- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-678-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08955-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio būstas“
- Atsakovas
- UAB „Aukštaitijos būstas”, Rimai Stankūnienei, Jurgitai Gavrilčikaitei, Viačeslavui Dubrovskiui, Anelei Zitai Morkevičienei, Gendručiui Kasmauskui, Zitai Urbanienei, Stanislovui Padalevičiui, Laimutei Šembelienei, Daliui Kubiliui, Rasai Pyragienei, Daivai Ramanauskienei, Daliai Kirkutienei, Vidai Rolytei, Romutei Butkuvienei, Anai Prismakovai, Vladui Želniui, Anelei Zakarauskienei, Egidijui Mikalauskui, Mintvydui Mikalajūnui, Ritai Vaidžiulienei, Editai Skestenytei, Birutei Kievinienei, Artūrui Kievinui, Gintautui Kriukui, Davidui Dilkai, Sigitui Brandišauskui, Virginijai Snukiškytei, Tomai Šedbaraitei, Mindaugui Bandžiuliui, Algimantui Grabauskui, Valei Čižiūnaitei, Virginijai Rinkevičienei, Violetai Žilevičienei, Valerijai Leonaitytei, Larisai Lučkienei, Vytautui Zlatkui, Gintarui Židoniui, Alvyrai Gudienei, Gražinai Grigonienei, Jonui Maseliui, Klavdijai Oksienei, Vidai Paškevičienei, Dianai Micevičienei, Astai Demjanenkienei, Raimondai Ašakėnienei, Danutei Teresei Jurkėnienei, Svetlanai Fomenko, Artūrui Švilpai, Aleksui Raudžiui, Zinaidai Daukšienei, Jūratei Bidvienei, Dalei Jaskūnienei, Danutei Pazukienei, Onai Petrauskaitei, Daliai Skestenytei, Vandai Karalevič, Edgarui Bieliauskui, Jonui Vaičiūnui, Arvydui Mikėnui, Lilijai Nikulinai, Jurgitai Kazlauskaitei, Tomui Šipkauskui, Aušrai Kubilienei
- Trečiasis asmuo
- Onai Žėkienei, VĮ „Registrų centrui“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-678-198/2015
2015 m. spalio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Panevėžio būstas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje 2-622-828/2015 pagal ieškovės UAB „Panevėžio būstas“ ieškinį dėl sutarties negaliojimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovams UAB „Aukštaitijos būstas”, Rimai Stankūnienei, Jurgitai Gavrilčikaitei, Viačeslavui Dubrovskiui, Anelei Zitai Morkevičienei, Gendručiui Kasmauskui, Zitai Urbanienei, Stanislovui Padalevičiui, Laimutei Šembelienei, Daliui Kubiliui, Rasai Pyragienei, Daivai Ramanauskienei, Daliai Kirkutienei, Vidai Rolytei, Romutei Butkuvienei, Anai Prismakovai, Vladui Želniui, Anelei Zakarauskienei, Egidijui Mikalauskui, Mintvydui Mikalajūnui, Ritai Vaidžiulienei, Editai Skestenytei, Birutei Kievinienei, Artūrui Kievinui, Gintautui Kriukui, Davidui Dilkai, Sigitui Brandišauskui, Virginijai Snukiškytei, Tomai Šedbaraitei, Mindaugui Bandžiuliui, Algimantui Grabauskui, Valei Čižiūnaitei, Virginijai Rinkevičienei, Violetai Žilevičienei, Valerijai Leonaitytei, Larisai Lučkienei, Vytautui Zlatkui, Gintarui Židoniui, Alvyrai Gudienei, Gražinai Grigonienei, Jonui Maseliui, Klavdijai Oksienei, Vidai Paškevičienei, Dianai Micevičienei, Astai Demjanenkienei, Raimondai Ašakėnienei, Danutei Teresei Jurkėnienei, Svetlanai Fomenko, Artūrui Švilpai, Aleksui Raudžiui, Zinaidai Daukšienei, Jūratei Bidvienei, Dalei Jaskūnienei, Danutei Pazukienei, Onai Petrauskaitei, Daliai Skestenytei, Vandai Karalevič, Edgarui Bieliauskui, Jonui Vaičiūnui, Arvydui Mikėnui, Lilijai Nikulinai, Jurgitai Kazlauskaitei, Tomui Šipkauskui, Aušrai Kubilienei, tretiesiems asmenims Onai Žėkienei, VĮ „Registrų centrui“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Panevėžio būstas“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2014-09-28 atsakovų daugiabučio namo Aldonos g. 5 savininkų sudarytą namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pakeitimą, 2014-09-30 sudarytą administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AKB-SUT-14-0047 tarp daugiabučio namo Aldonos g. 5 savininkų ir atsakovės UAB „Aukštaitijos būstas“, atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, uždraudžiant atsakovei UAB „Panevėžio būstas“ atlikti visus darbus, kuriuos atlikdavo ieškovė pagal anksčiau sudarytą daugiabučio namo priežiūros ir eksploatavimo sutartį. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovai paaiškino, kad 2014-09-28 jungtinės veiklos sutarties pakeitimas (paskiriant naują savininkų įgaliotą asmenį bei pakeičiant namo bendro naudojimo objektus prižiūrinčią ir eksploatuojančią įmonę) sudarytas neteisėtai. Pakeitimui sudaryti buvo būtini 35 savininkų, kurie dalyvavo (viso 69), sudarant 2014-01-17 jungtinės veiklos sutartį, balsai. Tačiau pakeitimas padarytas tik 27 tokių savininkų balsais, kt. asmenys, pasirašę 2014-09-28 pakeitimą, nebuvo 2014-01-17 sutarties dalyviais, todėl jos pakeisti negalėjo. Be to 2014-09-28 pakeitimą pasirašė ir ne namo savininkų dauguma, kadangi tam tikri asmenys nebuvo namo savininkais pasirašymo metu. Taip pat, sudarant 2014-09-28 pakeitimą, buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys susirinkimų šaukimą ir balsavimą. Tokiu būdu 2014-09-28 namo savininkų įgaliotas asmuo Ona Žėkienė pakeista Rima Stankūniene, administravimo įmonė ieškovas atsakovu UAB „Panevėžio būstas“, neteisėtai. Todėl ir 2014-09-30 sudaryta sutartis negalioja.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu atmetė ieškinį. Priteisė valstybei iš ieškovo UAB „Panevėžio būstas“ 54,06 € bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškinį atmetė CK 4.85 str. 9 d. pagrindu, kad ieškovė nėra nuosavybės teisės turėtoja ir sutarties dalyvė, todėl neturi reikalavimo teisės. Teismas sprendė, kad namo bendrasavininko tapimas Sutarties dalyviu yra absoliučiai formali, todėl priimant 2014-09-28 Pakeitimą, nors ir buvo padaryti formalūs pažeidimai, jie neesminiai, be to, nereikalinga, kad už pakeitimą balsuotų ne mažiau iš tų pačių 35 dalyvių, pasirašiusių 2014-01-17 jungtinės veiklos sutartį. Teismas nurodė, kad 2014-09-28 Pakeitimas buvo priimtas, surinkus būtiną pagal įstatymą balsų skaičių, tai yra ¼ dalis visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų – CK 4.85 str. 1,2 d. Teismo vertinimu, net ir esant susirinkimo sušaukimo tvarkos, balsavimo raštu procedūriniams pažeidimams, svarbiausia, kad yra išreikšta tikroji daugiabučio namo butų ir kt. patalpų savininkų absoliučios daugumos valia dėl įgalioto asmens bei namo bendro naudojimo objektus prižiūrinčios ir eksploatuojančios įmonės pakeitimo. UAB „Aukštaitijos būstas“ jau nuo 2014-11-01 administruoja namą, šių santykių nutraukimas sukeltų papildomų nepatogumų bei galimų nuostolių namo savininkams, todėl darė išvadą, kad 2014-09-28 Pakeitimo pripažinimas negaliojančiu vien dėl galimų nurodytų procedūrinių pažeidimų prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Panevėžio būstas“ prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apklausti teismo posėdyje liudytojus, kuriuos ieškovas prašė apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir kuriuos į teismo posėdį pakvies pats bei priteisti iš atsakovų ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas nenustatė ir nemotyvavo paties prisijungimo prie Sutarties fakto. Teismas nenustatė kokia tvarka turėjo būti vykdomas balsavimas raštu. Gyvenamojo namo savininkų iniciatyvinė grupė sprendimą dėl namo eksploatacijos priežiūros turėjo priimti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. teismo sprendime liko neįvertinta aplinkybė, jog atsakovė neįrodė dėl ketinamų priimti sprendimų būtų buvę informuoti visų namų butų ir kitų patalpų savininkai. Apeliantė nurodo, jog įregistruojat 2014-09-28 pakeitimą nebuvo tikrintas nei teisinio pagrindo sudaryti tokį pakeitimą buvimas nei parašų išasmeninimas. Teismas neteisingai nurodė, kad buvo surinktas būtinas pagal įstatymą balsų skaičius, kadangi reikalinga skaičiuoti namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių skaičių, kurie dalyvauja bendrai namo valdyme. Teismo motyvas, kad procedūra pagal Sutarties 28 punktą pakankamai formali, priklauso tik nuo savininko valios, nemotyvuotas ir neargumentuotas. Teismas nenustatė kokia buvo Jungtinės veiklos sutarties dalyvių valia. Į bylą nebuvo įtrauktas vienas iš savininkų – Panevėžio savivaldybė, kuri turi šiame ginčo pastate daug patalpų, todėl šio savininko valia turėjo būti reikšminga, priimant sprendimą. Įstatymai nesuteikia galimybės vieną namą eksploatuoti pagal dvi ar daugiau jungtinės veiklos sutartis, sudarytas vieno namo dviejų atskirų valdymo organų. Apeliantė nurodo, jog buvo nesilaikyta Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo tvarkos. Byloje įrodyta, kad tariamas sutarties pakeitimas nesuteikė Rimai Stankūnienei teisės nutraukti 2014-01-17 sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir patalpų ir butų savininkų. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, siekė, kad būtų atkurtos ginčijamos sandoriais pažeistos įmonės turtinės teisės, turtiniai interesai, todėl ji turi materialinį suinteresuotumą reikalauti, kad būtų pripažinta negaliojanti ginčijama sutartis, kaip pažeidžianti ieškovės teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo teismų praktika.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aukštaitijos būstas“ prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Priimant sprendimus tiek dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tiek dėl jos keitimo, svarbiausia yra namo bendrasavininkų valia. Ieškovė neturi teisės ginčyti namo bendrasavininkų sprendimus. Namo bendrasavininkai neginčijo ir neinicijavo teisminio ginčo dėl šio pakeitimo, darytina išvada, kad jie patenkinti ir neketina keisti esamos padėties. Jie valią išreiškė raštu, jungtinės veiklos pakeitimas yra galiojantis ir realiai vykdomas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klavdija Oksienė su apeliaciniu skundu sutinka, prašo atnaujinti santykius su UAB „Panevėžio būstas“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, vadovaudamiesi įstatymais. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama nuostata, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją, ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Nagrinėjamoje byloje namo bendrasavininkiai įgyvendino savo teisę bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti namo bendruosius objektus, sudarydami 2014-01-17 jungtinės veiklos sutartį. (b.l. 1 t. 7-11). 2014-08-06, 2014-09-16, 2014-09-23 buvo rengiami namo savininkų susirinkimai, planuojant svarstyti savininkų įgalioto asmens bei namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas teikiančios įmonės pakeitimus, kurie neįvyko, nesusirinkus reikiamam skaičiui savininkų (b.l. 3 t. 34-40). Atsakovė Rima Stankūnienė surengė balsavimą nurodytais klausimais raštu, surinko iš 67 namo gyventojų, kurie pageidavo pakeisti įgaliotą asmenį bei namo priežiūros ir eksploatavimo paslaugas teikiančią įmonę, parašus, įformino tai, kaip 2014-01-17 jungtinės veiklos sutarties pakeitimą (3 t. 25-32). Nuo 2014-11-01 šias paslaugas namo savininkams teikti pradėjo atsakovas UAB „Aukštaitijos būstas“ pagal 2014-09-30 sudarytą administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AKB-SUT-14-0047 (b.l. 1 t. 14, 3 t. 91-95).
Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčijamas Pakeitimas priimtas teisėtai, surikus būtiną pagal įstatymą balsų skaičių. Apeliantės nuomone, šiuo atveju reikalinga skaičiuoti namo Jungtinės veiklos sutarties dalyvių skaičių, kurie dalyvauja, bendrai namo valdyme. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.). CK 4.85 str. 2 dalyje numatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog balsavimas raštu buvo pakartotinis, rengiamas po neįvykusių 2014-08-06, 2014-09-16, 2014-09-23 susirinkimų, todėl sprendimams priimti buvo būtina tik ¼ dalis visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų (CK 4.85 str. 1, 2 d.), kuri, kaip patvirtina bylos duomenys, ir buvo surinkta (2 t., 3 t. 25-32). Apeliantės teiginius apie tai, kad 2014-09-28 Pakeitimui sudaryti buvo būtini 35 savininkų, kurie dalyvavo, sudarant 2014-01-17 jungtinės veiklos sutartį, balsai, teismas pagrįstai vertino nepagrįstais ir neteisėtais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinu, jog laikantis tokios pozicijos susidarytų situacija, kai nurodyti 35 savininkai galėtų priimti sprendimus, kurie iš esmės prieštarautų likusių 88 savininkų, t.y. namo savininkų daugumos, valiai, ir tam pakeisti nebūtų teisinių priemonių. O tai neatitiktų įstatymo reikalavimų (CK 4.37 str., 4.85 str. 1 d.), teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Įvertinus 2014-01-17 jungtinės veiklos sutarties turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad namo bendrasavininko tapimas Sutarties dalyviu, priklauso išskirtinai nuo jo valios, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, kt. asmenų valią, dėl to ši procedūra laikytina absoliučiai formali. Tokiu atveju Sutarties pažeidimas, t.y. Sutarties 28 p. neįgyvendinimas, prieš padarant 2014-09-28 Pakeitimą, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra esminis, tėra tik formalus, ir negali lemti 2014-09-28 Pakeitimo negaliojimo (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, kad visais atvejais daugiabučio namo savininkų balsų dauguma, šiuo atveju 1/4 priimtas sprendimas yra privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau negalima teigti, kad toks sprendimas priešingas kitų savininkų interesams, juolab, kai sprendimo priėmime nedalyvavę savininkai tokių sprendimų neginčija.
Apeliantės argumentai apie tai, kad į bylą nebuvo įtrauktas vienas iš savininkų – Panevėžio miesto savivaldybė, kuri turi šiame ginčo pastate daug patalpų, todėl šio savininko valia turėjo būti reikšminga, priimant sprendimą, vertinami nepagrįstais ir neteisėtais, Teisėjų kolegijai sutikus su apylinkės teismo išvada, jog ginčijamas Pakeitimas priimtas teisėtai, surinkus būtiną pagal įstatymą balsų skaičių. Šie apeliacinio skundo argumentai vertinami nepagrįstais ir neteisėtais ir todėl kad už 2014-09-28 Pakeitimą balsavo 62 butų ir kitų patalpų savininkai, t.y. ne tik didesnė dalis nei būtina pagal įstatymą (kaip minėta - 1/4), bet ir absoliuti namo savininkų dauguma (galimi balsai – 123), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šio savininko valia turėjo būti reikšminga, priimant sprendimą (b.l. 1 t. 12-13, 2 t., 3 t. 25-32). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aukščiau nurodyta aplinkybė turi lemiamą reikšmę, sprendžiant dėl byloje keliamų reikalavimų - absoliuti namo savininkų dauguma pageidavo pakeisti Sutartimi įgaliotą asmenį bei namo bendro naudojimo objektus prižiūrinčią ir eksploatuojančią įmonę. Nors priimant ginčijamą Sutarties pakeitimą ir buvo konstatuoti tam tikri procedūriniai pažeidimai tačiau jie nelaikytini esminiais, dėl kurių 2014-09-28 Pakeitimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes šiuo atveju neabejotinai svaresnė yra daugiabučio namo savininkų valia tokį Pakeitimą sudaryti. Svarbiausia bet kurios sutarties galiojimo sąlyga – sutarties šalių tikroji valia, kuri turi būti išreikšta be trūkumų ir be prievartos. Bylos duomenys nepatvirtina, kad visi 2014-09-28 Pakeitimą pasirašę butų savininkai būtų išreiškę ne savo tikrąją valią, pasirašė minėtą pakeitimą su prievarta ar nesuprasdami jos turinio ir pasekmių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog svarbiausia aptariamoje situacijoje yra aiškiai išreikšta tikroji daugiabučio namo butų ir kt. patalpų savininkų absoliučios daugumos valia dėl įgalioto asmens bei namo bendro naudojimo objektus prižiūrinčios ir eksploatuojančios įmonės pakeitimo. Pažymėtina, jog atsakovai pirmosios instancijos teismo posėdyje, procesiniuose dokumentuose nurodė pageidavę, jog jiems paslaugas teiktų atsakovas UAB „Aukštaitijos būstas“, kadangi jo paslaugos pigesnės, dėl ko dauguma butų savininkų siekė realizuoti jiems įstatymo suteiktą teisę sudaryti 2014-09-28 Pakeitimą. Akivaizdu, kad atsakovai siekė teisėtų tikslų, susijusių su savo gyvenamojo namo priežiūros organizavimo pagerinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentas, kad Jungtinės veiklos sutarties 2014-09-28 pakeitimas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl apeliantės nurodytų formalių procedūrinių pažeidimų, atmestinas kaip nepagrįstas. Tenkinus apeliantės prašymą pripažinti 2014-09-28 Pakeitimą negaliojančiu, kolegijos nuomone, būtų esminiai pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Namo Aldonos g. 5 namo bendrasavininkiams apsisprendus atsisakyti apeliantės paslaugų, beveik metus laiko (t. y. nuo 2014-10-01), namo priežiūra ir yra vykdoma atsakovo UAB „Aukštaitijos būstas“. Kolegija sutinka, kad šių santykių nutraukimas sukeltų papildomų nepatogumų bei galimų nuostolių namo savininkams.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė neturi teisės reikšti reikalavimų, kuriuos formuluoja ieškinyje, kadangi ji nėra tos sutarties dalyvė, o teisė ginti viešąjį interesą įstatymu jai nėra suteikta. Priklausomai nuo to, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį reikia pripažinti negaliojančiu, sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negaliojančius) ir nuginčijamus. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.), o ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik sutarties šalys arba įstatymų nurodyti asmenys. Apeliantė nėra sutarties šalis, nėra daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkas. Apeliantė galėtų reikšti ieškinį tik tuo atveju, jeigu ginčijamas sandoris yra niekinis, šiuo atveju apeliantė reiškė reikalavimą dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Minėtomis Civilinio proceso nuostatomis įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliaciniai skundai (bylos pagal apeliacinius skundus) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti ar juos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis, kurie nesutikimo su sprendimo bei apeliaciniu skundu motyvus išdėstė procesiniuose dokumentuose, nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apibendrindama pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.