- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2-279-522/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00399-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- A. B., G. J.
- Advokatai
- Jolanta Danišauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovui D. B., jo atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. B., G. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. ir atsakovo D. B. patikslintą priešieškinį ieškovėms A. B. ir G. J. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V. ir G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovėspateiktu patikslintu ieškiniu prašonustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-09-26 dienos UAB „Geonorma“ matininko R. A. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą: plane geltonai pažymėtą dalį 1 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini). savininkei A. B.; plane mėlynai pažymėtą dalį 2 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkui R. V.; plane žaliai pažymėtą dalį 3 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkei G. J.; plane raudonai pažymėtą dalį 4 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini). savininkui D. B. ir priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi ir išlaidas. Nurodė, kad ieškovėms G. J. irA. B., atsakovui D. B. ir trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tarp atsakovo ir ieškovų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir iš to kylančių padarinių (daiktų žemės sklype pasidėjimo, nesudėtingų statinių statybos kiekvieno iš žemės sklypo bendraturčių faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje ir pan.). Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose dėl kilusio ginčo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje atsakovas D. B. su mama N. B. siekia pašalinti nuo kitų bendraturčių faktiškai naudojamų žemės sklypo dalių kitų bendraturčių pasidėtus daiktus ar pastatytus nesudėtingus statinius, nors atsakovas minėtomis žemės sklypo dalimis faktiškai nesinaudoja ir niekada nesinaudojo. Nustačius aiškią žemės sklypo naudojimosi tvarką taptų aišku, kuriomis dalimis bylos šalys galės naudotis. Ieškovių prašymu UAB „Geonorma“ parengė ir 2022-07-14 atnaujino (2022-09-26 patikslino) žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuris 2022-08-11 buvo pateiktas atsakovui susipažinti. Trys iš keturių žemės sklypo savininkų pageidauja nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą ir sutinka su UAB „Geonorma“ numatytais žemės sklypo naudojimo sprendiniais.
Trečiasis asmuo R. V. su ieškiniu sutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ir iš to kylančių padarinių. Pažymėjo, kad ieškovės, užsakydamos UAB „Geonorma“ projektą, nesuderino visų bendraturčių pozicijos ir neklausė atsakovo nuomonės dėl jų norimos nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos. Atsakovas nurodė, kad jis planuoja atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o pagal siūlomą tvarką, to padaryti nebus įmanoma, kadangi atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis suskirstyta net į 5 sklypus. Be to, ieškovės savo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra nurodžiusios bendro naudojimosi žemės sklypo dalį – kelią. Ieškovės teigia, kad šiuo keliu ginčo šalys jau daug metų naudojasi, tačiau pažymėtina, kad šioje vietoje kelias negali būti numatytas, nes tai prieštarauja norminiams aktams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių minimas kelias, pažymėtas jų pateiktame plane ir faktiškai naudojamas, eina prie pat namo sienos, kas neužtikrina eismo saugumo reikalavimų, todėl ieškinys, dėl ydingo naudojimosi tvarkos plano, netenkintinas.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo teismo nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB ,,Žemės matavimų grupė“ 2022-06-25 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos dalimis planą, pagal kurį ieškovui tektų prie gyvenamojo vientisa ginčo žemės sklypo dalis, kurią ateityje bus lengva atidalinti, o likusiems 3 bendraturčiams tektų po 2 vientisus žemės sklypus, kurių lokacija taip pat atitinka ieškovių pateiktame plane nurodytą sklypų pasidalinimo tvarką ir vietą. Nurodė, kad atsakovo pateiktame plane siūlomos nustatyti bendro naudojimo žemės sklypo dalys yra vientisos ir atitinka visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam iš jų užtikrina teisę prieiti ar privažiuoti prie savo nuosavybės teise valdomų statinių ar jiems priskirtinų žemės sklypo dalių ir leidžia susisiekti su viešaisiais keliais. Be to, atsakovo pateiktame plane visiems bendrasavininkiams tenka tik po tris ar keturis, o atsakovui du individualiai naudojamus žemės sklypus.
