Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-136-269/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
1-136-269/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15197-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
T. B., E.
Civilinis ieškovas
J. Z., R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-136-269/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15197-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.10.; 1.2.27.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Liucynai Vasiliauskienei, L. R. ir Erikai Bernotaitei,dalyvaujant prokurorėms Indrei Petkevičiūtei, Jūratei Žvironienei ir Vaidai Matuzonienei,kaltinamajai T. B. ir jų advokatams A. P. bei Eugenijui A. B.,kaltinamajam E. (E.) L. ir jo advokatams G. S. bei Eugenijui A. B.,nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams J. Z. ir R. Š.,

civilinio ieškovo, Vilniaus apskrities Vyriausiajo policijos komisariato atstovui, vyriausiajam specialistui V. B.,

V. M. ir Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1951-06-12, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. Studentų 5-1, Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r., lenkė, našlė, senatvės pensininkė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 286 straipsnyje; E. (E.) L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini)., nevedęs, ankščiau dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1. 2012-06-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2012-06-05 nuosprendis), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, -laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; 2013-07-11 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi 2012-06-05 nuosprendžiu paskirta bausnė pakeista į 90 parų arešto bausmę, atliekant areštinėje; 2013-08-20 atvyko atlikti arešto bausmę; 2. 2013-08-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus šiuo ir 2012-06-05 nuosprendžiu paskirtas bausmes – subenrintu 90 (devyniasdešimt) parų areštu; 2013-10-28 atliko subendrintą galutinę bausmę; 3. 2014-09-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo bausme; 4. 2014-10-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,- 60 (šešiasdešimt) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje; Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-12-31 vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalį šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-09-04 nuosprendžiu paskkirta bausme, galutine bausme – laisvė atėmimu 2 metamas 3 mėnesiams; 2016-06-22 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę; 5. 2017-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 213 straispnio 1 dalį - 40 parų areštu; 6. 2017-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimu; 2018-02-05 bausmė atliko; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymu, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L., pasipriešino viešojo administravimo funkcijas vykdantiems policijos pareigūnams, o būtent:

jis, 2018-04-01, apie 22:46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,74 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)., panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2, 3, 4 punktuose, vykdantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajai patrulei J. Z. ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1- os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. Š., t. y. pastariesiems bandant sulaikyti E. L. jis, vengdamas administracinio sulaikymo, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, juos įžeidinėjo, bandė nuo jų bėgti, elgėsi agresyviai, bei panaudojo fizinį smurtą, t. y. griebė šio būrio vyriausiąjį patrulį R. Š. už striukės, pradėjo jį stumdyti, šiam pareigūnui ir šio būrio vyriausiajai patrulei J. Z. vedant jį link tarnybinio automobilio E. L. griebė pastarąją už kairės rankos nykščio ir jį suspaudė, tokiais aktyviais veiksmais E. L. priešinosi viešojo administravimo funkcijas atliekantiems Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1- os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajai patrulei J. Z. ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1- os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. Š. (t. 1, b.l. 16-17, 120, 123-124, t. 2, b.l. 16-17).

Jis gi, tyčia nesunkiai sužalojo asmenį dėl pastarojo tarnybos pareigų vykdymo, o būtent:

jis, 2019 m. balandžio 1 d., apie 22:46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,74 promilės) lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajai patrulei J. Z. teikiant neatidėliotiną pagalbą asmenims bei bandant sulaikyti E. L., jis prie tarnybinio automobilio griebė J. Z. už kairės rankos nykščio ir jį suspaudė, tuo padarydamas jai kairės plaštakos nykščio tolimojo pirštakaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pirštakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė tarnybines pareigas vykdžiusios policijos pareigūnės J. Z. sveikatą (t.1, b.l. 16-17, 123-124, t. 2, b.l. 16-17).

T. B. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas vykdantiems policijos pareigūnams, o būtent:

ji, 2018 m. balandžio 2 d., apie 00.45 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,08 promilės) lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) panaudojusi fizinį smurtą pasipriešino atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2, 3, 4 punktuose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. Š., pastarajam teikiant neatidėliotiną pagalbą asmenims bei bandant sulaikyti T. B.. Ji, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo šios kuopos vyriausiajį patrulį R. Š., nevykdė jo, kaip policijos pareigūno, teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sulaikymo metu, paguldžius T. B. ant žemės, ji siekdama išvengti administracinio sulaikymo, gulėdama ant nugaros, du kartus koja spyrė policijos pareigūnui R. Š. į pilvo sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą. Šiais veiksmais ji pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam minėto būrio vyriausiajam patruliui R. Š. (t. 1, b.l. 91, 96-97, t. 2, b.l. 16, t.4, b.l. 29).

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir tyčinis nesunkus sužalojimas asmens dėl pastarojo tarnybos pareigų vykdymo

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamoji T. B. (toliau-kaltinamoji) apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir apklausų metu parodė, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, galimai pastūmė policijos pareigūną, nes norėjo paprašyti, kad išleistų jos žentą G. P. iš policijos automobilio, tačiau nespyrė policijos pareigūnui į pilvą. Policijos pareigūnai ją sulaikė. Ji klausė, už ką, prašė iš automobilio išleisti žentą. Dėl ko buvo atvykę policijos pareigūnai ir kas šiuos kvietė, ji nežino. Jos dukra A. J. ir kaimynė I. B. leidosi laiptais žemyn. Kaimynas G., kurio pavardės nežino, iš antro aukšto, 4 buto, papurškė joms į veidus dujomis. Pastarosios pradėjo belsti į 4 buto duris, reikalaudamos, kad Gediminas pasiaiškintų, kodėl taip pasielgė. Ji šioms liepė nesibelsti į G. duris. Joms daužant į 4 buto duris atvyko policijos pareigūnai. Pastarieji taip pat daužė į 4 buto duris, bet durų niekas neatidarė. Ji nuėjo namo, parūkė ir vėl išgirdo riksmus. Pakilusi į 7 butą pas kaimynę I. B. pasakė, kad sulaikytas jos žentas G. P.. Kartu su I. jos išėjo į kiemą ir prašė policijos pareigūnų paleisti G. P., bet policijos pareigūnai sulaikė ir ją. Ji gailisi, kad pasipriešino valstybės tarnautojams, kad pastūmė policijos pareigūną. Ji yra neteista, pensininkė, jai 67 m., sveria 43 kg (1 t., b.l. 92, 98, t. 2, b.l. 134).

Kaltinamoji T. B. apklausta teisiamajame posėdyje, savo kaltės dėl inkrimonuoto nusikaltimo nepripažino, nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. šventė Velykas, vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo nuėjusi miegoti, kai išgirdo, kad atvažiavo policija. Dėl ko buvo atvykę policijos pareigūnai ir kas šiuos kvietė, ji nežino. Ji išėjo į lauką ir jai pasakė, kad sulaikė jos žentą G. P.. Ji lauke prašė policijos pareigūnų, kad jį paleistų. Kurio pareigūno prašė neatsimena. Pareigūnai jai pasakė nepaleisim atsitraukit, tada ji antrą kartą priėjo prašydama paleisti ir tada ją paėmę už rankų ir metė į mašiną. Tai padarė R. Š. ir dar kitas pareigūnas. Mašinoje ten jau sėdėjo G. P., ir ji jam tuo metu koją užkabino lūpą. Tada juos nuvežė į antrą policijos komisariatą. Galimai ji nt policijos pareigūnų tada keikėsi. Ar policijos pareigūnai jai pasakė nesikeikti ji taip pat neprisimena. Paguldyta ant žemės ji nebuvo. Smurto policijos pareigūnų atžvilgiu ji nevartojo. Ji tikrai nieko nemušė ir koją nespyrė, tik galimai keikėsi necenzūriniais žodžiais (t. 4, b.l. 35-39).

Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino iš dalies, t. y. kad būdamas išgėręs įžeidinėjo policijos pareigūnus, bet kaltės dėl to, kad naudojo fizinį smurtą, jis nepripažįsta, nes nesipriešino. 2018 m. balandžio 1 d. šventė motinos I. L. gimtadienį adresu Studentų g. 5, Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav. 2018 m. balandžio 1 d., apie 2.00 val., jis būdamas bute išgirdo didelį triukšmą laiptinėje ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Išėjęs į laiptinę pamatė, kad atvykę policijos pareigūnai antrame aukšte beldė į kaimyno, kuris iškvietė policiją, duris, tačiau buto numerio nežino. Jis į pareigūnus nelabai kreipė dėmesį, išėjo į lauką. Kai išėjo į lauką, jo dėdė A. B. pasakė, kad kaimynas iš antro aukšto pripurškė daug dujų Erikai, pavardės nežino, ir šios sūnui Emiliui į veidus (pastarieji buvo I. L. gimtadienio svečiais). Kai jis visą tai sužinojo, užlipo laiptais į antrą aukštą, kur buvo du policijos pareigūnai. Jis šiems viską paaiškino, pats beldė į antro aukšto kaimyno buto duris, bet šis buto durų neatidarė, todėl jis vieną kartą prie policijos pareigūnų koja spyrė į kaimyno buto duris. Jam pareigūnai pasakė, kad ,,viskas, gana", ir jis su policijos pareigūnais nuėjo į lauką. Policijos pareigūnai paprašė jo elgtis ramiau ir išvažiavo. Vėliau jis nuėjo į vidų, į trečią aukštą, pavalgė ir vėl išėjo į lauką, kur buvo atvykęs jau ne vienas policijos ekipažas. Jis atsimena, kad jo tetą A. J. policijos pareigūnai norėjo sulaikyti. Jis prašė policijos pareigūnų to nedaryti, galimai šūkavo ant policijos pareigūnų, tačiau nebuvo agresyviai nusiteikęs, bet tuo metu policijos pareigūnai panaudojo prieš jį specialiasias priemones - dujas į veidą, o po to šie panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą ,,Taser". Po to parbloškė jį ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti jam į veidą, šonkaulius. Po to jį pasodino į tarnybinį automobilį, o A. J. nuvedė į kitą automobilį. Jis klausė pareigūnų, ar jį paleis. Po to pareigūnai jį vėl išvedė iš policijos automobilio ir antrą kartą panaudojo elektros impulsinį prietaisą ,,Taser". Jis policijos pareigūnams pasakė įžeidžiančius žodžius. Kai jį sulaikė ir atvežė į Vilniaus m. 2 PK, 2018-04-02, apie 08.00 val., jo prašymu Vilniaus m. 2 PK pareigūnai jį nuvežė į VŠĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, kur jam diagnozavo sumušimą, lūžių nenustatė. Ant jo veido matėsi sužalojimo žymės, skaudėjo krūtinę. Papildomos apklausos metu patikslino, kad vėliau sužinojo, jog dėl jo sužalojimo nėra jokio dokumento. Jis neprisimena, ar kreipėsi į policijos įstaigą dėl patirtų sužalojimų. Įvykio metu jis buvo išgėręs, bet visas aplinkybes gerai prisimena. Jis mano, kad policijos pareigūnai jį sumušdami viršijo savo įgaliojimus. Ligoninėje dėl jo sužalojimo dokumento jam nedavė ir neduos, todėl prašo, kad iš ligoninės būtų išreikalautas jo minėtas dokumentas. Patikslino, kad įvykio metu jis jokio fizinio smurto prieš policijos pareigūnę nenaudojo, kas būtent iš pareigūnų jį mušė, negali atsakyti. Į greitosios pagalbos ligoninę jį vežė du policininkai, pavardžių jis nežino, nes šie jam neprisistatė. Jis pats prašė nuvežti jį į ligoninę (1 t., b.l. 121, 125).

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis E. L. (toliau-kaltinamasis) parodė, kad kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų neprisipažįsta. Kai ėjo į lauką parūkyti, buvo privažiavęs pirmas ekipažas, su pareigūnais, buvo nuėję prie kaimyno G. D. durų. Iki to visi buvo bute pas I. B., ten vartojo alkoholį. Nuėjo su pirmu ekipažu, pareigūnai nepasistukseno iki to Gedimino ir jie (pareigūnai) išvažiavo. Vėliau su K. S. ir G. P. išėjo vėl parūkyti. Atvažiavo nukentėjusysis R. Š. ir jis (kaltinamasis) nesuprato, kodėl gavo į akis dujų. Kodėl jis atvažiavo, nežino, atvažiavo tarnybiniu automobiliu, jau buvo tamsu. Gavus ašarinių dujų, dar gavo elektros šoku. Tai matė K. S. ir G. P., turėjo matyti ir R. Š.. Po to R. Š. jį pargriovė ant žemės ir uždėjo antrankius, kodėl jis taip padarė jis nežino. Užrakino antrankiais už nugaros ir pasodino į tarnybinį automobilį. Po kurio laiko į tą automobilį pasodino A. J.. Tyrėja ikiteisminio tyrimo metu parašė daug netiesos. Vėliau kai jų atvežė prie Maximos, po kurio laiko atvažiavo dar policijos ekipažas. Jį išmetė iš automobilio ant žemės, ant asfalto , apspardė, gavo nemažai smūgių iš kojos, jis mažai ką matė, nes akys buvo raudonos nuo dujų. Kodėl jį išmetė jis nežino, po to kai sumušė, pasodino į kitą automobilį ir nuvežė atgal prie Studentų g. 9. Tada po kiek laiko pasodino į automobilį B. ir J.į, nuvežė į antrą policijos komisariatą. Komisariate jau buvo jo mama I. B.. Areštinėje jis buvo apie dvi paras. Prieš tai jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninėje, kur buvo apžiūrėtas. Ant veido matėsi nubrozdinimai, mėlynės. Negali atsakyti kodėl pasirašė apklausos protokolą, gal buvo pavargęs, norėjosi pailsėti. Kodėl vėliau neparašė skundo dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų prokurorei, negali atsakyti. Pareigūnų veiksmų jis neskundė. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už viešosios tvarkos pažeidimą, sprendimo irgi neskundė. Dėl J. Z. sužalojimo jis irgi neprisipažįsta, nes jis jos nematė tą dieną. Tai buvo greitas įvykis, po ašarinių dujų jis beveik nieko nematė. Kas sulaužė J. Z. pirštą nežino. Dėl ieškinio nesutinka ir nepripažįsta (t. 4, b.l. 31-34).

Nukentėjusysis R. Š. (toliau-nukentėjusysis) apklausos metu parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule J. Z. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjo buto duris daužo nepažįstamų asmenų grupė, triukšmaujama. Atvykus minėtu adresu prie gatvės juos pasitiko pranešėjo mama R. D., kuri paaiškino, kad į jos sūnaus duris daužosi asmenų grupė. Kas būtent daužė į buto duris, nurodyti negalėjo. Bendraujant su moterimi prie jų priėjo trys asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, E. L., A. J., G. P., kurie pradėjo elgtis agresyviai ir konfliktuoti su pranešėjo mama. Visi jie buvo neblaivus, nes iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pradėjo keiktis rusiškais necenzūriniais žodžiais jų ir kitų asmenų akivaizdoje. Pareikalavus šio nutraukti savo neteisėtus veiksmus, šis į jų reikalavimus nereagavo ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Reikalavimai netrukdyti dirbti it nusiraminti buvo išreikšti ne vieną kartą, tačiau jie neklausė. Pareikalavus asmens nueiti iki jų tarnybinio automobilio, E. L. atsisakė eiti, pradėjo agresyviai elgtis, griebė už jo striukės, tampydamas už striukės pradėjo jį stumdyti. Jam kartu su vyriausiąja patrule J. Z. paėmus E. L. už abiejų rankų ir vedant link tarnybinio automobilio, E. L. bandė išvengti sulaikymo, bandė bėgti. Viso sulaikymo metu E. L. bandė išvengti sulaikymo, ko pasekoje sužalojo vyriausiosios patrulės J. Z. kairės rankos pirštis. Jis nepastebėjo, kaip ir kokiu būdu šis buvo sugriebęs. Dėl E. L. bandymo pabėgti ir vengti sulaikymo, šiam buvo panaudotos speciaiosios priemonės – ašarinės dujos. Sulaikius E. L. lauke buvusi A. J. reiškė savo nepasitenkinimą, pradėjo keiktis rusiškais necenzūriniais žodžiais. Dėl šių veiksmų ši buvo įspėta ir pasodinta į tarnybinę transporto priemonę. Šalia buvęs G. P. būdamas neblaivus ir pamatęs, kad jie sodina A. J. į tarnybinę transporto priemonę, pradėjo jiems trukdyti, bandė išlaisvinti sulaikytuosius, grasino jiems, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais jų ir kitų asmenų akivaizdoje. Asmens buvo pareikalauta nutraukti savo veiksmus, bet šis nereagavo ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Dėl to buvo bandoma šį sulaikyti, bet G. P. aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo. Kartu su J. Z. sulaikius G. P. buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Jiems vedant šį iki tarnybinio automobilio tuo metu prie jų atėjo daugiau žmonių, tarp jų buvo ir T. B., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl to buvo įspėta. Moteris į įspėjimus nereagavo. Kartu su būrio vadu Ž. A. bandė paimti šią už parankių ir sulaikyti, bet moteris išsilaisvino ir gulėdama ant žemės koja du kartus spyrė jam į pilvą. Jis dėl tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą. Moteris buvo sugriebta už parankių, sulaikyta ir pasodinta į tarnybinį automobilį. Dėl tyčinių dviejų spyrių į pilvo sritį ir išteptos uniformos jis patyrė 800 eurų neturtinę žalą. 200 eurų turtinė žala- nes jis turėjo pirkti vaistus bei valyti uniformą. Po įvykio patyrė stresą, begalinį diskomfortą dėl pilvo srityje atsiradusių skausmų (t. 1, b.l. 43-44, 46, t. 2, b.l. 132, 134-137).

Nukentėjusioji J. Z. nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. patruliuodama kartu su vyriaus. patruliu R. Š. apie 22 val. 46 min., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo butą daužosi nepažįstamų asmenų grupė, triukšmaujama. Atvykus minėtu adresu prie gatvės juos pasitiko pranešėjo mama R. D., kuri paaiškino, kad į šios sūnaus duris daužosi asmenų grupė. Kas būtent daužėsi į buto duris, nurodyti negalėjo. Bendraujant su moterimi prie jų priėjo trys asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, E. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. gim. (duomenys neskelbtini), G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurie pradėjo elgtis agresyviai ir konfliktuoti su pranešėjo mama. Neblaivus E. L., nuo kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, viešoje vietoje pradėjo keiktis rusiškais necenzūriniais žodžiais jų ir kitų asmenų akivaizdoje. Pareikalavus pastarojo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, šis į jų reikalavimus nereagavo ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pareikalavus asmens nueiti iki jų tarnybinio automobilio, E. L. atsisakė eiti, pradėjo agresyviai elgtis, griebė vyriausiajam patruliui R. Š. už striukės, tampydamas už striukės pradėjo stumdyti. Jai kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š. paėmus E. L. už abiejų rankų ir vedant link tarnybinio automobilio, E. L. bandė išvengti sulaikymo, bandė bėgti. Viso sulaikymo metu E. L. bandė išvengti sulaikymo, dėl to sužalojo jai kairės rankos nykštį (paraudimas, patinimas, skausmas, negalėjimas sulenkti piršto). Dėl E. L. bandymo pabėgti ir vengti sulaikymo, šiam buvo panaudotos specialiosios priemonės – ašarinės dujos. Sulaikius E. L., lauke, ten buvusi A. J. reiškė savo nepasitenkinimą jų veiksmais, būdama neblaivi, nes iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, viešoje vietoje pradėjo keiktis rusiškais necenzūriniais žodžiais. Dėl šių veiksmų ši buvo įspėta ir pastarosios buvo pareikalauta nutraukti savo neteisėtus veiksmus į ką ši sureagavo neigiamai ir pradėjo dar daugiau keiktis necenzūriniais žodžiais, šūkavo, atsisakė prisistatyti. Pareikalavus moters prieiti prie tarnybinio automobilio asmenybės nustatymui, ši atsisakė, dėl to pastaroji buvo paimta už parankių ir pasodinta į tarnybinę transporto priemonę. Šalia buvęs G. P. būdamas neblaivus, kadangi iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pamatęs, kad jie sodina A. J. į tarnybinę transporto priemonę, pradėjo jiems trukdyti, bandė išlaisvinti sulaikytuosius, grasino jiems, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais jų ir kitų asmenų akivaizdoje. Asmuo buvo įspėtas, kad nutrauktų savo veiksmus, į ką šis nereagavo ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Dėl šių G. P. veiksmų buvo bandoma šį sulaikyti, asmuo savo aktyviais veiksmais, nes muistėsi, buvo įtempęs savo rankas, stumdė ją ir vyriausiajį patrulį R. Š., garsiai šaukė, bandė išvengti sulaikymo. Kartu su R. Š. sulaikius G. P. buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Jiems vedant jį iki tarnybinio automobilio tuo metu prie jų atėjo daugiau žmonių, kurių vardai ir pavardės nežinomi, trukdė pasodinti G. P. į tarnybinį automobilį, bandė atidaryti tarnybinio automobilio dureles, puolė juos tampyti už uniformų, tokiu būdu trukdė jiems dirbti, dėl ko buvo paprašyta VPK OVS atsiųsti daugiau pajėgų į pagalbą. Į pagalbą vyko V1734, V1741, V1912, kuriems jie pranešė, kad lauks šių (duomenys neskelbtini), šalia esančios parduotuvės. Atvykus V1734, V1741, pilietis E. L. sėdėdamas jų tarnybiniame automobilyje garsiai šaukė, kojomis spardė tarnybinio automobilio dureles. Atidarius tarnybinio automobilio dureles būrio vadui Ž. A. ir vyriausiajam patruliui R. Š., vyriškio buvo pareikalauta nusiraminti, tačiau pilietis bandė išlipti iš tarnybinio automobilio. Pilietis buvo išlaipintas iš automobilio, pargriautas, paguldytas ant pilvo, ir prieš šį buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, šio veidas buvo nubrozdintas. Nuvykę su kitais atvykusiais pareigūnais į įvykio vietą, jie norėjo nueiti pabendrauti su pačiu pranešėju, kuris pageidavo rašyti pareiškimą dėl to, kad asmenys (duomenys neskelbtini) daužėsi į šio buto duris. Iš vyro, G. D., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priimtas pareiškimas. Priėmus pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 7-ame bute buvęs vaikinas, E. B., gim. 1993-05-14, grasino užmušti pranešėją, jie nuėjo prie 7-to buto, kurio duris atidarė minėtas vaikinas. Šiam buvo paaiškinta, kad pastarasis bus sulaikomas ir pristatomas į policijos įstaigą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi dėl grasinimų užmušti. E. B. dėl savo ir kitų asmenų saugumo buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Išvedus šį į kiemą ir vedant iki tarnybinio automobilio, į kiemą išėjo dvi moterys, kaip vėliau paaiškėjo - I. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurios buvo akivaizdžiai neblaivios, svirduliavo, abejoms iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą dėl to, kad jie sulaikė E. B., sakydama necenzūrinius žodžius. Moteris buvo įspėta nutraukti savo neteisėtus veiksmus, į ką ši nereagavo ir toliau juos įžeidinėjo. Pareikalavus moters eiti link tarnybinio automobilio ir ten atsisėsti, ši atsisakė, todėl kartu su būrio vadu Ž. A., paėmus moterį už parankių, ši buvo atvesta iki tarnybinio automobilio, ten pastaroji pradėjo stumdytis ir muistytis, išplėšė nuo vyriausiojo patrulio R. Š. liemenės radijo ryšio priemonę, nenorėjo sėstis į tarnybinį automobilį, moteris du kartus koja spyrė vyriausiajam patruliui R. Š. į krutinę, dėl to prieš šią buvo panaudotos specialiosios priemonės – ašarinės dujos. I. B. buvo pasodinta į tarnybinį automobilį. Taip pat neblaivi T. B. viešoje vietoje, kieme, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, dėl ko buvo įspėta. Moteris į įspėjimus nereagavo, todėl kartu su būrio vadu Ž. A., bandant šią paimti už parankių ir sulaikyti, moteris išsilaisvino ir gulėdama ant žemės du kartus spyrė koja vyriausiajam patruliui R. Š. į pilvą. Moteris buvo sugriebta už parankių, sulaikyta ir pasodinta į tarnybinį automobilį. Šalia jų dar stovėjo vienas pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris būdamas neblaivus, kadangi iš burnos sklido alkoholio kvapas, viešoje vietoje keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais. Vaikinas buvo įspėtas nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau į perspėjimus šis nereagavo, dėl ko vyriausiasis patrulis R. Š. kartu su būrio vadu V. Š. vaikiną paguldė ant žemės, šiam buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai – ir pastarasis pasodintas į tarnybinį automobilį. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytos ir pasodintos į V1743, G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyti ir pasodinti į V1741, E. J., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., (duomenys neskelbtini) ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyti ir pasodinti į V1734. Apie 01 val. 30 min. minėti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus m. 2 PK (t. 1, b.l. 23-24).

Nukentėjusioji J. Z. (toliau-nukentėjusioji) apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. vykdė policijos pareigūnės funkcijas, buvo uniformuota. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) grupė asmenų daužosi į pranešėjo buto duris. Buvo su kolega R. Š.. Pasitiko moteris, pradėjo aiškinti įvykio aplinkybes. Pradėjo prie jų rinktis grupė asmenų, kurie pradėjo kištis į aplinkybių aiškinimąsi, keikėsi, buvo įspėti, bet nesureagavo. Tarp jų buvo ir kaltinamasis R. L.. Viso to pasėkoje kaltinamasis sulaikymo metu sužalojo jai kairės rankos nykštį. Sužalojo įsikabindamas sulaikymo metu. Reikėjo sulaikinėti – asmuo buvo neblaivus viešoje vietoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, jo kolegą R. Š. tampė už liemenės, visiškai nereagavo į įspėjimą nutraukti neteisėtus veiksmus. Kaltinamasis E. L. priešinosi, todėl įvyko trauma. Sužalojo bandydamas išvengti sulaikymo. Trauma įvykio tuo metu, kai vedė jį į automobilį. Kaltinamasis muistėsi, kad sužalojo suprato pajutusi didelį skausmą. Buvo daug rusiškų keiksmažodžių. Nors jis prieš tai nepanaudojo smurto, vis tiek pažeidė įstatymus, tad buvo verta vesti į tarnybinį automobilį. Asmeniškai negali pasakyti, ar buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, tuo metu ji buvo traumuota. Kai pristatė į komisariatą, surašė tarnybinį pranešimą. Buvo taikomos E. L. ašarinės dujos, - R. Š. taikė. E. L. buvo neblaivus. Buvo dar be kaltinamojo automobilyje 2 asmenys – G. P. ir moteris A. J.. T. B. taip pat keikėsi, buvo neblaivi, spyrė R. Š. berods du kartus, tikslai kur nepamena. Nematė, kaip buvo sulaikyta T. B.. Buvo tuo metu atvykę galbūt trys ekipažai. Kiekviename automobilyje buvo du pareigūnai. E. L. buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, sekanti – A. J., taip pat pasodinta į tarnybinį automobilį, ten kur buvo E. L.. G. P. buvo pasodintas ant užpakalinės sėdynės, kuris jų keikė. Antrankiai buvo uždėti, nepamena kas uždėjo, tikriausia su vienas kito pagalba. Tuo metu daugiau pareigūnų nebuvo. Kai atvažiavo policijos ekipažai į pagalbą – paaiškino įvykio aplinkybes – kas įvyko, ką dar padaryti reikia, t.y. išsiaiškinti kokie asmenys daužėsi į pranešėjos duris, ar kas turi pretenzijų. Jai tuo metu buvo didelis rankos skausmas. T. B. spyrė R. Š. du kartus. Buvo neblaivi, griuvinėjo. Parkritusi ant nugaros spyrė. Tikėtina, kad pargriovė pareigūnai, kurie sulaikinėjo. Ar bandė bėgti nežino. Po visų asmenų sulaikymo nuvažiavo į policijos komisariatą. E. L. sulaikymo metu sužalotas kaip nežino, ne ji jam uždėjo antrankius, sėdėjo gale, spardė automobilio duris. Elektrošoką naudojo kas nežino - tuo metu jau nieko negalėjo daryti – skausmai, jau nieko nebesulaikinėjo. Nedarbinga buvo, gal du, pustrečio mėnesio. Turi būti tai paliudijantys išrašai. Prašo priteisti iš kaltinamojo 400 eurų turtinei žalai atlyginti - gydymo išlaidos ir 6300 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 151, 155-157).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-04-05 specialisto išvadoje Nr. G 1093/2018 (01) nurodyta, kad remiantis J. Z. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, pateikiama išvada, kad J. Z. po įvykio 2018-04-01 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra, tyrimai, patvirtinantys nustatytą diagnozę, neatlikti (t. 1, b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-07-31 specialisto išvadoje Nr. pG 2567/2018(01) nurodyta, kad atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad J. Z. nustatytas kairės plaštakos nykščio tolimojo pirštakaulio lūžis, nustatytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pirštakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusioji J. Z., sužalojimų jai padarymo metu, galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b.l. 33-34).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusuoji J. Z. patvirtino savo parodymus, duotus 2018-04-02 apklausos metu. Proceso veiksmo atlikimo eiga užfiksuota nuotraukose (t. 1, b.l. 36-41).

Liudytoja R. D. prašo vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, (duomenys neskelbtini), gyvena jos sūnus G. D.. 2018 m. balandžio 1 d. ji buvo atvykusi į svečius pas sūnų. Vėlai vakare, apie 21-22 val., ji iš sūnaus buto išėjo, norėjo eiti namo, bet išeidama iš laiptinės, negalėjo atidaryti durų, nes lauke stovėjo du jai nepažįstami vyrai, kurie keikėsi ir laikė duris, neleido išeiti. Vėliau ji išėjo iš laiptinės, nes jos marti pastūmė duris ir šios atsidarė. Vėliau jai paskambino marti ir pasakė, kad kažkas daužo į šių duris. Telefoninio pokalbio metu ji girdėjo triukšmą, spyrius. Po kelių valandų ji išėjo į lauką, kur laukė policijos, kurią iškvietė. Pamačiusi lauke policiją, su šiais privažiavo prie namo. Jie stovėjo lauke, aiškinosi, o vėliau matė, kad pareigūnai sodino į policijos automobilį dvi moteris, kurios buvo išgėrusios, rėkė, elgėsi agresyviai. Vėliau du vyrus pasodino į automobilį. Ji stovėjo netoliese, bet nematė, kad vaikinai pasipriešintų policijos pareigūnams, nieko negali apie tai pasakyti. Vėliau girdėjo, kad policija iškvietė pastiprinimą. Po to ji išėjo, todėl nematė, kas vyko toliau. Dėl viso tos dienos įvykio ji parašė pareiškimą, nes buvo spardomos jos sūnaus gyvenamosios vietos durys, o butas priklauso jai. Ji gavo atsakymą iš policijos, kad tos dvi moterys buvo nubaustos administracine tvarka (t.1, b.l. 69, t. 3, b.l. 2, 4-5).

Liudytojas G. D. prašo vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, 2018 m. balandžio 1 d. buvo namuose, pas jį buvo atvykusi mama. Jau vėlai vakare, valandos nepamena, apie 22 val., mama norėjo išeiti iš jo buto, bet šiai kažkas neleido išeiti iš laiptinės, nes laikė prispaudę laiptinės duris. Mama grįžusi apie tai pasakė jam, t. y. kad lauke kažkokie vyrai stovėjo išgėrę ir laikė duris. Kadangi mama ir žmona bijojo eiti į laiptinę, jis nusprendė nueiti pasižiūrėti. Pamatė jaunuolių kompanija. Kiek šių buvo, nepamena, bet vienas buvo vyresnis. Iš ten buvusių jaunuolių viena pažinojo iš matymo, tai buvo E. L.. Vėliau šie atėjo prie jo durų, pradėjo rėkti, buvo agresyvūs, daužė duris. Jis turėjo dujų balionėlį ir norėdamas apsisaugoti papurškė dujų, bet nežino vardo asmens, kuriam pataikė. Vėliau prie jo durų atėjo dar dvi moterys, kurios buvo agresyvios, išgėrusios, griebė jo žmoną už plaukų. Jis tas moteris atstūmė, uždarė duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu visa ta kompanija daužė jo duris, sulaužė rankeną. Policija du kartus buvo atvykusi tą dieną, nes jis skambino du kartus. Jis rašė pareiškimą dėl to įvykio. Tą dieną jis nieko nematė, kas vyko lauke, todėl nieko negali parodyti. Ar ta jaunuolių kompanija priešinosi pareigūnams, to nematė, nes buvo užsidaręs savo namuose (t. 1, b. l. 67, t. 3, b.l. 2, 5-6).

Liudytoja A. J. prašo vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, 2018 m. balandžio 1 d. apie 18 val., kartu su G. P. atėjo pas kaimynę I. B. švęsti Velykas. Irenos namuose jau buvo T. B., I. L., E. L.. Visi kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Ji koridoriuje išgirdo triukšmą, o išėjusi į koridorių pamatė, kad atidarytos kaimyno G.durys. Ji G. paklausė, kas atsitiko, o šis iš karto jai ir I. B. papurškė dujų balionėliu. Pataikė į akis. Ji užsidengė veidą ir liepė iškviesti policiją. Vėliau ji kartu su Irena išėjo plauti veidą. G. iškvietė policijos pareigūnus. Dėl ko iškvietė, nežino. Atvykusi policija beldėsi į G. duris, tačiau šis neatidarė. Policija išvažiavo, liepė jiems netriukšmauti, švęsti tyliai. Vėliau, maždaug po valandos, kažkas pasakė, kad E. uždarytas policijos mašinoje. Kas tai pasakė, nepamena. Kur tuo metu, kai joms į akis papurškė Gediminas, buvo E., nepamena. Jos kartu su I.nuėjo į lauką, kur pamatė, kad E. sėdėjo policijos automobilyje. Tuo metu lauke buvo daug žmonių. Ji prašė pareigūnų paleisti E.. Nei ji, nei I.neįžeidinėjo policijos pareigūnų, nesikeikė. Policijos pareigūnai jai liepė papūsti į alkotesterį, bet ji atsisakė. Tada policijos pareigūnas paėmė ją už kupros ir per prievartą įsodino į policijos automobilį. Ji sėdėjo automobilyje kartu su E., vėliau pareigūnai atidarė duris ir pradėjo dujomis purkšti E. L.. Po to šį pasodino į kitą automobilį. Į tą automobilį, kuriame sėdėjo ji, pasodino I. B., nors ji nieko neįžeidinėjo, nesipriešino, nesikeikė. Ji nematė, kad G. P. priešintųsi ir kam nors iš pareigūnų spirtų ar griebtų. Ji nematė, kaip T. B. pasodino į automobilį. Tik pamena, kad kai atvyko policija, ji buvo namuose ir turbūt išgirdusi triukšmą išėjo iš savo namų, nes gyvena tame pačiame name, pirmame aukšte. Tą dieną jie visi buvo išgėrę. Ją nuvežė į policijos komisariatą, vėliau paryčiais paleido (t. 1, b.l. 56, 64, t. 3, b.l. 1, 6-7).

Liudytojas G. P. parodė, kad 2018-04-01, vakare, šventė Velykas pas draugus I. B. ir Z. B.. Buvo nemažai žmonių. Kaimynas iš 4 buto, G., I. B. ir A. J. laiptinėje pripurškė dujų į akis, dėl to kažkas iškvietė policiją, po ko atvažiavo policijos pareigūnai. Jis nežino, kas kvietė policiją. Buvo atvažiavusios dvi policijos mašinos. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet atsimena, kad kaimynas G. neatidarė durų policijos pareigūnams. Galimai jis vartojo necenzūrinius žodžius iš piktumo, nes policijos pareigūnai ėmėsi sulaikyti ne tuos asmenis, kuriuos reikia. Kai policijos pareigūnai sulaikė E. L., jo lauke nebuvo. Kai sulaikė A. J., jis buvo prie policijos tarnybinio automobilio ir paprašė policijos pareigūnų, kad paleistų A. J., tačiau policijos pareigūnai liepė jam pasitraukti nuo automobilio. Jis tik norėjo pareigūnų paprašyti, kad šios nesulaikytų. Policijos pareigūnai sulaikė ir jį. Jis pats šiems ištiesė rankas, kad jam uždėtų antrankius. Jis pastariesiems nesipriešino ir nestumdė policijos pareigūnų, fizinio smurto prieš šiuos visiškai nenaudojo. Kai sėdėjo sulaikytas policijos tarnybiniame automobilyje, ant jo užmetė sulaikytą T. B., kurios koja užkliudė jo lūpą, bei ją sužalojo, bet jam medikų pagalbos nereikėjo. Pareigūnai visus nuvežė į 2 P. M., kad E. L. buvo visas sumuštas, jis sakė, kad jį sumušė pareigūnai (t. 1, b.l. 186, t. 3, b.l. 1, 7-8).

Liudytoja K. S. parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. ji buvo įvykio vietoje. Naktį jie šventė Velykas , t.y. ji, E., L., P., J., L. ir E. su mažu vaiku, dar B.. Po 21 val. ji su E.ėjom namo, laiptinėje atidarė duris G. ir pradėjo purkšti su balionėliu jiems į akis, jie išbėgo į lauką, nuėjo pas I. L. į namus. Jai grįžti buvo baisu, beveik prie J. B. buto pamatė A. J., ji laikėsi už akių ir sakė, kad kvieskit policiją. Jai pripurškė G.s. Praplovus jai veidą išėjo į lauką, ten buvo du pareigūnai, nuėjo pas G., jis neatidarė durų. Ji parašė pareiškimą, kad G. į jų purškė. Po to jie nuėjo namo. Vėliau išėjo parūkyti: ji, L., . atvažiavo policija, pagriebė E. L., griebė, uždėjo antrankius ir užlaužė rankas jį įmetė į mašiną. Jie juk buvo visi namie, kai rūkė, E. čiupo, pakratė „tazeriu“, uždėjo antrankius ir įmetę į mašiną, vienas pareigūnas darė. Jis pradėjo prašyti, kad paleistų E., tačiau jį dar kratė „tazeriu“. Kad paleistų E., ji prašė to pareigūno, kuris naudojo „tazeri“, kuris uždėjo jam antrankius. Jis matė savo akim, kaip E.kratė ‚tazeriu‘. Tada išėjo A. J., o R. D., pradėjo stumdyti Aliną. Jos susistumdė, policininkas tada sulaikė A. J.. P. pamatęs, kad griebė A., prašė ją paleisti A.. P. savanoriškai ištiesė rankas ir jį į mašiną pasodino. Ta pats pareigūnas sulaikė juos visus tris. Neužilgo dar atvažiavo papildomi ekipažai. Atvažiavo dar 3, 4 ekipažai. Policininkai daužė per visus duris, ieškojo moters, kuri turi du sūnus. Nukentėjusios Z. ji nematė ir kaip ji patyrė sužalojimus nežino. E. L. tikrai sulaikė vyras, šalia kitų policijos pareigūnų nebuvo (t. 3, b.l. 22, 26-27).

Liudytojas E. B. parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. jis su savo tėvais ir giminaičiais šventė Velykas. Kartu buvo jo mergina G. R.. Apie 21:30 val. jis buvo išėjęs pirkti cigarečių ir parūkyti. Grįžęs sužinojo, kad svečiams bei jo mamai I. B. kaimynas iš apačios, vardu G., papurškė į akis dujų. Jis norėdamas išsiaiškinti, kas atsitiko, pamėgino pasibelsti į kaimyno duris, bet niekas neatidarė. Jie su kaimynu per uždarytas duris apsižodžiavo, tačiau jis kaimynui negrasino ir durų nespardė. Iš pastarojo kalbos suprato, kad šis yra neblaivus. Dar truputį pabuvęs jis nuėjo namo. Namie buvo jo pusseserė su vyru. Greitu metu jam paskambino mama ir pasakė, kad policija išsivežė E. ir A.. Jis nuėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Po 5 minučių atvažiavo policija, pareigūnai įsiveržė į butą ir panaudodami fizinę jėgą jį sulaikė, o vesdami į automobilį daužė jam kepenis. Kokiu būdu pareigūnai sulaikė kitus asmenis, jis nematė. Jis nematė, kad kas nors priešintųsi policijos pareigūnams. Kai nuvedė į tarnybinį automobilį matė, kad ten sėdėjo pabraižytas E. L. (t. 3, b.l. 23, 27-29).

Liudytoja I. L. parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. šventė Velykos. Svečiuose buvo I. B., . ji yra D.draugė, kito sūnaus draugė. Po 9 val. . K. S. išėjo perrengti vaiką, po 20 min. paskambino jai verkianti K. S. ir prašė ateiti, ir ji jai papasakos. Kai atėjo į savo namus pamatė, kad K. ir E.verkia, ir papasakojo, kad joms einant kaimynas Ge. iššoko iš buto, pradėjo rėkti ir iš dujų balionėlio papurškė joms į veidą. Visos jos patyrė fizinį skausmą. Paskui ji su Karina išėjo į lauką. Tada tuo momentu atvažiavo policija. Du vyrai pareigūnai jiems paaiškino, kad G. iškvietė policiją. Kartu su policija skambino į G. D. duris, bet nieks neatidarė. K.parašė pareiškimą. Tada ji Karina ir P.išėjo parūkyti, atvažiavo policijos automobilis, tik jau kitas automobilis. Atvažiavo tik vienas pareigūnas, kuris griebė E. L., papurškė jam į akis, pagriovęs ant žemės su elektro šoku, uždėjo antrankius ir metė jį į automobilį. Nukentėjusiosios J. Z. nematė (t. 3, b.l. 23, 29-32).

Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta ir T. B. ir E. L. ir 2018 m. balandžio 1 d. kartu šventė Velykas. Apie 22 val. ji kartu su K.ir vaiku ėjo į kiemą ir tuo metu išbėgo vyriškis ir pradėjo purkšti dujas ir kažką rėkė. Ka. nusisuko, o ji su vaiku išbėgo į kiemą. K. paskambino I. L., kad ją pasitiktų, nes ji buvo išsigandusi. O ji (liudytoja) pasižiūrėjo, kad jos vaikas sveikas, niekur nesikreipė. Daugiau nieko nematė, ir kai atvažiavo policija ji nieko nematė (t. 3, b.l. 118, 120-121).

Liudytoja A. Ž. parodė, kad ji kaip policijos pareigunę atliko ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. Buvo papildomai atliktas J. Z. kūno tyrimas, nes paaiškėjo naujas aplinkybės dėl užsitęsusio jos gydymo,buvo nustatytas lūžis ir paskirtas papildomas tyrimas. Ji papildomai atliko parodymų patikrinimą su J. Z. tam, kad užfiksuoti duotus jos pirmus parodymus. Dėl purškimo dujomis ji netyrė įvykio. Dėl E. L. sužalojimo tyrėjai duomenų neturėjo, ir niekas nesikreipė dėl tokio fakto. Abiems kaltinamiesiems buvo suteikta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jokių pateiktų prašymų, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų iš įtariamųjų nebuvo (t.3, b.l. 118, 121-122).

Liudytojas Ž. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės būrio vadu. 2018 m. balandžio 1 d. darbo metu, vakare, per radijo stotį kartu su kolega išgirdo, kad kolegoms reikia pagalbos. Tą dieną dirbo kartu su būrio vadu V. Š.. Kai atvyko į vietą, adresu (duomenys neskelbtini)., jau trys asmenys buvo pasodinti į tarnybinius automobilius. Tų asmenų pavardžių nežino, bet pamena, kad vienas iš vaikinų agresyviai elgėsi, spardė tarnybinio automobilio duris, todėl buvo paprašytas nusiraminti, o, po to uždėjo jiems antrankius, kad jie negadintų turtą. Po to jis pamena, kad padėjo R. Š. ir J. Z. sulaikyti dar keletą asmenų, tarp kurių buvo viena pagyvenusi moteris, kuri pastoviai keikėsi jų akivaizdoje, įžeidinėjo policininkus. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nepakluso R. Š. reikalavimui eiti link tarnybinio automobilio ir ten atsisėsti, toliau juos įžeidinėjo. Vienu momentų kaltinamoji T. B. buvo apsikabinus R. Š. koją, jos prašė, kad paleistų. Niekas ten jų nemušė, policija elgėsi teisėtai. Pilnas kiemas buvo žmonių, kurie filmavo. Tada jie kartu su R. Š. paėmė T. B. už parankių, nuvedė iki tarnybinio automobilio. Vėliau ta moteris išsilaisvino ir pargriuvo ant žemės, o kai R. Š. pasilenkė prie šios norėdamas pakelti, kelis kartus koja spyrė pastarajam į pilvo sritį. Kiek tiksliai kartų spyrė, neprisimena, galimai du kartus. Vėliau moteris buvo sugriebta, pakelta ir pasodinta į tarnybinį automobilį. Kaip buvo sužalota J. Z., nematė, nes jo tada nebuvo (t. 1, b.l. 73, t. 23, b.l. 136-141).

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. 2018 m. balandžio 1 d. dirbo kartu su Ž. A.. Darbo metu, vakare, per radijo stotį jie išgirdo, kad kolegoms reikia pagalbos (duomenys neskelbtini) e. Nuvykę pamatė agresyvų asmenį, kuris agresyviai elgėsi ir daužėsi pareigūnų mašinoje. Atsimena, kad J. Z. sakė, kad jai sužalota ranka. Kas ištraukinėjo agresyvų asmenį iš mašinos jis nepasakys, bet elgiamasi buvo teisingai. Šitas veiksmas gali būti vertinamas kaip specialiųjų priemonių panaudojimą, mano patruliai rašė tarnybinį pranešimą. Smurtas, jam būnant įvykio vietoje, miglotai prisimena, buvo daug chaoso. Iš kolegų buvo J. Z., R. Š., S. G., V. U., Ž. A. ir dar buvo vienas ekipažas. Reikėjo pagalbos, nes dirbo mergina, tik vienas ekipažas ir sureagavo, kas buvo arčiausias. Vėlesni veiksmai buvo tokie: jie nuvažiavo į konflikto vietą ir ten buvo sulaikyti dar keli asmenys, nes buvo apsvaigę nuo alkoholio, elgėsi agresyviai, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Asmenys buvo sulaikyti, nes pagrindas buvo, kad keikėsi, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, kiti asmenys elgėsi dar agresyviau, trukdė dirbti pareigūnams. Pagyvenusi moteris, kuri yra teismo salėje kaltinamoji T. B. kabinėjosi, spardėsi kojomis, jie ją bandė nuvesti namo, bet ji grįždavo ir galu gale ji spyrė R. Š. į pilvą, gulėdama ant žemės į pilvo sritį. Šitą faktą jis matė. Šalia buvo dar labai daug žmonių, taip pat šalia buvo Ž. A.. Kaip nukentėjo J. Z. jis nematė, jų tada nebuvo, tik ji sakė, kad jai skaudą ranką, kai jai pasipriešino E. L.. Sėdint tarnybiniame automobilyje E. L. spardosi kojomis, elgėsi neadekvačiai, už tai jis buvo paimtas už rankos, išimtas iš mašinos, paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Kai uždėjome antrankius, tai truputi apsiramino, bet dar rėkavo ir šūkavo. Kas purškė dujomis ar panaudojo elektro šoką jis nematė ir jau neprisimena. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose rašo kokios priemonės buvo taikomas (t. 4, b.l. 23-24, 28).

Liudytojas S. G. parodė, kad yra V1374 ekipažo narys. Jie į įvykį 2018 m. balandžio 1 d. važiavo du kartus. Po pirmo karto jis nieko nesulaikė. Atvažiavo su V. U., ten stovėjo pilną žmonių. Žmogus pasakė, kad iš buto jam papurškė dujų, jie beldėsi į duris gal 15 min., bet niekas neatidarė. Pasakė, kad rašytų pareiškimą, nes buto durų laužyti negali. Iš nukentėjusių nuo dujų papurškimo priėmė pareiškimą ir nuvežė i komisariatą. Antrą kartą atvažiavo, nes kolegos paprašė pagalbos. Atvažiavo ir du žmones nuvežė į komisariatą. Buvo daug sulaikytų asmenų, kuriuos jie nuvežė į komisariatą. Įvykio vietoje nukentėjusieji buvo, bet kas tiksliai buvo jis neprisimins. Dėl J. Z. sužalojimo aplinkybių nežino, bet ji sakė, kad skauda ranka. Nuvežtų asmenų pavadžių neprisimena tai buvo du žmonės. Lygtai tai buvo moteris ir vyras. Tie žmonės elgėsi neagresyviai, ar buvo kaltinamasis tarp jų neprisimena. Kūno sužalojimų ant sulaikytojų nematė (t. 4, b.l. 21, 24).

Liudytojas V. U. parodė, kad kaltinamąjį E. L. nelabai prisimena. Pirmą kartą jie atvažiavo, priėmė pareiškimą, skambino į duris, to asmens, kuris pripurškė dujų, bet jis durų neatidarė. Dujų papurškimo, kaip nusikaltimo tai vertinti galima, bet durų laužyti jie negali. Išvažiavus per radio ryšį išgirdo, kad reikalinga pagalba. Jie atvažiavo ir iš paskos atvyko dar ekipažai. Atvažiavo į pagalbą kolegoms, nes jie turėjo du sulaikytus, kurie pasipriešino pareigūnams ir tuos sulaikytuosius reikėjo pristatyti į komisariatą. Sulaikyme jie nedalyvavo. Asmenims, kuriuos jie vežė antrankiai buvo uždėti, jie buvo visi neblaivus, matomų sužalojimų ant veido ar buvo jis neprisimena (t. 4, b.l. 21, 24-25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 balandžio 1 d., apie 22.46 val., adresu (duomenys neskelbtini) r., vyr. patrulei J. Z. ir vyr. patruliui R. Š. pasipriešino E. L., kuris agresyviai elgėsi, stumdėsi, tampė už striukės vyr. patruliui R. Š., bandė pabėgti, o sulaikymo metu sužalojo vyr. patrulei J. Z. kairės rankos nykštį. Tuo metu buvęs šalia G. P. taip pat pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, muistėsi rankomis, stumdė policijos pareigūnus, trukdė atlikti tiesiogines pareigas. T. B. taip pat būdama girta įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o sulaikymo metu du kartus koja spyrė vyr. patruliui R. Š. (t.1, b. l. 1).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad T. B. 2018 m. balandžio 2 d., 01.31 val. nustatytas 2,08 promilės alkoholio (t 1 b. l. 86).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad E. L. 2018 m, balandžio 2 d., 01.40 val. nustatytas 1.74 promilės alkoholio (t 1 b. l. 116).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta nukentėjusiųjų 2018-04-02 tarnybiniais pranešimais, liudytojos I. B. parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklėmis, nukentėjusios telefoninis pranešimas policijai, liudytojo Ž. A. 2018-04-12 tarnybinio pranešimu, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. L. 2018-04-02 tarnybiniu pranešimu, nukentėjusios 2018-04-27 paaiškinimu Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriui, VGPUL slaugytojos 2018-04-02 telefoninis pranešimas ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 2-6, 14-19, 21, 49-54, 57-62, 71, 84, 99, 187, 192-200, t. 2, b.l. 4, 153, t. 3, b.l. 17-26, 31, 42-68, 86-89, 92, 94-97, 98-115, t. 4, b.l. 8-11, 13).

Dėl kaltinamosios T. B. veiksmų

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai T. B. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. BK 286 straipsnis numato, kad už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui atsako toks asmuo, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014). Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje išdėstytas ir šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2007, 2K-802/2007, 2K-298/2009, 2K-218/2014, 2K-467/2014).

Byloje teisinio pagrindo manyti, kad kaltinamosios veika galėtų užtraukti tik administracinę atsakomybę, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamoji T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Ji parodė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, galimai pastūmė policijos pareigūną, nes norėjo paprašyti, kad išleistų jos žentą G. P. iš policijos automobilio, tačiau nespyrė policijos pareigūnui į pilvą. Apklausta teismo posėdyje kaltinamoji parodė, kad visiškai neprisipažįsta dėl kaltinimo, nes ji tik prašė policijos pareigūnų, kad paleistų jos žentą G. P.. Kurio pareigūno prašė neatsimena. Kai ji antrą kartą priėjo prašydama paleisti, tada pareigūnas ją paėmę už rankų ir metė į mašiną. Tai padarė R. Š. ir dar kitas pareigūnas. Paguldyta ant žemės ji nebuvo. Smurto policijos pareigūnų atžvilgiu ji nevartojo, nieko nemušė ir koją nespyrė, tik galimai keikėsi. Tačiau nukentėjusysis R. Š. nurodė, jog buvo gautas pranešimas, kad į pranešėjo butą Vilniaus r., Maišiagalos mstl. daužosi nepažįstamų asmenų grupė, triukšmaujama. Atvykus pagal iškvietimą į Vilniaus r., Maišiagalos mstl. ir bendraudami su pranešėja, prie jų priėjo grupė žmonių G. P., E. L., A. J., kurie buvo akivaizdžiais neblaivus ir pradėjo konfliktuoti su pranešėja. Po to, kai į tarnybinį autombilį buvo įsodintas G. P. prie jų priėjo neblaivi T. B., ji svirduliavo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji keikėsi necenzūriniais žodžiais, dėl to buvo įspėta. T. B. į įspėjimus nereagavo. Teismo manymu, Ž. A. ir R. Š. kaip policijos pareigūnai turėjo teisinį pagridą sulaikyti T. B., t.y. pieš jos valią ją įlaipinti į policjos automobilį ir atvežti į policijos komisariatą, nes pastaroji viešoje vietoje neblaivi vartojo necenzūrinius žodžius išreikšdama nepasitenkinimą dėl G. P. sulaikymo. T. B. sulaikymo teisėtumą patvirtina Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimo skyriaus 2018-06-11 Nr. 10-IS3-78 tarnybinio patikrinimo išvada kurioje pažymėta, kad T. B. už 2018-04-01 necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jai nutarimu buvo paskirta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 481 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas įsiteisėjo (t. 2, b.l. 50). T. B. savo parodymuose parodė, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais. Apie tai, kad įvykio vietoje T. B. buvo agresyvi, vartojo necenzūrinius žodžius, į policijos pareigūnų reikalavimą nutraukti necenzūrinių žodžių vartojimą nereagavo, girdėsi ir matosi iš teisme pateikto nukentėjusiojo USB atmintinėje esančios vaizdo ir garso įrašo kurį 2018-04-02 00.40 val. darė įvykio metu policijos pareigūnas Ž. A.. Šis įrašas buvo peržiūrėtas teismo posėdyje ir jo padarymo faktą patvirtino teismo posėdyje liudytojas Ž. A. (t. 3, b.l. 138-141, 167). T. B. sulaikymo metu kartu su būrio vadu Ž. A. R. Š. bandė paimti T. B. už parankių ir sulaikyti, bet ji išsilaisvino ir gulėdama ant žemės koja du kartus spyrė į pilvą. Nukentėjusysis kaip parodė teisme dėl tokių veiksmų jautė fizinį skausmą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina nukentėjusieji savo 2018-04-02 tarnybiniuose pranešimuose bei BIRT ataskaitų žiūryklėje ROIK 0118000156357 nurodytas nukentėjusios pranešimas (t. 3, b.l. 91, 96, t. 4, b.l 8). Apklausti nukentėjusioji J. Z., liudytojai Ž. A. ir V. Š. nurodė, jog įvykio metu kaltinamojo T. B. buvo akivaizdžiai neblaivi, nepakluso R. Š. reikalavimui eiti link tarnybinio automobilio ir ten atsisėsti, toliau įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Faktinė aplinkybė, kad kaltinamoji buvo neblaivi pagrįsta alkoholio matuoklio kvitu iš kurio nustatyta jos sunkus 2, 08 promilės girtumo laispnis (t. 1, b.l. 86). Liudytojai A. J., G. P., K. S., E. K., E. B., I. L. teismo nagrinėjimo metu nedavė jokių parodymų dėl kaltinamosios kaltinime nurodytų veiksmų, todėl šių liudytojų parodymai nuosprendžiu nevertinami. Įvertinius nukentėjusiojo R. Š., liudytojų J. Z., Ž. A. parodymus bei kitus aukščiau išanalizuotus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka faktinių duomenų padaryti išvadai, kad kaltinamoji T. B. pasipriešino policijos pareigūnui panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nevykdė teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, vartojo pareigūno atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sulaikymo metu, paguldžius T. B. ant žemės, ji siekdama išvengti administracinio sulaikymo, gulėdama ant nugaros, du kartus koja spyrė policijos pareigūnui R. Š. į pilvo sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamosios smūgis į pilvo sritį buvo tyčinis veiksmas, taigi pasipriešinimas policijos pareigūnui padarytas tyčia. Teismas įvertinęs byloje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamosios T. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnyje. Sprendžiant dėl kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindo atleisti kaltinamąją nuo atsakomybės taikant BK 37 straipsnio nuostatas, t. y. dėl veikos mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Vertinant kaltinamosios veiksmus teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo daryti išvadą, jog jos padarytas nusikaltimas dėl jo ypatumo, t.y. nukentėjusiajam padaryto fizinio smurto padarymo aplinkybių (suduoto smūgių kiekio bei fizinio skausmo nukentėjusiojo kūne išlikimo laiko), tikslo ir motyvų bei dėl kaltinamosios asmenybės duomenų, nėra tiek pavojingas, kad ją būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinamoji nors neprisipažino padariusi nusikaltimą. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ji nevykdė policijos pareigūno R. Š. teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, t.y. jos daromą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje kai ji siekė tikslo ir motyvo išreikšti nepasitenkinimą dėl žento G. P. sulaikymo. Ji vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sulaikymo metu, paguldžius T. B. ant žemės, siekdama išvengti administracinio sulaikymo už minėto nusižengimo padarymą, gulėdama ant nugaros, du kartus koja tyčia spyrė policijos pareigūnui R. Š. į pilvo sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis negalėjo teismui paaiškinti per kokį laiką jis jautė fizinį skausmą. Darytina išvada, kad tokie gulinčios kaltinamosios tik du suduoti spyrimai su koja galėjo buvo situaciniai ir nestiprūs. Kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu jau buvo 66 metų amžiaus, o nuosprendžio priėmimo metu ji yra 69 metų bei jos ūgis yra 152 cm, o svoris sudaro 44 kg. Taigi nukentėjusiojo aukštojo ūgio, gim. 1981 m., amžiaus ir kaltinamosios kūno bei amžiaus duomenys aiškiai skiriasi (t. 1, b.l. 101-102, t. 2, b.l. 112). Atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat įvertinus kaltinamosios asmenybę – neteista, administracine tvarka bausta, paskirtos baudos sumokėtos, legaliai nedirbanti, senatvės pensininkė, konstatuojama, kad nors T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, jos padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, todėl yra pagrindo taikant BK 37 straipsnio nuostatas atleisti ją už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 286 straisnyje nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių (t. 1, b.l. 101-112, t. 2, b.l. 112-113).

Dėl E. L. veiksmų

Nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima, nes BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija už tokį sveikatos sutrikdymą numato griežtesnę bausmę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. BK 286 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimą iki trejų metų, o BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija – iki penkerių. Todėl teismas konstatuoja, kad visi kaktininko nusikalstami veiksmai dėl šio įvykio (pasipriešinimo policijos pareigūnams) turi būti kvalifikuojami kaip idealioji BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų nusikaltimų sutaptis. Byloje teisinio pagrindo manyti, kad kaltinamojo veika-pasipriešinimas policijos pareigūnui, galėtų užtraukti tik administracinę atsakomybę, nėra.

Iš šioje byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams J. Z. ir R. Š., siekiant išsiaiškinti įvykio (dėl dujų papurškimo), dėl kurio jie atvyko, aplinkybes, E. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo konfliktiškas ir agresyvus, elgėsi iššaukiančiai, o bandant jį sulaikyti, jis, vengdamas administracinio sulaikymo, vartojo policijos pareigūnų (valstybės tarnautojų), (nukentėjusiųjų) atžvilgiu necenzūrinius žodžius, juos įžeidinėjo, bandė bėgti, elgėsi agresyviai, vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. griebė R. Š. už striukės, stumdė jį, o vyriausiajai patrulei J. Z. vedant jį link tarnybinio automobilio E. L. griebė pastarąją už kairės rankos nykščio ir jį suspaudė, tokiais aktyviais veiksmais E. L. priešinosi viešojo administravimo funkcijas atliekantiems Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1- os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajai patrulei J. Z. ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1- os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. Š.. Pasipriešinimas ir panaudotas fizinis smurtas pasireiškė tuo, kad jis nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimus elgtis tinkamai, savo elgesiu buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, griebė R. Š. už striukės, stumdė, pareigūnei J. Z. griebė už kairės rankos nykščio ir jį suspaudė bei taip padarė policijos pareigūnei J. Z. tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės plaštakos nykščio tolimojo pirštakaulio lūžiu.

