- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- eTA-19-602/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00326-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2018 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 67-1392, 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 67-1340 ir 2018 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 67-1406; panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2S-3864; įpareigoti Kalėjimų departamentą ir Pravieniškių PN-AK visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo skundus; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, 7 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtais nutarimais buvo nepagrįstai nubaustas už tai, jog atsisakė gyventi jam paskirtuose būriuose (2 ir 12 būrys). Atsisakymą pareiškėjas grindė objektyviomis priežastimis, paaiškino, kad abiejuose būriuose klesti narkotikų vartojimas, subkultūros ir alkoholizmas. Pareiškėjas baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės, kadangi minėti būriai yra pavojingi, juose dažnai kyla konfliktai, muštynės. Pataisos namai neužtikrino pareiškėjo saugumo, vertė jį gyventi pavojingomis sąlygomis, o skiriant nuobaudą, neatsižvelgė į jo nurodytas priežastis, netyrė atsisakymo aplinkybių. Be to, paskirtos nuobaudos yra per griežtos – pareiškėjas buvo nubaustas perkėlimu iš paprastosios į drausmės grupę, o vėliau – perkėlimu į kamerų tipo patalpas. Dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, stresu, nemiga, dvasiniu skausmu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą
4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad visos trys nuobaudos buvo teisėtai paskirtos už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, pasiaiškinimą, pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad visos nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos už tai, jog jis kategoriškai atsisakė eiti gyventi į paskirtus būrius. Tokiais savo veiksmais, t. y. atsisakydamas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos nurodymą, nesilaikydamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 2-72 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius ir brigadas“. Prieš paskiriant nuobaudas, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu. Pasiaiškinimuose pareiškėjas išdėstė, kad atsisakė eiti į būrį dėl asmeninių priežasčių, kurias nurodys atitinkamiems pareigūnams ir kurias nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo skunduose ir prašymuose, taip pat teigė, kad administracija neapsaugo ir nesuteikia garantijų dėl jo saugumo. Su pareiškėju bendravo Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnas, tačiau pokalbio metu pareiškėjas konkrečių atsisakymo aplinkybių nenurodė. Pareiškėjui buvo pasiūlyta gyventi ir kituose būriuose, tačiau jis taip pat kategoriškai atsisakė. Įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į padarytų pažeidimų aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo pasiaiškinimus bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, skyrė adekvačias nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų, perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę bei į kamerų tipo patalpas drausmės grupėje.
7. Pareiškėjo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje, kuri atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo režimo reikalavimus pareiškėjas pažeidė 23 kartus, kad tuo metu turėjo 22 galiojančias nuobaudas, į tai, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, todėl Pravieniškių PN-AK direktoriui pasiūlė skirti atitinkamas nuobaudas. Pareiškėjas nelinkęs bendradarbiauti su įstaigos administracija, siekdamas išspręsti asmenines problemas, kurių konkrečiai neįvardija (nenurodo), kalba abstrakčiai, manipuliuoja esama situacija, siekdamas asmeninės naudos sau, teigia, kad likusią bausmės dalį sieks atlikti atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pataisos namų pareigūnai, fiksuodami galimus nustatyto režimo pažeidimus, atliko savo tiesiogines pareigas, o ne siekė elgtis su pareiškėju šališkai ar nežmogiškai.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 67-1392, 2018 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 67-1340, 2018 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 67-1406 bei Kalėjimų departamento 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 2S-3864 teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 67-1340 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (persikėlimu į kamerų tipo patalpas 15 parų) už tai, kad atsisakė eiti gyventi į paskirtą 12 būrį. Antroji skundžiama nuobauda – perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėnesiams (2 būrio patalpos) – pareiškėjui paskirta 2018 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 67-1392 už pakartotinį atsisakymą eiti gyventi į 12 būrį. Kadangi pareiškėjas atsisakė eiti gyventi ir į drausmės grupę (2 būrį), jam 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 67-1406 buvo paskirta trečioji nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui. Pareiškėjui šias nuobaudas apskundus Kalėjimų departamentui išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, minėti nutarimai dėl nuobaudų skyrimo buvo palikti galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.
11. Teismas vadovavosi BVK 10 straipsnio 1 dalimi, 11 ir 12 straipsniais, 5 straipsniu, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalimi ir pažymėjo, kad nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys – pareigūnų tarnybiniai pranešimai – patvirtina, jog pareiškėjas tris kartus nevykdė pareigūnų nurodymų – atsisakė eiti į paskirtą būrį. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija, tačiau teigia, kad atsisakymas buvo pagrįstais, o pataisos namai neatsižvelgė ir netyrė jo paaiškinimų.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su nutarimais dėl drausminių nuobaudų skyrimo buvo supažindintas pasirašytinai, jam suteikta galimybė pateikti rašytinius pasiaiškinamus, išaiškinta nutarimų apskundimo tvarka. Taip pat byloje esantys rašytiniai pareiškėjo pasiaiškinimai patvirtina, kad kiekvieną kartą, prieš skiriant nuobaudą, jam buvo suteikiama teisė pasiaiškinti. Be to, atsakovas patvirtino, kad su pareiškėju žodžiu kalbėdavosi ir KŽS pareigūnas. Vis dėlto, nei viename pasiaiškinime pareiškėjas nenurodė konkrečių ir detalizuotų atsisakymo priežasčių, o apsiribojo bendromis frazėmis, jog paskirtuose būriuose jam gresia pavojus, yra nesaugu, arba jog yra „asmeninių priežasčių“. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas taip pat dėstė deklaratyvius samprotavimus, jog tiek 12, tiek 2 būriuose klesti nevaržomas narkotikų ir alkoholio vartojimas, apsvaigę asmenys gali būti neadekvatūs, agresyvūs, todėl pareiškėjas nerimauja dėl savo sveikatos ir pan., tačiau nei pataisos namų administracijai, nei teismui nenurodė, kurie konkretūs asmenys jam kelia pavojų, kokios realios pasekmės jam gali kilti arba jau buvo kilusios dėl tokių asmenų veiksmų ir pan. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindė bendromis pastabomis apie tai, kad pataisos namai neisiima veiksmų užkardyti narkotikų ir alkoholio vartojimą, tačiau kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 3 d. 3 p., 56 str. 1 d.).
14. Taigi pareiškėjas nei Pravieniškių PN-AK administracijai, nei teismui nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kurie patvirtintų, kad jam nebuvo saugu atlikti bausmę administracijos paskirtame būryje. Byloje nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija, paskirdama pareiškėją į nurodytą būrį, pažeidė įstatymu nustatytus nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus bei paskirstymo procedūras, ar siekė kitų, nei numatyta įstatyme, tikslų. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių, t. y. neįvardijus asmenų su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje, jis nebūtų saugus, o administracijai neturint duomenų apie tokias grėsmes, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais bei Drausmės komisijos išvada, kadangi nagrinėjamus pažeidimus jie užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra jokių duomenų, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją.
16. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijuose, patvirtintuose Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68, 3.2 punkte nurodyta, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos.
17. Kaip minėta, byloje yra nustatyta, jog pareiškėjas be pateisinamų priežasčių tris kartus atsisakė vykdyti teisėtą pataisos namų administracijos reikalavimą – eiti į paskirtą būrį. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taigi, pareiškėjo elgesys atitiko itin piktybiško bausmės atlikimo režimo pažeidimo sąvoką. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuobaudų skyrimo metu jau turėjo 22 galiojančias drausmines nuobaudas, todėl jis pripažintinas itin sistemingai pažeidinėjančiu bausmės atlikimo režimą.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui, kuris ne tik piktybiškai, bet ir sistemingai pažeidė bausmės atlikimo režimą, skirtos nuobaudos (perkėlimas į drausmės grupę, o vėliau – į kamerų tipo patalpas) yra adekvačios ir proporcingos.
19. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudų skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobaudos skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl teismas vertino, kad jų panaikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
20. Nepatenkinus pagrindinių skundo reikalavimų dėl ginčijamų aktų panaikinimo, atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus.
Šalies argumentai
21. Skunde pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl paskirtų nuobaudų, atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
III.
22. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
23. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendimas pažeidžia teisingumo principą, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus, teismas neišnagrinėjo visų bylai aktualių aplinkybių. Sprendimas yra be motyvų arba naudojami abstraktūs, neaiškūs argumentai. Teismas neatsižvelgė į atsakovo ignoruojamus pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 29 d. ir laikotarpio nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. skundus.
Atsiliepimas
24. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
25. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Teismas įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, atliko analizę teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymą laisvės atėmimo įstaigoje. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kokių nors pareiškėjo keltų argumentų ar pažeidęs materialiosios ar proceso teisės normas.
Atsiliepimas
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
27. Kalėjimų departamentas mano, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir įvertino juos laikydamasis įstatymo nuostatų. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Kalėjimų departamentas sutinka su teismo sprendimo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 67-1340, 2018 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 67-1392, 2018 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 67-1406 bei Kalėjimų departamento 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 2S-3864 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
29. Nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 67-1340 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (persikėlimu į kamerų tipo patalpas 15 parų) už tai, kad atsisakė eiti gyventi į paskirtą 12 būrį. Antroji skundžiama nuobauda – perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėnesiams (2 būrio patalpos) – pareiškėjui paskirta 2018 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 67-1392 už pakartotinį atsisakymą eiti gyventi į 12 būrį. Kadangi pareiškėjas atsisakė eiti gyventi ir į drausmės grupę (2 būrį), jam 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 67-1406 buvo paskirta trečioji nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui. Pareiškėjui šias nuobaudas apskundus Kalėjimų departamentui išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, minėti nutarimai dėl nuobaudų skyrimo buvo palikti galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.
30. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
31. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad teismo sprendimas pažeidžia teisingumo principą, Konstituciją ir kitus teisės aktus, teismas neišnagrinėjo visų bylai aktualių aplinkybių. Pareiškėjo vertinimu, sprendimas yra be motyvų arba naudojami abstraktūs, neaiškūs argumentai. Teismas neatsižvelgė į atsakovo ignoruojamus pareiškėjo skundus.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo paskirtos trys nuobaudos už administracijos nurodymų nevykdymą, t. y. atsisakymą eiti gyventi į paskirtą būrį. Nuobaudos paskirtos dėl BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimo, remiantis BVK 142, 143 straipsniais.
33. BVK 110 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
34. BVK 142 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kokios nuobaudos gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 143 straipsnis (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) reglamentuoja nuobaudų skyrimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarką.
35. BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje pasirinkti lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams. Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-360-146/2017; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-956-624/2018).
36. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus matyti, jog pareiškėjas tris kartus atsisakė vykdyti teisėtą Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimą – eiti į paskirtą būrį, nenurodydamas tokį elgesį pateisinamų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas pareigas. Teismo sprendime padarytos išvados, kad nuobaudos pareiškėjui už šiuos pažeidimus paskirtos pagrįstai ir teisėtai, yra motyvuotos ir teisingos, pagrįstos įrodymų analize ir įstatymo normomis. Be to, nustatytos ir kitos nuobaudų skyrimui aktualios aplinkybės – pareiškėjas nuobaudų skyrimo metu turėjo 22 galiojančias drausmines nuobaudas, todėl jis pagrįstai pripažintinas itin sistemingai pažeidinėjančiu bausmės atlikimo režimą.
37. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jis atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimus eiti į paskirtą būrį, tačiau mano, kad turėjo tokį elgesį pateisinančių priežasčių. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kilęs pavojus jo gyvybei ir sveikatai.
38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija, paskirdama pareiškėją į nurodytus būrius, pažeidė įstatymu nustatytus nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus bei paskirstymo procedūras, ar siekė kitų tikslų, nei numatyta BVK 70 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t. y. paduodant skundą (BVK 5, 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1309-662/2020).
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl pareiškėjo veiksmų, dėl kurių jam paskirtos nuobaudos, visais atvejais buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, pareiškėjui kiekvieną kartą buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu. Su pareiškėju kelis kartus bendravo KŽS pareigūnas, kuris bandė išsiaiškinti pareiškėjo nesutikimo priežastis, tačiau konkrečių aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Paaiškinimuose ir skunde pareiškėjas savo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimą nesusiejo su jokia realia grėsme, o grindė abstrakčiu teiginiu, kad administracija negali užtikrinti jo saugumo. Šį teiginį pareiškėjas nurodė neįvardydamas jokių konkrečių grėsmių, nenurodydamas asmenų, kurie gali jam sukelti grėsmę gyvenat paskirtame konkrečiame būryje. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių, t. y. neįvardijus asmenų su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje, jis nebūtų saugus, o administracijai neturint duomenų apie tokias grėsmes, nuobaudų skyrimas už administracijos teisėtų reikalavimų nevykdymą negali būti traktuojamas kaip neteisėtas. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokių konkrečių grėsmių savo saugumui dėl paskyrimo į konkretų būrį nenurodė ir skunde teismui bei apeliaciniame skunde. Pareiškėjui neįvardijus realių grėsmių, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius vertina kaip neįrodytus, t. y. nepagrįstus.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjui paskirtomis nuobaudomis, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
41. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą remdamasi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.