Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2137-920/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-02-23
Bylos Nr.: eI3-2137-920/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00973-2025-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos
Atsakovas: O. M.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Nerijus Strazdas

Kategorijos

8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-2137-920/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00973-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 23 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Justinui Pladui,dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos atstovui M. B.,atsakovės O. M. atstovui advokatui Nerijui Strazdui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei O. M., trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo:

1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 14 d. akto Nr. ŽVP-51-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“ teisėtumą ir:

1.1. Leisti įregistruoti valstybės vardu šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamus atsakovės O. M. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus - pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini).;

1.2. Leisti atsakovės O. M. nuosavybės teise valdomus pastatus (pastatą- gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams - projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai;

2. Nustatyti atsakovei O. M. 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtus pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini).

3. Nustatyti, kad atsakovei O. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 14 d. aktu Nr. ŽVP-51-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“ paimtus nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (pastatą- gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), įskaitant visus patirtus nuostolius, dydis yra 93 648,00 eurai.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinančia institucija (nutarimo 3 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 82 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Vyriausybės nutarime Nr. 82 numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 506 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vyriausybės nutarime Nr. 506 numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 17 d.

Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete https://tpdr.planuojustatau.lt/map/main.html?lang=lt&tpdId= 135413). Specialiojo plano registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus Vyriausybės nutarimui Nr. 82 Pareiškėjas 2024-02-06 raštu Nr. 2ZP-52 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“ informavo žemės naudotoją O. M. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jos nuosavybės teise valdomų/naudojamų statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat šiuo raštu savininkė buvo informuota apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto (statinių, įrenginių, želdinių) vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai. Pranešimas buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta savininkei ir įteiktas 2024-02-10 (1 priedas). Specialiojo plano pagrindu buvo rengiamas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijose projektas. Projektą rengė UAB Tyrens Lietuva“. Rengiant projektą buvo atliekami žemės matavimai, turto apžiūra vietoje, nepriklausomas turto vertinimas ir kiti veiksmai. Parengus Projektą Ministerija 2024-09-13 raštu Nr. 2ZP-2835 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkę apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu, taip pat nurodė, kad pagal Projekto sprendinius visuomenės poreikiams paimamas nekilnojamasis turtas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo pranešimu atsakovei nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais, informavo apie vyksiantį informacinį susitikimą. Taip pat informuota, kad nepriklausomas turto vertinimas yra dar atliekamas, o su parengta turto vertinimo ataskaita bus galimybė susipažinti po 2025 m. sausio nurodytais kontaktais. Šis pranešimas buvo siunčiamas registruotąja pašto siunta ir buvo įteiktas 2024-10-01. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2025-02-17 įsakymu Nr. 1PV-6-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projekto patvirtinimo“ patvirtino Projektą (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemiau pateikiamos ištrauka iš Projekto pagrindinio brėžinio, kuriame matyti visuomenės poreikiams paimama valstybinės žemės plotas (Nr. 77VŽ) bei jame esantys statiniai (1P-77VŽ - 6P-77VŽ).

Patvirtinus projektą NŽT direktorius priėmė 2025 m. balandžio 14 d. aktą Nr. ŽVP-51-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“, kuriuo:

Nutraukė valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, kuriuo naudojasi O. M., šiame valstybinės žemės plote esantiems nekilnojamiesiems daiktams (pastatui-gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui - ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui - ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui - kiemo rūsiui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams (tvorai, kiemo aikštelei, lauko tualetui, šuliniui) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti, naudojimosi teisę.

Paėmė visuomenės poreikiams O. M. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kad nuostolių dėl valstybinės žemės ploto naudojimosi teisės nutraukimo ir valstybinės žemės plote esančių nekilnojamųjų daiktų (pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto, šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2024-12-16 vertinimo ataskaitą Nr. KMZG24/0813/77VŽ-1, parengtą UAB „Jungtinis verslas“ vertintojo, paėmimo visuomenės poreikiams dydis yra 93 648,00 eurai, iš jų pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė - 74 540 Eur, pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė - 3 310 Eur, pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė - 3 030 Eur, pastato - kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė - 1 960 Eur, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto, šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė - 1 500 Eur; kitų nuostolių dydis (už želdinius ir negautą derlių, neregistruotus pastatus ir statinius (ūkinį pastatą), perkraustymo išlaidas) - 9 308 Eur.

