- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-623-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00399-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. B., G. J.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių A. B., G. J. ir atsakovo D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. B., G. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. ir atsakovo D. B. patikslintą priešieškinį ieškovėms A. B. ir G. J. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V. ir G. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamos nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. UAB „Geonorma“ matininko R. A. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą: plane geltonai pažymėtą dalį 1 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei A. B.; plane mėlynai pažymėtą dalį 2 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui R. V.; plane žaliai pažymėtą dalį 3 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei G. J.; plane raudonai pažymėtą dalį 4 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui D. B. ir priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovėms G. J. ir A. B., atsakovui D. B. ir trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tarp atsakovo ir ieškovų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir iš to kylančių padarinių (daiktų žemės sklype pasidėjimo, nesudėtingų statinių statybos kiekvieno iš žemės sklypo bendraturčių faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje ir pan.). Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose dėl kilusio ginčo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-459-522/2021. Minėtoje byloje atsakovas D. B. su mama N. B. siekia pašalinti nuo kitų bendraturčių faktiškai naudojamų žemės sklypo dalių kitų bendraturčių pasidėtus daiktus ar pastatytus nesudėtingus statinius, nors atsakovas minėtomis žemės sklypo dalimis faktiškai nesinaudoja ir niekada nesinaudojo. Nustačius aiškią žemės sklypo naudojimosi tvarką taptų aišku, kuriomis dalimis bylos šalys galės naudotis. Ieškovių prašymu UAB „Geonorma“ parengė ir 2022 m. liepos 14 d. atnaujino (2022 m. rugsėjo 26 d. patikslino) žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuris 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateiktas atsakovui susipažinti. Trys iš keturių žemės sklypo savininkų pageidauja nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą ir sutinka su UAB „Geonorma“ numatytais žemės sklypo naudojimo sprendiniais.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ir iš to kylančių padarinių. Ieškovės, užsakydamos UAB „Geonorma“ projektą, nesuderino visų bendraturčių pozicijos ir neklausė atsakovo nuomonės dėl jų norimos nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos. Atsakovas planuoja atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o pagal siūlomą tvarką, to padaryti nebus įmanoma, kadangi atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis suskirstyta net į 5 sklypus. Be to, ieškovės savo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra nurodžiusios bendro naudojimosi žemės sklypo dalį – kelią. Nors ieškovės teigia, kad šiuo keliu ginčo šalys jau daug metų naudojasi, tačiau atsakovo nuomone, šioje vietoje kelias negali būti numatytas, nes tai prieštarauja norminiams aktams. Ieškovių minimas kelias eina prie pat namo sienos, tai neužtikrina eismo saugumo reikalavimų. Ieškovių pateiktas žemės sklypų naudojimosi planas yra ydingas.
3. Trečiasis asmuo R. V. su ieškiniu sutiko.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB ,,Žemės matavimų grupė“ 2022 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos dalimis planą, pagal kurį ieškovui tektų prie gyvenamojo vientisa ginčo žemės sklypo dalis, kurią ateityje bus lengva atidalinti, o likusiems 3 bendraturčiams tektų po 2 vientisus žemės sklypus, kurių lokacija taip pat atitinka ieškovių pateiktame plane nurodytą sklypų pasidalinimo tvarką ir vietą. Nurodė, kad atsakovo pateiktame plane siūlomos nustatyti bendro naudojimo žemės sklypo dalys yra vientisos ir atitinka visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam iš jų užtikrina teisę prieiti ar privažiuoti prie savo nuosavybės teise valdomų statinių ar jiems priskirtinų žemės sklypo dalių ir leidžia susisiekti su viešaisiais keliais. Be to, atsakovo pateiktame plane visiems bendrasavininkiams tenka tik po tris ar keturis, o atsakovui du individualiai naudojamus žemės sklypus.
Atsiliepimas
5. Ieškovės atsiliepime su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas D. B. siekia nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią yra siekiama panaikinti bendro naudojimo privažiavimą, esantį prie daugiabučio gyvenamojo namo. Atsakovas šį privažiavimą vadina keliu, įrodinėja kelią turint apsaugos zonas, nors toks statusas privažiavimui niekada nebuvo suteiktas. Atsakovo ketinimas naikinti privažiavimą prie daugiabučio gyvenamojo namo neatitinka istoriškai susiklosčiusių žemės sklypo naudojimo santykių. Šis privažiavimas planuose pažymėtas buvo dar 1983 m. Kaip matyti iš paties D. B. pateiktos aerofotonuotraukos, darytos 2021 metais, privažiavimas prie daugiabučio gyvenamojo namo yra visų šalių naudojamas ir gerai išvažinėtas. Taip pat iš aerofotonuotraukos matyti ir kitų faktiškai bendraturčių naudojamų teritorijų ribos, iš esmės atitinkančios ieškovių prašomą nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovui siekiant panaikinti bendro naudojimo privažiavimą prie daugiabučio gyvenamojo namo, atsakovui didžiąją dalį privažiavimo prie daugiabučio gyvenamojo namo paskiriant savo individualiam naudojimui, yra pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės. Atsakovo siūlomame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte apskritai nėra numatyti ieškovų ir trečiųjų asmenų privažiavimai prie gyvenamojo namo, kas nėra teisinga. Ieškovų ir trečiųjų asmenų manymu, toks 3/4 žemės sklypo dalis valdančių bendraturčių teisių ribojimas vardan 1/4 valdančio atsakovo pageidavimo, nėra pagrįstas. Atsakovas sau skyrė didžiausią vientisą individualiai naudojamą žemės sklypo dalį – 879 kv. m, kitiems bendraturčiams skirtos individualiai naudojamos dalys skiriamos mažesnės. Toks skirstymas neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas sau privilegijuotai numatė 2 individualiai naudojamus žemės sklypo fragmentus dalis, o kitoms šalims paskyrė po 3 fragmentus. Planuodamas savo žemės sklypo dalies atidalinimą, atsakovas negali bloginti kitų bendraturčių teisių, kurie teisės atsidalinti neturės. Šalių individualiai pasistatytus statinius atsakovas nustato ne tos šalies, kuriai priklauso statiniai, individualiai naudojamoje žemės sklypo dalyje, tačiau visiškai ar iš dalies statinius palieka ant bendro naudojimo žemės, kas sukurs tik tolimesnius ginčus dėl šių statinių valdymo, naudojimo ar perkėlimo. Ieškovei G. J. priklausantį gyvenamojo namo priestatą pietinėje žemės sklypo dalyje atsakovas siūlo palikti ant bendro naudojimo žemės. Per ieškovės A. B. ir R. V. bendrai naudojamą malkinę šiaurinėje ūkinio pastato dalyje ieškovas siūlo numatyti bendro naudojimo taką. Atsakovui nepriklausantys statiniai yra numatomi palikti ant bendro naudojimo žemės, o bendro naudojimo praėjimai atsakovo siūlomame žemės naudojimosi tvarkos projekte yra numatomi tiesiai per faktiškai egzistuojančius statinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. UAB „Geonorma“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką sekančiai: - A. B. skirti naudotis UAB „Geonorma“ plane geltonai pažymėtą dalį 1, kuri pažymėta plane indeksais 1/776 ir 1/26 (be bendro praėjimo) ir 1/33; - R. V. skirti naudotis UAB „Geonorma“ plane mėlynai pažymėtą dalį 2, kuri pažymėta plane indeksais 2/41 ir 2/187 (be bendro praėjimo), 2/538 ir 2/32; - G. J. skirti naudotis UAB „Geonorma“ plane žaliai pažymėtą dalį 3, kuri pažymėta plane indeksais 3/42 ir 3/151 (be bendro praėjimo), 3/572, 3/86 ir 3/30; - D. B. skirti naudotis UAB „Geonorma“ plane raudonai pažymėtą dalį 4, kuri pažymėta plane indeksais 4/17 ir 4/400 (be bendro praėjimo), 4/438 ir 4/29. Likusią žemės sklypo dalį paliko naudotis bendrai.
7. Teismas nustatė, kad ieškovėms G. J., A. B., atsakovui D. B. ir trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,5039 ha.
8. Ieškovės siūlo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5039 ha, naudojimosi tvarką pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. UAB „Geonorma“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą: plane geltonai pažymėtą dalį 1 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei A. B.; plane mėlynai pažymėtą dalį 2 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui R. V.; plane žaliai pažymėtą dalį 3 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei G. J.; plane raudonai pažymėtą dalį 4 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui D. B.. Likusią žemės sklypo dalį prašo paskirti naudotis bendrai.
9. Atsakovas siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2022 m. birželio 25 d. UAB ,,Žemės matavimų grupė“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą: atsakovui D. B. skiriant naudotis individualiai 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C ir T raidėmis raudona spalva; ieškovei G. J. skiriant naudotis individualiai 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta D, J, R, P raidėmis žalia spalva; trečiajam asmeniui R. V. skiriant naudotis individualiai 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta E, G, L, M raidėmis mėlyna spalva; ieškovei A. B. skiriant naudotis individualiai 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta F, H, K raidėmis geltona spalva. Visiems bendraturčiams - D. B., G. J., R. V., A. B., paskirti valdyti ir naudotis bendrai 1323 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A ir B raidėmis pilka spalva.
10. Šalių bendras žemės sklypas yra prie keturių butų, namo. Teismo vertinimu, vieno atsakovo lūkesčiai ateityje atsidalinti savo žemės sklypo dalį ir turėti tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prie daugiabučio namo, iš esmės kitų bendraturčių sąskaita, nesant bendram sutarimui, gali būti sunkiai įgyvendinami, todėl negali nulemti sprendimo šioje byloje. Aplinkybė, kad atsakovo butas yra pirmas prie įvažiavimo, negali jam suteikti privilegijos turėti įvažiavimą įprastoje vietoje tik sau, o kitiems namo gyventojams skirti naudotis jiems neįprastą būdą patekti prie savo butų, t. y. apeinant aplink nemažo dydžio žemės sklypą.
11. Teismas apžiūrėjęs bendrą žemės sklypą vietoje, sprendė, jog nenustatyta aiškaus privažiavimo nesaugumo – tai įprastas keliukas prie įėjimų į butus, kuris egzistuoja, kaip nurodo šalys, apie 40 metų. Nors jis ir yra netoli nuo įėjimų į butus, tačiau visi namo gyventojai, kurie eina ir važiuoja šiuo keliu ir elgtis saugiai, kas yra įprasta ir būtina prie visų daugiabučių namų. Be to, kiekvienas butas turi po du įėjimus iš priešingų namo pusių. Teismas padarė išvadą, kad nusistovėjusi tvarka ir papildomų rūpesčių atsiradimas (naujų priėjimų būtinas įsirengimas) likusiems namo gyventojams neleidžia dalį kelio skirti naudotis tik atsakovui, todėl nurodyta žemės sklypo dalis – keliukas skirtinas naudotis bendrai.
12. Atsakovo plane numatytas 1 m. pločio praėjimas aplink daugiabutį gyvenamąjį namą, kuris skirtinas pastato aptarnavimui. Ieškovai šią žemės sklypo dalį išskirsto naudotis kiekvienam prie jų buto sienų asmeniškai. Teismas padarė išvadą, jog namas yra daugiabutis, sienos, nors ir yra prie atskirų butų, tačiau yra bendros viso namo, o nurodyta žemės sklypo dalis yra tik labai mažas atstumas nuo bendrai naudotis paskirto keliuko iki namo sienų, todėl, teismo nuomone, šis tarpas tarp sienos ir keliuko turi būti taip pat naudojamas bendrai. Taip bus užtikrinta galimybė kiekvienam atskirai ir visiems kartu bendrai naudotis bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu daiktu – namu. Fasadinėje, t y. priešingoje namo pusėje, šalių butai turi atskirus įėjimus, todėl yra galimybė kiekvieno buto savininkui šalia jų butų sienų, o A. B. pagal jos siūlomą variantą, skirti naudotis atskirus žemės sklypus, sudarant visiems galimybę naudotis priėjimu prie šulinio. Kas iš esmės atitinka visų šalių reikalavimus, išskyrus atsakovo nurodytą bendro naudojimo žemės sklypą tik ieškovams ir trečiajam asmeniui.
13. Teismas sprendė, jog analogiški motyvai taikomi nustatant ir naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, kuri yra prie ūkinio pastato ir aplink jį. Ginčo tarp šalių dėl kelio nėra. Šalių planuose jis pažymėtas ženklu „S“. Juo naudojasi ir naudosis visi bendrai. Ginčas yra kilęs dėl trečiajam asmeniui R. V. skirtino naudotis žemės sklypo dalies tarp namo ir ūkinio pastato. Teismas sutiko su ieškovų ir trečiojo asmens siūlomu variantu, nes jis yra logiškas ir atitinka daugumos valią. Bendram naudojimui, teismo nuomone, skirtinas ir ieškovų plane nurodytas priėjimas prie bendro šulinio.
14. Teismas negalėdamas išeiti už šios bylos nagrinėjimo ribų ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ne taip, kaip nurodyta bent vieno iš šalių planuose, pasirinko labiau nurodytus kriterijus atitinkantį ieškovių siūlomą variantą, su kuriuo visiškai sutinka ir trečiasis asmuo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Ieškovės (apeliantės) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškovių ieškinio dalis ir patenkinta priešieškinio dalis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti pilna apimtimi, perskirstant bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovių apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pagrindinė priežastis, kuria ieškovės grindžia šį skundą, yra priimto teismo sprendimo neaiškumas. Pirmosios instancijos teismas iki apeliacijos termino pabaigos neišaiškino savo sprendimo, nepriėmė papildomo sprendimo pagal 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovių prašymą, ieškovių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti.
15.2. Teismo patenkinta priešieškinio dalis nėra konkreti. Iš priimto teismo sprendimo nėra aišku, kokia priešieškinio dalis buvo patenkinta ir kodėl. Ieškovėms nėra aiški dalis, kurią pirmosios instancijos teismas sprendime įvardino „(be bendro praėjimo)“, taip pat šios dalies paskirstymas. Ieškovėms nėra aišku, kaip šalys patenkintą priešieškinio dalį gali identifikuoti ir suderinti su UAB „Geonorma“ projektu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismui iš dalies patenkinus ir ieškinį, ir priešieškinį, galėjo pasikeisti individualiai naudojamų žemės sklypo dalių proporcija.
15.3. Apeliančių nuomone, jokios procesinės būtinybės modifikuoti UAB „Geonorma“ planą nebuvo, o atsakovo priešieškinys negalėjo būti tenkinamas dėl akivaizdžių projektinių plano klaidų. Šalys žemės naudojimosi tvarkos projektus parengė labai panašius. Iš esmės skyrėsi tik privažiavimo vieta (atsakovas nenumatė jokio privažiavimo ar priėjimo prie daugiabučio gyvenamojo namo). Taip pat skyrėsi apėjimo apie daugiabutį gyvenamąjį namą vieta (takelis). Ieškovės takelį numatė ten, kur jis buvo 40 metų (toliau nuo namo, kur yra išlikusio takelio likučiai). Atsakovas takelį numatė prie pat pastato, tačiau tiesiai per esamus statinius. Šiaurinėje žemės sklypo dalyje atsakovas nenumatė jokio priėjimo prie R. V. žemės sklypelio E50. Visi priėjimai prie E50 atsakovo matininkų buvo numatyti arba per kitų šalių žemę, arba per esamus statinius.
15.4. Apeliantės nurodo, kad ieškinys turėjo būti patenkintas pilna apimtimi, kadangi reikšmingų prieštaravimų UAB „Geonorma“ naudojimosi tvarkos projektui atsakovas nepateikė. Visi atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai buvo hipotetiniai (tariamas nesaugumas vaikams, trukdymas aptarnauti daugiabutį, potencialūs ginčai) ir pan. Privažiavimo nesaugumui vaikams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Ginčo daugiabučiame name auga jau antra vaikų karta. Visi daugiabučio gyventojai gali patvirtinti, jog jokio pavojaus jokiems (nei atsakovo, nei kitiems) vaikams pravažiavimas pro namą niekada nekėlė. Atsakovo argumentai dėl daugiabučio gyvenamojo namo aptarnavimo negalimumo taip pat nebuvo pagrįsti. Atsakovas be kitų šalių pritarimo jokios intervencijos į daugiabutį apskritai negali vykdyti, nes daugiabutis yra bendroji dalinė nuosavybė (visos išorinės konstrukcijos, stogas, sienos, inžinerinės komunikacijos ir t. t. priklauso visoms šalims bendrai).
15.5. Kadangi žemės sklypo ir ant jo stovinčio gyvenamojo namo bendraturčių dauguma (75 proc.) pritarė ieškovių (UAB „Geonorma“) parengtam žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui ir nepritarė atsakovo projektui, apeliančių nuomone, būtent UAB „Geonorma“ projektas ir turėjo būti patvirtintas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio nei teisinio pagrindo UAB „Geonorma“ parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto pakeisti ar tvirtinti kitokį projektą - ne pagal bendraturčių daugumos valią.
Atsiliepimas
15.6. Atsakovo nurodyti potencialūs ginčai, galimai kilsiantys, jei žemės sklypo naudojimosi tvarka bus nustatyta pagal UAB „Geonorma“ naudojimosi tvarkos projektą, neatitinka tikrovės. Ieškovių ir atsakovo parengti projektai iš esmės skiriasi tik privažiavimo prie daugiabučio gyvenamojo namo dalyje. Atsakovas siekia privažiavimą panaikinti, ieškovės ir trečiasis asmuo – išsaugoti. Kadangi privažiavimas yra naudojamas 40 metų, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal UAB „Geonorma“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą (paliekant privažiavimą) nesukurs jokių naujų ginčų, kurių nebūtų šiandien. Priešingai, nei nurodo atsakovas, pagrindinis šalių ginčas dėl privažiavimo teismo sprendimu būtų išspręstas.
Šalies argumentai
15.7. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteistos ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismui patenkinus ieškinį daugiau negu 50 proc., ieškovių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo.
16. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apelianto D. B. patikslintą priešieškinį tenkinti, ieškovių patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kitokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, nei siūlė šalys projektiniais pasiūlymais, peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas, t. y. padarė procesinių teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13, 42, 135, 143 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis) pažeidimą, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla ir pažeistas dispozityvumo principas. Pagal tokį teismo sprendimą liko neaiškūs sklypo dalių plotai, koordinatės, posūkių taškai, dalių indeksai, atstumai tarp taškų ir pan.
16.2. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis surašyta neaiškiai, kelia dviprasmybių, nesuprantama nei ieškovėms, nei atsakovui (ką reiškia – ,,be bendro praėjimo“ ir kam tas plotas priskiriamas), todėl ieškovės pateikė teismui 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą išaiškinti tokį teismo sprendimą ir tuo pačiu priimti papildomą sprendimą dėl neišspręstų klausimų (liko nė vienai šaliai nepaskirtų individualiai naudojamų teritorijų, dėl kurių tarp šalių nebuvo jokio ginčo – atsakovo plane pažymėtų indeksu G/82 ir H/49). Todėl skundžiamas sprendimas prieštarauja civilinio proceso normoms (CPK 270 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir suformuotai teismų praktikai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė išaiškinti neaiškų teismo sprendimą ir išspręsti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo tik 2023 m. sausio 5 d., t. y. pasibaigus sprendimo apskundimo terminui.
16.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje pateikti ieškovių ir atsakovo tinkamai parengti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo projektai. Argumentai dėl ieškovių netinkamai parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ir jo neatitikimo įstatymų reikalavimams buvo išdėstyti atsakovo patikslintame priešieškinyje ir išsakyti teismo posėdžių metu, tačiau teismas į tai neatkreipė jokio dėmesio ir dėl minėtų argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė, t. y. jo tinkamai nemotyvavo.
16.4. Apeliantas nurodo, kad ieškovės savo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra nurodžiusios bendro naudojimosi žemės sklypo dalį – kelią, plane pažymėtą skaičiais 1/15, 2/19, 3/19, 4/14. Tai yra ribotos kategorijos – kiemo kelias, kuris pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 punktą priskiriamas prie IV kategorijos vietinės reikšmės kelių, todėl jo apsaugos zona, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses privalo būti nustatoma po 3 m ( Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnis). Ieškovių nurodytas kelias, pažymėtas jų pateiktame plane eina prie pat namo sienos ir nuo jos nutolęs per 1,19 m, kas neužtikrina eismo saugumo reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į minėtus norminių aktų reikalavimus, ieškovių pateiktas planas yra netinkamas ir prieštaraujantis norminiams aktams bei saugaus eismo reikalavimams.
16.5. Ieškovių planas ydingas ir ta prasme, kad žemės sklypai kiekvienam savininkui individualiam naudojimuisi tiek prie gyvenamojo namo, tiek prie ūkinio pastato šiaurinės pusės suprojektuoti iki pat pastatų sienų, kas prieštarauja norminiams aktams (Žemės įstatymo 40 straipsnis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.1 – 2.4 punktams), nes nepalikta vietos statinių aptarnavimui ir eksploatacijai, kadangi pastatus visi savininkai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jie turi bendro naudojimo konstrukcijų (tai daugiabutis namas su jam priklausančiu ūkiniu pastatu). Teismas, prieštaraudamas minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, nepagrįstai sprendė, kad ieškovių pateiktas UAB ,,Geonorama“ parengtas planas yra tinkamas ir būtent juo vadovaujantis, iš dalies patenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, t. y. nustatė tokią minėto žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką, pagal kurią bet kuris iš bendrasavininkių neturi priėjimo prie visų namo ir ūkinio pastato bendro naudojimosi konstrukcijų – sienų, stogo, vamzdynų, komunikacijų ir pan., nustatė individualiam naudojimuisi žemės sklypus iki pat statinių sienų pagal pateiktą neteisėtą ieškovių planą, palikdamas bendrą priėjimą prie namo bendrų konstrukcijų tik iš vienos statinio pusės, o prie ūkinio pastato – iš trijų statinio pusių.
16.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčas yra kilęs dėl trečiajam asmeniui R. V. skirtino naudotis žemės sklypo dalies tarp namo ir ūkinio pastato, nes jokio ginčo dėl minėtos žemės sklypo dalies, skirtos R. V. individualiam naudojimuisi tarp ginčo šalių nebuvo kilę. Atsakovas savo pateiktame plane taip pat siūlė nustatyti minėtam bendrasavininkiui individualiam naudojimuisi analogišką žemės sklypo dalį toje pačioje vietoje kaip ir nurodyta ieškovių plane, ir kuri ribojasi su bendru keliu. Pažymėjo, kad ginčas tarp atsakovo ir R. V. kilo dėl priėjimo prie ūkinio pastato iš šiaurinės pastato pusės, kadangi atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti 1 m pločio bendro naudojimo taką prie pat statinio sienos, skirtą priėjimui prie statinio bendro naudojimo konstrukcijų, kaip to reikalauja norminiai aktai, o toje vietoje yra neteisėtai pastatyta R. V. malkinė. Nurodo, kad nelegaliai pastatytas nesudėtingas statinys (neturint visų bendrasavininkių sutikimo) negali būti kliūtimi nustatyti 1 m pločio praėjimą aplink statinį, skirtą aptarnauti statinio bendro naudojimo konstrukcijoms.
16.7. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo dalies dėl bendro naudojimo priėjimo prie šulinio. Atsakovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad nesutinka su bendro naudojimo priėjimu prie šulinio, kadangi šulinys nėra įregistruotas viešame registre nei pas vieną iš bendrasavininkių, jam minėtas šulinys nereikalingas, o be to, kaimynai jam neleidžia naudotis šiuo šuliniu, jis yra sugriuvęs ir netinkamas naudotis, todėl nesutinka, kad minėtas priėjimas prie šulinio būtų nustatytas kaip bendro naudojimo plotas.
16.8. Ieškovės patikslintu ieškiniu pakeitė ir ieškinio pagrindą ir dalyką. CPK 42 ir 141 straipsnio nuostatos suteikia ieškovėms teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo keisti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 42 straipsnis). Teisė keisti abu esminius ieškinio elementus įstatyme nenumatyta.
Žemesnės instancijos teismas
16.9. Skundžiamu teismo sprendimu bylos šalims paskirtos individualiam naudojimuisi ne vienodo dydžio žemės sklypo dalys, o būtent – A. B. paskirta 835 kv. m, R. V. paskirta 798 kv. m, G. J. paskirta 881 kv. m, D. B. paskirta 884 kv. m, o bendram naudojimuisi palikta didelė žemės sklypo dalis - 1641 kv. m iš 5039 kv. m bendro ploto, kas ateityje sudarys sąlygas konfliktinėms situacijoms kilti.
16.10. Siūloma atsakovo tvarka beveik atitinka nusistovėjusią faktinę valdymo tvarką, išskyrus nesaugios mini infrastruktūros – kiemo kelio panaikinimą, kas yra nežymus nusistovėjusios tvarkos pakeitimas ir konfliktinių situacijų eliminavimo ateityje. Be to, minėtame ūkiniame pastate 2 bendrasavininkiai yra įsirengę garažus, nuo kurių iki namo yra nedidelis 20-30 m atstumas. Trečiasis bendrasavininkis taip pat turi galimybę pasistatyti savo automobilį šalia minėto ūkinio pastato bendram naudojimui skirtame sklype. Kiekvienas iš bendrasavininkų turi galimybę esant reikalui privažiuoti iki savo namo dalies per jam individualiam naudojimuisi skirtą žemės sklypą, kurio danga – pievutė, todėl kiemo kelio panaikinimas neturės didelės įtakos tolesniam nekilnojamųjų daiktų valdymui.
16.11. Teismas bylinėjimosi išlaidų nepadalino šalims, dėl to sprendimas šioje dalyje yra taip pat nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Atsiliepimas
17. Ieškovės atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo, tenkinti ieškovių apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
17.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą iš tiesų pasirinko tokį ginčo išsprendimo būdą, kurio nesiūlė nė viena iš šalių. Jei toks teismo pasirinkimas buvo ydingas ir teismas turėjo rinktis tik tarp ieškovių ir atsakovo siūlomų naudojimosi žemės sklypu tvarkų, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovių siūlytą modelį dėl šių priežasčių: 1) ieškovės nesiekia keisti esamos ir 40 metų galiojančios žemės naudojimosi tvarkos ir naikinti privažiavimo (bendro naudojimo zonos) prie daugiabučio gyvenamojo namo; atsakovo parengtame projekte, kuriuo numatyta naikinti privažiavimus, nauji privažiavimai prie daugiabučio gyvenamojo namo iš viso nenumatyti; 2) ieškovių pateiktas UAB „Geonorma“ parengtas žemės sklypo planas neturi jokių reikšmingų netikslumų; 3) atsakovo pasiūlytas planas negali būti įgyvendintas, nes plane bendro naudojimo praėjimai nustatomi ten, kur jie faktiškai negali būti – vienas praėjimas siūlomas nustatyti tiesiai per G. J. priklausanti daugiabučio gyvenamojo namo pietinėje dalyje esantį priestatą; antras praėjimas siūlomas nustatyti tiesiai per G. V. ir A. B. priklausančią malkinę (ūkinio pastato šiaurinėje dalyje); 4) atsakovo pasiūlytas planas negali būti įgyvendintas nes plane R. V. paskirta dalis E/50 dėl šiuo metu ant bendro naudojimo takelio esančios malkinės neturės prieigos prie viešųjų kelių. Vienintelis būdas patekti į E/50 tik kertant kitiems bendraturčiams individualiam naudojimui skirtas dalis D/50 arba F/50.
Šalies argumentai
17.2. Ieškovės nesutinka su atsakovo argumentu, kad jos prie daugiabučio gyvenamojo namo siekia sukurti kiemo kelią, kuris pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 punktą priskirtinas prie IV kategorijos keliui su apsaugos zonomis. Jokio kelio ieškovės neketina sukurti. Ieškovės pageidauja išlaikyti bendro naudojimo teritoriją priešais daugiabučio gyvenamojo namo įėjimus, kuri egzistuoja 40 metų ir kuri buvo skirta visų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų privažiavimui prie gyvenamojo namo ir automobilių parkavimui. Privažiavimas/parkavimo aikštelė prie gyvenamojo namo nėra kelias, su nustatytomis apsaugos zonomis, kadangi ieškovių parengtame plane joks panašus statusas minėtam pravažiavimui nėra suteikiamas.
17.3. Ieškovės nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovių planas ydingas, nes žemės sklypai kiekvienam savininkui individualiam naudojimuisi tiek prie gyvenamojo namo, tiek prie ūkinio pastato šiaurines puses suprojektuoti iki pat pastatų sienų, kas prieštarauja norminiams aktams. Pažymėjo, jog ieškovių matininkas UAB „Geonorma“ jokių žemės sklypų, kaip nurodo atsakovas, neprojektavo. UAB „Geonorma“ numatė tik bendraturčių individualiai ir bendrai naudojamas konkrečiame žemės sklype naudojamas teritorijas. Teisės aktuose nėra draudimo bendraturčiui individualiai naudotis žemės sklypo dalimi nuo sklypo ribos iki sklype esančių statinių sienų. Taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad UAB „Geonorma“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra nurodyti atstumai tarp visų taškų ir tai, atsakovo vertinimu, yra pažeidimas. Visų pirma, nėra tokio teisės akto, pagal kurį būtų privaloma nurodyti visus atstumus tarp absoliučiai visų taškų. Visų antra, absoliučiai visų taškų geografinės koordinatės plane yra pateiktos.
17.4. Pagal teismų praktiką, šalims individualiai nuosavybės teise priklausantys statiniai turi likti ant individualiam naudojimui skirtos žemės. Atsakovas savo siūlytame naudojimosi tvarkos plane minėtos taisyklės nesilaikė. Bendro naudojimo tako nustatymas tiesiai per individualiai asmeniui priklausantį pastatą, neišsprendžiant pastato nugriovimo ar rekonstravimo sąlygų, yra negalimas.
