- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-175-396/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55956-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
- Kategorijos
- 1.1.2.2Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje (BK 4-8 str.)
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų;
- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas automobilis „C“ valst. Nr. XXXX.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų tikslų, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2017 m. spalio mėnesio, perdavė savo naudojamą automobilį „C“, valst. Nr. XXXX (Rusijos Federacijos registracijos numeris) nenustatytam asmeniui, įrengti automobilyje slėptuves skirtas labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui ir tokiu būdu, specialiai pritaikyti automobilį kontrabandos gabenimui. Po to A. N. automobiliu „C“, valst. Nr. XXXX, su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, išvyko iš Rusijos Federacijos į Nyderlandų Karalystę, turėdamas tikslą įgyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką. A. N. būdamas Nyderlandų Karalystėje, greta T. miesto, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ne vėliau kaip 2017 m. spalio 27 d., neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 5 802,558 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 7 722,132 g psichotropinės medžiagos – MDMA, supakuotas į įvairaus dydžio paketus. Šias narkotines ir psichotropines medžiagas paslėpė automobilyje „C“, valst. Nr. XXXX įrengtose slėptuvėse, ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – L. pasienio punktą, esantį L. rajono savivaldybėje, 2017 m. spalio 27 d. apie 14 val., neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 5 802,558 g narkotinės medžiagos – kokaino bei 7 722,132 g psichotropinės medžiagos – MDMA. A. N. kirtęs Lietuvos valstybinę sieną, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį neteisėtai gabeno iki S. miestelio, esančio A. rajono savivaldybėje, kur 2017 m. spalio 27 d. apie 15 val. 15 min., A. N. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, o slėptuvėje gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir išimtos.
1.1. Tokiu būdu, A. N. neteisėtai įgijo ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kontrabandos būdu labai didelį kiekį – 5 802,558 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 7 722,132 g psichotropinės medžiagos – MDMA.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Skunde apeliantas cituoja skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę.
2.2. Nuteistasis taip pat skunde cituoja teismų praktiką bei išdėsto bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013; Nr. 2K-432/2014; Nr. 2K-340-648/2017; Nr. 2K-209-222/2018; Nr. 2K-64-303/2018 ir kt.) ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, neatsižvelgė į jo (apelianto) charakterizuojančias aplinkybes bei neargumentuotai ir formaliai konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
2.2.1. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra linkęs nusikalsti, tačiau šiuo atveju buvo tik organizuotos grupės, kuri vykdė neteisėtą veiką, auka. Be to, tiek jis (apeliantas), tiek jo artimieji sulaukė grasinimų, buvo sudegintas jo asmeninis automobilis. Pažymi, kad iki nusikalstamų veikų padarymo, jis (A. N.) studijavo universitete, vykdė individualią bei legalią veiklą, vėliau įsteigė bendrovę, taip pat dirbo samdomu darbuotoju, aktyviai užsiėmė sportu, teigiamai charakterizuojamas kaimynų ir buvusių darbdavių, praeityje teistas nebuvo. Be to, padarytos šios nusikalstamos veikos yra atsitiktinės ir nėra būdingos jo (apelianto) socialiniai aplinkai, socialiniams ryšiams bei profesiniam užimtumui.
2.2.2. Nurodo, kad prisipažino kaltu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, tačiau neigė, jog šias nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sunkinančią aplinkybę iš kaltinimo pašalino, tačiau, apelianto vertinimu, detaliau neanalizavo subjektyviosios šių veikų padarymo pusės.
2.2.3. Skunde A. N. teigia, kad jo įkurta bendrovė patyrė didelių nuostolių, buvo areštuotos sąskaitos, todėl ieškodamas alternatyvų, pasiskolino iš nepažįstamo asmens, vardu A. didelę pinigų sumą, t. y. 70 000 Eur. Asmuo paskolinęs šią pinigų sumą, pradėjo reikalauti grąžinti anksčiau, nei buvo susitarę. Nurodo, kad jis (apeliantas) visos sumos grąžinti negalėjo, todėl sulaukė pasiūlymo šią pinigų sumą „atidirbti“, t. y. automobilyje įsirengti slėptuvę ir iš Olandijos į Rusiją parvežti narkotines ir psichotropines medžiagas. Pažymi, kad dėl nuolatinių grasinimų, sutiko parvežti šias narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau neturėjo jokio tikslo jomis disponuoti, vartoti ar jas platinti, nes pagrindinis tikslas buvo tik parvežti ir nutraukti visus ryšius su asmeniu, vardu A.
2.2.4. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis (A. N.) nukentėjo nuo organizuotos grupės asmenų vykdomo persekiojimo, dėl ko buvo įtakotas padaryti ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymi, kad dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais.
2.3. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir detaliai neįvertino jo (apelianto) asmenybės pavojingumo, ir tokiu būdu pažeidė bausmės individualizavimo bei teisingumo principus. Be to, apelianto vertinimu, teisinga bausmė nebūtinai reiškia tik tą, kuri yra įtvirtinta įstatyme, nes skirtingoms asmenybėms gali būti taikomos ir visiškai skirtingo dydžio ir / ar rūšies bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015 ir kt.). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas reikštų jo (apelianto) socialinių ryšių nutrūkimą (artimieji gyvena užsienio valstybėje), verslo žlugimą bei neatitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties.
3. Apeliacinio proceso metu gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas įrodymų gavimo teisėtumas ir pagrįstumas dėl A. N. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, bei BK 72 straipsnio taikymo, todėl šios nuosprendžio dalys neperžiūrimos (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
7. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011; Nr. 2K-148/2014; Nr. 2K-492/2014). Be to, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą, ir teisingą bausmę.
8. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. N., atsižvelgė į jo asmenybę (neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirbo), į jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybes, tiesioginės tyčios kaltės formą, ir paskyrė įstatymo sankcijoje numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).
9. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas gali paskirti švelnesnę bausmę ar kitas įstatymo nustatytas bausmes, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, todėl vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010; Nr. 2K-355/2012 ir kt.). Tai, kad apeliantas paėmė paskolą ir kontrabanda gabendamas labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų siekė ją panaikinti, ar tai, jog prieš nuteistąjį ir jo šeimos narius buvo grasinama panaudoti smurtą arba teigiama apelianto asmenybės charakteristika (neteistas, dirba, sportuoja ir pan.), akivaizdžiai, negali būti pripažinta išimtinėmis aplinkybėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas aptarė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę ir padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamos bylos medžiagoje išimtinių aplinkybių nėra.
10. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas A. N. bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, todėl jas vertinti iš naujo nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. N. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, yra teisingos ir proporcingos (adekvačios) padarytų nusikalstamų veikų sunkumui ir mastui, o naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui apeliantas nepateikė, todėl nėra pagrindo kitaip įvertinti minėtų aplinkybių bei nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytais laisvės atėmimo bausmių dydžiais. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ir neįvertinamos nusikalstama veika pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad A. N. įgijo ir kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą – kokainą ir psichotropinę medžiagą – MDMA, kurių kiekiai labai daug kartų viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 26 d.) nustatytas labai didelio kiekio minimalias ribas.
11. Atsižvelgiant į visas šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. N. skirti švelnesnę bausmę ar kitą bausmės rūšį nėra pagrindo, nes nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą atmesti.