Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2025 m. gruodžio 23 d.

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, transporto priemonės savininkei R. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), sutinka dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų, paskutiniai teistumai: 1) 2024 m. birželio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 50 MGL (2500 Eur) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; 2) 2025 m. liepos 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. birželio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda; 3) 2025 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros; įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. liepos 18 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumos, t. y. 1440,00 Eur, konfiskavimas, bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: galiojant 2024 m. birželio 12 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei jos nevykdymo pasekmėmis, dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo jau būdamas teistas du kartus, kadangi 2025 m. liepos 18 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą jo atžvilgiu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 1 d.) ir 2025 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą jo atžvilgiu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (įsiteisėjo 2025 m. spalio 10 d.), piktybiškai nesilaikydamas nustatytų elgesio taisyklių bei jų nepaisydamas ir rodydamas nepagarbą teismui, kaip valstybei atstovaujančiai institucijai, nustačiusiai draudimus, 2025 m. lapkričio 28 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. Ž. valdytojo teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai asmeniui teisė vairuoti yra atimta, tokiu būdu piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m lapkričio 28 d. kraustėsi bei vakare prieš 22 val., automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į parduotuvę „Grūstė“ nupirkti neįgaliam vaikui, kuris valgo tik skystą maistą, jogurtą. Prieš tai savo sugyventinei R. Ž. pasakė, jog su automobiliu išvažiuoja, tačiau nežino, ar ji girdėjo. Prašė kaimyno, kad su jo automobiliu nuvežtų į parduotuvę, tačiau kaimynas buvo išgėręs ir negalėjo pavežti. Tą vakarą reikėjo būtinai važiuoti nupirkti jogurto, nes kitos dienos ryte jis nebūtų galėjęs to padaryti, kadangi reikėjo važiuoti į darbą parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Buvo sulaikytas kažkokių pareigūnų, kurie jam parodė tik ženkliuką, bet neprisistatė, tačiau jis niekur nebėgo ir pakluso reikalavimams. Jam yra žinoma, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones ir dėl to jis jau teisiamas ketvirtą kartą. Nuoširdžiai gailisi dėl visų savo veiksmų, daugiau nedarys pažeidimų, nori dorai gyventi. Prašo nekonfiskuoti automobilio.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo A. G. kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. lapkričio 28 d. 21.58 val. registruotu pranešimu ROIK Nr. 0125000708087, kuriame nurodyta, kad sienos apsaugos kriminalinio skyriaus pareigūnas sustabdęs a/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), sulaikė vairuotoją, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, neturi teisės vairuoti (b. l. 12-13);

- 2025 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje asfaltuotoje aikštelėje, matomas priekiu į pastatą stovintis mėlynos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir rakteliai. Pridėtos foto lentelės (b. l. 16-17, 19-24);

- 2025 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 26);

- 2025 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūra. Pokalbio suvestinė (toliau naudojami trumpiniai BPC - bendrasis pagalbos centras, P - pranešėjas): BPC – 112. P – Labas vakaras. BPC – Labas vakaras. P – Čia skambina iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas Bumblys, Mažeikių mieste esame sustabdę automobilį, kurio vairuotojas neturi teisės vairuoti. BPC – Kurioje gatvėje (duomenys neskelbtini)? P – Dabar čia (duomenys neskelbtini) turbūt? Nematau namo numerio. BPC – O kažkokį objektą? P – Prie „Grūstės“. BPC – Ties „Grūste“? P – Aha. BPC – Minutėlę, žiūriu (duomenys neskelbtini) gatvė ir „Grūstė“, gali būti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ten gali būti? P – Jo. Ant kampo, čia gali būti ir (duomenys neskelbtini) gatvė. BPC – Minutėlę, pasižymėsiu, (duomenys neskelbtini), Jūs ties „Grūstės“ parduotuve esate, taip? P – Nu, prie parduotuvės aikštelėje. BPC – Taip, „Grūstė“ yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, adresas ir kokią mašiną ten sustabdėte? P – (duomenys neskelbtini). BPC – Galit pasakyti, kaip vadinasi automobilis? P – (duomenys neskelbtini). BPC – Gerai, valstybinį numerį raides žodžiais sakykite. P – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BPC – Taip, (duomenys neskelbtini) ir ko ten neturi automobilis ar vairuotojas? P – Vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo. BPC – Neturit sakėt? P – Nu yra sustabdytas turbūt, turi, bet yra sustabdyta teisė vairuoti. BPC – Supratau, gerai. BPC – Jūs sakėte esate kriminalinės? P – Iš Valstybės sienos apsaugos kriminalinės žvalgybos skyriaus, tai norėtumėm pareigūnams perduoti policijos tą vairuotoją. BPC – Jūsų vardas pavardė? P – Bumblys Justas. BPC – Vardas, dabar vardą pasakykite, tikrai. P – Justas. BPC – Nespėjau, greit pasakėt. Justas. Ir pavardė sakėte Bumblys? Taip? P – Taip, taip. BPC – Gerai, perduodu informaciją, luktelkit vietoje, Jūs lauksite su tuo vairuotoju? P – Palauksim. BPC – Gerai, perduodu. Dėkui už skambutį. Viso geriausio. P – Viso (b. l. 29-30);

