Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamos nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. UAB „Geonorma“ matininko R. A. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą: plane geltonai pažymėtą dalį 1 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei A. B.; plane mėlynai pažymėtą dalį 2 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui R. V.; plane žaliai pažymėtą dalį 3 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei G. J.; plane raudonai pažymėtą dalį 4 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui D. B. ir priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovėms G. J. ir A. B., atsakovui D. B. ir trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tarp atsakovo ir ieškovų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir iš to kylančių padarinių (daiktų žemės sklype pasidėjimo, nesudėtingų statinių statybos kiekvieno iš žemės sklypo bendraturčių faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje ir pan.). Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose dėl kilusio ginčo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-459-522/2021. Minėtoje byloje atsakovas D. B. su mama N. B. siekia pašalinti nuo kitų bendraturčių faktiškai naudojamų žemės sklypo dalių kitų bendraturčių pasidėtus daiktus ar pastatytus nesudėtingus statinius, nors atsakovas minėtomis žemės sklypo dalimis faktiškai nesinaudoja ir niekada nesinaudojo. Nustačius aiškią žemės sklypo naudojimosi tvarką taptų aišku, kuriomis dalimis bylos šalys galės naudotis. Ieškovių prašymu UAB „Geonorma“ parengė ir 2022 m. liepos 14 d. atnaujino (2022 m. rugsėjo 26 d. patikslino) žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuris 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateiktas atsakovui susipažinti. Trys iš keturių žemės sklypo savininkų pageidauja nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą ir sutinka su UAB „Geonorma“ numatytais žemės sklypo naudojimo sprendiniais.

Šalies argumentai

4. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB ,,Žemės matavimų grupė“ 2022 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos dalimis planą, pagal kurį ieškovui tektų prie gyvenamojo vientisa ginčo žemės sklypo dalis, kurią ateityje bus lengva atidalinti, o likusiems 3 bendraturčiams tektų po 2 vientisus žemės sklypus, kurių lokacija taip pat atitinka ieškovių pateiktame plane nurodytą sklypų pasidalinimo tvarką ir vietą. Nurodė, kad atsakovo pateiktame plane siūlomos nustatyti bendro naudojimo žemės sklypo dalys yra vientisos ir atitinka visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam iš jų užtikrina teisę prieiti ar privažiuoti prie savo nuosavybės teise valdomų statinių ar jiems priskirtinų žemės sklypo dalių ir leidžia susisiekti su viešaisiais keliais. Be to, atsakovo pateiktame plane visiems bendrasavininkiams tenka tik po tris ar keturis, o atsakovui du individualiai naudojamus žemės sklypus.

15. Ieškovės (apeliantės) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškovių ieškinio dalis ir patenkinta priešieškinio dalis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti pilna apimtimi, perskirstant bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovių apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pagrindinė priežastis, kuria ieškovės grindžia šį skundą, yra priimto teismo sprendimo neaiškumas. Pirmosios instancijos teismas iki apeliacijos termino pabaigos neišaiškino savo sprendimo, nepriėmė papildomo sprendimo pagal 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovių prašymą, ieškovių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti.

15.2. Teismo patenkinta priešieškinio dalis nėra konkreti. Iš priimto teismo sprendimo nėra aišku, kokia priešieškinio dalis buvo patenkinta ir kodėl. Ieškovėms nėra aiški dalis, kurią pirmosios instancijos teismas sprendime įvardino „(be bendro praėjimo)“, taip pat šios dalies paskirstymas. Ieškovėms nėra aišku, kaip šalys patenkintą priešieškinio dalį gali identifikuoti ir suderinti su UAB „Geonorma“ projektu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismui iš dalies patenkinus ir ieškinį, ir priešieškinį, galėjo pasikeisti individualiai naudojamų žemės sklypo dalių proporcija.

15.3. Apeliančių nuomone, jokios procesinės būtinybės modifikuoti UAB „Geonorma“ planą nebuvo, o atsakovo priešieškinys negalėjo būti tenkinamas dėl akivaizdžių projektinių plano klaidų. Šalys žemės naudojimosi tvarkos projektus parengė labai panašius. Iš esmės skyrėsi tik privažiavimo vieta (atsakovas nenumatė jokio privažiavimo ar priėjimo prie daugiabučio gyvenamojo namo). Taip pat skyrėsi apėjimo apie daugiabutį gyvenamąjį namą vieta (takelis). Ieškovės takelį numatė ten, kur jis buvo 40 metų (toliau nuo namo, kur yra išlikusio takelio likučiai). Atsakovas takelį numatė prie pat pastato, tačiau tiesiai per esamus statinius. Šiaurinėje žemės sklypo dalyje atsakovas nenumatė jokio priėjimo prie R. V. žemės sklypelio E50. Visi priėjimai prie E50 atsakovo matininkų buvo numatyti arba per kitų šalių žemę, arba per esamus statinius.

15.4. Apeliantės nurodo, kad ieškinys turėjo būti patenkintas pilna apimtimi, kadangi reikšmingų prieštaravimų UAB „Geonorma“ naudojimosi tvarkos projektui atsakovas nepateikė. Visi atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai buvo hipotetiniai (tariamas nesaugumas vaikams, trukdymas aptarnauti daugiabutį, potencialūs ginčai) ir pan. Privažiavimo nesaugumui vaikams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Ginčo daugiabučiame name auga jau antra vaikų karta. Visi daugiabučio gyventojai gali patvirtinti, jog jokio pavojaus jokiems (nei atsakovo, nei kitiems) vaikams pravažiavimas pro namą niekada nekėlė. Atsakovo argumentai dėl daugiabučio gyvenamojo namo aptarnavimo negalimumo taip pat nebuvo pagrįsti. Atsakovas be kitų šalių pritarimo jokios intervencijos į daugiabutį apskritai negali vykdyti, nes daugiabutis yra bendroji dalinė nuosavybė (visos išorinės konstrukcijos, stogas, sienos, inžinerinės komunikacijos ir t. t. priklauso visoms šalims bendrai).

15.5. Kadangi žemės sklypo ir ant jo stovinčio gyvenamojo namo bendraturčių dauguma (75 proc.) pritarė ieškovių (UAB „Geonorma“) parengtam žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui ir nepritarė atsakovo projektui, apeliančių nuomone, būtent UAB „Geonorma“ projektas ir turėjo būti patvirtintas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio nei teisinio pagrindo UAB „Geonorma“ parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto pakeisti ar tvirtinti kitokį projektą - ne pagal bendraturčių daugumos valią.

Šalies argumentai

15.7. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteistos ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismui patenkinus ieškinį daugiau negu 50 proc., ieškovių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo.

16. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apelianto D. B. patikslintą priešieškinį tenkinti, ieškovių patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kitokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, nei siūlė šalys projektiniais pasiūlymais, peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas, t. y. padarė procesinių teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13, 42, 135, 143 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis) pažeidimą, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla ir pažeistas dispozityvumo principas. Pagal tokį teismo sprendimą liko neaiškūs sklypo dalių plotai, koordinatės, posūkių taškai, dalių indeksai, atstumai tarp taškų ir pan.

16.2. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis surašyta neaiškiai, kelia dviprasmybių, nesuprantama nei ieškovėms, nei atsakovui (ką reiškia – ,,be bendro praėjimo“ ir kam tas plotas priskiriamas), todėl ieškovės pateikė teismui 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą išaiškinti tokį teismo sprendimą ir tuo pačiu priimti papildomą sprendimą dėl neišspręstų klausimų (liko nė vienai šaliai nepaskirtų individualiai naudojamų teritorijų, dėl kurių tarp šalių nebuvo jokio ginčo – atsakovo plane pažymėtų indeksu G/82 ir H/49). Todėl skundžiamas sprendimas prieštarauja civilinio proceso normoms (CPK 270 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir suformuotai teismų praktikai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė išaiškinti neaiškų teismo sprendimą ir išspręsti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo tik 2023 m. sausio 5 d., t. y. pasibaigus sprendimo apskundimo terminui.

16.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje pateikti ieškovių ir atsakovo tinkamai parengti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo projektai. Argumentai dėl ieškovių netinkamai parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ir jo neatitikimo įstatymų reikalavimams buvo išdėstyti atsakovo patikslintame priešieškinyje ir išsakyti teismo posėdžių metu, tačiau teismas į tai neatkreipė jokio dėmesio ir dėl minėtų argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė, t. y. jo tinkamai nemotyvavo.

16.4. Apeliantas nurodo, kad ieškovės savo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra nurodžiusios bendro naudojimosi žemės sklypo dalį – kelią, plane pažymėtą skaičiais 1/15, 2/19, 3/19, 4/14. Tai yra ribotos kategorijos – kiemo kelias, kuris pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 punktą priskiriamas prie IV kategorijos vietinės reikšmės kelių, todėl jo apsaugos zona, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses privalo būti nustatoma po 3 m ( Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnis). Ieškovių nurodytas kelias, pažymėtas jų pateiktame plane eina prie pat namo sienos ir nuo jos nutolęs per 1,19 m, kas neužtikrina eismo saugumo reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į minėtus norminių aktų reikalavimus, ieškovių pateiktas planas yra netinkamas ir prieštaraujantis norminiams aktams bei saugaus eismo reikalavimams.

