- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-444-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00339-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Arūnas Rudzinskas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-971-939/2016 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 31 548,31 Eur (108 930 Lt) skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. atsakovas pasirašė paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, kuriuo įsipareigojo 2014 m. kovo 10 d. be sąlygų ieškovui sumokėti 31 548,31 Eur (108 930 Lt). Atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos vekselio neapmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių niekada nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas vadovauja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri gamina langus. A. M. gyvenantiems klientams užsakydavo langus iš ieškovo, o šis juos pristatydavo į Maskvą. Kadangi ieškovas nenorėjo išrašyti sąskaitų faktūrų už produkciją, pinigai jam buvo mokami grynais, juos perduodant pačiam ieškovui arba jo nurodytiems asmenims. Atsakovas vekselį pasirašė tuomet, kai pagal vieną užsakymą ieškovas vėlavo pagaminti langus ir nurodė, kad langus išsiųs į Maskvą tik tuomet, kai atsakovas pasirašys vekselį kaip garantą, jog atsakovas atsiskaitys.
Suėjus terminui, ieškovas vekselio nepateikė notarui, kad būtų padarytas vykdomasis įrašas, tai patvirtina, kad tarp šalių nebuvo jokių paskolinių santykių, o į teismą ieškovas kreipėsi po to, kai pats pažeidė langų pagaminimo terminus. Kad tarp šalių buvo susiklostę verslo santykiai patvirtina tai, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas perdavė pačiam ieškovui 20 000 Eur, o ieškovas pasirašė po užrašu ,,Perduoti į (duomenys neskelbtini) 20 000 eurų 26.08.2013“. Ieškovo nurodymu 2014 m. spalio 23 d. 9 000 JAV dolerių buvo perduoti S. M., 2015 m. liepos 11 d. ieškovo nurodymu 5 000 Eur buvo perduoti A. L., o pastarasis įsipareigojo juos perduoti ieškovui. Atsakovas visus vekselyje nurodytus pinigus sumokėjo ieškovo nurodytiems asmenims. Ieškovas klaidino teismą pateikdamas ne visą susirašinėjimą per ,,Viber“ sistemą, iš kurios matyti, kad ieškovas pripažino, kad per A. buvo perduota 9 911 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas yra nesąžiningas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus atkreipė dėmesį, kad atsakovas neneigia vekselio pasirašymo metu buvęs skolingas vekselyje nurodytą sumą 108 930 Lt (31 548,31 Eur), tačiau nepagrįstai tvirtina, kad yra atsiskaitęs. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. kaip dalį skolos grąžino 20 000 Eur. Tačiau vekselis pasirašytas 2013 m. gruodžio 18 d. t. y. dar po trijų mėnesių, o atsakovas pasirašydamas vekselį patvirtino, kad vekselio surašymo dienai buvo skolingas vekselyje nurodytą sumą. Jokie iki vekselio pasirašymo surašyti rašteliai ar atlikti mokėjimai niekaip negali būti susiję su vekselyje nurodyta skolos suma. Dėl 2014 m. spalio 23 d. S. M. perduotų 9 000 JAV dolerių nurodo, kad minėtos pinigų sumos ieškovas nėra gavęs, raštelyje ieškovo parašo nėra, apie jo surašymo aplinkybes nėra žinoma. Tačiau ieškovas patvirtino, kad gautus 9 911 Eur užskaito kaip dalinį skolos pagal vekselį grąžinimą, nors tuo metu tarp jų nebuvo susitarimo, kad tai atsiskaitymas pagal vekselį. A. L. niekada nėra ieškovui perdavęs nuo atsakovo 5 000 Eur, dėl šios pinigų sumos gražinimo ieškovas nėra pasirašęs. Susirašinėjimas per ,,Viber“ sistemą patvirtina, kad atsakovas ieškovui skolingas, nes jei atsakovas nebūtų skolingas, susirašinėjime nebūtų prašęs ,,nupjauti dalį skolos“. Ieškovas prašė galutiniu sprendimu pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą – sumažinti iš atsakovo priteistiną sumą iki 21 637,31 Eur, t. y. sumažinant ją 9 911 Eur suma.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m birželio 17 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies. Sumažino iš atsakovo A. A. ieškovui V. S. priteistą 31 548,31 Eur skolos sumą iki 21 637,31 Eur, žyminio mokesčio sumą iki 241,50 Eur.