- 2025 m. gruodžio 1 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tikslu apklausti liudytoją R. Ž., susisiekta su ja telefonu (duomenys neskelbtini), kuri informavo, kad neįgalumo negali atvykti į policiją apklausai. Pokalbio telefonu metu nustatyta, kad R. Ž. yra A. G. sugyventinė, jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso lizingo įmonei UAB „Mogo“, įmokas už automobilį yra sumokėjusi, tačiau automobilis nėra registruotas jos vardu dėl įsiskolinimų antstoliui. Dėl 2025 m. lapkričio 28 d. jos sugyventinio vairavimo moteris nieko negalėjo paaiškinti, nesupratusi, kad jis ketina vairuoti, nes tuo metu, kai vyras išėjo iš namų, ji prižiūrėjo neįgalų sūnų K. Ž., jį guldė į lovą, buvo pavargusi, negirdėjo, kad jai būtų ką sakęs sugyventinis A. G.. Dėl tolimesnio bendravimo su R. Ž., moteris pateikė savo el. paštą (duomenys neskelbtini). Remiantis virš išdėstytu liudytoja R. Ž. neapklausta (b. l. 37);

- 2025 m. gruodžio 1 d. gauta VĮ Regitra informacija, iš kurios matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „Mogo LT“, valdytojas – R. Ž. (b. l. 27);

- 2025 m. gruodžio 1 d. gauta VšĮ „Emprekis“ informacija, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 1420 Eur (b. l. 28);

- 2025 m. gruodžio 2 d. UAB „Mogo LT“ pateiktu atsakymu į paklausimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. UAB „Mogo LT“, įmonės kodas 302943102, ir R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gavėjas), sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. RNT08052019/0019 (toliau – sutartis), pagal kurią „Mogo LT“ įsipareigojo suteikti ir suteikė už užmokestį Gavėjui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), laikinai valdyti ir naudotis išperkamosios nuomos pagrindu pagal sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti bei išpirkti, o Gavėjas priėmė Transporto priemonę iš UAB „Mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi ir naudojasi nuomos pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti išsiperkamosios nuomos įmokas, bei vykdyti kitas sutarties nuostatas. Gavėjas įvykdė savo įsipareigojimus ir pilnai atsiskaitė pagal sutartį bei turėjo perregistruoti automobilį savo vardu įstatymo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas. Kadangi R. Ž. pilnai atsiskaitė pagal sutartį – „Mogo LT“ negali pretenduoti į automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), ir visus klausimus reikėtų spręsti su R. Ž. Kadangi pagal galiojančius įstatymus naudotoja neperregistravo automobilio savo vardu „Mogo LT“ prašytų jos atžvilgiu taikyti ANK 431 straipsnį (b. l. 34);

- 2025 m. gruodžio 2 d. gauta informacija, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius nuo 2025 m. spalio 13 d. vykdo priežiūrą A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam 2025 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Priežiūros metu nustatyta, kad A. G. iki 2025 m. lapkričio 18 d. dirbo, o nuo 2025 m. lapkričio 20 d. registravosi Užimtumo tarnyboje; nuo 2025 m. lapkričio 19 d. dalyvauja elgesio pataisos programoje. Bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 12 d. Taip pat informuoja, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius nuo 2024 m. liepos 10 d. vykdo priežiūrą A. G., kuriam 2024 m. birželio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Draudimo pabaiga – 2026 m. gegužės 20 d. (b. l. 96).