17.5. Ieškovės nesutinka su atsakovo argumentais dėl priėjimo prie bendro naudojimo objekto – šulinio. Šulinys buvo pastatytas kartu su daugiabučiu gyvenamuoju namu ir yra neregistruotas gyvenamojo namo priklausinys. Įvedus centrinį vandentiekį, vanduo iš šulinio buvo naudojamas tik laistymui, tačiau jis, būdamas bendro naudojimo žemės sklype vis tiek išliko visų bendraturčių bendrąja nuosavybe. Tai, jog vienas iš 4 bendraturčių nenori ateityje šuliniu naudotis, negali keisti kitų 3 bendraturčių noro ir susitarimo dėl bendro naudojimo objekto (šulinio) naudojimo ir priėjimo prie jo. Tiek G. J., tiek A. B., tiek R. V. šulinys ir bendro naudojimo priėmimas prie šulinio yra reikalingi. Bendro naudojimo priėmimo prie šulinio nustatymas per A. B. individualiai naudojamą teritoriją atsakovo interesų niekaip nepažeidžia.
17.6. Ieškovės nurodo, kad ieškinio argumentai niekada nebuvo keičiami. Ieškovės visada ieškiniu reikalavo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geonorma“ parengtą naudojimosi tvarkos projektą. Vienintelis dalykas, kurį ieškovės kelis kartus tikslino – buvo ieškinio dalykas, t. y. žemės naudojimosi tvarkos projekto redakcija. Be to, naudojimosi tvarkos plano tikslinimus ir pakeitimus darė ir pats atsakovas, teismui teikęs 2021 m. rugsėjo 17 d., 2022 m. birželio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. redakcijų planus, tačiau savo darytų analogiškų planų pakeitimų (keičiant planų sprendinius) atsakovas nelaikė ir ieškinio pagrindo ir dalyko keitimu.
17.7. Teismui sprendžiant šalių ginčą dėl žemės naudojimo, tarp šalių nėra sudaromas joks sandoris (išskyrus, kai šalys ginčą išsprendžia taikos sutartimi). Dėl šios priežasties reikalavimai, keliami žemės sandoriams bylai nėra aktualūs.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą, išskyrus skundo 1-3 ir 6 punktus atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
18.1. Ieškovių apeliacinio skundo 1-3 punktuose nurodyti tie patys skundo motyvai dėl neaiškaus ir neišsamaus skundžiamo teismo sprendimo, kaip ir atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde, t. y. pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kitokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, nei siūlė šalys projektiniais pasiūlymais, peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas, todėl liko neaiškūs sklypo dalių plotai, koordinatės, posūkių taškai, dalių indeksai, atstumai tarp taškų ir pan. Sprendimo rezoliucinė dalis surašyta neaiškiai, kelia dviprasmybių klausimą, nesuprantama nei ieškovėms, nei atsakovui - ką reiškia – ,,be bendro praėjimo“ ir kam tas plotas priskiriamas. Taip pat sutinka su skundo 6 punktu, nes kaip ir nurodė atsakovas savo apeliaciniame skunde, teismas, skundžiamu sprendimu neišsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
Atsiliepimas
18.2. Atsakovas nurodo, kad ieškovės klaidina teismą dėl faktinio žemės sklypo valdymo ir nusistovėjusios tvarkos. Būtent atsakovo pateiktas 2022 m. rugsėjo 19 d. UAB ,,Žemės matavimų grupė“ parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos dalimis planas atitinka visus norminius aktus, o UAB ,,Geonorama“ planas prieštarauja norminiams aktams ir turi akivaizdžių projektinių plano klaidų, neatitinkantis teisėtumo kriterijaus ir ydingas.
18.3. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės ir trečiasis asmuo, neturėdami visų bendrasavininkių sutikimo tik prieš keletą metų neteisėtai pasistatė įvairius priestatus – tiek prie namo, tiek prie ūkinių pastatų, todėl apeliančių argumentai, dėl daugelį metų nusistovėjusios tvarkos yra klaidinantys teismą ir nepagrįsti. Ieškovių plane siūloma naudojimosi tvarka nukrypsta nuo nusistovėjusios žemės sklypo valdymo tvarkos, siekiant išsaugoti savo nelegalius statinius, t. y. G. J. ieškinyje siūlomo priskirti žemės sklypo riba eina ne nuo D. B. ir G. J. priklausančių butų ribinės (kapitalinės) sienos, kaip kad buvo apie 40 m., o net 3,5 m. įsikišusi į atsakovui priklausančio buto dalį, t. y. eina nuo taško, skiriančio per pusę atsakovo buto langus. Tai padaryta tam, kad nuo atsakovo žemės sklypo ribos, liktų įstatymo reikalaujamas 3 m. atstumas iki J. nelegalaus statinio – pavėsinės, kas yra neteisinga ir neteisėta. Apeliančių argumentai dėl jų negalėjimo prieiti prie pastatų per nelegalius statinius ar bandymas pateisinti nelegalių statinių užstatymais jų plano neatitikimus įstatymų reikalavimams, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.
18.4. Ieškovių argumentai dėl daugiabučio gyvenamojo namo aptarnavimo galimumo/negalimumo pagal atsakovo planą siūlant nustatyti 1 m pločio taką, einantį aplink statinius ir skirtą jiems aptarnauti, yra taip pat teisiškai nepagrįsti, nes prieštarauja STR ir Žemės įstatymo reikalavimams. Tai, kad anot ieškovių - 75 proc. bendraturčių pritarė ieškovių UAB „Geonorma“ parengtam žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui, nereiškia, kad minėtas planas atitinka įstatymo reikalavimus ir yra tinkamas. Be to, minėtam planui pritaria ir juo suinteresuotos tik ieškovės, kas sudaro 50 proc. bendraturčių. Trečiajam asmeniui – R. V., minėtas planas iš viso nerūpi, kadangi jis minėtoje nuosavybėje negyvena ir šiuo metu pardavinėja savo turtą.
19. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovių ir atsakovo apeliacinius skundus prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pareiškia prisidedantis prie ieškovių apeliacinio skundo, jį palaiko.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovėms G. J., A. B., atsakovui D. B. ir trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,5039 ha.
22. Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. UAB „Geonorma“ matininko R. A. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė teismo nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB ,,Žemės matavimų grupė“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos dalimis planą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs planus racionalumo ir istoriškai susiklosčiusio faktinio naudojimo patogumo aspektais, skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
Dėl sprendimo rezoliucinės dalies
23. Ieškovės ir atsakovas nesutikdami su pirmosios instancijos teismu nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas neaiškus, nėra aišku, kokia priešieškinio dalis buvo patenkinta, nesuprantama rezoliucinėje dalyje nurodyta sąvoka „be bendro praėjimo“. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
24. Iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies ir papildomo sprendimo aiškiai matyti, kad teismas ieškinį ir priešieškinį tenkindamas iš dalies, nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovių pateiktą 2022 m. rugsėjo 26 d. UAB „Geonorma“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, konkrečiai nurodydamas kokiomis žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis indeksais) šalims skiriama naudotis individualiai. Visos kitos, šalių asmeniniam naudojimui nepaskirtos sklypo dalys liko naudotis bendrai. Be to, ieškovėms prašant, teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo išaiškinimo tenkino ir paaiškino, kad rezoliucinėje dalyje sąvoka „be bendro praėjimo“ reiškia, kad nepaliekama ieškovų pageidauto bendro naudojimo tako prieš pietinę namo sieną. Taip pat bendram naudojimui buvo paskirtos žemės sklypo dalys, esančios kitoje namo pusėje - 1/15, 2/19, 3/18, 4/15. Papildomu sprendimu buvo nurodyta, kam skiriamos likusios nepaskirtos sklypo dalys, kurios taip pat pažymėtos konkrečiais indeksais.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar bendram naudojimui būtina nustatyti ieškovų pageidaujamą privažiavimą prie kiekvieno bendrasavininkio būsto dalies įėjimų vidinėje kiemo pusėje, einantį per atsakovo, o taip pat ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų naudojamas žemės sklypo dalis.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Visgi, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
27. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
28. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
29. Apeliantės A. B. ir G. J. nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog nebuvo jokios būtinybės pakeisti UAB „Geonorma“ planą ir tvirtinti kitokį projektą, ne pagal bendraturčių daugumos valią, o atsakovo priešieškinis negalėjo būti tenkinamas dėl akivaizdžių projektinių plano klaidų. Apeliančių nuomone, ieškinys turėjo būti patenkintas pilna apimtimi, nes reikšmingų prieštaravimų UAB „Geonorma“ naudojimosi tvarkos projektui atsakovas nepateikė, visi atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai buvo hipotetiniai. Pasak apeliančių, šalys žemės naudojimosi tvarkos projektus parengė labai panašius, iš esmės skyrėsi tik privažiavimo vieta (atsakovas nenumatė jokio privažiavimo ar priėjimo prie daugiabučio gyvenamojo namo), taip pat skyrėsi apėjimo apie daugiabutį gyvenamąjį namą vieta (takelis).
30. Apeliantas D. B. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatant naudojimosi tvarką kaip pagrindu remtis ieškovių pateiktu planu nurodo, kad patvirtintame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane bendro naudojimosi žemės sklypo dalyje nurodytas kelias neužtikrina eismo saugumo reikalavimų. Apelianto nuomone, jo pateiktas planas yra racionalesnis ir patogesnis, nes nustato individualiam naudojimuisi tik po 2, 3 ar 4 sklypo dalis kiekvienam bendrasavininkiui, taip paliekant kuo mažiau bendrų erdvių, jis atitinka teismo suformuotą praktiką dėl naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus.
31. Nustatyta, kad ieškovių pateiktame UAB ,,Geonorma“ plane pažymėtas bendro naudojimosi pravažiavimas prie daugiabučio namo fasado egzistuoja nuo pat namo pastatymo, t .y jau apie 40 metų. Tokia ieškovių ir trečiojo asmens pateikta informacija nėra paneigta. Panaikinus keliuką, šalys neturės privažiavimo prie savo butų durų. Atsakovo pateiktame UAB ,,Žemės matavimų grupė“ plane minėto bendro naudojimosi privažiavimo nėra. Atsakovas nurodė, kad nori panaikinti minėtą įvažiavimą prie namo, nes jis nesaugus, namo gyventojams siūlo įsirengti atskirus įvažiavimus kiekvienam butui per jiems paskirtus žemės plotus. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovių, tiek atsakovo pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, taip pat šalių bendrą žemės sklypą apžiūrėjo vietoje ir savo išvadas padarė remdamasis išvažiuojamajame teismo posėdyje užfiksuota situacija, įvertinęs šalių paaiškinimus. Iš šalių pateiktų žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektų matyti, kad atsakovo butas yra pirmas prie įvažiavimo prie namo, taigi, pagal atsakovo pateiktą projektą, įvažiavimas prie namo atsakovui liks įprastoje vietoje. Tuo tarpu kitiems namo gyventojams teks įsirengti naujus kelius, t. y. apeinant aplink nemažo dydžio žemės sklypą arba per pievą, kurioje stovi šiltnamiai, įrengti daržai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo lūkesčiai ateityje atsidalinti savo žemės sklypo dalį, negali būti įgyvendinami iš esmės kitų bendraturčių sąskaita, panaikinus istoriškai susiformavusią naudojimosi tvarką.
32. Apelianto argumentas, kad kelias neužtikrina eismo saugumo reikalavimų, atmestinas. Teismas apžiūrėjęs žemės sklypą vietoje, sprendė, jog nenustatyta aiškaus privažiavimo nesaugumo, pažymėjo, jog tai įprastas privažiavimo keliukas prie įėjimų į butus. Iš atsakovo pateiktos žemės sklypo nuotraukos matyti, kad iš esmės tai neturintis dangos kiemo takas, be to jis prasideda pasukus už namo 90 laipsnių kampu, tai leidžia daryti išvadą, jog galimybės važiuoti juo greitai nėra. Apelianto argumentas, kad kelias priskiriamas prie IV kategorijos vietinės reikšmės kelių ir tai neužtikrina eismo saugumo reikalavimų, atmestinas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas pravažiavimas yra priskirtas prie IV kategorijos vietinės reikšmės kelių su nustatytomis apsaugos zonomis. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtinas naujų priėjimų / privažiavimų įsirengimas per vidinius želdynus, ženkliai apsunkintų ieškovių ir trečiojo asmens naudojimąsi jų nuosavybe. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu būtina išlaikyti kelis dešimtmečius nusistovėjusią ir ¾ namo savininkų pageidaujamą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
33. Pasak atsakovo, ieškovių pateiktame plane nėra numatytas bendro naudojimo praėjimas prie visų namo bendro naudojimosi konstrukcijų, kuris užtikrintų namo sienų, komunikacijų aptarnavimą, remontą. Tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad visa sklypo dalis tarp namo ir ginčo keliuko, skirta savininkų bendram naudojimuisi. Kadangi pagrindiniai įėjimai į butus yra vidinėje kiemo pusėje tai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog žemės sklypo dalis iš kitos namo pusės, kur yra suformuoti daržai, skirtina naudotis individualiai kiekvieno buto savininkui iki pat jų butų sienų, nepaliekant bendro naudojimo takelio. Nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nesutrukdys, esant poreikiui užtikrinti namo sienų, komunikacijų aptarnavimą ir remontą, nes minėtus darbus galima atlikti ir nenustačius bendro naudojimo ploto ar tako.
34. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su ieškovių siūlomu variantu dėl bendro naudojimo priėjimo prie šulinio, nes jam šulinys nereikalingas, jis yra sugriuvęs ir netinkamas naudotis, be to priėjimas prie šulinio būtų nustatytas kaip bendro naudojimo plotas ir tai būtų padaryta kitų bendrasavininkų turimo žemės ploto sąskaita. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Ieškovės nurodė, jog įvedus centrinį vandentiekį, šulinio vanduo naudojamas laistymui. Ieškovės ir trečiasis asmuo teigia, jog bendro naudojimo priėjimas prie šulinio jiems yra reikalingas. UAB ,,Geonorama“ plane bendro naudojimo priėjimas prie šulinio nustatytas per ieškovei A. B. skirtą žemės plotą, o tai leidžia daryti išvadą, jog nustatytas priėjimas prie šulinio atsakovo interesų nepažeidžia. Kadangi ši naudojimosi tvarka atitinka daugumos valią, t. y. ieškovių, trečiojo asmens reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, sudaryti visiems galimybę naudotis priėjimu prie šulinio.
35. Atsakovas nurodo ir tai, kad skundžiamu teismo sprendimu bylos šalims paskirtos individualiam naudojimuisi ne vienodo dydžio žemės sklypo dalys, o būtent – A. B. paskirta 835 kv. m, R. V. paskirta 798 kv. m, G. J. paskirta 881 kv. m, D. B. paskirta 884 kv. m, o bendram naudojimuisi palikta didelė žemės sklypo dalis - 1641 kv. m iš 5039 kv. m bendro ploto, kas ateityje sudarys sąlygas konfliktinėms situacijoms kilti. Tačiau atsakovo naudojimuisi yra skirta didžiausia sklypo dalis, todėl tokios tvarkos nustatymas jo teisių nepažeidžia.
36. Atsakovas nurodo, kad UAB „Geonorma“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra nurodyti visi atstumai tarp posūkio taškų, tačiau visų plane pažymėtų taškų geografinės koordinatės plane yra pateiktos, todėl ir nesant paskaičiuotų kai kurių atstumų, jų buvimo vietos yra aiškios.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu prie ūkinio pastato ir aplink jį, nes ieškovių siūlomas variantas atitinka daugumos valią, su juo sutinka ir trečiasis asmuo, kurie neinventorizuota malkine naudojasi. Atsakovui skirtas naudotis plotas nėra užstatytas. Be to atsakovo pasiūlytas planas negali būti įgyvendintas nes plane R. V. paskirta dalis E/50, dėl šiuo metu ant bendro naudojimo ieškovo pageidaujamo takelio esančios malkinės, neturės prieigos prie viešųjų kelių. Vienintelis būdas patekti į sklypo dalį E/50 būtų tik kertant kitiems bendraturčiams individualiam naudojimui skirtas dalis D/50 arba F/50.
38. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas, nuvykęs į vietą įvertino tiek ieškovių, tiek atsakovo pateiktus naudojimosi žemės sklypais planus ir nustatė protingą naudojimosi žeme tvarką, išlaikydamas maksimaliai įmanomą šalių interesų balansą. Be to, atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepaneigė, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka ilgamečio faktinio naudojimo, nepateikė svarų įrodymų ir argumentų, dėl nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos įdingumo.
39. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad G. J. ieškinyje siūlomo priskirti žemės sklypo riba eina ne nuo D. B. ir G. J. priklausančių butų ribinės (kapitalinės) sienos, kaip kad buvo apie 40 metų, o net 3,5 m. įsikišusi į atsakovui priklausančio buto dalį, t. y. eina nuo taško, skiriančio per pusę atsakovo buto langus. Tai padaryta tam, kad nuo atsakovo žemės sklypo ribos, liktų įstatymo reikalaujamas 3 m. atstumas iki J. nelegalaus statinio – pavėsinės, kas yra neteisinga ir neteisėta. Tačiau atsakovas savo apeliacinio skundo šiuo argumentu negrindžia, o vadovaujantis CPK 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
40. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
41. Apeliantai taip pat ginčija ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme. Apeliančių A. B. ir G. J. teigimu teismui patenkinus ieškinį daugiau negu 50 proc., ieškovių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo. Apeliantas D. B. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai išsprendė šioje byloje bylinėjimosi išlaidų klausimą ir jų nepadalino šalims, kaip to reikalauja įstatymai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek ieškovių ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo buvo tenkinti iš dalies. Teismas nesutiko ir netvirtino ieškovių siūlymo nustatyti bendro naudojimosi taką pietinėje namo pusėje, bei priešingai nei prašė ieškovės, žemės sklypo dalis, pažymėtas 1/15, 2/19, 3/18, 4/15, paliko bendram naudojimui. Pirmosios instancijos teismas taipogi netenkino pagrindinio atsakovo reikalavimo panaikinti vidinį keliuką. Atsižvelgiant į tai šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai viena kitai nepriteistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Atmetus ieškovių A. B. ir G. J. bei atsakovo D. B. apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.