Teismas nurodė, kad pasirašant vekselį dalyvavo abi šalys, atsakovas pasirašė vekselį gera valia. Byloje nėra duomenų, kad ginčo vekselio išrašymas neatitiktų vidinės vekselio davėjo t. y. atsakovo valios. Vekselio davėjas (atsakovas) vekselio neginčijo, dėl jo pasirašymo nereiškė prieštaravimų, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažino skolą ieškovui.
Šalies argumentai
Ieškovas neigė, kad skola, nurodyta vekselyje, yra susijusi su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla. Atsakovas teigė, kad jį su ieškovu siejo prievoliniai teisiniai santykiai, ir atsakovas vekselį pasirašė kaip garantą, kad būtų išsiųsti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagaminti langai į Maskvą. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto susirašinėjamo matyti, kad atsakovas 2013 metais susirašinėjo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, o su pačiu ieškovu - 2012 metais, iš laiškų turinio darytina išvada, kad buvo susirašinėjama dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos. Tačiau teismo vertinimu, dėl šio susirašinėjimo nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neturi pareigos sumokėti vekselyje nurodytos sumos ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, jog nėra ieškovui skolingas, nes pinigus perdavė tiek pačiam ieškovui, tiek per kitus asmenis. Iš atsakovo pateikto raštelio (b. l. 83–84) bei ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. ieškovas gavo 210 000 Rusijos rublių ir posėdžio metu patvirtino, kad po tokiu įrašu pasirašė. Tačiau įrašo ,,Perduoti į (duomenys neskelbtini) 20 000 eurų, 26.08-2013“ ieškovas nurodo nerašęs ir po juo nepasirašęs. Apie kitus tame pačiame raštelyje esančius įrašus ieškovas tvirtino, kad jam nėra žinomos jų surašymo aplinkybės, ir raštelyje minėti asmenys S. M. bei A. L. jam niekada nėra perdavę nuo atsakovo pinigų. Ieškovas nėra pasirašęs, kad raštelyje nurodytas sumas, t. y. 9 000 JAV dolerių ir 5 000 Eur jam perdavė ir kad jis pinigus gavo. Iš raštelio turinio neaišku, kas nurodytas sumas pinigų davė, kad pinigus perduotų ieškovui V. S.. Teismas, įvertinęs raštelio turinį, sprendė, kad raštelis nepatvirtina, jog atsakovas bei raštelyje nurodyti asmenys S. M., A. L. perdavė ieškovui raštelyje nurodytas pinigines sumas. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad vekselyje nurodytus pinigus grąžino ieškovui perduodamas pinigus kitiems asmenims ( S. M., A. L.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad vekselio pasirašymo datos atsakovas neginčijo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 18 d. pasirašydamas vekselį patvirtino, kad jis skolingas ieškovui vekselyje nurodytą sumą vekselio pasirašymo dienai, todėl iki tol pasirašyti rašteliai ar atlikti mokėjimai nėra reikšmingi. Nenustatyta, kad ieškovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, ar kad ieškovas elgėsi nesąžiningai.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nesivadovavo pateiktais rašytiniais įrodymais, o išvadą, jog paskolos santykiai ir bendradarbiavimo (pirkimo-pardavimo) santykiai nėra tarpusavyje susiję, grindė tik ieškovo pateiktais žodiniais paaiškinimais, nepagrįstais jokiais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikrosios šalių valios ir tarp jų susiklosčiusių santykių. Atsakovas pateikė teismui susirašinėjimus su ieškovu, elektroninius laiškus, apmokėjimo patvirtinimus su ieškovu susijusiems asmenims, bet teismas į nurodytus įrodymus ir atsakovo atstovės paaiškinimus neatsižvelgė, atsisakė tenkinti prašymą prijungti papildomus įrodymus.
Ieškovas atsakovui niekada nebuvo paskolinęs pinigų pagal vekselį. Atsakovas pasirašė vekselį kaip garantą, kad apmokės ieškovui už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintus langus, kuriuos ieškovas sutiko atsiųsti į Maskvą tik tada, jeigu bus pasirašytas vekselis. Nurodyta suma buvo mokama perduodant ieškovui pinigus per jo nurodytus asmenis. Pats ieškovas pripažino, kad 9 911 Eur jam buvo perduota per A. Š..
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepaisant skolos dalies grąžinimo, ieškovas kreipdamasis į teismą prašė priteisti visą skolos sumą. Pateikdamas susirašinėjimą per „Viber“ sistemą ieškovas pateikė jo dalį, t. y. teismui nebuvo pateikta dalis, kur ieškovas pripažino, jog 9 911 Eur buvo grąžinta. Tik tada, kai atsakovas pateikė kitą susirašinėjimo dalį, ieškovas pripažino šios sumos grąžinimo faktą. Toks ieškovo pasiteisinimas negali būti laikomas pagrįstu ir pateisinančiu jo bandymą prisiteisti didesnę sumą, negu jam priklauso.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu ieškovas aiškino, jog jam niekada nebuvo perduodami pinigai per S. M. ir A. L., tuo tarpu iš susirašinėjimo per „Viber“ sistemą (kuris teikiamas kartu su apeliaciniu skundu) matyti, kad pats buvo leidęs perduoti pinigus per M. A., t. y. A. L., ką teismo posėdžio metu neigė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo posėdžio metu pateiktą 2015 m. liepos mėnesio susirašinėjimą tarp ieškovo ir atsakovo, netinkamai vertino šį įrodymą. Į teismo sprendimą yra perkeltos susirašinėjimo ištraukos tik apie skolos grąžinimą, neįkeliant visos kitos informacijos, patvirtinančios, jog tarp šalių buvo bendradarbiavimas. Iš susirašinėjimo matyti, jog kalbama apie skolą, bet nėra nurodyta, jog tai yra skola pagal vekselį, priešingai - kalbama apie skolą, apie langų gaminimo terminus ir atsiskaitymus už juos, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu ne dėl to, kad buvo paskolinęs pinigus, o už parduotus langus, kurie buvo pristatyti ne laiku ar nekokybiški.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog per A. Š. 2015 m. gegužės 8 d. buvo sumokėta 3 400 JAV dolerių, ant 2015 m. liepos 27 d. užsakymo laiško savo parašu A. Š. patvirtino, jog gavo 5 000 JAV dolerių ir 1 000 Eur, o atskirame lape patvirtino, jog A. A. sumokėjo 1 568 Eur už užsakymą 15-1457. Tačiau teismas, neišsiaiškinęs, kokie santykiai - paskoliniai ar pirkimo- pardavimo siejo šalis, atsisakė priimti nurodytus įrodymus, tuo pažeisdamas nešališkumo ir šalių lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas išsamiai išanalizavo visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurių turinys visiškai atitiko ieškovo paaiškinimus. Ieškovas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kad jis buvo gerai pažįstamas su apeliantu ir jam paskolino grynais pinigais vekselyje nurodytą sumą, o ši paskola ieškovo ir apelianto bendru sutarimu buvo įforminta vekseliu, kaip priimtiniausia forma, kad nereiktų kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Apelianto pasirašytame vekselyje kreditoriumi aiškiai nurodytas ieškovas, kaip fizinis asmuo. Ieškovas neneigia, kad jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bendradarbiavo su apeliantu, tačiau vekseliu įforminta apelianto skola niekaip nėra susijusi su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla.
Ieškovo nesąžiningumą paneigia jau vien tai, kad jis 9 911 Eur grąžinimo faktą pripažino, nors pinigų grąžinimas nebuvo įformintas jokiais rašytiniais dokumentais.
Šalies argumentai
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad dalis skolos (9 000 Eur) buvo grąžinta per S. M.. Ieškovas pareiškia, jog šios sumos niekada nėra gavęs. Apelianto pateiktame į bylą 2014 m. spalio 31 d. raštelyje ieškovo parašo nėra, apie jį iki pateikimo teismui ieškovui nieko nebuvo žinoma. Raštelio surašymo aplinkybės ieškovui taip pat nėra žinomos.
