- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- AN2-243-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00970-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4687-2021, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 50 Eur bauda, paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas N. M. 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4687-2021, kuriame nurodoma, jog J. M. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 9 d., 02.31 val., vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą, 1 priedo 332 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už minėto nusižengimo padarymą J. M. paskirta 50 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. kovo 18 d. Institucijos nutarimą J. M. apskundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi apelianto skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog J. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vienintelis valdytojas yra J. M., stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Apylinkės teismas, apelianto J. M. parodymų bei viešai prieinamų duomenų – „Google Maps“ žemėlapio pagrindu, nustatęs, jog administracinio nusižengimo vieta – (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis ANK 638 straipsniu, skundžiama nutartimi Institucijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą patikslino, nustatydamas, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltę – byloje neįrodyta, jog apeliantas vairavo transporto priemonė ir paliko ją stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 1 priedo 332 punktą.
3.2. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, neįvertino byloje surinktų įrodymų pakankamumo, nenustatė, kas užfiksavo nagrinėjama pažeidimą, dėl ko skunde keliamas klausimas dėl byloje esančios foto lentelės teisėtumo, nusižengimo padarymo datos ir laiko. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas, remdamasis užsienio tinklalapio žemėlapio duomenimis, nustatė administracinio nusižengimo darymo vietą, tačiau oficialus Lietuvos žemėlapis yra paskelbtas tinklapyje www.geoportal.lt, todėl, apelianto vertinimu, teismas negalėjo vadovautis nepatvirtinta informacija priimdamas sprendimą.
3.3. Skunde remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei žemesnės grandies teismų praktika pažymima, jog ANK 635 straipsnio 3 dalis nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
3.4. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas savo iniciatyva pakeitė Institucijos nutarimo faktines aplinkybės, viršijant jam suteiktus įgaliojimus. Skunde taip pat pažymima, kad, tikslinant nutarime esančius netikslumus, vadovaujantis ANK 638 straipsniu, privaloma skelbti atskirą posėdį, o priimtos nutarties kopija (nuorašas) turi būti išsiųsta administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, tačiau šios nutarties apeliantas negavo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas vyriausiasis specialistas N. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijai nebuvo pateiktas apelianto prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodine tvarka, kadangi šis buvo pateiktas kitoje administracinio nusižengimo byloje. Pažymima, jog šioje byloje administracinio nusižengimo padarymo faktą įrodo byloje esančios nuotraukos, kuriuose užfiksuotas nusižengimas – automobilio pastatymo vieta, laikas, kurį užfiksavo pranešėjas.
4.2. Institucijos atstovo vertinimu, kelio ženklas pastatytas neklaidinančiai, ženklo galiojimo teritorija aiški, ir tai neturėjo sudaryti kliūčių teisingai jį įvertinti, todėl nusižengimas konstatuotas pagrįstai. KET 332 kelio ženklo paaiškinime nurodoma, jog sustoti (stovėti) draudžiama transporto priemonėms toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse, o eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis.
4.3. Atsiliepime pažymima, jog J. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo padarytas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas J. M. ginčija byloje surinktų įrodymų pakankamumą, neigia administracinio nusižengimo padarymo faktą, nurodydamas, jog administracinio proceso metu, priimant procesinius sprendimus, buvo pažeistos ANK nuostatos.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl įrodymų vertinimo J. M. pripažįstant kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriuo J. M. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą, sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto J. M., Institucijos atstovo N. M. teismo posėdžio metu duotus parodymus, administracinio nusižengimo protokolą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus raštą dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo (b. l. 2-3, 5-6) bei byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuotas apelianto automobilis, jo stovėjimo vieta (b. l. 9-12), juos susiejęs į vieningą visumą, nustatęs, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo adresas neatitinka nusižengimo padarymo vietos, pastarąjį patikslindamas, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta tai, kad J. M. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 9 d., 02.31 val., vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, pažeisdamas KET 8 punktą, 1 priedo 4 dalies 332 punktą, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, ir tais atvejais, kai byloje remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
9. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, faktines aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais bei jų visumos vertinimu, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje J. M. kaltė grindžiama teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma: Institucijos pareigūnų pranešimais, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir Institucijos atstovo parodymais bei dokumentais, kuriais asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą – nuotraukomis (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pastebėtina tai, jog tiek Institucijos atstovo pateiktuose atsiliepimuose, tiek teismo posėdžio metu apylinkės teisme, pastarasis patvirtino, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu buvo pradėta gavus pranešimą bei nuotraukas, kuriose asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (ANK 590 straipsnio 2 dalis). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš bylos medžiagos yra aišku, kas užfiksavo administracinį nusižengimą. Įvertinęs tai, kad byloje esančias aptariamas nuotraukas privatus asmuo fiksavo viešoje vietoje, t. y. nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų, apygardos teismas konstatuoja, jog jos atitinka leistinumo bei sąsajumo reikalavimus bei atitinka ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams ir gali būti pripažįstamos įrodymais.
10. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde ginčijamų viešai prieinamų duomenų šaltinis savaime nepaneigia įrodymų leistinumo, jeigu nenustatyta faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas – nustatytų aplinkybių klaidingumą. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčijant administracinio nusižengimo padarymo vietos adresą, užfiksuotą administracinio nusižengimo protokole – (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu tvirtinant, jog užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), kurią atpažino J. M., nurodydamas, jog ši vieta yra prie jo gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismas pastarojo parodymus bei byloje esančias nuotraukas sugretino su viešai prieinamu „Google Maps“ interaktyviame žemėlapyje užfiksuotu gatvės atvaizdu, bei aptartų duomenų visumos pagrindu konstatavo, jog byloje esančiose nuotraukose užfiksuota pažeidimo vieta (adresas) yra (duomenys neskelbtini). Taigi, nesant objektyvių duomenų, jog apelianto skunde nurodomame tinklapyje (www.geoportal.lt) esančiame Lietuvos žemėlapyje užfiksuotos gatvės atvaizdas neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nėra jokio pagrindo neigti byloje esančių duomenų įrodomosios reikšmės, be to, šios aplinkybės pagrindžia būtent apelianto nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu.
11. Taigi, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, išvada, jog J. M. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 9 d., 02.31 val., vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, padaryta remiantis byloje esančiomis nuotraukomis, kuriose užfiksuota apelianto transporto priemonė, stovinti KET 1 priede „Kelio ženklai“ kelio ženklo Nr. 332, naudojamo su papildoma lentele Nr. 808, galiojimo zonoje, kurioje draudžiama sustoti ir stovėti. Apelianto teiginiai, jog byloje neįrodyta, kad būtent jis vairavo transporto priemonę, paneigti pastarojo parodymais, jog jis yra vienintelis transporto priemonės valdytojas ir daugiau niekas ja nesinaudoja. Šiuos apelianto parodymus patvirtina ir tai, kad pastarajam išsiuntus administracinio nusižengimo protokolą bei išaiškinus teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui) duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, apeliantas nepateikė nurodytų duomenų. Iš J. M. parodymų, duotų apylinkės teisme, matyti, jog pastarasis žinojo, kad toje vietoje stovi ženklas, draudžiantis automobilių stovėjimą, kuris, remiantis pastarojo parodymais buvo įrengtas 2020 m., dėl kurio tikslingumo jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Taigi teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo laiko, nei dėl J. M. kaltės padarius minėtą administracinį nusižengimą. Įvertinęs J. M. parodymus duotus apylinkės teisme, bei byloje esančias nuotraukas, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, aktyviai dalyvaudamas tiriant įrodymus ir aiškindamasis bylai svarbias aplinkybes, tinkamai išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą, bei pagrįstai nustatė, jog tikslus administracinio nusižengimo padarymo adresas yra – (duomenys neskelbtini), su šio teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su proceso teisės pažeidimais.
12. Apeliantas skunde nurodo, jog administracinį nusižengimą nagrinėjanti Institucija neužtikrino jo teisės į žodinį bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu įvertinus tai, jog pagal pastarojo skundą ši byla buvo nagrinėjama apylinkės teisme žodinio proceso tvarka, kurioje dalyvavo tiek Institucijos atstovas, tiek apeliantas ir abi šalys teikė paaiškinimus, pareiškėjo teisė į tiesioginį, žodinį bylos nagrinėjimą visa apimtimi buvo realizuota pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo teigti, jog šioje byloje buvo padarytas esminis proceso pažeidimas ar pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą.
13. Skunde pagrįstai nurodoma, jog būtent administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020). Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenys, apibūdinantys nagrinėjamo nusižengimo padarymo vietą, laiką, veikos kvalifikavimą buvo aiškūs ir žinomi traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nuo pirmųjų dokumentų byloje surašymo momento – administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo. Apeliantui iškėlus klausimą dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos – adreso, šios pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai tikslinamos. Nustatytas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas – netinkamai nurodytas nusižengimo padarymo adresas, apeliantui suvokiant jam pareikštą kaltinimą bei jo turinį, ką patvirtina jo paties paaiškinimai, nurodant konkretų administracinio nusižengimo adresą, iš esmės netrukdė pareiškėjui suvokti, už kokį nusižengimą jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kokia yra kaltinimo teisinė kvalifikacija. Nustatytas administracinio nusižengimo adreso patikslinimas administracinio nusižengimo kvalifikavimui įtakos neturėjo, naujos faktinės aplinkybės inkriminuotos nebuvo, taigi, nebuvo išplėstos kaltinimo ribos, todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog šis netikslumas nekeičia nutarimo esmės, kurį patikslinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos. Apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis ANK 638 straipsnio 1 dalimi, ištaisė Institucijos nutarime nustatytą netikslumą.
14. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog ištaisyti klaidas nutarime (nutartyje) teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, o klausimas dėl posėdžio rengimo priskiriamas teismo kompetencijai (ANK 638 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje netikslumai paaiškėjo teismo posėdžio metu apylinkės teisme, pasitvirtinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomoms aplinkybėms, jog administracinio nusižengimo padarymo adresas yra būtent (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo rengti atskirą posėdį, dėl klaidų nutarime ištaisymo klausimui nagrinėti, o nustatyti netikslumai pagrįstai ištaisyti priimant galutinį sprendimą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 straipsnio 1 dalis), kurio nuorašas buvo įteiktas apeliantui, o prieštaravimai dėl neįsiteisėjusio sprendimo, be kita ko, ginčijamo patikslinimo, šiuo atveju buvo pareikšti apeliaciniame skunde, užtikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą (ANK 638 straipsnio 4 dalis).
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, nepažeisdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apelianto skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.