Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-04-22 · Administracinė byla Nr. A-662-832-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-22
Bylos Nr.
A-662-832-13
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00246-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. A662-832/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00246-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį patikslino, prašė teismo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-49-12 (toliau – ir 2012 m. gegužės 9 d. sprendimas), kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje bei neturtinės žalos atlyginimo, apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį kasacine tvarka, ir įpareigoti Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti pagal 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-303-12 (toliau – ir 2012 m. vasario 23 d. sprendimas), 2012 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-495-12 (toliau – ir 2012 m. kovo 28 d. sprendimas), 2010 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-11-10 (toliau – ir 2010 m. sausio 8 d. sprendimas) ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (1.3l)-TPF-3-11 (toliau – ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimas).

Nurodė, kad Klaipėdos VGTPT 2010 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė M. S.. Tarnybos 2011 m. sausio 7 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas pratęstas iki 2012 m. sausio 8 d., tačiau paskirta advokatė M. S. neparengė atsiliepimo į ieškovo V. P. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, neparengė kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo ir 2011 m. spalio 12 d. nutarties. Teigė, kad advokatei M. S. nurodė, kokiais motyvais ir pagrindais pageidauja skųsti teismo sprendimą, pateikė kasacijai reikalingus dokumentus. Pareiškėjos teigimu, pateikta UAB „Palangos vandenys“ 2011 m. liepos 27 d. rašytinė informacija, kurioje pažymėta, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 140158, sudaryta 2003 m. vasario 18 d. su V. P., negalioja nuo 2008 m. gegužės 1 d., taip pat UAB „Palangos vandenys“ 2011 m. liepos 27 d. ir 2011 m. gruodžio 16 d. rašytinė informacija sudarė pagrindą kasaciniam skundui parengti. Tarnybos advokatė nebuvo suinteresuota bylos eiga ir baigtimi, todėl ji pati kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl 2011 m. liepos 7 d. sprendimo išaiškinimo ir papildomo sprendimo priėmimo. Advokatei neparengus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo, ji taip pat pati inicijavo proceso atnaujinimą. Teigė, kad vykdydama advokatės M. S. nurodymą prieš savo valią pasirašė, kad atsisako kasacinio skundo, nes pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja nurodė, kad pateikdama prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, nurodė savo pažeistą materialiąją teisę, jos teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, taip pat priežastis, dėl kurių pažeistos jos teisės, todėl visos šios aplinkybės vertintinos kaip pakankamos prielaidos kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teigė, kad Tarnyba, priimdama sprendimą nutraukti teikti antrinę teisinę pagalbą, apribojo jos teisę gauti tinkamą įstatymu garantuojamą teisinę pagalbą nurodytoms pažeistoms teisėms ginti. Akcentavo, jog valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjos patenkintais reikalavimais teismuose.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepimu į patikslintą skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas, ir prašė jo netenkinti.

Teigė, jog antrinės teisinės pagalbos teikimą Tarnyba pareiškėjai nutraukė nustačiusi, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Nurodė, kad vertinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų buvimą yra ne Tarnybos teisė, o pareiga, ir vykdydama šią pareigą Tarnyba neatlieka teismų funkcijų. Teigė, kad pareiškėja būtinumą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindė dviem dokumentais, išduotais jau po Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo V. P. ieškinys. Remdamasi šiais dokumentais, pareiškėja reiškė nuomonę, kad sutartis Nr. 140158 ir ribos aktas, kuriuos ieškovas pateikė bylą nagrinėjusiam teismui ir kuriais rėmėsi teismas, yra suklastoti ir neegzistuojantys, o priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi šiais suklastotais dokumentais bei melagingais ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui proceso metu pareiškėja taip pat tvirtino, kad sutartis yra negaliojanti ir niekinė, bei tai, kad civilinė byla išnagrinėta netinkamam atsakovui (jai), atsakovu turėjo būti UAB „Palangos vandenys“. Nurodė, kad aplinkybę dėl jos, kaip atsakovo netinkamumo, pareiškėja reiškė bylos nagrinėjimo metu. Akcentavo, jog pareiškėja civilinėje byloje siekė proceso atnaujinimo konkrečiai apibrėžtais trimis alternatyviais civilinio proceso įstatymo pagrindais, tai yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 9 punktais, tačiau nei vieno iš jų objektyviai nėra. Pareiškėja 2012 m. balandžio 26 d. pateikė Tarnybai kasacinio skundo projektą, tačiau jame nenurodė papildomų argumentų dėl kasacijos pagrindų Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarčiai apskųsti, didžioji dalis kasacinio skundo argumentų nesusijusi su civilinio proceso atnaujinimo institutu. Atsakovo teigimu, reikalavimas įpareigoti teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal Tarnybos 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal šiuos sprendimus yra pasibaigęs, pasibaigus terminuoto sprendimo galiojimo laikui, o reikalavimas įpareigoti teikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-499-123/2012 kasacine tvarka pagal Tarnybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimą yra nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu teisinės pagalbos teikimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai. Antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarties Nr. 2S-676-479/2012 apskundimo kasacine tvarka pareiškėjai suteiktas Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. sprendimu. Nurodė, kad neturi nei pareiškėjos, nei advokatės pranešimų ar skundų, susijusių su šiuo sprendimu. Pažymėjo, kad dėl visų pareiškėjos nurodytų teismų sprendimų (nutarčių) apskundimo kasacine tvarka yra suėjęs naikinamasis 6 mėnesių terminas, todėl įpareigojimas atlikti nurodomus veiksmus nepagrįstas ir dėl tos priežasties, kad yra neįgyvendinamas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo toliau – ir VGTPĮ) 11 ir 12 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 1 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011. Teismas aptarė byloje nustatytas aplinkybes ir nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad Tarnyba, siekdama nustatyti, ar yra kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 362 straipsnio 2 dalyje, vertino, ar teismai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas, palikdamas galioti Palangos miesto apylinkės teismo nutartį dėl atsisakymo atnaujinti civilinį procesą, konstatavo, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja iš esmės grindžia, jos manymu, netinkamo įrodymo vertinimo aplinkybe, o tai negali būti pagrindu procesui atnaujinti. Teismai konstatavo, jog V. L. neįrodė, kad dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių negalėjo gauti 2011 m. liepos 27 d. ir 2011 m. gruodžio 16 d. UAB „Palangos vandenys“ raštų ankščiau bei kad juose pateikta informacija yra esminė jau išnagrinėtai bylai ir turi esminės įtakos teismų sprendimams šioje byloje, todėl procesas negali būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. V. L. į bylą nepateikė įrodymų, kad buvo priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl, jos manymu, suklastotų dokumentų, melagingų ieškovo ar jo atstovo paaiškinimų, todėl procesas negali būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Iš pareiškėjos parengto kasacinio skundo projekto matyti, kad pareiškėja nepateikė papildomų argumentų dėl kasacijos pagrindų, o siekia proceso atnaujinimo aplinkybių, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išspręstas Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba, įvertinusi advokatės M. S. pranešime nurodytas aplinkybes bei teismų priimtus procesinius sprendimus, 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties apskundimo kasacine tvarka pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą (atstovavimas byloje neperspektyvus). Pareiškėja, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą, prašė įpareigoti Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti. Teismui pripažinus, kad 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba nutraukta teisėtai ir pagrįstai, toks reikalavimas taip pat laikytas nepagrįstu. Teismas nurodė CPK 345 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pažymėjo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, ši nutartis atskiruoju skundu apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.). Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria palikta galioti Palangos miesto apylinkės teismo nutartis dėl atsisakymo atnaujinti procesą, įsigaliojo jos priėmimo dieną 2012 m. vasario 1 d. Suėjus naikinamajam šešių mėnesių terminui paduoti kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo, pareiškėja civilinio proceso tvarka nebegali inicijuoti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka. VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 2 punkto požiūriu V. L. keliami reikalavimai dėl įpareigojimo Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2012 m. vasario 23 d. sprendimą pripažinti akivaizdžiai nepagrįstais ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu skundo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti pagal Tarnybos 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą civilinėje byloje dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje bei neturtinės žalos atlyginimo, apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą ir 2011 m. spalio 12 d. nutartį, bei pagal Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. sprendimą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja 2010 m. sausio 4 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Klaipėdos VGTPT 2010 m. sausio 8 d. sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iki 2011 m. sausio 13 d. Tarnybos 2011 m. sausio 7 d. sprendimu pratęstas minėto sprendimo galiojimo laikas iki 2012 m. sausio 8 d. Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. sprendimu, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje duomenys neskelbtini), Palangos mieste bei neturtinės žalos priteisimo, ieškovo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir 2011 m. liepos 1 d. priėmė naują sprendimą – ieškovo V. P. ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus V. L. ir V. L. pašalinti namų valdos, esančios duomenys neskelbtini), Palangos mieste, padarytus pažeidimus bendroje dalinėje nuosavybėje – sutaisyti pajungti nupjautą centralizuotai paduodamo šalto vandens plastikinį vamzdį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną 2011 m. liepos 1 d. Teismas iš Tarnybos 2010 m. sausio 8 d. sprendimo ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimo nustatė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai civilinėje byloje apėmė visas civilinio proceso stadijas. Pareiškėja nepasinaudojo teise skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą kasacine tvarka. Pažymėta, kad antrinė teisinė pagalba minimoje civilinėje byloje pareiškėjai suteikta iki 2012 m. sausio 8 d. Suėjus naikinamajam šešių mėnesių terminui paduoti kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo, nagrinėjamu atveju pareiškėja civilinio proceso tvarka nebegali inicijuoti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka. Konstatuota, jog VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 2 punkto požiūriu V. L. keliami reikalavimai dėl įpareigojimo Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą pripažinti akivaizdžiai nepagrįstais ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, be to, šių Tarnybos sprendimų galiojimo terminas yra pasibaigęs. Minėta, jog pareiškėja taip pat kelia reikalavimą įpareigoti Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti pagal Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. sprendimą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Šis sprendimas galioja iki 2013 m. balandžio 2 d. Asmuo gaunantis antrinę teisinę pagalbą privalo bendradarbiauti su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nenustatyta, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba pagal ankščiau minėtą sprendimą būtų neteikiama, ar būtų interesų konfliktas su paskirtu teikti advokatu arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negalėtų teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjos prašymas įpareigoti Tarnybą teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2012 m. kovo 28 d. sprendimą kasaciniam skundui parengti pripažintas nepagrįstu.

III.

Pareiškėja V. L. apeliaciniu skundu (b. l. 158-164) prašo išnagrinėti bylą iš esmės, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą suteikti teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimą; dėl Tarnybos advokatės M. S. vilkinimo ir pareigų neatlikimo prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo, 2011 m. spalio 12 d. nutarties, 2012 m. vasario 1 d. nutarties, 2012 m. kovo 8 d. nutarties, dėl susidariusios neįtikėtinos, išskirtinės ir dviprasmiškos situacijos, t. y. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. spalio 12 d. sprendimo neįmanomumo ir negalimumo įvykdyti, pripažinti 2003 m. vasario 18 d. sutartį Nr. 140158 negaliojančia nuo jos sudarymo momento (dėl teisės aktų pažeidimo) ir skundo padavimo terminą atnaujinti, pripažinti priežastis svarbiomis.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o Tarnybos pranešimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėja gavo 2012 m. gegužės 14 d. Šis terminas praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl Tarnybos advokatės M. S. vilkinimo atlikti veiksmus ir dėl per ilgai užsitęsusio bylos nagrinėjimo administraciniame teisme. Teigia, jog vien formalus CPK normų aiškinimas dėl jų galiojimo laike, t. y. tai, kad pareiškėja praleido šešių mėnesių naikinamąjį terminą, visiškai neįvertinant fakto, kad dėl Tarnybos advokatės pareigų neatlikimo ir vilkinimo pareiškėja pati inicijavo proceso atnaujinimą ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl 2012 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo. Teigia, jog teismas nevertino Tarnybos advokatės veiksmų dėl pareigų neatlikimo ir vilkinimo, nevertino, kad pareiškėjai nebuvo suteikta reali teisinė pagalba, nes advokatė neparengė nei atsiliepimo apeliaciniam teismui, nei kasacinių skundų. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentu, kad ji nepasinaudojo teise skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą. Pareiškėja mano, kad teisę skųsti kasacine tvarka apribojo Tarnybos advokatė, nurodydama, kad pareiškėja pasirašytų, jog atsisako kasacinio skundo, nes pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tarnybos advokatė viršydama jai suteiktus įgaliojimus apribojo pareiškėjos teisę gauti tinkamą įstatymu garantuojamą teisinę pagalbą pažeistoms teisėms ginti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos (silpnesnės šalies) įrodymų.

Pareiškėja išdėsto argumentus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo ir 2011 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-500-538/2011 ir šių bylų aplinkybes, taip pat argumentus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-500-538/2011. Pažymi, kad būtent UAB „Palangos vandenys“ raštai ir sudarė pagrindą apskųsti apeliacinės instancijos teismo sprendimus kasacine tvarka. Esant galiojančiam sprendimui dėl antrinės pagalbos teikimo (sprendimas galiojo iki 2012 m. sausio 8 d.) advokatė M. S. reikalavo pateikti kitus įrodymus ir taip vilkino parengti kasacinius skundus. Dėl advokatės M. S. pareigų neatlikimo ir vilkinimo kasacine tvarka sprendimai nebuvo apskųsti. Nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-676-479/2012 ir mano, kad Tarnybos advokatė neparengusi nei vieno kasacinio skundo (civilinėje byloje Nr. 2A-500-538/2011), negalėjo parengti kasacinio skundo apskundžiant apeliacinės instancijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį, nes civilinė byla Nr. 2S-676-479/2012 susijusi su civiline byla Nr. 2A-500-538/2011. Nurodo Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį bei teigia, jog nėra aišku, kieno interesus (pareiškėjos ar ieškovo V. P.) advokatė atstovavo pirmosios instancijos teisme. Išdėsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl proceso atnaujinimo pagrindų ir teigia, jog teismai visiškai nevertino to, kad atsakovai jokių pažeidimų nepadarė, su ieškovu jokių sutarčių nebuvo ir nėra sudarę, todėl tarp ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai nesusiklostė nei sutarčių, nei teisės aktų pagrindu.

Mano, jog pareiškėjos prašyme nurodytų teisių gynimas iki klausimo dėl termino atnaujinimo nagrinėjimo prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principams, įtvirtintiems VGTPĮ 3 straipsnio 2 dalyje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1541/2012. Mano, kad reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas ir jį galėtų spręsti tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tarnyba, priimdama sprendimą nutraukti teikti antrinę teisinę pagalbą, apribojo pareiškėjos teisę gauti tinkamą įstatymu garantuojamą teisinę pagalbą nurodytoms pažeistoms teisėms ginti. Pareiškėja proceso atnaujinimu siekia ne dar kartą pasibylinėti, o siekia apginti savo pažeistą teisę. Teigia, kad Tarnybos išankstinė nuomonė, jog atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams. Iš Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės vykdančios teisingumą institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra ar gali būti pagrindu sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti kilusį materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 182-183) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime išdėsto, jog nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Tarnyba, nutraukdama antrinės teisinės pagalbos teikimą 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu, neturėjo įgaliojimų vertinti teismų sprendimų, atstovavimo byloje perspektyvumo. Pažymi, kad vertinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų buvimą yra ne Tarnybos teisė, o pareiga (VGTPĮ 1 str. 1 d., 9 str., 23 str. ir kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis byloje Nr. A146-1162/2010), ir vykdydama šią pareigą, Tarnyba neatlieka teismų funkcijų. Be to, nagrinėjamu atveju Tarnyba nedarė skubotos išvados dėl atstovavimo neperspektyvumo, o pirmiausia 2012 m. vasario 23 d. sprendimu suteikė teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą kasaciniam skundui parengti. Išvadą dėl atstovavimo neperspektyvumo Tarnyba padarė vėliau, visapusiškai ištyrusi ir įvertinusi advokato (profesionalaus teisininko), kuriam įstatymas suteikia išimtines teises pasirašyti kasacinį skundą, išvadas dėl kasacijos pagrindų nebuvimo, taip pat pareiškėjos poziciją dėl proceso atnaujinimo faktinių ir juridinių pagrindų, teismų priimtas nutartis, dėl kurių pareiškėja pageidavo pateikti kasacinį skundą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Tarnybos 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo argumentus. Pažymi, jog iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad pareiškėja nesuvokia naikinamojo šešių mėnesių termino kasaciniam skundui paduoti (CPK 345 str. 2 d.) pasibaigimo teisinės reikšmės, t. y., kad suėjus šiam terminui, kasacija tampa negalima nepaisant termino praleidimo priežasčių, ir kad pareiškėja civilinio proceso tvarka nebegali inicijuoti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka. Atsižvelgdamas į naikinamųjų terminų pasibaigimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip akivaizdžiai nepagrįstus pareiškėjos reikalavimus įpareigoti Tarnybą parengti kasacinius skundus pagal 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą bei pagal 2012 m. kovo 28 d. sprendimą. Pastebi, jog apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama subjektyviai advokatės M. S. veiklos kritikai. Tačiau šie subjektyvūs argumentai byloje yra teisiškai nereikšmingi vien todėl, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo institucijos, t. y. Tarnybos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Kita vertus, jeigu pareiškėja turi kokių nors asmeninių pretenzijų advokatei M. S. (ne viešojo administravimo subjektui) dėl jos darbo teikiant antrinę teisinę pagalbą, dėl to yra patyrusi žalą ir gali tai patvirtinti objektyviais įrodymas, ji savo interesus turėtų ginti ne nagrinėjamoje byloje, o bendrosios kompetencijos teisme, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėje byloje Nr. A502-728/2010.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos VGTPT 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje bei neturtinės žalos atlyginimo, apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį kasacine tvarka, panaikinimo ir Tarnybos įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti pagal 2012 m. vasario 23 d. sprendimą, 2012 m. kovo 28 d. sprendimą, 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą.

Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo institucijos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas bei įpareigojimas atlikti veiksmus. Tačiau apeliaciniam skunde, be reikalavimo panaikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą suteikti teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimą, pareiškėja formuluoja naujus reikalavimus – dėl Tarnybos advokatės M. S. vilkinimo ir pareigų neatlikimo prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo, 2011 m. spalio 12 d. nutarties, 2012 m. vasario 1 d. nutarties, 2012 m. kovo 8 d. nutarties paduoti, dėl susidariusios neįtikėtinos, išskirtinės ir dviprasmiškos situacijos, t. y. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. spalio 12 d. sprendimo neįmanomumo ir negalimumo įvykdyti, pripažinti 2003 m. vasario 18 d. sutartį Nr. 140158 negaliojančia nuo jos sudarymo momento (dėl teisės aktų pažeidimo) ir skundo padavimo terminą atnaujinti, pripažinti priežastis svarbiomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese. Apeliacinį procesą apeliacinės instancijos administraciniame teisme reglamentuojančių teisės normų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 str. 3 d., 130 str. 5 d., 138 str. 2 ir 3 d.) analizės pagrindu darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu. Kitoks anksčiau minėtų teisės normų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinio netikrumo ir neaiškumo būseną, nes ji negalėtų būti tikra, jog kita šalis nepateiks jai siurprizo, pakeisdama savo skundo (prašymo) pagrindą, nurodydama naujas aplinkybes, ir tokiu būdų iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo proceso prasmę. Proceso šalių pareiga elgtis sąžiningai iš esmės nesuderinama su faktinio pagrindo keitimu (papildymu), kai tai nemotyvuotai ir nepagrįstai daroma tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinė byla Nr. A556-747/2007). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamų naujų reikalavimų detaliau nepasisakys ir jų nevertins, kadangi šie reikalavimai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (VGTPĮ 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams asmenims sieja su Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį įstatymą, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Asmenys, kurie kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įstatymu yra įpareigoti teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti išsamią ir teisingą informaciją, nedelsiant pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti šią pagalbą (VGTPĮ 4 str., 18 str.1 d.). VGTPĮ 11 straipsnio 5, 6 dalyse nurodyta kokiais atvejais valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama. Paaiškėjus, kad asmuo sąmoningai pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, ir remiantis šia informacija buvo priimtas sprendimas teikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą, o taip pat paaiškėjus kitiems VGTPĮ 23 straipsnyje nurodytiems atvejams, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas. VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Iš minėto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

VGTPĮ nustato, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str. 6 d. 2 p.), o jei ši aplinkybė paaiškėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti šią pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja V. L. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė (b. l. 24-26). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi paliko galioti minėtą nutartį (b. l. 27-30). Tarnybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-303-12 (b. l. 11) pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba minimoje civilinėje byloje, apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį kasacine tvarka. Tarnyboje 2012 m. balandžio 18 d. gautas advokatės M. S. pranešimas, jog pareiškėjos nurodomus proceso atnaujinimo pagrindus sudaro aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą ir jos buvo žinomos tiek proceso dalyviams, tiek teismams, todėl šioje byloje kasacija negalima. Susipažinusi su pareiškėjos parengtu kasacinio skundo projektu, advokatė savo pozicijos dėl atstovavimo neperspektyvumo nepakeitė. Tarnyba, siekdama nustatyti, ar yra kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 362 straipsnio 2 dalyje, vertino, ar teismai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Įvertinusi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis, pagrindus, kuriais pareiškėja siekė proceso atnaujinimo, taip pat pareiškėjos parengtą kasacinio skundo projektą, Tarnyba nustatė, kad pareiškėja nepateikė papildomų argumentų dėl kasacijos pagrindų, o siekė proceso atnaujinimo dėl aplinkybių, kurių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išspręstas Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, inter alia ir pareiškėjos parengtą kasacinio skundo projektą (b. l. 38-48), pritaria tokiai Tarnybos išvadai. Pažymėtina, jog pareiškėja civilinėje byloje siekė proceso atnaujinimo konkrečiai apibrėžtais trimis alternatyviais civilinio proceso įstatymo pagrindais – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 9 punktais, tačiau, kaip nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi, nei vieno iš šių pagrindų objektyviai nėra. Iš pareiškėjos parengto kasacinio skundo projekto matyti, jog nurodomus proceso atnaujinimo pagrindus sudarė aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą ir jos buvo žinomos tiek proceso dalyviams, tiek teismams, todėl išvada dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo yra pagrįsta.

Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis straipsnis išvardija faktinių duomenų nustatymo priemones ir įpareigoja teismą gauti įrodymus, juos ištirti įstatymo nustatyta tvarka, įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijumi. Nors administraciniame procese įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, tačiau teismas privalo įvertinti ir įrodymų leistinumą, ryšį su byla, jų pakankamumą. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog Tarnyba padarė skubotą išvadą dėl pareiškėjos atstovavimo neperspektyvumo, kadangi pirmiausia Tarnyba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu suteikė teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą kasaciniam skundui parengti. Taigi tik vėliau, visapusiškai ištyrusi ir įvertinusi advokato išvadas dėl kasacijos pagrindų nebuvimo, taip pat pareiškėjos poziciją dėl proceso atnaujinimo faktinių ir juridinių pagrindų, teismų priimtas nutartis, dėl kurių pareiškėja pageidavo pateikti kasacinį skundą, Tarnyba priėmė 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai nutraukimo. Be to, suėjus naikinamajam šešių mėnesių terminui paduoti kasacinį skundą (CPK 345 str.) dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo, pareiškėja civilinio proceso tvarka nebegali inicijuoti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, todėl pagrįsta išvada, jog nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal 2012 m. vasario 23 d. sprendimą.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Tarnyba, įvertinusi advokatės M. S. pranešime nurodytas aplinkybes bei teismų priimtus procesinius sprendimus, 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties apskundimo kasacine tvarka pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą (atstovavimas byloje neperspektyvus) ir nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties parengti, bylą išsprendė iš esmės teisingai bei teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismui taip pat prašė įpareigoti Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti pagal 2012 m. kovo 28 d. sprendimą (dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarties), pagal 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą (dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo ir 2011 m. spalio 12 d. nutarties).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 2 punkto požiūriu V. L. keliami reikalavimai dėl įpareigojimo Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą pripažinti akivaizdžiai nepagrįstais ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, be to, šių Tarnybos sprendimų galiojimo terminas yra pasibaigęs. Dėl Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. sprendimo, įvertinęs, jog nenustatyta, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba pagal ankščiau minėtą sprendimą būtų neteikiama, ar būtų interesų konfliktas su paskirtu teikti advokatu arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negalėtų teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje, pareiškėjos prašymo įpareigoti Tarnybą teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2012 m. kovo 28 d. sprendimą kasaciniam skundui parengti pripažino nepagrįstu. Nors apeliaciniame skunde pareiškėja neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl minėtų Tarnybos sprendimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos prašymas įpareigoti Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti pagal Tarnybos 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 7 d. sprendimą yra nepagrįstas dėl to, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal minėtus sprendimus yra pasibaigęs, be to, yra suėjęs naikinamasis šešių mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti, o reikalavimas įpareigoti Tarnybą suteikti teisinę pagalbą kasaciniam skundui pagal Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. sprendimą parengti yra nepagrįstas, kadangi teisinė pagalba pagal minėtą sprendimą buvo teikiama iki 2013 m. balandžio 2 d., ir byloje nenustatyta, jog Tarnyba būtų netinkamai organizavusi antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal minėtą sprendimą. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, nenustatyta, jog Tarnyba būtų apribojusi pareiškėjos teisę gauti tinkamą įstatymu garantuojamą teisinę pagalbą.

Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, daugelis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų yra susiję su Tarnybos advokatės veiksmais ir neveikimu (pareigų neatlikimu ir vilkinimu), tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė