- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-117-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17251-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- V. M.
- Civilinis ieškovas
- I. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 27 d. veika I. V. atžvilgiu), laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. balandžio 27 d. veika I. V. atžvilgiu), laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 21 d. veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. spalio 1 d. veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), areštu 30 (trisdešimties) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 21 d. veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. spalio 1 d. veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) sumažintos vienu trečdaliu ir V. M. paskirta atitinkamai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apimant ir iš dalies jas sudedant, ir V. M. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 1 d., 19.00 val., iki 2020 m. spalio 2 d., 15.31 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. M. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. V. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš V. M. I. V. naudai 670 Eur (šešių šimtų septyniasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimas.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 330,45 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų keturiasdešimt penkių centų) turtinės žalos atlyginimas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. M. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. M. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. balandžio 27 d., apie 8.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. V. (mirė 2020 m. spalio 11 d.), Vilniuje, tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, po to, kai A. V. pastūmė nukentėjusįjį I. V., dėl ko jis parkrito ant žemės, abudu prispaudę nukentėjusįjį prie žemės jį laikė ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, kartu pradėjo tikrinti nukentėjusiojo kišenes, po ko jis (V. M.) ištraukęs iš nukentėjusiojo džinsų galinės išorinės kišenės, pagrobė piniginę, 20 Eur vertės, su joje buvusiais 250 Eur grynaisiais pinigais, I. V. vardu išduota asmens tapatybės kortele, banko SEB mokėjimo kortele, vilniečio kortele, iš viso pagrobė turto už 270 Eur, tokiais savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam I. V. 270 Eur turtinę žalą.
2. V. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. balandžio 27 d., apie 11.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, stoties rajone, (duomenys neskelbtini), paprašius nukentėjusiojo I. V. paskambinti, paėmė telefoną „Huawei P20“, 400 Eur vertės, ir jo negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė I. V. priklausantį telefoną „Huawei P 20“, padarymas I. V. 400 Eur turtinę žalą.
3. V. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. rugsėjo 21 d., apie 12.27 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „Iki“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo prekių lentynos paėmė 6 vienetus 1 l talpos viskio „Jack Daniel’s“, vieno vieneto vertė 26,95 Eur, bendros 161,70 Eur vertės, ir juos sudėjęs į savo sportinį krepšį išėjo iš parduotuvės patalpų nesumokėjęs už prekes,
toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. rugsėjo 21 d., 18.06 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „Iki“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo prekių lentynos paėmė 3 vienetus 0,7 l talpos viskio „Monkey Shoulder Malt“, vieno vieneto vertė 30,95 Eur, bendros 92,85 Eur vertės, ir 2 vienetus 0,7 l talpos viskio „A. S. Malt“, vieno vieneto vertė 37,95 Eur, bendros 75,90 Eur vertės, iš viso turto už 168,75 Eur, ir juos sudėjęs į savo sportinį krepšį, išėjo iš parduotuvės patalpų nesumokėjęs už prekes, tokiais savo veiksmais bendrai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 330,45 Eur vertės turtą.
4. V. M. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. spalio 1 d., apie 18.08 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „Iki“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo prekių lentynos paėmė 1 vienetą 0,7 l talpos viskio „Jack Daniel’s“, 18,99 Eur vertės, 5 vienetus 1 l talpos viskio „Bushmill“, vieno vieneto vertė 23,95 Eur, bendros 119,75 Eur vertės, 2 vienetus 0,7 l talpos viskio „Bushmill“, vieno vieneto vertė 19,99 Eur, bendros 39,98 Eur vertės, iš viso turto už 178,72 Eur, ir juos sudėjęs į savo sportinį krepšį, praėjo pro kasą nesumokėjęs, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę 10 mėnesių, kurio metu, atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, vyko šios bylos tyrimas ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad nesutinka su aplinkybėmis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (turėtų būti 178 straipsnio 2 dalį). Teigia, kad iš nukentėjusiojo I. V. neėmė mobilaus telefono. Mano, kad telefoną paėmė A. V., bet to nematė. Galėjo ir nukentėjusysis I. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, telefoną pamesti arba iš jo telefoną pavogė kitas asmuo, buvęs netoli stoties. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis apie šį įvykį policijai pranešė po 9 dienų, sugalvojęs, kad jis (apeliantas) pavogė iš jo telefoną. Todėl prašo apeliacinio teismo išsiaiškinti šias aplinkybes. Dėl visų kitų epizodų savo kaltę pripažino.
6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (telefono pagrobimo), įrodymų vertinimas ir paskirtos bausmės pagrįstumo klausimas.