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/201; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo A. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad kaltinamasis žinojo apie jam taikytą baudžiamojo poveikio priemonę, suprato, kad negali vairuoti transporto priemonės, tačiau nepaisydamas to, jis vairavo transporto priemonę. Visi įrodymai patvirtina, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinoma ir suprantama, kad jis privalo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir žinojo, kokios pasekmės gresia už jos pažeidimą, taigi yra visi šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kad transporto priemonę vairavo A. G. byloje patvirtina pats kaltinamasis, bendra įvykio registracijos informacija, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kitų objektų apžiūros protokolas, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, Probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateikta informacija, UAB „Mogo LT“ pateikta informacija bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Visų ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad A. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: galiojant 2024 m. birželio 12 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei jos nevykdymo pasekmėmis, dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo jau būdamas teistas du kartus, kadangi 2025 m. liepos 18 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą jo atžvilgiu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje (įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 1 d.) ir 2025 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą jo atžvilgiu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje (įsiteisėjo 2025 m. spalio 10 d.), piktybiškai nesilaikydamas nustatytų elgesio taisyklių bei jų nepaisydamas ir rodydamas nepagarbą teismui, kaip valstybei atstovaujančiai institucijai, nustačiusiai draudimus, 2025 m. lapkričio 28 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. Ž. valdytojo teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teismo teistas, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą (b. l. 43-54, 56-61), ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (b. l. 73-85), nuo 2025 m. lapkričio 18 d. nedirbantis (b. l. 87-88), nuo 2025 m. lapkričio 20 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 90), nevedęs (b. l. 42), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 93). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes į tai, jog kaltinamasis šiuo metu negauna darbinių pajamų, paskirtų baudų nemoka, ne kartą teistas už analogiško veikos padarymą (šiuo nuosprendžiu ketvirtą kartą) į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, griežčiausią – arešto bausmę, jos dydį nustatant numatytam maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo požiūriu, tokia bausmė bus proporcinga tiek padarytai veikai, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia ir įvertina tai, kad jo nusikalstamos veikos sunkesnių pasekmių nesukėlė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2025 m. lapkričio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir A. G. paskyrė galutinę bausmę – 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2025 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu laisvės apribojimo bausmę keičiant arešto bausme, iš dalies jas sudedant ir paskyrė A. G. galutinę subendrintą bausmę – 80 parų arešto bausmę, ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 d. 5, 6, 8, 10 punktais, A. G. paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant – dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje (b. l. 62-72). Minimas nuosprendis neįsiteisėjęs, nes 2025 m. gruodžio 8 d. pateiktas apeliacinis skundas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2025 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis anksčiau teismo teistas realia arešto bei laisvės atėmimo bausme, jis ir vėl padarė baudžiamąjį nusižengimą, o tai rodo, kad švelnesnės bausmės neturėjo kaltinamajam teigiamos įtakos, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia, paskirtos ir sumažintos arešto bausmės vykdymas neatidedamas (BK 75 straipsnio 9 dalis).

Bausmės pradžia A. G. skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos jam įsiteisėjus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104-106), kadangi nėra išnykę kardomosios priemonės skyrimo pagrindai.

Kaltinamajam A. G. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė vairuodamas transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs įvykdyti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Todėl pripažįstant A. G. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, jam kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Byloje nustatyta, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota UAB „Mogo LT“ vardu, valdytoja nurodyta R. Ž. (b. l. 27). Iš byloje esančio UAB „Mogo LT“ atsakymo į paklausimą matyti, jog R. Ž. pagal 2019 m. gegužės 8 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. RNT08052019/0019 iš UAB „Mogo LT“ įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią yra sumokėjusi visas įmokas, t. y. įvykdžiusi visas sutarties nuostatas, tačiau R. Ž. per 5 darbo dienas savo vardu nepersiregistravo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu. UAB „Mogo LT“ nurodė, jog jokių pretenzijų į minimą transporto priemonę neturi (b. l. 34). R. Ž. nurodė, jog yra kaltinamojo A. G. sugyventinė. Patvirtino, jog įmokas už automobilį yra sumokėjusi, tačiau automobilis nėra registruotas jos vardu dėl įsiskolinimų antstoliui (b. l. 37). Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. G. nurodė, jog savo sugyventinei pasakė, kad važiuoja maisto pirkti. Tai yra R. Ž. žinojo, jog jos sugyventinis išvažiuoja jos automobiliu, tačiau tam neprieštaravo. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog visas nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, dėl kurių A. G. buvo pripažintas kaltu ar teisiamas, padarė vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-61, 64-72), t. y. šios transporto priemonės valdytoja R. Ž. neužtikrino, kad kaltinamasis neturėdamas teisės nesinaudotų transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. atžvilgiu 2025 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent turto, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumos, t. y. 1440,00 Eur, konfiskavimas, nepadarė jokio poveikio kaltinamojo A. G. elgesiui, o būtent jo neteisėtiems veiksmams. Jis pakartotinai 2025 m. rugsėjo 19 d. ir 2025 m. lapkričio 28 d., vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nes vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams ir esant galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti su juo naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam A. G. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam A. G., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį (b. l. 123-124).

2025 m. gruodžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-14039, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš A. G. (b. l. 127).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 112,50 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis nors ir nėra dirbantis, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 128-130), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ikiteisminio tyrimo metu perduota saugojimui UAB „Autobastionas“, Mažeikių r., Krucių k. ir rakteliai (b. l. 26), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 dalimi, perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį nuosprendį, A. G. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. G. 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. G., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliai.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pultelį ir raktelius, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai, t. y. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išieškoti iš A. G. 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 50 centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.