- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 2A-1138-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05116-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- B. J.
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui B. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1062,06 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovas sumokėjo dalį skolos, todėl ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos 412,40 Lt suma ir prašo priteisti iš atsakovo 649,66 Lt įsiskolinimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas netinkamai vykdė prievolę atsiskaityti su ieškovu už (duomenys neskelbtini), namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, todėl susidarė įsiskolinimas. Gavus minėto namo gyventojų nusiskundimų, nustatyta, jog prie namo neįrengta nuogrinda, dėl ko plaunami namo pamatai, todėl 2009-05-20 buvo nuspręsta įrengti nuogrindą ir dalį jos įrengimo išlaidų privalo sumokėti atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo B. J. 649,66 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 649,66 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 328,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“. Nurodė, kad sumokėdamas dalį sumos už nuogrindos įrengimą, atsakovas patvirtino, kad neginčija paties nuogrindos įrengimo būtinumo, tačiau nesutinka su dalimi priskaičiuotos sumos (399,18 Lt) už jos įrengimą, kadangi 84 plytelės paklotos šaligatvyje ne namui priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuogrinda prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), įrengta netinkamai. Atvirkščiai, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. ST-186849P patvirtina, kad ieškovas rangovo atliktus darbus priėmė, jokių pastabų nepareiškė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuogrinda įrengta netinkamai, pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad bendras prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paklotų betoninių plytelių kiekis yra 171 vnt., tačiau nei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei žemės sklypo planas nepagrindžia nuogrindos įrengimo darbų trūkumų ar, kad nuogrinda įrengta ne namui priklausančioje teritorijoje. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl priteisė iš jo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas B. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-27 sprendimą panaikinti ir priimt naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas yra grindžiamas tik keliais aspektais, t. y. kad nebuvo atsakovo priekaištų dėl atliktų statybos darbų kokybės ir tai, jog atsakovo pateikti argumentai bei kartu pateikti papildomi įrodymai nepagrindžia nuogrindos darbų trūkumo ir kad nuogrinda įrengta ne namui priklausančioje teritorijoje, taip pat atsakovo pareiga sąžiningai mokėti mokesčius. Nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo planas nepatvirtina, kad nuogrinda įrengta ne žemės sklypui priklausančioje teritorijoje. Nurodo, kad nesutinka su tuo, jog šiaurinėje namo pusėje yra reikalingesnė platesnė nuogrinda, skirtingai nei kitose namo pusėse. Teigia, kad ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė platesnės nuogrindos reikalingumo šiaurinėje namo pusėje, o šį argumentą grindė tik UAB “Naujamiesčio būstas” darbuotojų, kurie jau minėtoje bendrovėje nebedirba, turėta tinkama technine kvalifikacija. Atkreipia dėmesį, kad aktas, kuriuo buvo priimta išvada nuogrindą įrengti buvo surašytas 2009 m. rugsėjo mėn., kasmetinis apžiūros aktas, kuriuo rekomenduojama įrengti nuogrindą, buvo surašytas 2009-05-20, jau atliktų darbų priėmimo aktas. kuriuo buvo priimta išvada nuogrindą įrengti buvo surašytas 2009-12-10, t. y. po atliktų statybos darbų, tačiau šių aplinkybių teismas neanalizavo. Teismas taip pat neanalizavo ir sprendime nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo argumentų dėl perteklinių 84 betoninių šaligatvių plytelių paklojimo apmokėjimo klausimo ir su tuo susijusių paskaičiavimų. Mano, kad apie surašytą 2009-05-20 aktą ir iš jo kilsiančius tolimesnius veiksmus turėjo būti informuoti namo gyventojai ar atstovai. UAB “Naujamiesčio būstas” apie atliktus statybos darbus atsakovą informavo tik atsiunčiant mokėjimo pranešimus. Mano, kad esminiai ginčo prieštaravimai byloje liko nepaneigti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai, kad namo šiaurinėje pusėje nebuvo reikalingas platesnės nuogrindos įrengimas, negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti , nes tai yra apelianto subjektyvus požiūris, kuris negali būti pripažintas tinkamu argumentu ar teisiškai reikšminga aplinkybe byloje. Remiantis 2009-05-20 aktu bei reaguojant į susidariusią situaciją buvo nuspręsta nuogrindą įrengti. Nurodo, kad jei nuogrinda būtų įrengta mažesnė, namo pamatai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tinkamai apsaugotos nuo chemiškai aktyvaus gruntinio vandens, tirpalų, biologinio klaidžiojančių srovių poveikio. Įrengiant mažesnę nuogrindą tarp jos ir šaligatvio būtų likęs neuždengtas plotas, o tai lemtų tai, jog toje vietoje kauptųsi vanduo bei kitos chemiškai aktyvios gruntinį poveikį turinčios medžiagos. Apeliantas neįrodė, kad dalis nuogrindos yra įrengta ne (duomenys neskelbtini), namo teritorijoje, tai sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas neįrodė, kad 3206,04 Lt suma už atliktus (duomenys neskelbtini), nuogrindos įrengimo darbus yra neteisinga ir nepagrįsta. Nurodo, kad ieškovas teikė pirmosios instancijos teisme paaiškinimus dėl platesnės nuogrindos būtinumo. Nurodo, kad nuogrindos įrengimas buvo susijęs su įstatymuose nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl minėtiems darbams atlikti nebuvo būtinas gyventojų sutikimas. Taip pat nurodo, kad apeliantas apeliaciniu skundu prašo naikinti visą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, nors apelianto išdėstyti motyvai yra susiję tik su dalimi priteistos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-7). Namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi yra paskirtas ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ (t. 1, b. l. 116-119). Ieškovo paskaičiavimais atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 1062,06 Lt (t. 1, b. l. 49-51). Taip pat nustatyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009-05-20 surašyto akto pagrindu 2009 m. rugsėjo mėn. prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įrengta nuogrinda. Bendra atliktų darbų kaina 3206,04 Lt, iš kurių atsakovui tenkanti mokėti suma yra 811,58 Lt, ši suma įtraukta į ieškovo sudarytą įsiskolinimo paskaičiavimą (t. 1, b. l. 45, 47-48, 50, 51). Atsakovas dalį – 412,40 Lt iš jam priskaičiuotos 811,58 Lt sumos sumokėjo (t. 1, b. l. 86, 110) ir ginčija ieškovo reikalaujamos priteisti likusios 649,66 Lt sumos (1062,06 Lt – 412,40 Lt) pagrįstumą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 12 punkte numatyta, kad saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvaus gruntinio (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikio, būtina siekti, kad pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais; būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai (12.1. p. ir 12.2. p.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2009-05-20 atliko namo apžiūrą, kurios metu nustatė, kad prie namo nėra įrengta nuogrinda (t. 1, b. l. 45), taigi darytina išvada, kad nuogrinda (duomenys neskelbtini) įrengta pagrįstai. Nors apeliantas ir nurodo, kad platesnės nuogrindos įrengimas nebuvo reikalingas, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių savo argumentų pagrįstumą (CPK 178 str. 185 str.). Teisėjų kolegija įvertinusi į bylą pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, žemės sklypo planą, fotonuotraukas (t. 1, b. l. 61-62, 63, 64-74), vadovaudamasi CK 1.5 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama, kad įrengus mažesnę nuogrindą, tarp nuogrindos ir šaligatvio būtų likęs žemės tarpas, kuriame kauptųsi vanduo, daro išvadą, kad tokio dydžio nuogrindos įrengimas buvo reikalingas ir nepažeidė bendraturčių interesų. Taip pat pažymėtina, kad nuogrinda reikalinga (duomenys neskelbtini) namo stabilumui ir saugumui išlaikyti, taigi nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės tas argumentas, jog dalis nuogrindos galėjo būti įrengta ne tik namui priklausančioje teritorijoje.
Atmestinas apelianto argumentas, kad apie surašytą 2009-05-20 aktą ir iš jo kilsiančius tolimesnius veiksmus turėjo būti informuoti namo gyventojai ar atstovai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapktiričio 27 d. nutarti, bylos nr. 3K-7-515/2009). Kadangi nuogrindos įrengimas buvo susijęs Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 reikalavimais, pripažintina, kad nuogrindų įrengimo darbams gyventojų sutikimas nebuvo būtinas.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje yra duomenys, kad ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 242 Lt (t. 2, b. l. 6-8), todėl atmetus apeliacinį skundą, įvertinus skundžiamo klausimo sudėtingumą ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius, iš atsakovo ieškovui priteistina 242 Lt už teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovo B. J. 242 Lt už teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.