Atsiliepimas
Ieškovės atsiliepime su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas D. B. siekia nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią prie daugiabučio gyvenamojo namo yra siekiama panaikinti bendro naudojimo privažiavimą. Atsakovas D. B. šį privažiavimą vadina keliu, įrodinėja kelią turint apsaugos zonas, nors toks statusas privažiavimui niekada nebuvo suteiktas. Ieškovių manymu, atsakovas D. B. privažiavimą prie gyvenamojo namo, kuris yra ne kas kita, kaip automobilių stovėjimo aikštelė, laiko keliu, kas yra niekuo nepagrįsta. Atsakovo D. B. ketinimas naikinti privažiavimą prie daugiabučio gyvenamojo namo neatitinka istoriškai susiklosčiusių žemės sklypo naudojimo santykių. D. B. siekiamas panaikinti privažiavimas planuose pažymėtas buvo dar 1983m. Kaip matyti iš paties D. B. pateiktos aerofotonuotraukos, darytos 2021 metais, privažiavimas prie daugiabučio gyvenamojo namo yra visų šalių naudojamas ir gerai išvažinėtas. Taip pat iš aerofotonuotraukos matyti ir kitų faktiškai bendraturčių naudojamų teritorijų ribos, iš esmės atitinkančios ieškovių prašomą nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovui siekiant panaikinti bendro naudojimo privažiavimą prie daugiabučio gyvenamojo namo, atsakovui didžiąją dalį privažiavimo prie daugiabučio gyvenamojo namo paskiriant savo individualiam naudojimui, yra pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės. Atsakovo prašoma naudojimosi tvarka negali būti nustatoma, kadangi nustačius tokią tvarką nė viena šalis (išskyrus atsakovą) neturės privažiavimo prie daugiabučio gyvenamojo namo. Pagal atsakovo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, nė vienas bendraturtis, išskyrus ieškovą neturės galimybės privažiuoti prie ginčo žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo. Atsakovo siūlomame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte apskritai nėra numatyti ieškovų ir trečiųjų asmenų privažiavimai prie gyvenamojo namo, kas nėra teisinga. Iš atsakovo pateiktos foto nuotraukos matyti, kad vienintelis privažiavimas prie gyvenamojo namo yra uždaromas atsakovui individualiai naudoti siekiama priskirti žemės sklypo dalimi. Ieškovų ir trečiųjų asmenų manymu, toks 3/4 žemės sklypo dalis valdančių bendraturčių teisių ribojimas vardan 1/4 valdančio atsakovo pageidavimo, nėra objektyvus ir pagrįstas. Atsakovas sau skyrė didžiausią vientisą individualiai naudojamą žemės sklypo dalį – 879 kv.m. kitiems bendraturčiams skirtos individualiai naudojamos dalys skiriamos mažesnės. Toks skirstymas neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas sau privilegijuotai numatė 2 individualiai naudojamus žemės sklypo fragmentus dalis, o kitoms šalims paskyrė po 3 fragmentus. Atsakovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas yra grindžiamas siekiu ateityje atsidalinti atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį. Planuodamas savo žemės sklypo dalies atidalinimą, atsakovas negali bloginti kitų bendraturčių teisių, kurie teisės atsidalinti neturės. Nė viena iš šalių, išskyrus atsakovą, nebeturės privažiavimo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir savo nuosavybės jame. Šalių individualiai pasistatytus statinius atsakovas nustato ne tos šalies, kuriai priklauso statiniai, individualiai naudojamoje žemės sklypo dalyje, tačiau visiškai ar iš dalies statinius palieka ant bendro naudojimo žemės, kas neatitinka šalių interesų ir sukurs tik tolimesnius ginčus dėl šių statinių valdymo, naudojimo ar perkėlimo. Ieškovei G. J. priklausantį gyvenamojo namo priestatą pietinėje žemės sklypo dalyje atsakovas siūlo palikti ant bendro naudojimo žemės. Per ieškovės A. B. ir R. V. bendrai naudojamą malkinę šiaurinėje ūkinio pastato dalyje ieškovas siūlo numatyti bendro naudojimo taką. Atsakovui nepriklausantys statiniai yra numatomi palikti ant bendro naudojimo žemės, o bendro naudojimo praėjimai atsakovo siūlomame žemės naudojimosi tvarkos projekte yra numatomi tiesiai per faktiškai egzistuojančius statinius.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovių ir trečiojo asmens atstovas patvirtino ir palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti; patvirtino, kad vienas iš nesutarimų yra privažiavimo keliukas prie namo, kuriuo šalys privažiuoja prie savo namo dalies, veža malkas į prie namo įėjimų įrengtas malkines. Keliukas egzistuoja nuo namo pastatymo momento jau apie 40 metų; keliukas duobėtas ir greitai važiuoti juo neįmanoma, todėl atsakovo keliamas klausimas dėl nesaugumo yra nepagrįstas. Dar vienas nesutarimas tarp šalių yra praėjimas apie ūkinį pastatą ir atsakovo siūloma naudojimosi tvarka šiuo atžvilgiu yra ydinga ir praktiškai neįgyvendinama. Šalys nesutaria ir dėl šulinio, kuris priklauso visiems. Šiuo metu šulinys yra naudojamas gal ne tiek intensyviai, bet šulinys yra reikalingas. Prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022-09-26 parengtą UAB „Geonorma“ žemės sklypo planą, papildė, kad likęs nepaskirstytas bendraturčiam plotas yra bendro naudojimo, kaip šalys naudojosi iki šiol. Akcentavo, kad trys iš keturių namo savininkų sutinka su UAB „Geonorma“ parengta naudojimosi tvarka, kuri atitinka visų bendraturčių interesus, kadangi kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirta žemės sklypo dalis atitinka jo turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu, statiniais pagal seniai nusistovėjusią tvarką, kuri egzistuoja apie 40 metų.
