Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-500-538/2011

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00904-2009-0)

2011 m. liepos 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus,

dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei advokatei Marijai Ulbienei, atsakovei V. L., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams V. L. ir V. L. dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje bei neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo tvarka nustatyta namų valdos bendrasavininkiams V. P. 28/100 dalys ir V. L. bei V. L. 72/100 dalys. Antstolės Redos Vizgaudienės 2009-06-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 256 patvirtinamos tokios faktinės aplinkybės, kad viename iš ieškovo valdos dalies kambarių, kamputyje, ties grindimis nupjautas įeinantis vandentiekio plastikinis vamzdis iš atsakovų namų valdos pusės ir ieškovo namų valdos dalyje vandens nėra, o kadangi vandens nėra, neįmanoma įjungti dujų katilo – šildymo nėra. Vonios kambaryje įrengtas tualetas, dušas, kriauklė, tačiau vandens nėra. Svetainėje įrengtas atviras židinys, tačiau juo naudotis nėra galimybės, nes nėra traukos. Šiuo metu patalpomis naudotis nėra galimybės (t. 1, b. 1. 53–59). Byloje pateiktas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) genplanas su namo esama vandentiekio linija ir esama kanalizacijos linija, iš kurio matyti, kad šioje namų valdoje yra bendri vandentiekio ir kanalizacijos tinklai (t. 1, b. 1. 129–132). Byloje taip pat pateikta 2003-02-18 vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Palangos vandenys“ ir ribos aktas, kuriame nurodyta vandentiekio ir nuotakyno schema (t. 1, b. l. 139–140). Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2010-01-18 raštu nurodė, kad patikrinus kaminą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nustatė, kad esantis kaminas neeksploatuojamas ir norint eksploatuoti prieš tai reikia kaminą išvalyti, nutinkuoti ir nubalinti (t. 1, b. l. 116).

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovus sutaisyti ir pajungti nupjautą centralizuotai paduodamo šalto vandens plastikinį vamzdį, sutvarkant kanalizacijos vamzdynus, atitaisyti židinio trauką ir priteisti 10 000 litų dydžio neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad yra pažeistos jo, kaip bendraturčio teisės ir jis negali naudotis savo nuosavybe. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu.

Gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių teisių objektų (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.98 straipsnio 1, 2 dalys, 4.2 straipsnio 1, 2 dalys), kartu jis yra ir nuosavybės teisės objektas. Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Šios teisės pažeidimo atveju jos apsaugą užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti įgyvendinamas CK 1.138 straipsnyje įvardytais civilinių teisių gynimo būdais.

Kai nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą priklauso keliems asmenims, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. CK 4.76 str. numatytos bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendratučiai turi teisę į nuostolių, kuries jie turėjo atlyginimą. Įstatymai numato bendraturčiams elgtis tinkamai kito bendraturčio atžvilgiu, tai yra, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus valdyti, naudotis ir disponuoti nepažeidžiant kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, o esant nesutarimams dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos, turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.75 str., 4 83 str.).

Nustatyta, kad minėtoje namų valdoje yra bendri vandentiekio ir kanalizacijos tinklai ir byloje įrodyta, kad atsakovai neteisėtai, nesant įstatyminio pagrindo bei teismo sprendimo, nupjovė vandentiekio vamzdį bei ieškovas negali naudotis vandentiekio sistema savo namo valdos dalyje. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovui neužkirsta teisė savo valdos dalyje įsirengti vandens tiekimo bei patalpų šildymo įrenginius, kadangi ieškovas turi teisę naudotis bendrais vandentiekio ir kanalizacijos tinklais. CK 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai V. L. ir V. L. įpareigotini pašalinti namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) padarytus pažeidimus bendrojoje dalinėje nuosavybėje – sutaisyti ir pajungianti nupjautą centralizuotai paduodamo šalto vandens plastikinį vamzdį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 4.98 str., CPK 185 str.).

Ieškovas taip pat prašo teismą įpareigoti atitaisyti židinio trauką. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad bendraturčiai turi proporcingas jų nuosavybės teisės daliai teises ir pareigas naudotis bendrąja nuosavybe ir ją išlaikyti. Kadangi stogas, kaminas priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnis), juos bendraturčiai turi tvarkyti bendrai, todėl įpareigoti atsakovus sutvarkyti kaminą, nėra jokio pagrindo. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl atsakovų kaltės ieškovas negali naudotis kaminu (CPK 178 str.), o iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-01-18 rašto matyti, kad norint eksploatuoti kaminą, prieš tai reikia jį išvalyti, nutinkuoti ir nubalinti. Taigi, nekonstatavus, kad dėl atsakovų veiksmų ar padaryto pažeidimo ieškovas negali naudotis kaminu, tenkinti šią ieškinio dalį nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos, kadangi tam nėra įstatyminio pagrindo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atsakovai V. L. ir V. L. įpareigotini pašalinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) padarytus pažeidimus bendrojoje dalinėje nuosavybėje – sutaisyti ir pajungti nupjautą centralizuotai paduodamo šalto vandens plastikinį vamzdį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 67 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovui (CPK 93 str. 1 d., 2 d.), 100 Lt už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 666,67 Lt už advokato išlaidas, iš viso – 833,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, po 416,84 Lt iš kiekvieno atsakovo (t. 1, b. l. 6, 142–143, t. 2, b. l. 26) (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.). Iš ieškovo priteistina 1256,68 Lt valstybei išlaidų už atsakovei V. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus V. L. ir V. L. pašalinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) padarytus pažeidimus bendrojoje dalinėje nuosavybėje – sutaisyti ir pajungti nupjautą centralizuotai paduodamo šalto vandens plastikinį vamzdį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovės V. L. 416,84 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P..

Priteisti iš atsakovo V. L. 416,84 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P..

Priteisti iš ieškovo V. P. 1256,68 Lt valstybei išlaidų už atsakovei V. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.