Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams A. A., I. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas V. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai (b.l. 1, 26, II tomas), jis byloje yra atstovaujamas įgalioto atstovo – advokato. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta ieškovui V. S. nedalyvaujant (CPK 130 str., 246 str.).

Ieškovo atstovas advokatas R. M. teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį palaikė, pagrindė jį teisiniais argumentais, prašė tenkinti, papildomai paaiškino, kad kreditorius turi reikalavimo teisę, pagal 2013-12-10 vekselį. Buvo skolinami pinigai. Ginčas dėl šios skolos buvo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 21637,31 Eur skolą, sprendimas įsiteisėjo 2017-03-02. Bendras skolos dydis su visomis bylinėjimosi išlaidomis viršija 22000,00 Eur. Atsakovas neturi jokio turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ginčo butas buvo perduotas likus vienam mėnesiui iki ieškovo kreipimosi į teismą.

Atsakove I. A. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 17, 24, II tomas). Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta atsakovei I. A. nedalyvaujant (CPK 130 str., 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2013-12-18 ieškovas V. S. ir atsakovas A. A. pasirašė paprastąjį vekselį 108930,00 Lt (31548,31 Eur) sumai (b.l. 9, I tomas). 2016-02-11 atsakovas A. A. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu perleido savo žmonai atsakovei I. A. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 60-64, I tomas). 2016-04-49 ieškovas V. S. su ieškiniu kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą prašydamas minėtą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančią CK 6.66 str. pagrindu ir taikyti restituciją (b.l. 2-6, I tomas).

2016-07-07 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla Nr. e2-2-962/2017 buvo sustabdyta iki procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-971-939/2016 įsiteisėjimo (b.l 110-111, I tomas).

2016-10-04 Prienų rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-971-939/2016, kuriuo iš atsakovo A. A. ieškovui V. S. priteisėta skolos suma – 21637,31 Eur ir 364,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017-03-02 buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-444-638/2017, kuriuo Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėtas atsakovo A. A. apeliacinis skundas dėl Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-971-939/2016. Kauno apygardos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2016-10-04, taip pat ieškovui iš atsakovo priteista 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2017-03-08 civilinė byla Nr. e2-2-962-2017 atnaujinta (b.l. 148, I tomas).

Dėl atsakovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo actio Pauliana pagrindu

CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo siekiamas tikslas, yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Ieškovas nurodo, kad jo skolininkas, atsakovas A. A., (duomenys neskelbtini) sudarydamas su atsakove I. A. skolininkui priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, pažeidė jo kaip kreditoriaus teises, kadangi po šio sandorio sudarymo atsakovas A. A. tapo nemokiu, nes kito turto, iš kurio užtektų pilnai atsiskaityti su ieškovu, atsakovas neturi. Atsakovai A. A. ir I. A. buvo nesąžiningi, sudarydami ginčijamą dovanojimo sandorį, nes turėjo suprasti, jog pažeis ieškovo teises. Mano, kad sandoris sudarytas dėl akių, kadangi atsakovas A. A. pagal jokius teisės aktus neprivalėjo sudaryti ginčijamo dovanojimo sandorio su atsakove I. A., kuri yra jo sutuoktinė.

Atsakovai iš esmės nesutinka su visų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimu, mano, kad sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, atsakovas nurodė, kad dovanojimo sandoris sudarytas siekiant išvengti finansinių problemų su kitais kreditoriais, todėl ginčijamas sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieškovo interesų, todėl ieškovui neturint reikalavimo teisės automatiškai yra nuginčijamos ir kitos actio Pauliana sąlygos.

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t.y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.), arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.). Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Nagrinėjamu atveju 2013-12-18 ieškovas V. S. ir atsakovas A. A. pasirašė paprastąjį vekselį 108930,00 Lt (31548,31 Eur) sumai (b.l. 9, I tomas). Dovanojimo sutartį atsakovai sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2013-12-18 paprastąjį vekselį, 2017-03-02 nutartimi patvirtino ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-444-638/2017, kurioje nustatyta, jog pagal minėtą vekselį atsakovas yra skolingas ieškovui 21637,31 Eur. Taigi ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę.

Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kreditoriaus teisių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ginčijama sutartimi atsakovas A. A. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, pardavė savo sutuoktinei atsakovei I. A.. Po ginčo sandorio sudarymo atsakovo A. A. turtas ženkliai sumažėjo ir jo nebeužtenka patenkinti ieškovo reikalavimo. Likęs atsakovui priklausantis turtas, butas, esantis Kelmėje, yra areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, 10043,04 Eur sumai (b.l. 26, 28-29 I tomas). Taigi po ginčo sandorio sudarymo atsakovas iš esmės tapo nemokus.

Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2016-02-11 (b.l. 60-64, I tomas), o ieškovas į teismą kreipėsi 2016-04-29 (b.l. 2, I tomas), todėl teismas konstatuoja, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Ketvirtoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovas A. A. nepateikė jokių duomenų byloje, kad jis įstatymo pagrindu turėjo prievolę sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį su savo sutuoktine atsakove I. A.. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad dovanojimo sandorį sudarė, nes siekė išvengti finansinių problemų su kitais asmenimis, nesusijusiais su ieškovu, kad jam nereikštų, atsakovo teigimu neteisėtų, reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovams nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie privalėjo sudaryti dovanojimo sandorį (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, o jį sudarė siekdami išvengti galimo išieškojimo iš atsakovui A. A. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto).

Penktoji ir šeštoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – sandorio šalių nesąžiningumas. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. liepos mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Atsakovo A. A. nesąžiningumas pasireiškė jo paties turtinės padėties bloginimu, žinant, jog jo turto nepakaks galimam atsiskaitymui su ieškovu. Atsakovas yra pasirašęs, todėl akivaizdu, jog žinojo, kad yra skolingas ieškovui pagal 2013-12-18 paprastąjį vekselį. Teismas pažymi, jog atsakovo A. A. nesąžiningumą rodo ir tai, kad jis teismo posėdžio metu pripažino, kad tokio sandorių sudaryti neprivalėjo, o jį sudarė siekdamas išvengti jam galimai kilsiančių pasekmių dėl prievolių kitiems kreditoriams. Be to, butą padovanojo savo sutuoktinei – atsakovei I. A.. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Teismas sprendžia, jog visos šios aplinkybės sudaro pagrindo abejoti atsakovų atsiliepime nurodyto teiginio patikimumu, kad atsakovas A. A. sandoriu sudarymo metu nebuvo skolingas ieškovui V. S., tuo labiau, kai šią aplinkybę paneigė Kauno apygardos teismas 2017-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-444-638/2017, kurioje buvo konstatuota, kad 2013-12-18 paprastojo vekselio pagrindu atsakovas yra skolingas ieškovui 21637,31 Eur. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos.

Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teko patiems atsakovams.

CK 6.67 str. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nustatyta, kad atsakovė I. A. yra atsakovo A. A. sutuoktinė. Dėl to, nagrinėjamu atveju esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 str. 1 p.), atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Atsakovai neįrodė būtinybės sudaryti šį sandorį, todėl teismas konstatuoja atsakovų nesąžiningumą.

Septintoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Actio Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, yra pilnai įrodytas, todėl tenkintinas – pripažintina negaliojančia atsakovų A. A. ir I. A. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria perleistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei pripažintina atitinkamai negaliojančia šio sandorio teisinė registracija.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).

Ieškovas prašo taikyti restituciją – panaikinus sutartį, grąžinti butą atsakovui A. A. tam, kad nukreiptų į jį išieškojimą už skolą. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo tikslas – panaikinus sutartį patenkinti savo reikalavimą. Pripažinus sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikytinos sandorio negaliojimo teisinės pasekmės – butas grąžintinas atsakovui A. A..

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos patirtos 763,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 263 Eur žyminis mokestis (b.l. 65, I tomas) ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 15, II tomas), t.y. iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistina po 381,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovę I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 381,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 381,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.