Priėmus Atsakovės valdomų nekilnojamųjų daiktų, numatomų paimti visuomenės poreikiams Aktą savininkė buvo apie tai informuotas Ministerijos 2025-04-23 raštu Nr. 2ZP-647 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“. Šis pranešimas siųstas registruota siunta, buvo įteiktas 2025-04-29. Aukščiau minėtu raštu Ministerija pateikė Akto kopiją ir pakvietė savininkę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti Aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu taip pat informavo, kad jei Aktas per nustatytą terminą nebus pasirašyti, ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovė per nustatytą 30 dienų terminą skaičiuojamą nuo įteikimo dienos Akto nepasirašė. Ministerija buvo gavusi atsakovės atstovės 2025-05-29 prašymą, kuriuo ji prašė papildomai atlyginti patirtą neturtinę žalą - 20 000 Eur. Ministerija 2025-06-17 raštu šį prašymą motyvuotai atmetė, nurodydama, kad teisės aktai nenumato pareigos žemės paėmimo procedūros metu atlyginti savininkams ir neturtinę žalą, taip pat analogišką praktiką formuoja ir teismai (8 priedas). Kadangi savininkė per nustatytą terminą Akto nepasirašė, todėl Pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, ir nepraleisdamas nustatyto 60 dienų termino, kreipiasi į teismą dėl Akto teisėtumo patvirtinimo. Ministerija iki šio pareiškimo pateikimo, tai yra, 2025-06-25 pervedė Akte nuodytą sumą, 93 648 eurus - į Kauno 8-ojo notarų biuro notaro S. Z. depozitinę sąskaitą ir apie tai 2025-07-03 raštu Nr. 2ZP-960 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus nekilnojamuosius daiktus pervedimo į notaro depozitinę sąskaitą“ raštu pranešė Atsakovei.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškimą pažymi, kad Atsakovė neprieštarauja pačiai nustatytai turto ekonominei vertei, tačiau pažymi, kad Pareiškėjo užsakymu atliktas turto vertinimas yra iš esmės neišsamus, kadangi visiškai neapima neturtinės žalos komponento, kuris, vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika ir CK 6.250 straipsniu, turi būti neatsiejama teisingo atlyginimo dalis. Svarbu pabrėžti, kad tokia Atsakovės pozicija nėra nauja ar pateikta tik šiame procese - dar 2025 m. gegužės 29 d. raštu ji oficialiai kreipėsi į Pareiškėją, aiškiai ir argumentuotai išdėstydama savo nuomonę dėl būtinybės vertinimo metu atsižvelgti ne tik į ekonominę turto vertę, bet ir į su turtu susijusius neturtinius praradimus. Vis dėlto, Pareiškėjas į minėtą kreipimąsi atsakė tik formaliai - atsakyme nebuvo pateikta jokių esminių paaiškinimų ar pagrindimų, kodėl neturtinė žala nebuvo vertinama, o Atsakovės nurodyti argumentai liko neįvertinti. Toks formalaus atsakymo pobūdis rodo ne tik geranoriško bendradarbiavimo stoką, bet ir iš esmės paneigia Pareiškėjo siekį užtikrinti visapusišką, teisingą ir konstituciškai pagrįstą kompensavimą. Šioje byloje itin reikšminga pažymėti, kad turto vertinimą atlikusi UAB „Jungtinis verslas“ vertinimo metu visiškai neatsižvelgė į neturtinės žalos aspektus, kurie neatsiejamai susiję su teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą samprata. Toks vertinimo neišsamumas ne tik iškreipė kompensacijos realų dydį, bet ir sukūrė teisiškai ydingo žalos atlyginimo prielaidą, dėl kurios buvo pažeisti Atsakovės, kaip savininkės, teisėti interesai. Pažymėtina, kad vertinant atlyginimo už paimamą turtą pagrįstumą, būtina vadovautis aktualia Konstitucinio Teismo praktika. 2024 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė esminės reikšmės nutarimą, kuriame aiškiai nurodė, jog Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. redakcija) įtvirtintas teisingo atlyginimo principas apima ne tik materialinius (turtinius), bet ir nematerialaus pobūdžio praradimų atlyginimą. Kitaip tariant, valstybės pareiga yra atlyginti tiek tiesioginius finansinius nuostolius, tiek ir neturtinius praradimus, atsiradusius dėl nuosavybės netekimo - emocinius, psichologinius ir socialinius padarinius, patiriamus asmens dėl jo gyvenamosios erdvės praradimo. Pažymėtina, kad iki minėto Konstitucinio Teismo išaiškinimo teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog neturtinė žala, atsirandanti dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, nėra atlyginama. Tačiau po 2024 m. liepos 3 d. priimto nutarimo teismu praktika privalo būti keičiama - priešingu atveju būtu pažeidžiamas konstitucinis teisingo atlyginimo principas ir asmenų teisė i visiška nuostoliu kompensavimą. Toks aiškinimas yra privalomas visoms teisės taikymo institucijoms, todėl bet koks sprendimas, kuriuo būtų ignoruojamas neturtinių praradimų atlyginimas, prieštarautų Konstitucijos nuostatoms. Anksčiau minėta reiškia, kad atliekant Atsakovės turto vertinimą, ypatingai gyvenamojo namo, vertintojas privalėjo neapsiriboti vien nekilnojamojo daikto rinkos verte. Turi būti įvertinti ir tokie svarbūs veiksniai kaip ilgametis gyvenimas vertinamame turte, emocinis ryšys su šia gyvenamąja vieta, jos istorinė, šeimos ir asmeninė reikšmė, susiformavę socialiniai ryšiai su aplinka bei bendruomene, ir su tuo susiję dvasiniai išgyvenimai, emocinis diskomfortas, netikrumas dėl ateities bei socialinio saugumo praradimas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Jungtinis verslas“ šių esminių aspektų neįvertino, laikytina, jog atliktas vertinimas neatitiko