Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Rimanto Giedraičio ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje. Komisija atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo režimo reikalavimus pareiškėjas pažeidė 23 kartus, kad tuo metu turėjo 22 galiojančias nuobaudas, į tai, kad sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, todėl Pravieniškių PN direktoriui pasiūlė skirti atitinkamas nuobaudas

Pareiškėjas nelinkęs bendradarbiaut su įstaigos administracija, siekdamas išspręsti asmenines problemas, kurių konkrečiai neįvardina (nenurodo), kalba abstrakčiai, manipuliuoja esama situacija, siekdamas asmeninės naudos sau, teigia, kad likusią bausmės dalį sieks atlikti atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pataisos namų pareigūnai, fiksuodami galimus nustatyto rėžimo pažeidimus, atlieka savo tiesiogines pareigas, o ne siekia elgtis su pareiškėju šališkai ar nežmogiškai. Apibendrinus visą su skundais susijusią dokumentinę medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas neatitinka realybes ir negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN 2018-10-15 nutarimo Nr. 67-1392, 2018-10-01 nutarimo Nr. 67-1340, 2018-10-17 nutarimo Nr. 67-1406 bei Kalėjimų departamento 2018-11-30 sprendimo Nr. 2S-3864 teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu 2018-10-01 Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu Nr. 67-1340 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (persikėlimu į kamerų tipo patalpas 15 parų) už tai, kad atsisakė eiti gyventi į paskirtą 12 būrį. Antroji skundžiama nuobauda – perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėnesiams (2 būrio patalpos) - pareiškėjui paskirta 2018-10-15 nutarimu Nr. 67-1392, už pakartotinį atsisakymą eiti gyventi į 12 būrį. Kadangi pareiškėjas atsisakė eiti gyventi ir į drausmės grupę (2 būrį), jam 2018-10-17 nutarimu Nr. 67-1406 buvo paskirta trečioji nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui.

Pareiškėjui šias nuobaudas apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėti nutarimai dėl nuobaudų skyrimo buvo palikti galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.

BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys – pareigūnų tarnybiniai pranešimai - patvirtina, kad pareiškėjas tris kartus nevykdė pareigūnų nurodymų – atsisakė eiti į paskirtą būrį. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija, tačiau teigia, kad atsisakymas buvo pagrįstais, o pataisos namai neatsižvelgė ir netyrė jo paaiškinimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su nutarimais dėl drausminių nuobaudų skyrimo buvo supažindintas pasirašytinai, jam suteikta galimybė pateikti rašytinius pasiaiškinamus, išaiškinta nutarimų apskundimo tvarka. Taip pat byloje esantys rašytiniai pareiškėjo pasiaiškinimai patvirtina, kad kiekvieną kartą, prieš skiriant nuobaudą, jam buvo suteikiama teisė pasiaiškinti. Be to, atsakovas patvirtino, kad su pareiškėju žodžiu kalbėdavosi ir KŽS pareigūnas. Vis dėlto, nei viename pasiaiškinime pareiškėjas nenurodė konkrečių ir detalizuotų atsisakymo priežasčių, o apsiribojo bendromis frazėmis, jog paskirtuose būriuose jam gresia pavojus, yra nesaugu, arba jog yra „asmeninių priežasčių“. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas taip pat dėsto deklaratyvius samprotavimus, jog tiek 12, tiek 2 būriuose klesti nevaržomas narkotikų ir alkoholio vartojimas, apsvaigę asmenys gali būti neadekvatūs, agresyvūs, todėl pareiškėjas nerimauja dėl savo sveikatos ir pan., tačiau nei pataisos namų administracijai, nei teismui nenurodė, kurie konkretūs asmenys jam kelia pavojų, kokios realios pasekmės jam gali kilti arba jau buvo kilusios dėl tokių asmenų veiksmų ir pan. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia bendromis pastabomis apie tai, kad pataisos namai neisima veiksmų užkardyti narkotikų ir alkoholio vartojimą, tačiau kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str. 1 d.).

Taigi, pareiškėjas nei Pravieniškių PN administracijai, nei teismui nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kurie patvirtintų, kad jam nebuvo saugu atlikti bausmę administracijos paskirtame būryje. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje pasirinkti lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams. Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr.A146-1501/2012, 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr.A146-1964/2012, 2014-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr.A146-99/2014, kt.). Byloje nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN administracija, paskirdama pareiškėją į nurodytą būrį, pažeidė įstatymu nustatytus nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus bei paskirstymo procedūras, ar siekė kitų, nei numatyta įstatyme, tikslų. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių, t. y. neįvardijus asmenų su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje, jis nebūtų saugus, o administracijai neturint duomenų apie tokias grėsmes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais bei Drausmės komisijos išvada, kadangi nagrinėjamus pažeidimus jie užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra jokių duomenų, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog skirtos nuobaudos – perkėlimas į drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas - yra per griežtos, teismas pažymi, kad BVK 142 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą: paskirtos paskatinimo priemonės panaikinimas – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijuose, patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-68, 3.2 punkte nurodyta, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos.

Kaip jau minėta, byloje yra nustatyta, jog pareiškėjas be pateisinamų priežasčių tris kartus atsisakė vykdyti teisėtą pataisos namų administracijos reikalavimą - eiti į paskirtą būrį. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taigi, pareiškėjo elgesys atitiko itin piktybiško bausmės atlikimo rėžimo pažeidimo sąvoką. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuobaudų skyrimo metu jau turėjo 22 galiojančias drausmines nuobaudas, todėl pareiškėjas pripažintinas itin sistemingai pažeidinėjančiu bausmės atlikimo rėžimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjui, kuris ne tik piktybiškai, bet ir sistemingai pažeidė bausmės atlikimo rėžimą, skirtos nuobaudos (perkėlimas į drausmės grupę, o vėliau – į kamerų tipo patalpas) yra adekvačios ir proporcingos. Šiuo aspektu papildomai akcentuotina, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudų skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobaudos skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl jų panaikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Nepatenkinus pagrindinių skundo reikalavimų dėl ginčijamų aktų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus.

Skunde pareiškėjas prašo priteisti 7300 Eur neturtinės žalos, kilusios ryšium su paskirtomis ginčijamomis nuobaudomis, atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.