. P., nepilnametės dukters V. P., išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, įvertino, tai, kad nuo 2014-06-06 priimto sprendimo dėl išlaikymo praėjo beveik ketveri metai, kad atsakovas dirba ir jo pajamos yra apie 2000,00 Lt. Tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau nėra duomenų apie neįgalumą. Teismas įvertino nepilnametės padidėjusius poreikius, tai, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, pradėjus lankyti mokyklą, reikalingos mokymosi priemonės ir kita. Taip pat atsižvelgė į tai, kad V. P. gydoma dėl šleivapėdystės, jai reikalinga ortopėdinė avalynė. Taip pat atsižvelgęs į nurodytą išlaidoms reikalingą sumą apie 1430,00 Lt, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, į išlaidų, tenkančių vaiko išlaikymui, paskaičiavimą, padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta suma, reikalinga mėnesiui dukters išlaikymui, neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Teismo vertinimu ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro 1000,00 Lt, t. y. šalys gali dukrai teikti išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį. Teismas sprendė, kad tokio dydžio išlaikymas atitiks vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Nors apeliantas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad kiekvieną mėnesį išlaidžia vidutiniškai po 200,00 Lt vaistams ir vitaminams, taip pat tai, kad duktė nėra ypatingas ligonis, o dėl šleivapėdystės, reabilitacija kaip nurodė pati ieškovė reikalinga kartą per metus. Kad ieškovė nepateikė jokių vaistų ar vitaminų įsigijimo iš­laidas patvirtinančių kvitų. Neaišku kodėl kas mėnesį vaikui numatyta po 200,00 Lt nenumatytoms išlaidoms, mano, kad nurodyta 540,00 Lt suma maistui - po 18,00 Lt per dieną yra didelė. Taip pat, kad nepagrįstai didelės išlaidos nurodytos vaiko aprangai ir daugumai kitų išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos motyvus dėl priteistos sumos dydžio, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino atsakovo minėtų aplinkybių bei visų bylai teisingai išspręsti įrodymų.

Apeliantas skunde nurodė, kad jam įsidarbinus naujame darbe jo darbo pobūdis susietas su išvykomis į užsienį, o nesant užsakymų, gali būti ir prastovos, kurios apmokamos kukliai. Be to dėl nugaros skausmų, atliktos operacijos nuo 2014 m. liepos vidurio iki pat spalio mėnesio turėjo nedarbingumo lapelį. Jo darbo užmokestis sudarė apie 2500,00 Lt, be to jam bus išskaičiuojamos išmokos bankui už paimtą paskolą, kurios sudarys nuo 500,00 Lt iki 800,00 Lt. Iš Jo gaunamų vidutinių mėnesinių pajamų 2500,00 Lt, atskaičius padaromas išlaidas savo poreikiams -1500,00 Lt, išlaikymą vai­kui -200,00 Lt, mokamą paskolą – 500,00 Lt likutis lieka apie 300,00 -500,00 Lt. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad vartoja vaistus dėl nugaros pagal poreikį, kai paūmėja skausmas. Jam apribojimai nustatyti dėl fizinio darbo, tačiau dėl neįgalumo nesikreipė. Nurodė, kad gyvena vienas, sutiktų mokėti po 105,00 EUR, o vėliau išmokėjus bendrą paskolą teiktų didesnį išlaikymą. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu santykiai konfliktiški, nutraukus santuoką jie nebebendrauja, atsakovas taip pat nebendrauja su dukra, jai nepaskambina. Atsakovas apart priteisto išlaikymo kitokios paramos neteikia. Ji turi draugą, bet kartu negyvena. Jai dukrą išlaikyti padeda jos tėvai. Šiuo metu ji dirba, iš jos pajamų jau penki mėnesiai yra išskaitoma skola bankui, nes kaip jai buvo paaiškinta, atsakovas paskolos, kurią jie buvo įsipareigoję mokėti abu, nedengia. Atsižvelgiant į šalių argumentus sutiktina su apelianto argumentais, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo in­teresams (LR CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas motinos, kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Kad išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Tačiau atsakovas nurodydamas, kad ieškovė visas komunalines išlaidas padalija dviem asmenims, sau ir dukrai V., nors su jomis kartu gyvena ir jos dabartinis draugas, kuris taip pat naudojasi visomis komunalinėmis paslaugomis, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o ieškovė šią aplinkybę paneigė.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bylos duomenis priimant sprendimą, taip pat papildomus duomenis. 2014-12-22 pažymą apie komandiruočių laikotarpius nuo 2014-04-23 iki 2014-11-28, iš kurios taip pat matyti, kad atsakovas nuo 2014-04-23 buvo priimtas į UAB „Energetikos remonto ir montavimo centrą“ nuo 2014-04-23. 2014-07-17 medicininę pažymą, 2014-07-24 išrašą iš medicinos dokumentų iš kurių matyti, kad gydėsi nuo 2014-07-21 iki 2014-07-25 dėl stuburo skausmų, buvo atlikta operacija. Ateityje rekomenduota vengti stipraus fizinio krūvio sulenkta nugara, nekelti didelių svorių, ilgai nesėdėti, medikamentai vartotini pagal poreikį. 2014-12-22 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą. 2014-12-22 Pažymą apie skolų likučius, vykdomus išieškojimus. Atsakovas pateikė raštą, sąrašą dėl jo poreikiams reikalingų išlaidų maistui, higienai, mokesčiams, vaistams ir kita nurodydamas kad jo poreikiams yra reikalinga 1500,00 Lt -1600,00 Lt. Pateikė 2015-08-04 Darbo sutartį Nr. 47 iš kurios matyti, kad atsakovas D. P. priimtas į UAB „LITVIJA“ , darbo užmokestis numatytas 350 EUR ir galimas priedas pagal atskirą vadovo įsakymą du kartus per mėnesį. Ieškovė pateikė atsiskaitymo lapelius nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio iš kurių matyti, kad iš ieškovės yra išskaitytos sumos pagal vykdomuosius įrašus. Teismas atsižvelgė į papildomus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie šalių darbo užmokesčio pajamas priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į atsakovo amžių, jo argumentus dėl sveikatos būklės, yra pagrindo spręsti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Tai, kad byloje pateikti duomenys dėl atsakovo kreipimosi į gydymo įstaigą ir tai, kad jam atlikta operacija, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad atsakovas turi ribotą galimybę įsidarbinti dėl sveikatos būklės, kad jis negali pagerinti savo materialinės padėties ir kita. Nes teismo vertinimu duomenų patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, nepateikta. Be to apelianto argumentai, kad jis šiuo metu negali teikti teismo priteisto išlaikymo nėra pagrįsti vertinant atsakovo gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Kita vertus, analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, amžius.

Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Konkrečiu atveju apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į 2010-10-27 teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį - 200,00 Lt kas mėnesį, įvertino vaiko V. P., gim. (duomenys neskelbtini) amžių, didėjančius poreikius, aplinkybes dėl jos sveikatos, šalių gaunamas pajamas, šeimyninę, materialinę padėtį, atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo sveikatos, bei visumą aplinkybių, todėl nėra pagrindo, kaip minėta, spręsti, kad teismas neištyrė ir neįvertino byloje nustatytų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl atsakovo argumentų, dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių bei nereiškė reikalavimų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, o kaip minėta apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, todėl atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėtini (LR CPK 320 straipsnis). Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Kaip minėta, remiantis LR CK 3.201 straipsnio 1 dalimi teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.