nei Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos, nei teisinių reikalavimų, apibrėžiančių „teisingo atlyginimo“ sampratą. Todėl šiuo atveju turto vertinimo pagrindu atliktas nuostolių apskaičiavimas negali būti laikomas visapusišku ir teisingu Atsakovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atsižvelgti į konkrečias Atsakovės gyvenimo aplinkybes, kurios aiškiai parodo, kad vertinant jos turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - paėmimą visuomenės poreikiams, buvo visiškai ignoruoti neturtinės žalos aspektai. Atsakovė šiame name gyvena nuo pat vaikystės - namas buvo pastatytas jos motinos dar 1957 metais, kai pačiai Atsakovei buvo vos penkeri metai. Ši vieta yra ne tik jos gyvenamosios erdvės centras, bet ir visos šeimos gyvenimo pagrindas: čia ji užaugo, kūrė savo šeimą, augino vaikus ir anūkus. Šiandien šiame name kartu su Atsakove gyvena jos sūnus, jo sutuoktinė bei anūkai - iš viso trys šeimos kartos. Akivaizdu, kad šis nekilnojamasis turtas turi ne vien materialinę, bet ir itin didelę simbolinę bei emocinę vertę, kuri siejasi su šeimos istorija, asmeniniu tapatumu, giliu emociniu prisirišimu, tradicijų tęstinumu ir gyvenimo stabilumu. Atsakovės situacija neabejotinai išskirtinė. Tokių ryšių nutraukimas, kai turtas paimamas visuomenės poreikiams, Atsakovei sukelia ne tik praktinių nepatogumų, bet ir sunkių emocinių padarinių - dvasinį sukrėtimą, nesaugumo jausmą, nerimą dėl ateities, ypač turint omenyje jos garbų amžių bei ypatingą šios vietos reikšmę jos gyvenime. Ypatingą dėmesį verta skirti tam, kad Atsakovės namas nėra tik objektas su sienomis ir stogu - tai jos viso gyvenimo simbolis: motinos rankomis pastatytas namas, kuriame praėjo daugiau nei šeši jos gyvenimo dešimtmečiai. Šiame name sukaupta asmeninė ir šeimos istorija, patirtos džiaugsmo ir netekties akimirkos, susiformavę šeimos papročiai. Ryšys su šiuo turtu - ne tik jausminis, bet ir teisės požiūriu reikšmingas, nes paliečia asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, šeimos vienybės ir asmeninės tapatybės sferas. Lietuvos teismų praktikoje neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų ir priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, trukmės, asmens padėties ir kitų individualių faktorių. Vertinant šio konkretaus atvejo aplinkybių visumą - tai yra ypatingai ilgą gyvenimo laikotarpį paimame turte, gilų šeimos emocinį ryšį su šiuo turtu, Atsakovės garbų amžių, faktą, kad kartu su Atsakove gyvena ir dar dvi jos šeimos kartos, patiriamus dvasinius išgyvenimus bei stresą, taip pat tai, kad žala atsirado ne dėl Atsakovės kaltės, o dėl valstybės vykdomos paėmimo procedūros, manoma, kad 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacija būtų proporcinga, pagrįsta ir atitinkanti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinėje žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškimu sutinka ir prašo jį patenkinti. Nurodo, kad egzistuoja visos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą: galioja Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; galioja Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; Atsakovė buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tai patvirtina rašytiniai įrodymai pateikti kartu su Pareiškimu; yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; Projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro depozitinę sąskaitą. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimas atsakovei O. M., trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo. Pabrėžtina, kad atsakovė neprieštarauja nustatytai turto ekonominei vertei, todėl ginčas tarp šalių kyla tik dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovė nurodo, kad Pareiškėjo užsakymu atliktas turto vertinimas yra iš esmės neišsamus, kadangi visiškai neapima neturtinės žalos komponento, kuris, vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika ir CK 6.250 straipsniu, turi būti neatsiejama teisingo atlyginimo dalis.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018 ir kt.).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Atsakovė savo reikalavimą kildina iš 2024 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT62-A-N9/2024, kuriame Teismas nurodė, jog Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. redakcija) įtvirtintas teisingo atlyginimo principas apima ne tik materialinius (turtinius), bet ir nematerialaus pobūdžio praradimų atlyginimą. Kitaip tariant, valstybės pareiga yra atlyginti tiek tiesioginius finansinius nuostolius, tiek ir neturtinius praradimus, atsiradusius dėl nuosavybės netekimo - emocinius, psichologinius ir socialinius padarinius, patiriamus asmens dėl jo gyvenamosios erdvės praradimo. Atsakovė nurodo, kad iki minėto Konstitucinio Teismo išaiškinimo teismu praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog neturtinė žala, atsirandanti dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, nėra atlyginama. Tačiau po 2024 m. liepos 3 d. priimto nutarimo teismu praktika privalo būti keičiama - priešingu atveju būtu pažeidžiamas konstitucinis teisingo atlyginimo principas ir asmenų teisė i visiška nuostoliu kompensavimą. Toks aiškinimas yra privalomas visoms teisės taikymo institucijoms, todėl bet koks sprendimas, kuriuo būtų ignoruojamas neturtinių praradimų atlyginimas, prieštarautų Konstitucijos nuostatoms.

Vadovaudamasi 2024 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, teisėjų kolegija vertina atsakovės reikalavimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2025 m. rugsėjo 10 d. priimtoje nutartyje nustatė, jog 2024 m. liepos 3 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad „<...> Žemės įstatymo 47 straipsnyje (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) įtvirtintu teisiniu reguliavimu atlyginimą už kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamus statinius nustatantiems subjektams (žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, o žemės sklypo savininkui nesutinkant su siūlomu atlyginimu, – teismui, sprendžiančiam ginčą iš esmės) buvo sudarytos prielaidos kiekvienu atveju priimti individualų sprendimą dėl teisingo atlyginimo – inter alia atlyginti už statinius pagal tokio turto rinkos vertę ir atlyginti visus kitus dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirtus nuostolius, inter alia neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamų statinių reikšmės jų savininkui.“ Šiuo aspektu pažymėtina, kad nurodytoje konstitucinės justicijos byloje buvo vertinamas Žemės įstatymo nuostatų (konkrečiai – 47 straipsnio) atitiktis Konstitucijai tiek, kiek pagal jį turėjo būti teisingai atlyginami visi dėl visuomenės poreikiams paimame žemės sklype esančių statinių praradimo savininko patirti nuostoliai. Nors Konstitucinis Teismas pripažino, kad minėta Žemės įstatymo nuostata neprieštaravo Konstitucijai, tačiau kartu nurodė, jog klausimas dėl neturtinio pobūdžio praradimų, atsiradusių dėl visuomenės poreikiams paimamų statinių, nagrinėjamas teisme, sprendžiant ginčą iš esmės. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodė, kad asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1096-520/2025, p. 32 – 34).

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-1090/2024 spręstas proceso atnaujinimo klausimas pagal pareiškėjo prašymą atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 dalį, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-763-259/2021 dalis, kuria atmestas E. G. reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad iš Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. KT62-A-N9/2024, be kita ko, tiek šio nutarimo motyvuojamosios, tiek rezoliucinės dalių matyti, kad individualiame konstituciniame skunde pareiškėjo kvestionuotos Žemės įstatymo (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo redakcija) nuostatos Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarime Nr. KT62-A-N9/2024 nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjusių teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pagrįsti Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu būtų pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. <...> Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nutaria, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra nepagrįstas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-618-910/2022 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), valstybės įmonė Turto bankas, dalies, kuria Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo E. G. reikalavimas iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu neatnaujinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-1090/2024, p. 39 - 40).

Vadovaudamasi nurodyta Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija pripažįsta, kad neturtinės žalos priteisimo klausimas šioje byloje turėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei būtų nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodytas aplinkybes, kad asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, kad neturtinė žala atlyginama tik tada, kai ji kyla dėl neteisėtų asmens veiksmų, nustačius ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas (pareiškėjas) reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia išgyvenimais, atsiradusiais dėl teisėtų ieškovės veiksmų. Jeigu žala padaryta teisėtais veiksmais, civilinė atsakomybė negalima. Atsakovas (pareiškėjas) neįrodinėjo, kad, vykdant jam priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ieškovės atstovai elgėsi nepagarbiai, žemino atsakovą (pareiškėją) ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir dėl to būtų kilę stiprūs neigiami išgyvenimai, atsiradę kitokių neturtinio pobūdžio praradimų, paveikusių atsakovo (pareiškėjo) sveikatą, pažeidę jo garbę ar orumą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl kolegija nelaikė pagrįstu atsakovo (pareiškėjo) argumento, kad dėl jo nekilnojamojo turto, kuris buvo ir jo namai, paėmimo praradimams teisingai atlyginti būtinas neturtinės žalos atlyginimas. Už visuomenės poreikiams tenkinti teisėtai paimtą nekilnojamąjį turtą atsakovui (pareiškėjui) apskaičiuota ir sumokėta kompensacija, atitinkanti paimamo turto rinkos vertę; atsakovas (pareiškėjas), gavęs šią kompensaciją, gali įsigyti naujus namus. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiama ir dėl visų kitų atsakovo įvardytų nuostolių, susijusių su jo nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo ieškovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kurie galėtų būti įvertinti kaip sukėlę atsakovui neturtinio pobūdžio žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kurios atlyginimas nustatytas įstatymo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir kuriai atlyginti, nustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, būtų pagrindas priteisti prašomą 2 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip neįrodytą, nes, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (CPK 12, 178 straipsniai; CK 6.246 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022, p. 99 - 102).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios Lietuvos apeliacinio teismo nurodytos aplinkybės kasacinio teismo nutartyje nepripažintos nepagrįstomis. Priešingai, kasacinis teismas nurodė, kad individualiame konstituciniame skunde pareiškėjo kvestionuotos Žemės įstatymo (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo redakcija) nuostatos Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarime Nr. KT62-A-N9/2024 nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjusių teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pagrįsti Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu būtų pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-1090/2024, p. 39). Tai reiškia, kad neturtinės žalos atlyginimo dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022 formuojama praktika.

Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog atsakovė kildina savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą nurodydama, kad jos namas nėra tik objektas su sienomis ir stogu - tai jos viso gyvenimo simbolis: motinos rankomis pastatytas namas, kuriame praėjo daugiau nei šeši jos gyvenimo dešimtmečiai. Šiame name sukaupta asmeninė ir šeimos istorija, patirtos džiaugsmo ir netekties akimirkos, susiformavę šeimos papročiai. Ryšys su šiuo turtu - ne tik jausminis, bet ir teisės požiūriu reikšmingas, nes paliečia asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, šeimos vienybės ir asmeninės tapatybės sferas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad negali spręsti dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, nes nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti atsakovės nurodytos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl jos ilgalaikio gyvenimo visuomenės poreikiams paimamoje nuosavybėje bei dėl to susiformavusio ypatingo ryšio, sukauptos asmeninės ir šeimos istorijos šiame objekte. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių neteisėtų valstybės veiksmų. Priešingai, valstybės veiksmai paimant pareiškėjai priklausančią nuosavybę visuomenės poreikiams yra pagrįsti projekto „Rail Baltica“ pripažinimu ypatingos valstybinės svarbos projektu. Tuo tarpu pagal nurodytas įstatymo nuostatas ir teismų formuojamą praktiką neturtinė žala atlyginama tik tais atvejais, kai ji kyla dėl neteisėtų asmens veiksmų, nustačius ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Kaip jau nurodyta, šioje byloje atsakovė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia išgyvenimais, atsiradusiais dėl teisėtų valstybės veiksmų. Tačiau pabrėžtina, kad tuo atveju, kai žala yra padaryta teisėtais veiksmais, civilinė atsakomybė negalima. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta būtinu atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovė šioje byloje neįrodinėjo, jog vykdant turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pareiškėjo atstovai elgėsi nepagarbiai, žemino atsakovę ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir dėl to būtų kilę stiprūs neigiami išgyvenimai, atsiradę kitokių neturtinio pobūdžio praradimų, paveikusių atsakovės sveikatą, pažeidę jos garbę ar orumą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės reikalavimo dėl 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovei O. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 14 d. aktu Nr. ŽVP-51-(1.4) „Dėl nekilnojamųjų daiktų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) ir dėl valstybinės žemės, esančios Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, naudojimo teisės nutraukimo“ paimtus nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (pastatą- gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą, šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini)., įskaitant visus patirtus nuostolius, dydis yra 93 648,00 eurai.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjų kolegija Linas BaublysAgnė StankevičienėFausta Vitkienė