Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. Š., Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2022 m. gruodžio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-110-54647 dėl skundo netenkinimo. Patvarkyme nurodė, kad vykdomajai bylai Nr. 0110/19/00372 išieškojimo senaties nėra numatyta pagal įstatymą, o vykdomoje byloje Nr. 0110/22/01734 senaties terminas dar nėra suėjęs.

Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis (Ypatingoji teisena) ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį ypatingosios teisenos tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. CPK V dalies XXXI skyriuje, kuriame reglamentuota skundų dėl antstolio ir notarinių veiksmų nagrinėjimo tvarka, nenumatyta, jog šios bylos turi būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Taigi šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta tinkamai. Prašymai bylos nagrinėjimą atidėti negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolis A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/00372 vykdo 2018 m. spalio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1531-1059 dėl 81,46 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai. Antstolio žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0110/22/01734, pradėta pagal 2022 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos išduotą vykdomąjį raštą dėl nutarimu Nr. (23.31-08.) 483-77126 dėl 180,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai.

Pareiškėjas nurodo, kad taikytinas jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų senaties terminas. Tačiau šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad vykdomieji dokumentai išduoti seniai, pažeidimai padaryti taip pat seniai, mano, kad visos baudos turi būti panaikintos suėjus senačiai. Taigi, skolininkas prašo taikyti senatį ir nutraukti vykdomąsias bylas. Skolininkas, nurodytomis aplinkybėmis, jog baudos paskirtos jau seniai, taip pat, cituodamas LAT praktiką, siekia įrodyti, kad vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) ir vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu. Teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), turi būti vykdomas pažodžiui, išskyrus išimtis. Taigi vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka.

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, tai yra nustatyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu.

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato termino antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą, taip pat nėra detalizuotos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0110/22/01734 išieškojimas vykdomas pagal institucijos (pareigūno) nutarimą admnistracinio nusižengimo byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl šios vykdomosios bylos nutraukimo argumentuoja tuo, kad suėjo išieškojimo senatis. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas išieškojimo vykdymo senaties terminas, kadangi jis taikomas pagal Administracinių teisės pažeidimų arba Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas yra pradėtas pagal pateigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vykdomojo dokumento išdavimo data - 2022 m. rugpjūčio 10 d.

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2023-230/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Minimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmeniui paskirta administracinė nuobauda – bauda ir nutarimas dėl šios nuobaudos skyrimo įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau nesuėjo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, taip pat tais atvejais, kai asmeniui, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsniu, buvo atidėtas nutarimo skirti baudą vykdymas ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis ir paskirta bauda viršija Administracinių nusižengimų kodekse už šį nusižengimą nustatytą maksimalią baudą, mokėtina bauda sumažinama iki Administracinių nusižengimų kodekse už šį nusižengimą nustatytos maksimalios baudos. Analizuojamo skundo situacija neatitinka nei vieno Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies kriterijaus, todėl skundo nagrinėjimui taikytinos ATPK nuostatos, reglamentuojančios paskirtos nuobaudos vykdymo procesą.

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0110/22/01734, pradėta pagal 2022 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos išduotą vykdomąjį raštą dėl nutarimu Nr. (23.31-08.) 483-77126 dėl 180,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. Taigi, 180,00 Eur baudos išieškojimo terminas yra dvieji metai. Akivaizdu, kad pareiškėjas dėl šios vykdomosios bylos nutraukimo suėjus senaties terminui, skundžia antstolio veiksmus nepagrįstai.

Taip pat, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/00372 išieškojimas vykdomas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1513-1059/2018, kurioje, be kita ko, iš S. B. biudžetinei įstaigai Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistos 81,46 Eur proceso išlaidos, kurios susidarė dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr., kurį vairavo neblaivus S. B., paėmimo iš įvykio vietos, nugabenimo į saugojimo aikštelę ir saugojimo joje išlaidos, kurios sudaro 79,94 Eur ir 1,64 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 4 d. (teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos), viso 81,46 Eur. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, kaip daiktų laikymo (saugojimo) išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis, nes buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti S. B. vairuotu automobiliu, kurio jis dėl neblaivumo toliau nebegalėjo vairuoti. Kadangi šias išlaidas patyrė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl šios išlaidos priteistos iš pripažinto kaltu S. B. išlaidas patyrusiam Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Lietuvos teismų informacinės sitemos - Liteko duomenys). Pareiškėjas savo reikalavimą dėl šios vykdomosios bylos nutraukimo argumentuoja tuo, kad suėjo išieškojimo senatis. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais ir šiuo atveju, kadangi, kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo, tokio pobūdžio išieškojimams nėra taikomas senaties terminas. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas yra pradėtas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso )toliau – CPK) nustatyta tvarka, o skola yra kilusi iš civilinių teisinių santykių – susidariusių dėl automobilio saugojimo, todėl baudžiamojo kodekso ar Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos negali būti taikomos. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekaip nekeičia vykdomojo dokumento pobūdžio, juo labiau, tai nėra pagrindas taikyti kitų teisenų nuostatas.

Įstatyme nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, ir nėra numatyta jokia skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Šiuo atveju vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti laiku, todėl skolininko skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo atžvilgiu vykdomose bylose turi būti nutrauktas, nes yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai, nėra teisiškai pagrįstas, o antstolis pagrįstai vadovaujasi CPK normomis.

Kadangi CPK nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (įrašas), t. y. nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, pasibaigus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra.

Pažymėtina, kad pareiškėjas remiasi LAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad cituojama išplėstinės kolegijos nutartis nėra dėl tapataus klausimo reguliavimo, nes minėtoje nutartyje LAT pasisakė dėl teisės normų, kurios reglamentuoja skolų išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitų, kur konstatavo, kad antstolis gali išieškoti tik tą pinigų sumą, kuri viršija MMA dydį. Anot teismo, tai taikytina ne tik skolininko, šiuo atveju – kalinio turtui, bet ir kitų asmenų jam pervedamoms lėšoms. LAT pažymėjo, kad apribojimu siekiama, jog pradėjus išieškojimą asmuo galėtų disponuoti tokia pinigų suma, „kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą“. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turtą ir nukreipiant išieškojimą į jį. Kadangi praktikos citavimas turi būti susijęs su nagrinėjamos bylos esme, teismas šia pareiškėjo nutartimi nesivadovauja.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skolininko skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 290, 291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.