Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-02-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-379-419/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
e2YT-379-419/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01167-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro
Advokatai
Almantas Paškauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-379-419/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01167-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.12 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 9 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,dalyvaujant pareiškėjai M. M., jos atstovui advokatui Almantui Paškauskui,

suinteresuotam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarei Marijai Miliūnienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą; suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarė Marija Miliūnienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. M. prašė panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2022-08-25 nutarimą ir įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą, pagal M. M. 2022-08-19 teiktą prašymą notarei, išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po tėvo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Pareiškėja M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad nori paveldėti savo tėvo G. V. turtą. Jai buvo atnaujintas terminas priimti tėvo palikimą. Tačiau prieš tai, kita paveldėtoja kreipėsi į teismą ir buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė G. V. palikimą, o G. V. priėmė savo motinos palikimą. Jos (pareiškėjos) prašymu, procesas toje byloje buvo atnaujintas ir byla nutraukta, sprendimas dabar nebegalioja. Tačiau Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas faktas, kad tėvas priėmė savo motinos palikimą. Norėdama priimti tėvo palikimą, kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes teismas neišsprendė turto paveldėjimo klausimo ir turto grąžinimo į pradinę padėtį. Nežino, ar jos tėvas turėjo kito turto.

Pareiškėjos atstovas advokatas Almantas Paškauskas paaiškino, kad nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo, teismas nepakankamai aiškiai išsprendė klausimą kaip turi būti išspręsti K. V. reikalavimai. Pirmas jos reikalavimas buvo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. priėmė savo motinos palikimą po jos mirties. Ar K. V. galėjo atsiimti savo reikalavimą šioje dalyje. Tik teismui išreikalavus paveldėjimo bylą, sužinojo, kad sprendimo dalis dėl G. V. yra įvykdyta – yra įregistruota, kad jis priėmė savo motinos palikimą. Teismas, nagrinėjęs bylą dėl proceso atnaujinimo turėjo palikti galioti sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad G. V. priėmė savo motinos palikimą. J. V. vaikai yra G. V., J. S., I. J.. Jos abi dalyvavo teisme nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagal K. V. pareiškimą. Abi sutiko su tuo, kad G. V. priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarė Marija Miliūnienė teismo posėdyje paaiškino, kad 2022-05-11 paveldėjimo byla buvo nutraukta. 2020-11-04 buvo pripažinti du juridiniai faktai, kad G. V. priėmė savo motinos palikimą, o K. V. priėmė G. V. palikimą. Procesas yra užbaigtas. Kai galiojo šis teismo sprendimas 2021-01-08 buvo užvesta paveldėjimo byla po J. V. mirties. 2021-02-19 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas G. V. vardu ir papildomas sprendimas jo vardu. Bet teismo procesas buvo nutrauktas, vadinasi negalioja abu juridiniai faktai, todėl paveldėjimo byla buvo sustabdyta, nes notarė tokiu atveju negali nieko daryti. K. V. turėjo informuoti teismą, kad ji turi paveldėjimo teisės liudijimą po G. V. mirties. Notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimai turi būti panaikinti teismo sprendimu, nes notarė negali pati to padaryti. Pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. priėmė motinos palikimą ir pasisakyti dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo. Notarui nėra numatyta galimybė pačiam pripažinti negaliojančiu savo išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, net ir tada, kai išnyko teisinis pagrindas išduoti tuos liudijimus. K. V. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai negalioja, nes ji viską grąžino ir negali šiais dokumentais pasinaudoti. Šių dokumentų paveldėjimo byloje nėra, nes jie yra saugomi atskirai notarės biure. Vienas paveldėjimo teisės liudijimo egzempliorius lieka paveldėjimo byloje, o kitas išduodamas žmogui. Kai pareiškėja priiminėjo tėvo palikimą, turtas jau buvo užregistruotas jos tėvo vardu. Negali konstatuoti, kad notarės išduotas dokumentas negalioja, nėra tokios praktikos ar procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 nustatyti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) kad G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti; 2) kad K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos dėdės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti.

Pareiškėja M. M. 2021-05-28 pateikė Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui G. V..

2022-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi M. M. buvo atnaujintas praleistas įstatymų numatytas terminas priimti tėvo G. V. palikimą.

2022-04-22 Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarė Marija Miliūnienė išduotu liudijimu patvirtino, kad 2020-04-03 jos biure buvo užvesta paveldėjimo byla po G. V. mirties, paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinė – mirusiojo dukra M. M..

G. V. vardu pagal 2021-02-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ŠMM-632, registruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat į 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2022-05-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3241-1130/2022 patenkintas M. M. prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 atnaujinimo, priimtas K. V. atsisakymas nuo pareiškimo ir civilinė byla Nr. 2YT-6329-604/2020 nutraukta.

Pareiškėja M. M. apskundė 2022-05-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartį, tačiau 2022-07-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi jos skundas atmestas.

2022-08-19 M. M. pateikė Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui G. V..

Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2022-08-25 nutarimu atsisakė M. M. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po jos tėvo G. V. mirties ir nurodė, kad G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki savo mirties neturėjo jokio asmeninio turto, visas esamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo paveldėti po jo motinos J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties. 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, civilinės bylos Nr. 2YT-6329-604/2020, teismo proceso Nr. 2-39-3-0620-2020-9, buvo nustatytas juridinis faktas, kad mirusysis G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po jo motinos J. V. mirties. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure vadovaujantis aukščiau minėtų teismo sprendimu 2021 m. sausio 8 d. buvo užvesta paveldėjimo byla po J. V. mirties ir 2021 m. vasario 19 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas mirusio G. V. vardu, notarinio registro Nr. ŠMM-632 ir 2021 m. kovo 25 d. buvo išduotas (papildomas) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas mirusio G. V. vardu, notarinio registro Nr. ŠMM-1234. 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, civilinė byla Nr. eA2-3241-1130/2022, teismo proceso Nr. 2-39-3-00620-2020-9, pagal pareiškėjos K. V. (gim. (duomenys neskelbtini) pareiškimą, dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta. Teismas savo nutartyje neišsprendė klausimo dėl paveldėto turto grąžinimo į pradinę padėtį, notarui įstatymas nesuteikia teisės naikinti savo išduotus paveldėjimo dokumentus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėjo išvados, kad skundžiamas Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Notarė teisingai įvertino po G. V. mirties užvestoje paveldėjimo byloje susiklosčiusią teisinę situaciją ir pagrįstai atsisakė išduoti M. M. paveldėjimo teisės liudijimą po jos tėvo G. V. mirties.

Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020, kurioje buvo nustatyti J. V. ir G. V. palikimo priėmimo faktai ir nutraukus šią bylą, klausimas dėl šių asmenų palikimo priėmimo liko neišspręstas. Tai reiškia, kad šiuo metu nėra nustatyta kas priėmė pareiškėjos M. M. tėvo ir senelės palikimą. Sprendimo panaikinimas (šiuo atveju bylos nutraukimas) sukelia teisines pasekmes ir visiems veiksmams, kurie buvo atlikti vykdant priimtą sprendimą iki jo panaikinimo momento.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 760 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje (CPK 373 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-222/2010; Nr. 3K-3-222/2014). Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017).

Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas turėjo būti sprendžiamas byloje dėl proceso atnaujinimo, tačiau tai padaryta nebuvo, kadangi iš civilinės bylos Nr. eA2-3241-1130/2022 medžiagos ir sprendimo turinio matyti, kad teismui nebuvo žinoma, kad sprendimas, kuriuo buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai jau buvo iš dalies įvykdytas – mirusiojo G. V. paveldėtojai K. V. jau buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota G. V. nuosavybės teisė į paveldėtą motinos turtą.

Taigi šiuo metu susiklostė situacija, kuomet G. V. vardu Nekilnojamojo turto registre pagal Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2021-02-19 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ŠMM-632, yra įregistruota nuosavybės teisė į paveldėtą jo motinos J. V. turtą, nors teismo sprendimas, kurio pagrindu šie teisiniai veiksmai atlikti, nebegalioja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Niekas iš bylos baigtimi suinteresuotų asmenų šių duomenų neginčijo. Notarė savarankiškai panaikinti išduotų paveldėjimo teisės liudijimų negali, kadangi tokia teisė nėra numatyta Notariato įstatyme, o pripažinti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais niekas nereikalavo. Tačiau vadovaujantis principu, kad neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, minėti paveldėjimo teisės liudijimai ir daiktinių teisių registravimas registre negali būti laikomi galiojančiais. Atsižvelgiant į tai, juridinę reikšmę turintys faktai dėl J. V. ir G. V. palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti jų turtą turi būti nustatinėjami iš naujo, suinteresuotiems asmenims kreipiantis dėl šių faktų nustatymo į teismą.

Apibendrindamas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tenkinti M. M. skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą suinteresuoti asmenys turi teisę inicijuoti kreipdamiesi į civilinę bylą Nr. eA2-3241-1130/2022 nagrinėjusį teismą, todėl M. M. skundas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 513 str.,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos M. M. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski