Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-956-832/2015 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei R. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Tavo pastogė“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ADB „Gjensidige“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. Č. 496,62Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 496,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir133,17 Eur už ieškinio parengimą.Ieškovė nurodė, kad draudėjui A. Š. buvo išduotas gyventojų turto draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad buvo apdraustas jo butas (duomenys neskelbtini). 2015-08-13 butas buvo užlietas vandeniu. Patalpos buvo užlietos iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini). Jame įvyko vandens avarija dėl sugedusių vandens filtrų, Įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir draudėjui išmokėta 496,62 Eur draudimo išmoka. Visa tai patvirtina pateikti dokumentai.Dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakinga buto Nr.55 savininkė – atsakovė R. Č.. Ji nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Žala atsirado dėl sugadinto turto remonto.Atsakovei buvo pateikta pretenzija, bet ji žalos neatlygino.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Š. priklausantis butas buvo aplietas ne dėl jos, o dėl namo administratoriaus UAB „Tavo pastogė“ kaltės. Būtent jis netinkamai prižiūrėjo ir remontavo namą. Vanduo pasipylė per bendraturčiams priklausantį bendrą vamzdyną. Ieškovė nepagrįstai nurodė remonto išlaidas. Pačios atsakovės niekas nepakvietė dalyvauti vertinant padarytą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės R. Č. 496,62 Eur žalos atlyginimo, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 148,17 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, kad L. Š. ir A. Š. priklausantis butas buvo aplietas, trūkus atsakovei priklausančiame bute filtrams, sumontuotiems prie atsakovei priklausančių prietaisų. Nuo vandens sudrėko sienos, laminuotos grindys ir lubos. Teismas pripažino, kad padarytos žalos dydis yra pagrįstas turimais įrodymais.Teismas pripažino, kad nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginį apie gedimus bendroje namo konstrukcijoje. Santechnikui suremontavus atsakovės bute sugedusį filtrą, vanduo nebetekėjo į Š. priklausantį butą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantė (atsakovė) R. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, arba sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. teismas nepagrįstai nurodo, kad apeliantė yra atsakinga dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo. Teismas savo sprendime nurodo, kad tik atsakovė turi dėti visas pastangas įrodinėjimo procese, o ieškovas atleistas nuo įrodinėjimo pareigos. Civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Trečiasis asmuo UAB „Tavo pastogė“ nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, nedavė jokių paaiškinimų. Liudytojos L. Š. paaiškinimus teismas traktuoja ir vertina kaip specialistės parodymus, nors nėra pateikta jokių jos išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Ji yra suinteresuota bylos baigtimi, o ji bei A. Š. turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

9.2. teismas privalėjo, tačiau nesiaiškino , ar namo administratorius UAB „Tavo pastogė“ tinkamai, laikydamasis galiojančių teisės normų, atliko namo bendrųjų inžinerinių tinklų ir konstrukcijų priežiūrą ir remontą;

9.3. defektinis vandentiekio vamzdžio filtras, kurį suremontavo UAB „Tavo pastogė“ santechnikas, yra bendrojoje namo laikančioje konstrukcijoje – sienoje ir priskirtinas visos laiptinės butų savininkams, tenkina visų gyventojų poreikius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomas atsakomybės be kaltės institutas, numatytas CK 6.266 straipsnyje.

9.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 496,62 Eur žalos atlyginimo, kadangi ši suma nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovas pateikė prie ieškinio nekokybiškas nuotraukas, iš kurių nematyti, ką norima įrodyti. Teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pateiktos ryškios ir spalvotos nuotraukos. Iš netinkamų nuotraukų atsakovė turėjo spręsti apie padarytos žalos mąstą bei pateikti įrodymus apie aplieto buto mąstą bei išlaidas.