16.5. Ieškovių planas ydingas ir ta prasme, kad žemės sklypai kiekvienam savininkui individualiam naudojimuisi tiek prie gyvenamojo namo, tiek prie ūkinio pastato šiaurinės pusės suprojektuoti iki pat pastatų sienų, kas prieštarauja norminiams aktams (Žemės įstatymo 40 straipsnis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.1 – 2.4 punktams), nes nepalikta vietos statinių aptarnavimui ir eksploatacijai, kadangi pastatus visi savininkai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jie turi bendro naudojimo konstrukcijų (tai daugiabutis namas su jam priklausančiu ūkiniu pastatu). Teismas, prieštaraudamas minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, nepagrįstai sprendė, kad ieškovių pateiktas UAB ,,Geonorama“ parengtas planas yra tinkamas ir būtent juo vadovaujantis, iš dalies patenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, t. y. nustatė tokią minėto žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką, pagal kurią bet kuris iš bendrasavininkių neturi priėjimo prie visų namo ir ūkinio pastato bendro naudojimosi konstrukcijų – sienų, stogo, vamzdynų, komunikacijų ir pan., nustatė individualiam naudojimuisi žemės sklypus iki pat statinių sienų pagal pateiktą neteisėtą ieškovių planą, palikdamas bendrą priėjimą prie namo bendrų konstrukcijų tik iš vienos statinio pusės, o prie ūkinio pastato – iš trijų statinio pusių.

16.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčas yra kilęs dėl trečiajam asmeniui R. V. skirtino naudotis žemės sklypo dalies tarp namo ir ūkinio pastato, nes jokio ginčo dėl minėtos žemės sklypo dalies, skirtos R. V. individualiam naudojimuisi tarp ginčo šalių nebuvo kilę. Atsakovas savo pateiktame plane taip pat siūlė nustatyti minėtam bendrasavininkiui individualiam naudojimuisi analogišką žemės sklypo dalį toje pačioje vietoje kaip ir nurodyta ieškovių plane, ir kuri ribojasi su bendru keliu. Pažymėjo, kad ginčas tarp atsakovo ir R. V. kilo dėl priėjimo prie ūkinio pastato iš šiaurinės pastato pusės, kadangi atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti 1 m pločio bendro naudojimo taką prie pat statinio sienos, skirtą priėjimui prie statinio bendro naudojimo konstrukcijų, kaip to reikalauja norminiai aktai, o toje vietoje yra neteisėtai pastatyta R. V. malkinė. Nurodo, kad nelegaliai pastatytas nesudėtingas statinys (neturint visų bendrasavininkių sutikimo) negali būti kliūtimi nustatyti 1 m pločio praėjimą aplink statinį, skirtą aptarnauti statinio bendro naudojimo konstrukcijoms.

16.7. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo dalies dėl bendro naudojimo priėjimo prie šulinio. Atsakovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad nesutinka su bendro naudojimo priėjimu prie šulinio, kadangi šulinys nėra įregistruotas viešame registre nei pas vieną iš bendrasavininkių, jam minėtas šulinys nereikalingas, o be to, kaimynai jam neleidžia naudotis šiuo šuliniu, jis yra sugriuvęs ir netinkamas naudotis, todėl nesutinka, kad minėtas priėjimas prie šulinio būtų nustatytas kaip bendro naudojimo plotas.

16.8. Ieškovės patikslintu ieškiniu pakeitė ir ieškinio pagrindą ir dalyką. CPK 42 ir 141 straipsnio nuostatos suteikia ieškovėms teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo keisti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 42 straipsnis). Teisė keisti abu esminius ieškinio elementus įstatyme nenumatyta.

Šalies argumentai

17.2. Ieškovės nesutinka su atsakovo argumentu, kad jos prie daugiabučio gyvenamojo namo siekia sukurti kiemo kelią, kuris pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 punktą priskirtinas prie IV kategorijos keliui su apsaugos zonomis. Jokio kelio ieškovės neketina sukurti. Ieškovės pageidauja išlaikyti bendro naudojimo teritoriją priešais daugiabučio gyvenamojo namo įėjimus, kuri egzistuoja 40 metų ir kuri buvo skirta visų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų privažiavimui prie gyvenamojo namo ir automobilių parkavimui. Privažiavimas/parkavimo aikštelė prie gyvenamojo namo nėra kelias, su nustatytomis apsaugos zonomis, kadangi ieškovių parengtame plane joks panašus statusas minėtam pravažiavimui nėra suteikiamas.

17.3. Ieškovės nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovių planas ydingas, nes žemės sklypai kiekvienam savininkui individualiam naudojimuisi tiek prie gyvenamojo namo, tiek prie ūkinio pastato šiaurines puses suprojektuoti iki pat pastatų sienų, kas prieštarauja norminiams aktams. Pažymėjo, jog ieškovių matininkas UAB „Geonorma“ jokių žemės sklypų, kaip nurodo atsakovas, neprojektavo. UAB „Geonorma“ numatė tik bendraturčių individualiai ir bendrai naudojamas konkrečiame žemės sklype naudojamas teritorijas. Teisės aktuose nėra draudimo bendraturčiui individualiai naudotis žemės sklypo dalimi nuo sklypo ribos iki sklype esančių statinių sienų. Taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad UAB „Geonorma“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra nurodyti atstumai tarp visų taškų ir tai, atsakovo vertinimu, yra pažeidimas. Visų pirma, nėra tokio teisės akto, pagal kurį būtų privaloma nurodyti visus atstumus tarp absoliučiai visų taškų. Visų antra, absoliučiai visų taškų geografinės koordinatės plane yra pateiktos.

17.4. Pagal teismų praktiką, šalims individualiai nuosavybės teise priklausantys statiniai turi likti ant individualiam naudojimui skirtos žemės. Atsakovas savo siūlytame naudojimosi tvarkos plane minėtos taisyklės nesilaikė. Bendro naudojimo tako nustatymas tiesiai per individualiai asmeniui priklausantį pastatą, neišsprendžiant pastato nugriovimo ar rekonstravimo sąlygų, yra negalimas.

17.5. Ieškovės nesutinka su atsakovo argumentais dėl priėjimo prie bendro naudojimo objekto – šulinio. Šulinys buvo pastatytas kartu su daugiabučiu gyvenamuoju namu ir yra neregistruotas gyvenamojo namo priklausinys. Įvedus centrinį vandentiekį, vanduo iš šulinio buvo naudojamas tik laistymui, tačiau jis, būdamas bendro naudojimo žemės sklype vis tiek išliko visų bendraturčių bendrąja nuosavybe. Tai, jog vienas iš 4 bendraturčių nenori ateityje šuliniu naudotis, negali keisti kitų 3 bendraturčių noro ir susitarimo dėl bendro naudojimo objekto (šulinio) naudojimo ir priėjimo prie jo. Tiek G. J., tiek A. B., tiek R. V. šulinys ir bendro naudojimo priėmimas prie šulinio yra reikalingi. Bendro naudojimo priėmimo prie šulinio nustatymas per A. B. individualiai naudojamą teritoriją atsakovo interesų niekaip nepažeidžia.

17.6. Ieškovės nurodo, kad ieškinio argumentai niekada nebuvo keičiami. Ieškovės visada ieškiniu reikalavo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geonorma“ parengtą naudojimosi tvarkos projektą. Vienintelis dalykas, kurį ieškovės kelis kartus tikslino – buvo ieškinio dalykas, t. y. žemės naudojimosi tvarkos projekto redakcija. Be to, naudojimosi tvarkos plano tikslinimus ir pakeitimus darė ir pats atsakovas, teismui teikęs 2021 m. rugsėjo 17 d., 2022 m. birželio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. redakcijų planus, tačiau savo darytų analogiškų planų pakeitimų (keičiant planų sprendinius) atsakovas nelaikė ir ieškinio pagrindo ir dalyko keitimu.

17.7. Teismui sprendžiant šalių ginčą dėl žemės naudojimo, tarp šalių nėra sudaromas joks sandoris (išskyrus, kai šalys ginčą išsprendžia taikos sutartimi). Dėl šios priežasties reikalavimai, keliami žemės sandoriams bylai nėra aktualūs.

Šalies argumentai

18.1. Ieškovių apeliacinio skundo 1-3 punktuose nurodyti tie patys skundo motyvai dėl neaiškaus ir neišsamaus skundžiamo teismo sprendimo, kaip ir atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde, t. y. pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kitokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, nei siūlė šalys projektiniais pasiūlymais, peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas, todėl liko neaiškūs sklypo dalių plotai, koordinatės, posūkių taškai, dalių indeksai, atstumai tarp taškų ir pan. Sprendimo rezoliucinė dalis surašyta neaiškiai, kelia dviprasmybių klausimą, nesuprantama nei ieškovėms, nei atsakovui - ką reiškia – ,,be bendro praėjimo“ ir kam tas plotas priskiriamas. Taip pat sutinka su skundo 6 punktu, nes kaip ir nurodė atsakovas savo apeliaciniame skunde, teismas, skundžiamu sprendimu neišsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.