Teismo posėdžio metu atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad atsakovų pateiktame plane nėra numatyta zona aplink namą reikalinga aptarnavimui (sienų priežiūrai, langų valymui, remontui, komunikacijų įvedimui). Taip pat, pagal ieškovių pateiktą planą elektros skydinė, kurioje yra viso namo elektros skaitikliai patenka į atsakovui priskirtą žemės sklypo dalį, o jis žadą ją atsitverti, todėl iš ieškovių atimama galimybė prieiti prie elektros skaitiklio. Tuo tarpu pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą ginčo žemės sklypo planą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra numatytas 1 m. žemės ruožas aplink namą, kuris užtikrintų namo sienų, komunikacijų aptarnavimą, remontą ir ieškovių galimybę naudoti minėtą žemės sklypo plotą, kuriame yra elektros apskaitos skaitiklis, prie kurio būtinas nuolatinis patekimas. Akcentavo, kad ginčijamas privažiavimas visai prie namo, jo butas yra pirmas nuo įvažiavimo, todėl pagrindinė problema yra nesaugumas mažamečiam vaikui, kuris gali išbėgti, palikti savo žaislus, dėl ko kyla pastovūs konfliktai. Taip pat kelis kartus buvo nubrauktas automobilis. Atsakovas patvirtino, kad jis nori panaikinti minėtą įvažiavimą prie namo, o šalims įvažiavimus siūlo pasidaryti per pievą kiekviena individualiai. Patvirtino, kad šuliniu nesinaudoja po įvykusio konflikto su kaimyne.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Esminis klausimas yra dėl privažiavimo prie namo. Nurodė, kad tame privažiavime vos nepakliuvo į eismo įvykį D. B. mažametis vaikas. Automobilius prie namo 20-30 metrų atstumu pasistatyti turi galimybę visos šalys, todėl esamas šiuo metu privažiavimas tikrai nėra būtinas. Taip pat pažymėjo, kad šalys gali pasidaryti atskirus įvažiavimus per savo pievutes ir statytis automobilius savo nustatytoje žemėje. Nurodė, kad ieškovių pateiktame plane nėra apėjimo apie ūkinį pastatą iš šiaurinės pusės, taip pat prie namo yra numatytos ribos, einančios iki pat namo sienos nepaliekant bendro naudojimo zonos. Taip pat pažymėjo, kad šalys gali pasidaryti atskirus įvažiavimus per savo pievutes ir statytis automobilius savo nustatytoje žemėje. Pabrėžė, kad jų parengtas planas atitinka įstatymų reikalavimus dėl 1 m. ruožo aplink statinius, kuris skirtas statinių aptarnavimui. Akcentavo, kad pateikti planai yra beveik identiški išskyrus privažiavimo kelią ir apėjimą prie bendro naudojimo pastatų, konstrukcijų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą.
Pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada darytina tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi, nei pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nei pagal įstatymus nuosavybės teisė nėra absoliuti. Nuosavybė atlieka socialinę funkciją. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti . Taigi įrodyti ieškinio pagrįstumą arba jo nepagrįstumą šioje byloje turi šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas.
Byloje nustatyta, kad ieškovėms G. J., A. B., atsakovui D. B. ir trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini)ha.
Byloje pateikti ieškovių ir atsakovo tinkamai parengti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo projektai.
Ieškovės siūlo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, naudojimosi tvarką pagal 2022-09-26 dienos UAB „Geonorma“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą: plane geltonai pažymėtą dalį 1 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkei A. B.; plane mėlynai pažymėtą dalį 2 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini). savininkui R. V.; plane žaliai pažymėtą dalį 3 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkei G. J.; plane raudonai pažymėtą dalį 4 skiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkui D. B.. Likusią žemės sklypo dalį prašo paskirti naudotis bendrai.