Nors kaltinamasis E. L. savo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir nurodė, kad jis nesipriešino ir jokio smurto prieš policijos pareigūnus nevartojo, tačiau tai, kad E. L. į reikalavimą policijos pareigūnų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, nereagavo ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, o po to panaudojo smurtą, patvirtino nukentėjusieji R. Š., J. Z.. Jie nurodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. patruliuodami gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjo butą daužosi nepažįstamų asmenų grupė, triukšmaujama. Atvykus ir bendraujant su pranėšėja prie jų priėjo trys asmenys- E. L., A. J. ir G. P., kurie pradėjo elgtis agresyviai ir konfliktuoti su pranešėjo mama, keikėsi policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, o pareikalavus pastarojo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, šis į jų reikalavimus nereagavo ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pareikalavus asmens nueiti iki jų tarnybinio automobilio, E. L. atsisakė eiti, pradėjo agresyviai elgtis, griebė R. Š. už striukės, tampydamas už striukės pradėjo stumdyti. J. Z. kartu su R. Š. paėmė E. L. už abiejų rankų ir vedant link tarnybinio automobilio, E. L. bandė išvengti sulaikymo, bandė bėgti, o po to, jis prie tarnybinio automobilio griebė J. Z. už kairės rankos nykščio ir jį suspaudė. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje kurio teisėtumą pagrindė šį patikrinimą atlikusį tyrėja A. Ž. kuri teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja. Teismo manymu, nukentėjusieji kaip policijos pareigūnai turėjo teisinį pagridą sulaikyti kaltinamąjį, t.y. pieš jos valią jį įlaipinti į policijos automobilį ir atvežti į policijos komisariatą, nes pastarasis viešoje vietoje neblaivus vartojo necenzūrinius žodžius. Faktinė aplinkybė, kad kaltinamasis buvo neblaivus pagrįsta alkoholio matuoklio kvitu iš kurio nustatyta jo sunkus 1, 74 promilės girtumo laispnis (t. 1, b.l. 116). Kaltinamojo sulaikymo teisėtumą patvirtina Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimo skyriaus 2018-06-11 Nr. 10-IS3-78 tarnybinio patikrinimo išvada ir pridėti dokumentai, kurioje pažymėta, kad kaltinamajam už 2018-04-01 necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje buvo surašytas 2018-04-04 administracinio nusižengimo protokolas Nr. 57-ANR_P-397-2018 ir jam 2018-04-04 nutarimu Nr. 57-ANR_N-360-2018 buvo paskirta 30 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas įsiteisėjo (t. 2, b.l. 50-54). Liudytojas Ž. A. parvirtino, kad 2018 m. balandžio 1 d. su kolega V. Š. išgirdo, kad kolegoms reikia pagalbos. Kai atvyko į vietą, adresu Vilniaus r., Maišiagalos mst., Studentų g., jau keli asmenys buvo pasodinti į tarnybinius automobilius. Po to jis pamena, kad padėjo R. Š. ir J. Z. sulaikyti dar keletą asmenų, tarp kurių buvo kaip paaaiškėjo kaltinamoji kuri pastoviai keikėsi jų akivaizdoje, įžeidinėjo policininkus. Sėdintys tarnybiniame automobilyje E. L. spardosi kojomis, elgėsi neadekvačiai, už tai jis buvo paimtas už rankos, išimtas iš mašinos, paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Tai, kad nukentėjusioji J. Z., sužalojimų jai padarymo metu, jautė fizinį skausmą ir jai skaudėjo ranka po E. L. suspaudimo, patvirtino ir kito atvykusio policijos ekipažo pareigūnai liudytojai S. G. ir V. Š.. Nukentėjusioji apie jos sužalojimą nedelsiant pranešė 2018-04-02 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b.l. 21) ir telefoniniu pranešimu policijos vadovybei (t. 3, b.l. 43, 57, t. 4, b.l. 8). Nukentėjusios sužalojimo faktą patvirtina VŠĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ (toliau-VGPUL) medicinos dokumentai, liudytojo Ž. A. 2018-04-12 tarnybinis pranešimas, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. L., nukentėjusiojo ir VGPUL slaugytojos 2018-04-02 tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios 2018-04-27 paaiškinimas Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-04-05 Nr. G 1093/2018 (01) ir 2018-07-31 Nr. pG 2567/2018 (01) specialisto išvadomis konstatuojama, kad J. Z. nustatytas kairės plaštakos nykščio tolimojo pirštakaulio lūžis kurį jį patyrė 2018-04-01 galėdama jausti fizinį skausmą ir šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pirštakaulio lūžio nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 33-34, t. 3, b.l. 79-81, 86, 91-92, 95-105, t. 4, b.l. 8-11, 13).

Liudytojai A. J., G. P., K. S., E. K., E. B. ir I. L. teismo nagrinėjimo metu nedavė jokių parodymų dėl kaltinamojo kaltinime nurodytų veiksmų, todėl šių liudytojų parodymai nuosprendžiu taip pat nevertinami.

Liudytoja I. L. parodė, kad vienas pareigūnas, kuris griebė E. L., papurškė jam į akis, pagriovęs ant žemės su elektro šoku, uždėjo antrankius ir metė jį į automobilį, o nukentėjusiosios J. Z. ji nematė (t. 3, b.l. 23, 29-32). Liudytoja I. L. yra kaltinamojo motina. Iš jos parodymų suprantama, kad ji galimai nebuvo įvykio metu tuo laiku kai jos sūnus, kaltinamasis vartojo nukentėjusiųjų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, juos įžeidinėjo, bandė bėgti, elgėsi agresyviai, vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. griebė R. Š. už striukės, stumdė jį, o vyriausiajai patrulei J. Z. vedant jį link tarnybinio automobilio griebė pastarąją už kairės rankos nykščio ir jį suspaudė, ar ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir neparodė nuosprendžiu įrodytų faktinių aplinkybių.

Teismas, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad fizinio smurto panaudojimo policijos pareigūnės atžvilgiu aplinkybės yra nustatytos neginčytinai. Todėl konstatuotina, kad pasipriešinimas policijos pareigūnams, vykdant E. L. sulaikymą, buvo padarytas E. L. aktyviais veiksmais (grumtynėmis, spardymu) ir toks pasipriešinimas teisėtiems pareigūnams (nukentėjusiųjų) veiksmams sukėlė byloje nustatytus padarinius, t. y. policijos pareigūnės J. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Neabejotina, kad E. L. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, t. y., kad priešinasi tarnybines funkcijas atliekančiams policijos pareigūnams, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ištyrus byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas E. L. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams ir tyčia nesunkiai sutrikdžius sveikatą asmeniui dėl tarnybos pareigų vykdymo, pasitvirtino. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusios nesužalojo, priešingai, jis buvo policijos pareigūnų sužalotas, jo parodymai, kaip iš esmės prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, vertintini kritiškai, kaip E. L. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes E. L. veika atitinka BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų idealiosos sutapties nusikaltimų sudėties būtinuosius požymius.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam

Teismas sprendžia, kad visi ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė abu jam inkriminuotus nusikaltimus, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė du tyčinius idealios sutapties nusikaltimus, iš jų vieną apysunkį ir vieną nesunkų, savo kaltės dėl jų padarymo nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų sunkina tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir recidivistas (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnio sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydžius nustatant mažesnius nei sankcijų vidurkiai (BK 61 straipsnio 2 dalis). Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, taikant bausmių apėmimo būdą ir skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas E. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. (dvi paros), (t. 1, b.l. 114, 126).

Vertinant, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, būtina pažymėti, kad kaltinamasis teistas, nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, todėl yra nusikaltimų recydivas, nusikaltimų padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 169), ankščiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) bei iš jo parodymų registruojasi Užimtumo tarnyboje, 2011 m. jam buvovo diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas, priklausomybės ligų centro nesigydė, nesilankė, dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad galima tikėtis, jog bausmės tikslai E. L. atžvilgiu gali būti pasiekti jo realiai neizoliavus nuo visuomenės ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Dėl to jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nusikalstamo elgesio prevenciją, kaltinamajam skirtinos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos (t. 1, b.l. 128-178).

Civiliniai ieškiniai

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – komisariatas) 2019-01-29 pareiškė civilinį ieškinį dėl 7627,68 eurų žalos atlyginimo (2 t., b. l. 40-42). Nurodė, kad komisariato viršininkas 2018-08-10 įsakymu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, atsižvelgdamas į 2018-06-11 išvadą Nr. 10-IS3-78 bei 2018-07-31 specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 1780, nusprendė išmokėti J. Z. 8 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio (7627,68 Eur) kompensaciją dėl sužalojimo patirto 2018-04-01 tarnybos metu (2 t., b .l. 40-43).

Nukentėjusioji J. Z. pateikė 6300 euro neturtinės ir 400 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (2 t., b. l. 39) kuriame nurodė, kad dėl šio sužalojimo neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo nedarbinga, jos ranka buvo įmobilizuota gipse, su viena ranka buvo itin sudėtinga atlikti kasdienius buities darbus. Iki šiol yra išlikę liekamieji reiškiniai – teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad ranka skauda.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 157.17 euro civilinį ieškinį (1 t., b. l. 76-77) už nukentėjusiosios J. Z. gydymą.

Nukentėjusysis R. Š. pateikė 800 Eur civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl kaltinamosios T. B. tyčinių dviejų spyrių į pilvo sritį ir išteptos uniformos jis patyrė 200 eurų turtinė žala- nes jis turėjo pirkti vaistus bei valyti policijos uniformą. Po įvykio patyrė stresą, begalinį diskomfortą dėl pilvo srityje atsiradusių skausmų, todėl neturtinę žalą įvertina 600 Eur. Nors kaltinamoji T. B. ir atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuosprendžiu konstatuotina, kad ji padarė nusikalstamą veiką, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

Vidaus tarnybos statutas(toliau-Statutas) reglamentuoja pareigūnų sveikatos priežiūros ir su tuo susijusios socialinės garantijos, garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Statuto 50 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Statuto nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. gruodžio 5d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau-Sąlygos), o taip pat ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais. Policijos pareigūnai priskirti asmenims, kurių sveikata ir gyvybė nurodytų teisės aktų pagrindu draudžiama valstybės lėšomis.

Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5 -ojo būrio vyriausioji patrulė J. Z. buvo sužalota, atlikdama tarnybines pareigas, todėl jos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su didesniu pavojumi ir rizika.

Aukščiau minėtų sąlygų 17 punktas numato, kad sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį nustato Vidaus reikalų ministerijos Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau-CMEK). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles (toliau-Taisyklės). Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sveikatos sutrikdymo sunkumo laispsnį nustato CMEK vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus-pagal kitus dokumentus. CMEK nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys bei nustato sunkų, apysunkį arba lengvą sveikatos sutrikdymo laipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra. Lengviems sužeidimams priskiriami jeigu yra dantų lūžių, 1-2 dantų netekimas.

Šiuo konkrečiu atveju CMEK nustatė, kad J. Z. konstatuotas sveikatos sutrikdymas dėl 2018-04-01 jai padaryto kūno sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas, yra priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, ką patvirtina prie bylos medžiagos esanti atliktos specializuotosios medicininės ekspertizės 2018-07-31 išduota pažyma Nr. 1780 (2 t. b .l. 47).

Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnu išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ir kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 5.2 punkto nuostatas, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Tokiu būdu, Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2018-08-10 įsakymu Nr. 10-TE-1454, vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Aprašo 5.2 punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į 2018-06-11 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS3-78 rezultatus ir į 2018-07-31 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 1780, pripažino, kad policijos pareigūnė J. Z. sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdama tarnybines pareigas, todėl buvo nuspręsta jai išmokėti aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kas sudaro 7627,68 Eur sumą, kompensaciją.

Aukščiau minėtų sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo(regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-LR CK) nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (LR CK 6.245 straispnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų-nulius commodum capere de sua injuria propria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7- 496/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų tikslus ir paskirtį, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimų įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009). Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apskrities VPK, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam policijos pareigūnei J. Z. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina LR CK 6.290 straipsnis, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad, jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams.

Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis LR CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą-nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Nukentėjusio asmens patirtą žalą pagrindžia socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Pažymėtina ir tai, jog, taikant civilinę atsakomybę, galioja visiško žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad turi būti atlyginta asmenims padaryta visų rūšių žala. Tai konstatuota ir Konstitucinio Teismo 2012m. balandžio 18d. nutarime, kuriame išaiškinta, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai-piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. balandžio 06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2007; 2007m. spalio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2007). Visiško žalos atlyginimo principo laikomasi asmens sveikatos sužalojimo atveju, taip pat ir dėl apdraustojo nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu sveikatos sužalojimo.

Tokiu būdu Vilniaus apskrities VPK byloje pareikštas civilinis ieškinį tenkintinas pilnai LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1-2 dalimis, 6.283 straispnio 1 dalis ir 6.290 straipsnio pagrindu priteisiant iš kaltinamojo E. L. turtinės žalos 7627, 68 Eur jį įpareigojant sumokėti į esančioje AB SEB banke Vilniaus apskrities VPK sąskaitą-LT32 7044 0600 0118 8548 (t. 2, b.l. 40-72, t. 3, b.l. 75-115, 136).

Byloje buvo pareikštas ir paties nukentėjusiosios J. Z. civilinis ieškinys bendrai 6700 Eur sumai jai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, iš kurios padarytos turtinės žalos dalį 400 Eur sumoje ir 6300 Eur neturtinės žalos buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo E. L. (2 t., b .l. 39). Nukentėjusioji nurodė, kad buvo patirta turtinė žala, nes jai reikėjo pirkti vaistus, patyrė išlaidos gydymo ir reabilitacijos įstaigose, tačiau nepateikė teismui tokią žalą patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai buvo išmokama 100 procentų dydžio ligos pašalpa, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patvirtina, kad nukentėjusioji buvo gydoma valstybės lėšomis. Taigi pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą nėra. Pažymėtina tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga, ką apibrėžia ir LR CK 6.113 straipsnių nuostatos. Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (LR CK 6.254 straipsnio 2 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-496/2008). Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai J. Z. išmokėta 7627, 68 Eur piniginė kompensacija visiškai padengė pastarosios prašytos atlyginti jai dėl nusikaltimo padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydį, nukentėjusios civilinis atmestinas (t. 2, b.l. 44).

Dėl R. Š. 2019-02-22 ir 2019-09-24 civilinių ieškinių – teismas byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jis patyrė tik fizinius ir dvasinius išgyvenimus, nukentėjusysis nepateikė turtinę žalą patvirtinančius dokumentus (pirktų vaistų čekių, uniformos valymo įrodymų), protingas ir teisingas nukentėjusiam iš kaltinamosios T. B. kuri yra senatvės pensininkė, priteistinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 200 eurų. Kitoje dalyje jo ieškiniai atmestini (t. 2, b.l. 81, t. 3, b.l. 164-166).

Vilniaus teritorinė ligonių kasos 157.17 Eur civilinis ieškinys (1 t., b. l. 76-77) už nukentėjusiosios J. Z. gydymą patvirtintas dokumentais, todėl tinkintinas visiškai ir kaltinamasis įpareigotinas Valstybinei ligonių kasai sumokėti į banko AB „Swedbank“ sąskaitą LT21730001000248433 pagal mokėjimo paskirtį: žala PSDF už J. Z. gydymą (t. 2, b.l. 31,102).

Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina (t. 1, b.l. 127).

Kaltinamajai T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus – panaikintina (t. 1, b.l. 100).

Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu praneština Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ajam skyriui, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK įvykio tipą Nr. ROIK 0118000156750 dėl 2018-04-01 21.30 val. Vilniaus r, Maišiagalos sen., Studentų g. 11 dujų papurškimo pagal K. S. pareiškimą yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymiai (t. 1, b.l. 56, 64, 67, 121, 125, t. 3, b.l. 2, 5-7, 22-32, 51, 56, 118-121, t. 4, b.l. 6).

Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu praneština Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ajam skyriui, kad pagal 2018-04-02 VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ medicinos dokumentų išrašo /siuntimo/ LA 2018-42329/1040-V-2018-44609 bei šios ligoninės dokumentų, Vilniaus apskrities VPK 2018-04-02 12:05 į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo, 2019-09-10 kaltinamojo pateiktos spalvotos nuotraukos ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK įvykio tipo Nr. ROIK 0118000157042 duomenis yra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje požymiai (t. 3, b.l. 128-130, 135, 153-163, t. 4, b.l. 14).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- nukentėjusiojo R. Š. pateikta USB atmintinė su vaizdo garso įrašu, saugotina byloje šiam nukentėjusiajam grąžintina (t. 3, b.l. 138-141).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2 dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- 2018-04-01 padaryti vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio V1743 kaip kaltinamieji po jų sulaikymo buvo vežami į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK saugotini byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 3, b.l. 94, 138, 167, t. 4, b.l. 23, 25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-313 straipsniais,-

nusprendžia:

T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje mažareikšmiškumo.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. (E.) L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus numatytus BK 286 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalyje 10 punkte ir nuteisti:

-pagal BK 286 straipsnį- laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą - laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą galutinę bausmę E. (E.) L. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į galutinės bausmės laiką įskaityti E.(E.) L. išbūtą laikino sulaikymo laiką nuo 2018-04-01 iki 2018-04-03.

BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktų, 3 dalies pagrindais E. (E.) L.. paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti pareigas: per du mėnesius pradėti legaliai dirbti ar mokytis, arba įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, o per 2 (dvejų) metų laikotarpį-teisėtai pradėjus legaliai dirbti ar mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje nekeisti darbo ar mokslo vietos arba šioje tarnyboje registruotis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti E.(E.) L. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 75 straipsnio 2 dalies ir 84 straipsnio pagrindu E.(E.) L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- Vilniaus teritorinei ligonių kasai per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 157,17 Eur turtinę žalą ir jį įpareigoti Valstybinei ligonių kasai sumokėti 157,17 Eur į esančią banke AB „Swedbank“ sąskaitą LT21730001000248433 pagal mokėjimo paskirtį: žala PSDF už J. Z. gydymą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-269/2020 pareikštą Vilniaus apskrities VPK, kaip civilinio ieškovo, civilinį ieškinį dėl 7627,68 Eur turtinės žalos atlyginimo, kaip valstybės lėšomis policijos pareigūnei, nukentėjusiajai J. Z. išmokėtos piniginės kompensacijos dėl pastarosios sveikatos sutrikdymo, vykdant tarnybines pareigas, išieškojimo regreso tvarka tenkinti pilnai bei priteisti iš E.(E.) L. šio komisariato naudai šiai nukentėjusiajai išmokėtos šios žalos atlyginimui padengti ir jį įpareigoti 7627,68 Eur sumokėti į esančioje AB SEB banke Vilniaus apskrities VPK sąskaitą-LT32 7044 0600 0118 8548.

Nukentėjusiosios J. Z. civilinį ieškinį dėl 6700 eurų turtinės ir neturtinės žalos atmesti.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš E.(E.) L. 157,17 Eur žalos atlyginimą už nukentėjusiosios J. Z. gydymą ir jį įpareigoti Valstybinei ligonių kasai sumokėti 157,17 Eur į esančią banke AB „Swedbank“ sąskaitą LT21730001000248433 pagal mokėjimo paskirtį: žala PSDF už J. Z. gydymą.

Nukentėjusiojo R. Š. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. B. 200 (dvejų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje jo civilinius ieškinius atmesti.

E.(E.) L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ajam skyriui, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK įvykio tipo Nr. ROIK 0118000156750 duomenis yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymiai.

Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ajam skyriui, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK įvykio tipo Nr. ROIK 0118000157042 duomenis yra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje požymiai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- nukentėjusiojo R. Š. pateiktą USB atmintinę su vaizdo garso įrašu, saugomą byloje grąžinti šiam nukentėjusiajam.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2 dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- 2018-04-01 padarytus vaizdo įrašus iš policijos tarnybinio automobilio V1743 saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis