- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1462-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08187-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- J. R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių C. I. M. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir F. A. I. S (gimusios (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo J. R. S. (toliau – atsakovas) nepilnamečių C. I. M. S. ir F. A. I. S materialinį išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 273,63 Eur kiekvienai dukrai, įpareigojant atsakovą dukroms skirtą išlaikymą pervesti į ieškovės banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos ir skirti ieškovę šių lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 2 189,04 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą bei procesines palūkanas 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą iki Lietuvos apeliacinis teismas priims sprendimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2403-661/2023. Prašyme nurodė, kad šalių nepilnamečių dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje, o ieškovė dukras Lietuvos Respublikoje laiko neteisėtai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2403-661/2023 atsakovo prašymą dėl dukrų grąžinimo į S. patenkino ir priėmė sprendimą išduoti leidimą grąžinti dukras į S. Šios aplinkybės buvo žinomos ieškovei ir jos atstovei, todėl jos turėjo pareigą apie šias aplinkybes informuoti ir Kauno apylinkės teismą. Aplinkybė, kad motina atlieka veiksmus, siekdama išlaikyti dukras bet kokiomis sąlygomis Lietuvoje, nedaro bylos teismingos Lietuvos teismams.
Atsiliepimas
3. Ieškovė su prašymu dėl bylos sustabdymo nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad 2023 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl vaikų grąžinimo yra apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl ji nėra įsiteisėjusi. Šalių dukros jau yra įgijusios nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, todėl vadovaujantis 2019 m. birželio 25 d. priimtu ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. taikomu Europos Sąjungos Tarybos Reglamentu Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija), sutrumpintai vadinamu R. B. II – valstybės ES narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai kreipiamasi į teismą, yra toje valstybėje narėje. Pagrindų stabdyti bylą nėra, priešingai – atsakovui vengiant tinkamai vykdyti savo pareigas vaikams ir juos materialiai išlaikyti, byla turėtų būti išnagrinėta ir sprendimas priimtas kuo greičiau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovės A. S. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, paliko nenagrinėtu. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nustatyta laikina nepilnamečių C. I. M. S. ir F. A. I. S gyvenamoji vieta kartu su motina A. S. bei iš atsakovo J. R. S priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukroms po 250,00 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. liepos 26 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15546-955/2023 priėmimo dienos.
5. Teismas nurodė, jog nepilnametės šalių dukros nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. kartu su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 26 d. ieškovė su dukromis atvyko į Lietuvą, mergaičių tėvas sutiko, kad jos Lietuvoje viešėtų iki 2023 m. balandžio 16 d., tačiau po šio termino ieškovė su vaikais į ankstesnę gyvenamąją vietą negrįžo, todėl atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vaikų gražinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Teismui priėmus ieškinį paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2403-661/2023, pareiškėjo J. R. S. prašymą patenkino ir priėmė sprendimą dėl dukrų grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuris bus nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme.
6. Teismas nurodė, jog atsakovas nedavė sutikimo nepilnamečių dukrų pasilikimui Lietuvoje nuolatiniam gyvenimui, todėl ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sugrąžinti nepilnametes dukras į S., vadovaujantis Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis. Nepilnametės šalių dukros Lietuvoje nėra išgyvenusios vienerių metų po to, kai asmuo, turintis globos teises (atsakovas) sužinojo apie vaiko buvimo vietą (1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktas). Teismas neturi teisės spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos (valstybės) pakeitimo iš esmės, jei nėra įvykdytos 1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies sąlygos.
7. Teismas nurodė, jog esant pareikštam ieškiniui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo, nors reikalavimams ir taikomos skirtingos Konvencijos, esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas. Teismas šioje byloje neturi jurisdikcijos nagrinėti su tėvų pareigomis susijusių reikalavimų (vaikų gyvenamosios vietos (valstybės), nustatymo), todėl neturi jurisdikcijos nagrinėti ir reikalavimų, susijusių su išlaikymo priteisimu, todėl ieškovės ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo paliko nenagrinėtu, nurodydamas, jog byla nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Taip pat panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti grąžinti pagal pareiškėjo J. R. S. pareiškimą C. I. M. S. ir F. A. I. S. į S..
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį nesulaukęs Lietuvos apeliacinio teismo nutarties byloje dėl vaikų grąžinimo, nors buvo apeliantės informuotas, kad dėl vaikų grąžinimo į S. bus sprendžiama 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas klausimas dėl vaikų grąžinimo, ko prašė atsakovas, tačiau ex officio nusprendė palikti ieškinį nenagrinėtu, tuo pažeisdamas ne tik ieškovės (apeliantės), bet ir nepilnamečių vaikų interesus gauti išlaikymą iš atsakovo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas J. R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė pateikdama ieškinį nuslėpė tikrąsias tuomet egzistavusias aplinkybes, kurios turėjo lemti ieškinio teismingumo klausimą. Atsakovas prašymą Valstybinei vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo agentūrai dėl dukrų gražinimo į S. pateikė 2023 m. gegužės 11 d., apie tai ieškovei buvo žinoma. Ieškovė, turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą, aiškiai žinojo, kad byla Lietuvos teismams nėra teisminga, nes nuo atvykimo į Lietuvą nebuvo praėję vieneri metai laiko ir nebuvo jokio įgaliotos institucijos sprendimo, kuris pateisintų bylos teismingumą Lietuvos teismams. Kadangi ieškinys buvo surašytas taip, lyg tai atsakovas pats sutiko, kad ieškovė su dukromis gyventų Lietuvoje, teismas ieškinį priėmė.
9.2. Pagal 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, ieškovės ieškinys dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo būtų priimtas nagrinėti teisme, turėjo būti dvi sąlygos: a) dukros privalėjo įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje (1) ir asmuo, turintis globos teises (šiuo atveju atsakovas) pritarti vaiko išvežimui arba laikymui; arba b) dukros privalėjo įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir dukros išgyveno Lietuvoje vienerius metus ir nėra paduoto jokio prašymo dėl jų sugrąžinimo. Nei vienos iš šių sąlygų nebuvo, todėl ieškinys neturėjo būti priimtas ir visi veiksmai, atlikti šioje byloje negali būti laikomi teisėtais. Atsakovas rengia kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl tik išnagrinėjus atsakovo skundą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme būtų galima spręsti, ar tikrai ieškovė turi teisė pareikšti ieškinį Lietuvos teismams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-886-567/2023, o atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2023 m. gegužės 6 d. susirašinėjimą su ieškove.
13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti nauji įrodymai, yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas ieškovės pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai – susirašinėjimas su ieškove neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, nes šioje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį paliko nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikoms teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir atsakovo naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
15. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad Lietuvoje yra pradėtas procesas dėl neteisėto vaikų išvežimo iš S., bei įvertinęs, kad šalių vaikai Lietuvoje gyvena tik nuo 2023 m. kovo 26 d., vadovaudamasis 1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsniu bei kasacinio teismo praktika, sprendė, kad ieškinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu, nurodydamas, jog ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodydama, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė grąžinti atsakovui nepilnametes dukras C. I. M. S. ir F. A. I. S. į S., todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismui.
17. 1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai vaikas neteisėtai išvežamas arba laikomas, jurisdikciją ir toliau turi susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyveno prieš pat jo išvežimą ar laikymą, institucijos tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, ir kol kiekvienas asmuo, institucija ar kuri nors kita organizacija, turinti globos teises, pritars vaiko išvežimui ar laikymui, arba kol vaikas bus išgyvenęs toje kitoje valstybėje bent vienerius metus po to, kai asmuo, institucija ar kuri nors kita organizacija, turinti globos teises, sužinojo arba turėjo sužinoti vaiko buvimo vietą, nėra jokio tuo laikotarpiu pateikto ir dar nagrinėjamo prašymo sugrąžinti vaiką ir vaikas yra apsipratęs su savo nauja aplinka.
18. Byloje nustatyta, jog ieškovė 2023 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kuris teismo buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečių C. I. M. S. ir F. A. I. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15546-955/2023 priėmimo dienos, bei priteisė iš atsakovo J. R. S. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukroms po 250,00 Eur kiekvienai nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. liepos 26 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15546-955/2023 priėmimo dienos. Kauno apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo iki Lietuvos apeliacinis teismas priims sprendimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2403-661/2023, kuriame nurodoma, kad 2023 m. birželio 19 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas grąžinti jo nepilnametes dukteris C. I. M. S. ir F. A. I. S. į S.. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2403-661/2023 nutarė grąžinti J. R. S. dukteris C. I. M. S. ir F. A. I. S. į S.. Tačiau ieškovei pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-886-567/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė grąžinti pagal J. R. S. pareiškimą C. I. M. S. ir F. A. I. S. į S.. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad byloje susiklosčiusi vaikų negrąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą situacija negali būti prilyginama neteisėtam vaikų išvežimui ir laikymui, bei negali sukelti Hagos konvencijoje numatytų teisinių pasekmių, t. y. vaikų grąžinimo į jų buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors priimant ieškovės ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo Kauno apylinkės teisme, atsakovas buvo pradėjęs procesą dėl neteisėto vaikų išvežimo iš S., tačiau pirmosios instancijos teismas žinodamas faktines aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl vaikų grąžinimo dar nėra įsiteisėjusi, bei, kad Lietuvos apeliacinis teismas skundą nagrinės 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje (ieškovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsiliepime dėl civilinės bylos sustabdymo informavo teismą, kad posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtas 2023 m. rugpjūčio 29 d.), prieš priimdamas skundžiamą nutartį turėjo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu ir sulaukti Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės – atsisakius grąžinti atsakovui nepilnametes dukras į S. išnyko pirmosios instancijos teismo nurodytas pagrindas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, o jurisdikcija dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo perėjo Lietuvos teismams pagal 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 2 dalį.
20. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.