Atsakovas siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2022-06-25 UAB ,,Žemės matavimų grupė“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą: atsakovui D. B. skiriant naudotis individualiai (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C ir T raidėmis raudona spalva; ieškovei G. J. skiriant naudotis individualiai (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta D, J, R, P raidėmis žalia spalva; trečiajam asmeniui R. V. skiriant naudotis individualiai (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta E, G, L, M raidėmis mėlyna spalva; ieškovei A. B. skiriant naudotis individualiai (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta F, H, K raidėmis geltona spalva. Visiems bendraturčiams - D. B., G. J., R. V., A. B., paskirti valdyti ir naudotis bendrai (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A ir B raidėmis pilka spalva.
Teismas šalių bendrą žemės sklypą apžiūrėjo vietoje ir savo išvadas iš esmės daro remiantis natūroje užfiksuota situacija bei šalių paaiškinimais vietoje pamatyto bendro žemės sklypo vaizdo kontekste.
Šalių bendras žemės sklypas yra prie daugiabučio, nors ir nedidelio - keturių butų, namo, kas iš esmės nulems teismo daromas išvadas ir sprendimą šioje byloje. Vieno atsakovo lūkesčiai ateityje atsidalinti savo žemės sklypo dalį ir turėti tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prie daugiabučio namo, iš esmės kitų bendraturčių sąskaita, nesant bendram sutarimui, gali būti sunkiai įgyvendinami, todėl negali nulemti sprendimo šioje byloje. Akivaizdu, kad turto atsidalinimas būtų patogus variantas atsakovui, tačiau nurodytas variantas būtų patogus tik atsakovui, t. y. vienam iš keturių bendro sklypo savininkų. Konfliktinės situacijos tarp bendraturčių ne visais atvejais pašalinamos teismo sprendimu ir nebūtinai yra teisminis ginčas, nes gyvenimas daugiabučiame name negali suteikti patogumų, kurie būna, gyvenant asmeniui nuosavame name. Didesnė dalis ginčų, nesutarimų turi būti sprendžiami visų gyventojų susirinkimuose, balsų dauguma. Šioje byloje būtent šios aplinkybės atsakovas ir neįvertina.
Aplinkybė, kad atsakovo butas yra pirmas prie įvažiavimo prie namo išdėstytų butų, negali jam suteikti privilegijos turėti įvažiavimą įprastoje vietoje tik sau, o kitiems namo gyventojams skirti naudotis jiems neįprastą būdą patekti prie savo butų, t. y. apeinant aplink nemažo dydžio žemės sklypą.
Likusiems namo gyventojams atsakovas siūlo įsirengti atskirus įvažiavimus kiekvienam butui per jiems paskirtus žemės plotus, dėl kurių ir jie iš esmės neprieštarauja ir kuriais naudojasi, tačiau kategoriškai nesutinka turėti ir įsirengti naujus kelius. Kaip ir nurodyta aukščiau, iš esmės šis prašymas grindžiamas noru atsakovui ateityje atsidalinti žemės sklypą, nors atsakovas nurodė ir kitą argumentą – nesaugumą jo vaikui. Teismas daro išvadą, kad ir šis argumentas negali nulemti teismo sprendimo, nes ne tik vaikų, bet ir visų kitų name gyvenančių ir besilankančių žmonių saugumas priklauso nuo pagarbos vieni kietiems, tvarkos laikymosi, vaikų priežiūros ir t. t. Šiuo atveju, apžiūrėjus vietoje, teismas nenustatė aiškaus privažiavimo nesaugumo – tai įprastas keliukas prie įėjimu į butus, kuris egzistuoja, kaip nurodo šalys, apie 40 metų. Tai įprastas privažiavimas prie daugiabučio namo. Nors jis ir yra netoli nuo įėjimų į butus, tačiau būtent tai ir turi įvertinti visi namo gyventojai, kurie eina ir važiuoja šiuo keliu ir elgtis saugiai, kas yra įprasta ir būtina prie visų daugiabučių namų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis keliukas prasideda pasukus už namo 90 laipsniu kampu, todėl galimybės važiuoti greitai jame nėra. Keliukas yra duobėtas, apleistas ir neturintis jokios dangos. Be to, kiekvienas butas turi po du įėjimus iš priešingų namo pusių. Teismas daro išvada, kad nusistovėjusi tvarka, aukščiau išvardintos aplinkybės ir papildomų rūpesčių atsiardymas(naujų priėjimų būtinas įsirengimas) likusiems namo gyventojams neleidžia dalį šio kelio skirti naudotis tik atsakovui, todėl nurodyta žemės sklypo dalis – keliukas skirtinas naudotis bendrai.
