Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2015-06-04 Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 160 valandų; 2016-03-14 bausmė atlikta;

2. 2018-10-03 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 60 parų areštas, 2019-01-15 bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka;

3. 2021-09-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. Č. bausmė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityta R. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2021-08-30 22.50 val. iki 2021-08-31 11.08 val. (vieną dieną) (viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai) ir galutinė bausmė R. Č. paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. Č. uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021-08-31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš R. Č. automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio trečiajam asmeniui, vertę atitinkančią sumą - 880 Eur, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia, vengė atlikti 2021-09-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2021-08-31, ir nors 2021-12-16 Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2022-06-05 apie 16:00 val., Varėnos r., kelyje Nr. 5004 Varėna-Matuizos-Gardinas 25 kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. J. kai buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tai yra, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Be to, R. Č. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022-06-05 apie 16:00 val., Varėnos rajono, kelyje Nr. 5004 Varėna-Matuizos-Gardinas 25 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – R. J. priklausantį automobilį Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

2022-06-06 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše matyti, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 200 eurų R. J., kuris šiuo metu yra jo savininkas ir valdytojas, nurodyta 2022-02-19 Pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l.55).

2022-08-30 gautoje Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2021-11-25 tarnybos registracijoje įrašytas RIČARDAS ČESNULIS, gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2021-09-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2021-08-31. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga - 2024-08-30. Lietuvos probacijos tarnyboje 2021-12-16 R. Č. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Supažindinimo su planu data - 2021-12-16, plano registracijos data - 2022-01-06 ?. 7DN-44 (t.1, b.l. 66-71).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo R. Č. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (2.05 promilių neblaivumas).

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Tai, kad kaltinamajam R. Č. buvo nustatytas neblaivumas virš 1,51 promilės, patvirtina Neblaivumo nustatymo akto duomenys, kur nurodyta, kad 2022-06-05 pirmuoju tikrinimu 16 val. 07 min., nustatytas 2,09 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 16 val. 27 min., nustatytas 2,05 promilės neblaivumas. Kaltinamasis pilnai pripažino kaltę, patvirtindamas, kad prieš vairuojant tarnsporto priemonę buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių. Nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokio būtino reikalingumo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jis 2021-09-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. Č. buvo uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021-08-31, vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

R. Č. kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad apie teismo baudžiamąjį įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo ir suprato jos turinį, t. y. kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau, nepaisydamas to, būdamas neblaivus – nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį. Be to jis Lietuvos probacijos tarnyboje 2021-12-16 buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Toks R. Č. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas. R. Č. nustatytas 2,05 promilės neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant R. Č. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats patvirtino, nusprendė būdamas neblaivus, nuvežti R. J., transporto priemonės savininką į jo namus, kai tam nebuvo būtinumo. Praeityje jis taip pat baustas administracine tvarka už eismo saugumo pažeidimus, kitus nusižengimus.Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. Č. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus.

Kaltinamasis R. Č. padarė baudžiamajį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis R. Č. baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka eilę kartų pagal ANK 209 str.1d., 428 str.1 d., 489 str.1 d., 484 str.2 d., 493 str.2 d. ir kitus, turi galiojančių nuobaudų ( t.1, b.l. 90-108). Nuo 2022-02-10 niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje bedarbiu. Nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas.

BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą turi būti skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, t.y. pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti R. Č., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, vertintinos taip pat jau minėtos aplinkybės, todėl R. Č. skirtina arešto bausmė.

Kadangi šiuo atveju konstatuotina R. Č. padarytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, bendrintinos taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos veikos, be to, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2022-08-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pranešimu, R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1323-272/2021, jam paskirtos 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudos nustatytu laiku nesumokėjo. Dėl baudos išieškojimo iš R. Č. 2022-01-07 išduotas vykdomasis raštas. Duomenų apie baudos išieškojimą teismas neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. 2021-09-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, tikslinga šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, t.y. prie šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės pridėti neatliktą bausmę, paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu 2021-09-27, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Vis dėlto įvertinus, kad kaltinamasis R. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, atsižvelgiant į jo paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, yra darbingas, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo, taip sudarant galimybę asmeniui gydytis priklausomybę nuo alkoholio bei siekiant išlaikyti jo teigiamus socialinius ryšius. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 5 d. 3 p.); pradėti dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 5 d. 5 p.), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str.5 d.8 p.).

Kaltinamasis R. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.05 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis R. Č. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t.y. ketveriems metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis R. Č. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. Č. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. J., kuris šiuo metu yra jo savininkas ir valdytojas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam R. Č. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš R. Č. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Audi 100 vertę, t.y. 980 eurų su PVM. Neskirti R. Č. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.

Kaltinamajam R. Č. 2022-06-21 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t.1, b.l.143-146,147-150), paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam R. Č. nebuvo taikytas laikinas sulaikymas BPK 140 straipsnio tvarka.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinai nuosavybės teisės nebuvo apribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą.

Bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę, paskirtą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir skirti R. Č. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog R. Č. paskirta subendrinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 38 MGL dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, ir paskirti R. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas - 6801. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti - bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Apie baudos sumokėjimą privaloma informuoti teismo rūmų raštinę, atsiunčiant/atnešant mokėjimo dokumentą (Aušros g.15, Varėna, 111 kabinetas).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 3 punktą, 5 punktą, 8 punktą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskirtas pareigas vykdant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligas (priklausomybę nuo alkoholio); pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise, įskaitant tokią specialią teisę įgyti - vairuoti transporto priemones ketverius (4) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2022-06-21 (nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuotino automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą 980,00 Eur, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

R. Č. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą - taikyti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų naudojamų vaizdo kamerų, pateiktus byloje kompaktiniame diske, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).