Dėl V. M. veiksmų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (veika 2020 m. balandžio 27 d. paimto telefono „Huawei P20“), kvalifikavimo
8. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 27 d., apie 11.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, stoties rajone, (duomenys neskelbtini), paprašius nukentėjusiojo I. V. paskambinti, paėmė telefoną „Huawei P20“, 400 Eur vertės, ir jo negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė I. V. priklausantį telefoną „Huawei P 20“, padarymas I. V. 400 Eur turtinę žalą. Tai, kad buvo įvykio vietoje, nuteistasis neginčija, tačiau nesutinka, kad jis iš I. V. paėmė telefoną, mano, kad paėmė A. V., bet to nematė. Jis taip pat daro prielaidas, kad galėjo ir nukentėjusysis I. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, telefoną pamesti arba iš jo telefoną pavogė kitas asmuo, buvęs netoli stoties. Tokią nuteistojo pateikiamą įvykių versiją paneigia objektyvūs bylos duomenys.
9. Nukentėjusysis I. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog 2020 m. balandžio 27 d. be piniginės V. M. iš jo pagrobė ir mobilųjį telefoną „Huawei P20“. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad mobilusis telefonas iš jo puspalčio kišenės buvo pagrobtas to paties plėšimo metu ryte kartu su pinigine, tačiau apklausiamas teisme I. V. patikslino, kad mobilųjį telefoną „Huawei P20“ V. M. pagrobė iš jo tą pačią dieną, tačiau po 2–3 valandų, apie pietus, kuomet atėjo prie parduotuvės „Iki“, davė atsigerti alaus bei paprašęs paskambinti ir nebegrąžinęs telefono, pabėgo. I. V. patvirtino, kad telefonas iš jo buvo paimtas vėliau, ne to paties įvykio (plėšimo) metu. Nukentėjusysis su apeliantu iki įvykio buvo pažįstami tik iš matymo, parodymus davė būdamas įspėtas dėl gresiančios teisinės atsakomybės, taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių jo tam tikrą suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti V. M., paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos duomenys (protokolas-pareiškimas, tarnybiniai pranešimai), be to, byloje nenustatyta, kad neblaivumas turėjo įtakos jo duotiems parodymams, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. M. svetimą turtą pagrobė atvirai. Telefonas buvo pagrobtas tą pačią dieną po kelių valandų po plėšimo, I. V. akivaizdoje, jam tai matant. Paėmęs telefoną kaltinamasis pabėgo, ir tokiu būdu pasisavino svetimą I. V. priklausantį turtą, tai V. M. darė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) siekdamas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo V. M. veiksmus teisingai kvalifikavo kaip atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
10. Apeliaciniame skunde keliamas ir paskirtos bausmės klausimas. Nuteistasis V. M. prašo įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę 10 mėnesių, kurios metu, atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, vyko šios bylos tyrimas ir sumažinti jam paskirtą bausmę.
11. Iš skundžiamu nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas, tinkamai išsprendęs jo kaltės klausimą ir atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, pobūdį, V. M. asmenybę (amžių, teistumą, baustumą, tai, kad nedirba), jam, kaip recidyvistui, parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą ir ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę (subendrintą bausmę). Todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad priimant skundžiamą nuosprendį, buvo įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, kuria, vadovaujantis BPK 347 straipsnio nustatyta tvarka, buvo subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi (subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. kovo 29 nuosprendžiai) subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (beje šis teismo baudžiamasis įsakymas įrašytas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje, nurodant, kad V. M. bausmę atlikęs), ir V. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 15 dienų, kurią V. M. atliko 2021 m. rugpjūčio 24 d.
13. BK 63 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra išaiškinęs, kad net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir turi įskaityti atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2K-151-489/2019, 2K-192-697/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau atliktos bausmės nereikia bendrinti tik tuo atveju, kai bausmės yra bendrinamos pagal BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio, nuostatas.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje V. M. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, kurios buvo padarytos 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. spalio 1 d., t. y. iki minėtų nuosprendžių priėmimo, kurie subendrinti paskutine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi.
15. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, turėjo būti išspręstas V. M. šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi subendrinta bausme (laisvės atėmimu 9 mėnesiams 15 dienų) ir V. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas V. M. atlikta bausmė. Tačiau, kadangi V. M. prašo tik įskaityti jo atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, o ne subendrinti bausmes pagal nuosprendžius, apeliacinės instancijos teismas nebendrina bausmių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, nes tokiu būdu galėtų būti pasunkinta jo teisinė padėtis.
16. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti ir tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. M. atžvilgiu priimti dar du 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamieji įsakymai, kurie taip pat turės būti subendrinti. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimas su kitais paminėtais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis bus spręstinas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
17. Apeliacinės instancijos teisme, teismui dar neišėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam V. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 241,83 Eur.
18. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, tačiau apeliacinį skundą surašė pats nuteistasis V. M.. Advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė. Be to, nuteistasis nedirba, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš nuteistojo V. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.