Atsakovo plane numatytas 1 m. pločio praėjimas aplink daugiabutį gyvenamąjį namą, kuris skirtinas pastato aptarnavimui, langų valymui, technikos privažiavimui, remontui, komunikacijoms ir t. t. Ieškovai gi šią žemės sklypo dalį išskirsto naudotis kiekvienam prie jų buto sienų asmeniškai. Šalių argumentai teismo neįtikino. Kaip ir nurodyta aukščiau, namas yra daugiabutis, sienos, nors ir yra prie atskirų butų, tačiau yra bendros viso namo, o nurodyta žemės sklypo dalis yra tik labai mažas atstumas nuo aukščiau aprašyto ir bendrai naudotis paskirto keliuko iki namo sienų, todėl šis tarpas tarp sienos ir keliuko turi būti taip pat naudojamas bendrai. Taip bus užtikrinta galimybė kiekvienam atskirai ir visiems kartu bendrai naudotis bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu daiktu – namu. Fasadinėje, t y. priešingoje namo pusėje, šalių butai turi atskirus įėjimus, todėl yra galimybė kiekvieno buto savininkui šalia jų butų sienų, o A. B. pagal jos siūlomą variantą, skirti naudotis atskirus žemės sklypus, sudarant visiems galimybę naudotis priėjimu prie šulinio. Kas iš esmės atitinka visų šalių reikalavimus, išskyrus atsakovo nurodytą bendro naudojimo žemės sklypą tik ieškovams ir trečiajam asmeniui.
Analogiški motyvai taikomi nustatant ir naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, kuri yra prie ūkinio pastato ir aplink jį. Ginčo tarp šalių dėl kelio nėra. Šalių planuose jis pažymėtas ženklu „S“. Juo naudojasi ir naudosis visi bendrai. Ginčas yra kilęs dėl trečiajam asmeniui R. V. skirtino naudotis žemės sklypo dalies tarp namo ir ūkinio pastato. Teismas sutinka su ieškovų ir trečiojo asmens siūlomu variantu, nes jis yra logiškas ir atitinka daugumos valią, todėl bendram naudojimui nėra pagrindo skirti taip, kaip siūlo atsakovas. T. y. R. V. skirtinas naudotis ieškovų plane nurodytas sklypas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su bendru keliu. Bendram naudojimui skirtinas ir ieškovų plane nurodytas priėjimas prie bendro šulinio.
Teismas negali išeiti už šios bylos nagrinėjimo ribų ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ne taip, kaip nurodyta bent vieno iš šalių planuose. Todėl, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką prie ūkinio pastato ir aplink jį, teismas pasirenka labiau aukščiau išvardintus kriterijus atitinkantį ieškovų siūlomą variantą, su kuriuo visiškai sutinka ir trečiasis asmuo. Sprendžiant iš šalių paaiškinimo esminio ginčo dėl šio sklypo dalies nėra.
Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, o planuose žemės sklypo dalys reikalavimuose nurodyti skirtingais žymėjimais (spalvomis ir skaičiais), teismas rezoliucinėje dalyje nurodys tik vieno – ieškovų plano žymėjimus, nes taip bus lengviau vykdyti teismo sprendimą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, šalys pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų ir jos nėra priteistinos viena kitai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-09-26 UAB „Geonorma“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkossekančiai:
-A. B. skirti naudotis UAB „Geonorma“ plane geltonai pažymėtą dalį 1, kuri pažymėta plane indeksais1/776 ir 1/26 (be bendro praėjimo) ir 1/33;
-R. V. skirti naudotis UAB „Geonorma“ plane mėlynai pažymėtą dalį 2, kuri pažymėta plane indeksais 2/41 ir 2/187 (be bendro praėjimo), 2/538 ir 2/32.
- G. J. skirti naudotis UAB „Geonorma“ plane žaliai pažymėtą dalį 3, kuri pažymėta plane indeksais 3/42 ir 3/151( be bendro praėjimo), 3/572, 3/86 ir 3/30;
-D. B. skirti naudotis UAB „Geonorma“ plane raudonai pažymėtą dalį 4, kuri pažymėta plane indeksais 4/17 ir 4/400(be bendro praėjimo), 4/438 ir 4/29.
Likusią žemės sklypo dalį palikti naudotis bendrai.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.