Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.9; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19

2023 m. gruodžio 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. Č. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios jos motinos J. Č. palikimui priimti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina J. Č. mirė (duomenys neskelbtini) Per tris mėnesius po motinos mirties ji į notaro biurą dėl motinos palikimo paveldėjimo nesikreipė, nes dėl savo teisinio neišprusimo buvo įsitikinusi, kad į notarą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po asmens mirties. J. Č. testamento nebuvo sudariusi, po jos mirtie liko palikimas – nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Praėjus trims mėnesiams po motinos mirties ji nuvyko pas notarą tvarkytis motinos palikimo, tačiau paaiškėjo, kad terminą palikimui priimti ji praleido. Terminą palikimui priimti praleido ir jos brolis D. Č., tačiau jis palikimo priėmimo klausimą išsprendė teisme, jos neįtraukdamas į bylą suinteresuotu asmeniu. Ji terminą motinos palikimui priimti praleido dėl teisinių žinių stokos ir klaidingai suprantamų teisės normų, o ne dėl nesąžiningo savo elgesio ar nerūpestingumo, dėl ko ji negali tinkamai įgyvendinti įstatyme įvirtintų savo kaip įpėdinės teisių – paveldėti motinos turtą.

Pareiškėjos atstovė teisme pareiškimą palaikė, nurodė, kad pareiškėja dėl menkos gyvenimiškos patirties paveldėjimo teisinių santykių srityje bei dėl teisinio neišprusimo, suklydimo (manymo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis po 3 mėnesių po palikėjo mirties) neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimą, likusį po jos motinos J. Č. mirties. Vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai kaip pirmos eilės įpėdiniui paveldėti turtą, likusį po jos motinos mirties, juo labiau, kad ir kitas įstatyminis įpėdinis D. Č. terminą palikimui priimti taip pat praleido, tačiau jam terminas atnaujintas, šiai dienai paveldėjimo byla į J. Č. turtą neužvesta, todėl termino atnaujinimas suinteresuoto asmens teisių nepažeis.

Suinteresuotas asmuo D. Č. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina J. Č. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad J. Č. mirė būdama našlė, jos vaikai – pareiškėja A. B. ir suinteresuotas asmuo D. Č. Notaro liudijimas patvirtina, kad įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos J. Č. turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-6504-1003/2023, iškeltoje pagal pareiškėjo D. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, jog 81561/227600 gyvenamojo namo, 36/100 pastato-ūkinio pastato, 36/100 kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise J. Č. (įregistravimo pagrindas – 1992-07-22 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 5-2007), pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto registraciją patvirtina, jog J. Č. vardu yra įregistruota 316/632 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 1995-10-12), šis sklypas yra įgytas J. Č. santuokos metu su Jo. Č. (įgijimo pagrindas – 1995-10-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5-1187). Minėtu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad J. Č. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio Jo. Č. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti; pareiškėjas D. Č. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos J. Č. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai.

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Pareiškėja A. B. – mirusios J. Č. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo) nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl motinos palikimo priėmimo, niekas iš pirmos ar vėlesnės eilės įpėdinių iki šiol nėra paveldėję mirusios J. Č. palikimo, teismo sprendimu nustatyta, kad mirusios sūnus D. Č. motinos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. D. Č. aplinkybių, dėl kurių pareiškėja (taip pat pirmos eilės įstatyminė įpėdinė) negalėtų paveldėti savo motinos palikimo, nenurodė, prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjai nepareiškė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atnaujinus terminą pareiškėjai motinos palikimui priimti, kitų asmenų interesai nebūtų pažeisti ir kitų asmenų teisėti lūkesčiai nenukentėtų. Pareiškėjai buvo žinoma apie motinos mirtį, atsiradusį palikimą, aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad pareiškėja atsisakė motinos palikimo, nenustatyta, priešingai, sužinojusi apie praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad palikimą galėtų priimti, - kreipėsi teisinės pagalbos, rinko dokumentus. Akivaizdu, kad suklydimas ar įstatymo nuostatų nesuvokimas lėmė pareiškėjos apsisprendimą dėl motinos palikimo priėmimo kreiptis praėjus trims mėnesiams, o ne per tris mėnesius po motinos mirties. Visuma aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dėl jai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių neatliko įstatymo nustatytų palikimo, atsiradusio po savo motinos mirties, priėmimo veiksmų. Teismo nuomone, pareiškime išdėstytos priežastys gali būti laikomos svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėja terminą praleido nežymiai. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai jos motinos palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos, kurių susidarė 21,21 Eur - priteistinos iš pareiškėjos

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nustatyti, kad A. B. veiksmus J. Č. palikimui priimti turi atlikti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. B. valstybei 21,21 Eur (dvidešimt vieno euro 21 cento) bylinėjimosi išlaidas (gavėja - Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.