Apelianto teiginys, kad dalis skolos (5 000 Eur) buvo grąžinta per A. L. taip pat neatitinka tikrovės, nes 5 000 Eur ieškovas niekada nėra gavęs. Apeliantas į bylą yra pateikęs 2015 m. liepos 11 d. raštelį, kuriame ieškovas nėra pasirašęs ir apie jį ieškovui nieko nebuvo žinoma.
Pats apeliantas į bylą pateikė ieškovo rašytas žinutes tokio turinio: „iš tavo apie 32 000 Eur skolos, gražinta 9 911 Eur, likutis 21664 Eur“, „paskutinis tavo mokėjimas pagal skolos raštelį buvo praeitų metų birželio mėnesį A.“. Apeliantas savo žinutėje ieškovui parašė: „galėtum nupjauti dalį ir baigtume tas nesąmones“. Jeigu apeliantas nebūtų ieškovui skolingas, neabejotina, kad nebūtų prašęs „nupjauti dalį skolos“, o būtų aiškiai parašęs, kad nėra skolingas. Jeigu apeliantas būtų grąžinęs daugiau negu 9 911 Eur, apie tai taip pat būtų aiškiai parašęs. Šis susirašinėjimas yra akivaizdus pačio apelianto pripažinimas, kad iš vekselyje nurodytos 31 548,31 Eur (108 930 Lt) skolos sumos apeliantas ieškovui tegrąžino tik 9 911 Eur.
Kartu su apeliaciniu skundu apelianto pateikti dokumentai, kuriuose minimos 5 000 JAV dolerių, 1 568 Eur ir 3 400 Eur sumos už užsakymą 15-1457 bei susirašinėjimas, niekaip nėra susiję su apelianto skola pagal vekselį ieškovui kaip fiziniam asmeniui. Pažymėtina, kad visi apelianto su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai yra ankstesnio laikotarpio nei aukščiau paminėtas šalių susirašinėjimas per „Viber sistemą“, kuriuo apeliantas pripažino skolos dydį ir prašė, kad ieškovas „nurėžtų dalį skolos“. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti apelianto dokumentai neturi su byla jokio ryšio.
Šalies argumentai
Apelianto atstovė 2016 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad apeliantas ieškovui pagal vekselį gali būti skolingas apie 3000 Eur, tačiau apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti visiškai. Apeliantas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo teigė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. ieškovui, kaip dalį skolos grąžino 20 000 Eur, nors vekselis išrašytas 2013 m. gruodžio 18 d. Sudėjus visas apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytas neva ieškovui perduotas sumas, jų bendras dydis daugiau kaip 1,5 karto viršytų vekselyje nurodytą skolos dydį. Apelianto pozicija šioje byloje prieštarauja bet kokiems įrodinėjimo logikos dėsniams.
Apelianto nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog jis žinodamas, kad ieškovui yra skolingas didelę pinigų sumą ir suprasdamas, kad ieškovas gali kreiptis dėl skolos išieškojimo į teismą, savo sutuoktinei padovanojo jam nuosavybės teise priklausanti butą. Ieškovas apeliantui yra pareiškęs ir actio Pauliana ieškinį dėl minėtos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus: 2016 m. balandžio 7 d. telefonines žinutes tarp šalių, pažymą apie atsakovo sutuoktinės darbo užmokestį, 2016 m. balandžio 13 d. turto arešto aktų registro išrašą, elektroninį laišką nuo R. B. adresatui okna-lt@mail.ru, tris ranka rašytus raštelius, patvirtinančius, kad pinigai pagal užsakymus buvo mokami A. Š. arba A. ( b. l. 146-155).
Pagal CPK 314 straipsnį viena iš išlygų, kuomet nauji įrodymai gali būti priimami apeliacinės instancijos teisme, yra tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo yra pasisakyta, jog sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtina atsižvelgti į tai, kad teismas ginčą nagrinėja ne formaliai, bet vykdydamas konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai svarbią įrodomąją reikšmę įrodymą, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai taip pat turi atitikti sąsajumo kriterijų, įtvirtintą CPK 180 straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju apeliantas naujų įrodymų pateikimo būtinybę motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo teiktus įrodymus, dėl ko pažeidė nešališkumo ir šalių lygiateisiškumo principus bei neteisingai išnagrinėjo bylą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto teikiamų įrodymų sąsajas su nagrinėjama byla, sprendžia, kad apelianto teikiami įrodymai nėra susiję su byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais klausimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šiuos įrodymus priimti. Teikiami įrodymai nėra priimami ( CPK 314 straipsnis).
Dėl apmokėjimo pagal vekselį
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šalių verslo santykiai, taip pat ir susirašinėjimas neduoda pagrindo pripažinti, kad atsakovas neturi pareigos apmokėti pateiktą vekselį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka ir pažymi, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisiškai reikšminga, ar atsakovui buvo perduota 108 930 Lt suma, kuriai jis pasirašė ginčo vekselį, nes atsakovas vekselius galėjo išduoti ir kitokių jam kylančių prievolių pagrindu, o ne vien už gautą paskolą. Esminę reikšmę turi tai, kad atsakovas pripažino pasirašęs ginčo vekselį, jame nurodytos sumos neginčijo, kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie paties vekselio negaliojimą (formalūs trūkumai, ieškovo nesąžiningumas išgaunant vekselį, asmeniniai santykiai) nepareiškė ir neįrodė.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus, telefoninio susirašinėjimo pranešimus ( b.l. 63-66; b.l. 104, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo puslapių numeriai), susirašinėjimą elektroniniu paštu ( b.l. 95-103; b.l. 128-130), ranka rašytus raštelius ( b.l. 105-106) ir padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas neįrodė sumokėjęs ieškovui vekselyje nurodytą pinigų sumą. Atsakovo nurodytos 20 000 Eur sumos perdavimas ieškovui 2013 m. rugpjūčio 26 d. neįrodo, kad buvo atsiskaitoma pagal ginčo vekselį, nes ginčo vekselis buvo pasirašytas 2013 m. gruodžio 18 d., t.y. trimis mėnesiais vėliau, negu 20 000 Eur perdavimas. Rašteliai, kuriuose atsakovo nežinia kam nurodoma perduoti V., V. S. arba perduoti „į (duomenys neskelbtini)“ tam tikras pinigų sumas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra neinformatyvūs, neaiškūs, todėl negali būti pakankami įrodymai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu, nes nėra ieškovo patvirtinimo, kad jis perduotus pinigus gavo. Šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu 2015 m. liepos 2 d. taip pat neįrodo, kad atsakovas sumokėjo ieškovui kokią nors pinigų sumą padengdamas ginčo vekselį ( b.l. 128-129). Priešingai, matyti, kad atsakovas rašo, kad pinigus paliko J. ir „jis turėjo V. ar A. perduoti kaip visada“ (nenurodyta, kokią konkrečiai sumą), o ieškovas rašo „K. J. palikai?“ Todėl spręstina, kad pinigų sumokėjimas ieškovui pagal vekselį neįvyko.
Nors tinkamų įrodymų apie prievolės pagal ginčo vekselį įvykdymą nebuvo pateikta, tačiau ieškovas pats pripažino gavęs 9911 Eur. Šalies pripažinimas faktų yra pakankamas pagrindas teismui laikyti tą faktą įrodytu, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė preliminarų teismo sprendimą ir sumažino priteistiną iš atsakovo sumą ( CPK 187 straipsnio 2 dalis).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp bylos šalių ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą apmokėti vekselyje nurodytą sumą. Tokia įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo taisyklė yra nustatyta kasacinio teismo praktikoje ir yra taikytina šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 straipsnį, 77-80 straipsnius, Civilinio kodekso 1.91 straipsnį), tinkamai įvertino įrodymus, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismo sprendimą palikus galioti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos proporcingai apeliacinio skundo patenkinimui ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovui iš atsakovo priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą ( 300 Eur) ( b.l.183-184).
Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ( 4 Eur) priteistinos valstybei iš atsakovo ( CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ( tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 4 Eur ( keturis eurus) sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.