9.5. Atsakovė nėra gavusi jokios pretenzijos, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra ją pateikęs.

9.6. Neaišku, kodėl buvo naudojami 2015 m. kovo mėnesio įkainiai, nors žala atsirado 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Neaišku, kodėl žalos skaičiuoklėje atsirado laminuotų grindjuosčių keitimas, patalpų išklojimas apsaugine plėvele, statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas. Liudytoja L. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad ji matė pribėgusį vandenį ant spintelės ir sienų dažais yra prisikaupęs vanduo. Liudytoja nemini nei lubų, nei grindų. Sienoje esantys vamzdžiai, kuriuose buvo gedimas, ribojasi su tualeto patalpa bei holu, todėl neaišku, kaip galėjo būti aplietos vonios sienos. Žalos dydį privalo įrodyti ieškovas, tačiau šios aplinkybės jis neįrodė.

9.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad aplietas mažesnis plotas, remonto sąnaudos buvo mažesnės. Atsakovė atsiliepime į ieškinį šias aplinkybes nurodė, bet teismas jų nevertino. Jei buvo aplieta 2 kv.m. koridoriaus lubų ir juos buvo būtina jas dažyti, tai sudarytų 22 Eur įkainių. Teismas nesivadovavo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-9-856/2016, kurioje buvo analizuojamas žalos vertinimo klausimas, įrodymų pateikimas, trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą. Teismas nukrypo nuo šioje byloje formuojamo klausimo.

9.8. Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos žalos ir atsakovės veiksmų. Atsakovė nėra atsakinga už bendro naudojimo vamzdžių būklę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas ir iš jos priteistina154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo argumentai yra tokie :.Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo užlietas dėl sugedusių vandens filtrų, esančių atsakovės bute. Atsakovė nurodo du argumentus : pirma, liudytoja L. Š. parodymai buvo netikslūs ir neįrodė atsakovės atsakomybės; antra, butas buvo užlietas iš bendrosios vandens sistemos, todėl už įvykį atsakinga namo priežiūrą vykdanti UAB „Tavo pastogė“. Atsakovės argumentai, kad L. Š. paaiškinimai neįrodo jos atsakomybės, neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai, nes faktines aplinkybes patvirtina ne tik ji, bet namo prižiūrėtojos UAB „Tavo pastogė“ oficialus dokumentas, parengtas apžiūrėjus atsakovės butą ir konstatavus, kad užliejimas kilo dėl vandens filtrų gedimo..Atsakovė motyvuoja tuo, kad ji nebuvo pakviesta į buto Nr.52 apžiūrą, todėl UAB „Tavo pastogė“ aktas nepatvirtina jos atsakomybės. Tiek administruojant žalos bylą. Tiek vėliau atsakovei kilo bendradarbiavimo pareiga pačiai pasirūpinti tuo, kad butas būtų apžiūrėtas jai dalyvaujant. Jokių įrodymų atsakovė iš viso nepateikė.. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad akte pažymėta, kad užliejimas kilo iš bendro naudojimo sistemos vamzdynų. Užliejimas kilo iš gedimo vandens filtrų, kurie yra atsakovės bute ir bepriklauso bendrosios vandens sistemos įrenginiams.. Atsakovė savo argumentus grindžia Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kurioje buvo nagrinėjamos skirtingos aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl įrodymų pakankamumo nustatinėjant žalos dydį.. Atsakovė ginčijasi dėl išlaidų laminuotų grindų keitimui. Iš nuotraukos matyti, kad grindjuostės nuo vandens yra pakilusios ir buvo būtina pakeisti užlietos patalpos grindis. Remontas susideda ne tik iš tiesioginių darbų, bet ir iš paruošiamųjų darbų. Jie yra įvertinti ir paskaičiuoti sąmatoje. Vonios kambaryje tapetai buvo pažeisti drėgmės ir atsilupę, todėl atsakovės argumentas, kad šios sienos negalėjo būti aplietos, nepagrįstas. Nuo 2015 m. kovo mėnesio kainos iki rugpjūčio mėnesio nepasikeitė, todėl Turto žalos įvertinimo skaičiuotėje įkainiai nesikeitė.

Apeliantės (atsakovės) R. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pareikšto prašymo netenkina, nes byloje esančių įrodymų tyrimui šiuo atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, t. y. bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu, užduoti liudytojams klausimus, taip pat apeliantė yra pateikusi plačios apimties apeliacinį skundą ir byloje yra išsamus ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Apeliantė pirmosios instancijos teismui 2016 m. gegužės 10 d. buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant Tokiu atveju darytina išvada, kad ji nepageidauja atvykti į teismo posėdį. Apeliacinėje instancijoje teismas nagrinėja bylą tik apeliacinio skundo ribose, jis neturi pagrindo nagrinėti bylą iš naujo.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti kitas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamame sprendime yra nustatytos visos 3 ieškovui privalomos įrodyti atsakomybės sąlygos. Dėl atsakovė bute sugedusių vandens filtrų buvo užpiltas apatiniame aukšte esantis butas, priklausantis Š. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji nepasirūpino jos bute įrengtų vandens filtrų saugumu. Kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015).

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Būdama buto savininkė, atsakovė privalėjo pasirūpinti, kad minėti filtrai būtų naudojami taip, kad jais nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Pasisakant dėl žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl žalos dydžio. Pažymėtina, kad į atsakovės butą UAB „Tavo pastogė“ santechnikas pateko ne savavališkai. Taip pat neginčytina aplinkybė, kad jame esantys buto savininkai (nuomininkai) turėjo galimybę susisiekti su atsakove ir informuoti ją apie įvykį. Būdama jai priklausančio buto savininkė, ji privalėjo pasidomėti, kokia žala atsirado dėl buto apliejimo, kokios priežastys lėmė tai. Galų gale, atsakovė turėjo galimybę įgalioti kitą asmenį dalyvauti įvykio fiksavime, padarytos žalos vertinime.

Kaip jau nurodyta 13 punkte, objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nebuvo įrodinėjama ta aplinkybė, kad būtent Š. tyčia ar dėl didelio neatsargumo padarė savo bute žalą (apipylė lubas, sienas ir grindis). Nenugalimos jėgos egzistavimo atsakovė neįrodinėjo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė nurodinėjo, kad Š. priklausančio buto užliejimas atsirado ne dėl jos, o dėl bendrų namo konstrukcijų netinkamos priežiūros. Teismas pripažįsta, kad būtent atsakovė privalėjo tai įrodyti. Ji nepateikė priešieškinio, neprašė skirti ekspertizės dėl bendro namo vamzdynų įvertinimo, nepateikė kitokių, nei teismui pateikta, darbų ir medžiagų paskaičiavimų. Teismas pažymi, kad vanduo liovėsi tekėjęs po to, kai atvykęs santechnikas suremontavo vandens filtrus. Tai leidžia padaryti išvadą, kad avarija įvyko būtent atsakovės bute.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-13/2013).

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad A. Š. ir L. Š. privalėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Visų pirma, šie asmenys apie procesą žinojo. L. Š. buvo apklausta liudytoja. Jiems jokių reikalavimų ieškovas nepareiškė, todėl teismas nematė pagrindo aplieto buto savininkus traukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nereikalavo šių asmenų procesinę padėtį pakeisti nagrinėjant bylą. Absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jokių A. Š. ir L. Š. teisių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pakanka įrodymų, jog žala atsirado iš atsakovės priklausančio buto filtrų gedimo. Jokio pagrindo analizuoti UAB „Tavo pastogė“ pareigų ir 20.galimai netinkamo jų vykdymo pirmosios instancijos teismas neturėjo. Iš esmės atsakovė neteikė jokių įrodymų, išskyrus atsiliepimą į ieškinį. Teismas nėra įpareigotas rinkti įrodymus tokio pobūdžio bylose, kuriose nėra nagrinėjamas viešojo intereso gynimo klausimas. Šalys yra privatūs asmenys.

Apeliantės argumentas, susijęs su jos nepakvietimu , vertinant kilusį įvykį bei žalą, išanalizuotas 16 punkte.

23.Apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Teismui pateikta PVM sąskaita faktūra bei Vietinio mokėjimo kvitas, patvirtinantys, kad ieškovas turėjo išlaidų, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, susijusios su nagrinėjama apeliacine byla, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Jos taip pat yra protingos, nesuteikiančios galimybės ieškovui pasipelnyti priešingos šalies sąskaita.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. Č. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a.s.Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) 154,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.