- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2SA-236-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01177-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- O. R.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, BUAB „Olegas ir sūnus“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. R. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, BUAB „Olegas ir sūnus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas O. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2011-01-19 vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/00048 priimtus patvarkymus AB SEB bankui, AB Citadele bankui, AB DnB NORD bankui aprašyti skolininko pinigines lėšas; įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų įkainoti areštuotą skolininko nekilnojamąjį turtą; įpareigoti antstolį panaikinti areštą nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija 32 275,51 Lt. Nurodė, kad antstolis vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009-03-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-3097-262/09, kuria teismas nutarė ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ reikalavimams užtikrinti taikyti pareiškėjo kaip solidaraus skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, neviršijant 32 275,51 Lt solidaraus reikalavimo. Nurodė, kad antstolis 2011-01-14 turto aprašu aprašė pareiškėjui priklausantį turtą. Areštuojant turtą antstolis jo neįkainojo. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjui priklausančio turto bendra vertė yra 104 462 Lt, todėl antstolis aprašė nekilnojamojo turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai padengti. Antstolis, nors nekilnojamojo turto yra pakankamai, 2011-01-19 patvarkymu pritaikė apribojimus ir pareiškėjo lėšoms, esančioms bankų sąskaitose. Aplinkybė, kad turtas įkeistas hipotekos kreditoriui, ar tai, kad turtui yra pritaikytas areštas, nėra pagrindas neįkainoti areštuojamo turto bei nesilaikyti teismo nutartyje nustatytos nutarties vykdymo tvarkos. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nėra išimčių, kuomet antstoliui leidžiama neįkainoti areštuojamo turto. Be to pagal Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 9 dalį daikto įkeitimas netrukdo daikto perleidimui, todėl antstolio argumentai dėl turto nelikvidumo yra nepagrįsti. Pareiškėjas turi pakankamai turto, todėl arešto nukreipimas į pareiškėjo lėšas nėra pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo O. R. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo 32 079,19 Lt sumai, antstolis pagal 2011-01-14 VĮ „Registrų centras“ duomenis nustatė, jog skolininkas turi nekilnojamojo turto, tačiau turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos kreditoriui, o garažui, esančiam (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi yra pritaikytas areštas. Iš vykdomojoje byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 87 865 Lt, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 7 875 Lt. Garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2010-04-26 turto apraše yra 4 000 Lt. Su šiomis turto vertėmis sutiko ir pareiškėjas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė neginčijo viešame registre ir 2010-04-26 turto apraše nurodytų turto verčių. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, 2011-01-14 patikrino viešo registro duomenis ir nustatė, kad skolininko nekilnojamasis turtas (išskyrus garažą, kurio vertė 4 000 Lt ir kuriam pritaikytas areštas, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-6520-821/2010) yra įkeistas hipotekos kreditoriui. Antstolis 2011-01-14 sudarė turto aprašą, kuriame nenurodė aprašyto turto verčių. Antstolis atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad į aprašą įtraukto turto vertė, nurodyta viešame registre, apraše nebuvo nurodyta, kadangi aprašyti turtą, kuris jau anksčiau yra įkeistas pareiškėjo kito kreditoriaus interesais, nėra tikslinga, nes priėmus civilinėje byloje Nr. L2-6520-821/2010 suinteresuotam asmeniui palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo realaus įvykdymo išieškant iš turto, kuris yra įkeistas (suvaržytas hipoteka), galimybė būtų iš esmės apribota (apsunkinta) arba visiškai neįmanoma. Areštavus vien tik įkeistą turtą nebūtų realiai užtikrintas ieškinys, kuriame pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes bet kuriuo atveju į sumą, gautą priverstinai realizavus tokį turtą, pirmumo teisę turėtų hipotekos kreditorius, o ne suinteresuotas asmuo. Tokį antstolio sprendimą patvirtina ir teismų formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad ieškinio užtikrinimas turi būti realus ir garantuoti, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas faktiškai galėtų būti įvykdytas. Areštavus tik hipoteka įkeistą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad ir kokia jo būtų vertė, palankaus teismo sprendimo įvykdymas besąlygiškai priklausytų nuo hipotekos kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Jeigu hipotekos kreditorius nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima (2010-07-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 2SA-127-275/2010). Teismas padarė išvadą, kad antstolis, skubos tvarka vykdydamas teismo nutartį, įvertinęs viešame registre esančią informaciją, jos pagrindu nustatęs, kad pagrindinė skolininkui priklausančio nekilnojamo turto dalis yra apsunkinta hipoteka, o kitas turtas - garažas yra areštuotas kitoje byloje, pagrįstai ir teisėtai priėmė 2011-01-19 patvarkymus dėl skolininko piniginių lėšų aprašymo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog antstolis turto apraše nenurodė kiekvieno aprašyto daikto vertės ir viso aprašyto turto vertės, savaime nedaro antstolio veiksmų neteisėtais ir nesudaro pagrindo panaikinti turto aprašą, nes, kaip minėta, antstoliui nustačius, kad pareiškėjui priklausantis nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka, sprendimo vykdymo užtikrinimas tampa negalimu arba priklausomu nuo hipotekos kreditoriaus valios. Todėl apsunkinto hipoteka turto vertės, kuri dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra svarbi, nenurodymas turto apraše laikytinas formaliu pažeidimu, dėl kurio naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą turto aprašą, kuris buvo atliktas vykdant teismo nutartį areštuoti turtą, nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš vykdomojoje byloje esančių skolininko atstovės raštų matyti, jog 2011-02-01 skolininkui antstolio procesiniai sprendimai, priimti vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo žinomi, tačiau iki skundo padavimo teismui dienos, t.y. 2011-03-07, antstoliui nebuvo pateiktas joks dokumentas, kurio remdamasis antstolis turėtų pagrindą abejoti vykdymo metu priimtų procesinių sprendimų pagrįstumu. Skundo nagrinėjimo teisme metu, antstoliui paaiškinus, kad turto vertė ir kiti apraše nurodyti duomenys padaryti pagal viešame registre esančius įrašus, pareiškėjo atstovei atsikertant argumentais, kad viešame registre nurodyto turto pilnai pakanka tam, kad pareiškėjas atsiskaitytų ir su hipotekos kreditoriumi ir suinteresuotu asmeniu, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, šiuo tikslu du kartus atidedant teismo posėdį. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui hipotekos kreditoriaus pažymas, iš kurių matyti, kad įsiskolinimas hipotekos kreditoriui yra 222 910,86 Lt. Taip pat pateikė UAB „Lituka“ 2006-01-10 preliminarią išvadą dėl turto vertės Nr. VR0-60108, iš kurios matyti, kad 2006 metų pradžioje, atsižvelgiant į turto vertę įtakojančius veiksnius bei rinkos konjunktūros sąlygas, gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 456 000 Lt. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atstovės pateiktoje išvadoje nurodyta, jog šis dokumentas tėra informacinio pobūdžio dokumentas, neatitinkantis vertinimo dokumentams keliamo turinio reikalavimų. Be to, per penkerius metus neabejotinai yra pasikeitę ir nekilnojamojo turto vertę įtakojantys veiksniai ir nekilnojamojo turto rinkos konjunktūros sąlygos, todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo atstovės pateikta Preliminaria išvada dėl turto vertės nagrinėjant šią bylą. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti antstolį įkainoti aprašytą turtą. Teismas įvertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog turto apraše nurodyto turto vertė yra kitokia nei nurodyta viešame registre, bei į tai, kad pareiškėjo skola hipotekos kreditoriui bylos nagrinėjimo metu yra 222 910,18 Lt. Nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad antstolis turto aprašė daugiau, negu turėjo aprašyti vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto taikymo – pati savaime yra turto arešto aktas, kurį antstolis tik vykdo aprašydamas turtą, todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti antstolį panaikinti areštą nekilnojamam turtui, kurio vertė viršija 32 275,51 Lt. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų, nėra pagrindo įpareigoti antstolį panaikinti skundžiamus 2011-01-19 patvarkymus aprašyti pinigines lėšas bei tenkinti pareiškėjo reikalavimus įpareigoti antstolį įkainoti areštuotą pareiškėjo nekilnojamąjį turtą bei panaikinti areštą, kurio vertė viršija 32 275,51 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas O. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-10 nutartį ir išspręsti klausimais esmės - skundą tenkinti. Nurodo, kad vertindamas, ar pagrįstai ir teisėtai antstolis priėmė 2011-01-19 patvarkymus dėl pareiškėjo piniginių lėšų aprašymo, teismas nepagrįstai sprendė, kad 2011-01-14 turto aprašu aprašyto pareiškėjo nekilnojamojo turto nepakanka hipotekos kreditoriaus AB DnB NORD bankas ir suinteresuoto asmens UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ reikalavimams visiškai patenkinti. Remiantis į bylą pateikta turto vertės nustatymo įkeitimui AB DnB NORD bankas tikslu turto vertintojo UAB „Lituka“ parengta preliminaria išvada dėl turto vertės, 2006-01-10 dienai hipoteka įkeistų žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė buvo 456 000 Lt (atitinkamai 175 000 Lt ir 281 000 Lt), o likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė - 320 000 Lt (atitinkamai 123 000 Lt ir 197 000 Lt). Teismas šia išvada nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad per penkerius metus neabejotinai yra pasikeitę nekilnojamojo turto vertę įtakojantys veiksniai ir nekilnojamojo turto rinkos konjunktūros sąlygos. Tačiau, vadovaudamasis nekilnojamojo turto registro išrašuose pateiktomis įkeisto nekilnojamojo turto vertėmis, teismas neatsižvelgė į tai, kad šios vertės yra nustatytos 1994-04-24 (žemės sklypo) bei 2000-11-22 (gyvenamojo namo), taigi dar anksčiau nei sudaryta preliminari išvada dėl turto vertės, kurios pagrįstumu teismas abejojo būtent vertindamas sudarymo laiką. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nekyla abejonių, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos per daugiau nei 10 metų keitėsi, todėl teismui nustačius, kad antstolis, nors 2011-01-14 turto apraše nenurodė, tačiau vadovavosi viešojo registro pateikiama turto verčių informacija, viešajame registre nurodytos 1994 m. ir 2000 m. kainos 2011-01-14 turto aprašo sudarymo metu negalėjo būti pagrįstai laikomos rinkos kainomis. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011): areštuodamas turtą antstolis pirmiausia, t.y. prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl turto vertės, turi nustatyti turto rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota rinkos vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną. Taigi, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismas taip pat neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovės išsakytus argumentus, kad remiantis 2006-01-24 Susitarimo Nr. 318-06 IV 13.1. punktu, paskolos sutartimi suteikiamo kredito suma neturi viršyti 73 proc. bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės, nustatytos banko nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo kredito likutis 2011-05-17 sudarė 222 910,86 Lt, ši sutarties sąlyga reiškia, kad 2011-05-17 dienai bankui įkeisto pareiškėjo nekilnojamojo turto rinkos vertė turėjo būti ne mažesnė kaip 305 357,34 Lt (305 357,34 x 0,73 = 222 910,86), nes kitu atveju (jei įkeisto turto vertė būtų mažesnė) likusi kredito suma viršytų 73 proc. įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas turi įvertinti, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra. Todėl paaiškėjus, kad antstolis nepagrįstai rinkos kainomis laikė prieš daugiau nei 10 metų buvusias kainas (t.y. netinkamai nustatė aprašomo turto rinkos kainą), o bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui pateikus informacijos, jog turto vertė yra objektyviai didesnė, nei nurodyta nekilnojamojo turto registro išrašuose, turėjo būti atsižvelgiama į vėlesnius, artimesnius rinkos kainai, t.y. 2006-01-10 preliminarioje išvadoje dėl turto vertės nurodytus, duomenis. Nors minėtoje išvadoje dėl turto vertės nurodyta, kad ji neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, ji patvirtina išvadą, kad aprašyto pareiškėjo nekilnojamojo turto rinkos kainos yra pasikeitę. Nepagrįsta teismo išvada, kad antstolis, nustatęs, jog pagrindinė pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra apsunkinta hipoteka, pagrįstai ir teisėtai priėmė 2011-01-19 patvarkymus dėl pareiškėjo piniginių lėšų aprašymo. Aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, savaime nedaro negalimu išieškojimo trečiosios eilės kreditoriui. Išieškojimas iš įkeisto turto, nors ir priklauso nuo hipotekos kreditoriaus valios, tačiau objektyviai yra galimas, nes nekilnojamasis turtas priklauso skolininkui nuosavybės teise, o daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 9 d.). Civilinio proceso kodekso 746 straipsnis nustato sąlygą, kurios reikia laikytis, kad būtų galima išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto: būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą. Tačiau, vertinant šio straipsnio nuostatas pagal bendruosius teisės principus, tai nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučiomis. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Tiek hipotekos kreditorius AB DnB NORD bankas, tiek suinteresuotas asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ yra pareiškėjo kreditoriai, todėl sprendžiant ginčą, būtina atsižvelgti į jų abiejų interesų apsaugą. Hipotekos kreditorius pirmumo teisę į sumą, gautą priverstinai realizavus įkeistą turtą, turi tik hipoteka užtikrinto reikalavimo ribose, todėl jo, kaip privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui. Todėl nepagrįsta ir teismo išvada, kad palankaus teismo sprendimas besąlygiškai priklausytų nuo hipotekos kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, kad ir kokia būtų įkeisto turto vertė. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2009-03-16 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nutarė tik nesant ar esant nepakankamai pareiškėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, o iš pateiktų teismui įrodymų matyti, kad pareiškėjo nekilnojamojo turto tiek rinkos, tiek likvidacinės vertės pakanka tiek hipotekos kreditoriaus (222 910,86 Lt), tiek išieškotojo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (32 275,51 Lt) reikalavimams visiškai patenkinti, nepaisant to, kad turtas yra įteistas hipoteka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2011-01-14 turto aprašu antstolis aprašė pareiškėjo nekilnojamojo turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai padengti, 2011-01-19 antstolio patvarkymai areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose bei turto aprašymas visa apimtimi, yra neteisėti, todėl naikintini. Kadangi antstolis netinkamai įkainojo aprašomą turtą, jis įpareigotinas tai padaryti Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Antstolis Vytautas Mitkus atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo O. R. atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje įvirtinta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Antstoliui areštuojant turtą siekiama optimaliai pateisinti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Vykdant aukščiau minėtą teismo nutartį, antstolis turto aprašu aprašė skolininkui priklausantį turtą, tačiau turto apraše pažymėjo, kad turtui taikoma hipoteka. Tuo pagrindu turto vertė nebuvo nustatyta, kadangi hipotekos kreditorius, kaip įkeisto turto turėtojas, turi privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius. Turtas yra apsunkintas hipotekos prievole. (Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-9-567/2011). Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad antstolis nepagrįstai rinkos kainomis laikė prieš daugiau nei 10 metų buvusias kainas (t.y. netinkamai nustatė aprašomo turto rinkos kainą), kadangi turto vertė apskritai nebuvo nustatyta, esant aukščiau išvardintos aplinkybėms. Antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikėsi Civilinio proceso kodekso nustatytos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkos, t.y. aprašė skolininkui priklausantį nekilnojamą turtą, o jo neužtekus - pinigines lėšas. Antstolis sudarė nekilnojamo turto aprašą, kuriame nenurodė aprašyto turto vertės, o pažymėjo, kad turtui registruota hipoteka, kaip pagrindą, kad hipotekos kreditoriaus, kaip įkeisto turto turėtojo, teisę į reikalavimo patenkinimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarką, yra pirmenybinė prieš kitus kreditorius. Antstolis pažymi, kad išieškotojas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ yra trečios eilės kreditorius. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdymo procese yra apsunkintas, kadangi vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 746 straipsniu yra reikalingas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Remiantis to paties straipsniu 3 dalimi, jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš įkeisto turto negalima. Civilinio proceso kodekso įtvirtinta absoliuti hipotekos kreditoriaus teisė pasirinkti ar leisti antstoliui vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos kreditoriui nedavus sutikimo dėl išieškojimo iš tokio turto, ir antstoliui, teismo sprendimu, panaikinus areštus piniginėms lėšoms, teismo sprendimas dėl piniginės skolos išieškojimo taptų sudėtingas ir neoperatyvus arba visai neįmanomas. Tai visiškai prieštarautų vykdymo procese galiojanties ekonomiškumo ir operatyvumo principams. Antstolis vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekia tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant skolininko interesų.
Suinteresuotas asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo O. R. atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2011-01-13 antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje gauta ir 2011-01-13 patvarkymu priimta suinteresuoto asmens UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje Nr. L2-3097-262/09.
Teismas pažymi, kad pati savaime teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar neužtikrina tinkamos (reikiamos) kreditoriaus pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumo. Antstolis, įvertinęs faktiškai susiklosčiusią situaciją, neperžengdamas 2009-03-16 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytų veiklos ribų - laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik realiai įvertinus skolininko turtinę padėtį, vadovaudamasi atitinkamomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis antstolio veiklą vykdymo procese, iš esmės tinkamai atliko laikinųjų apsaugos priemonių tikslus bei paskirtį - kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.) - atitinkančius vykdymo veiksmus.
Civilinio proceso kodekso 681 straipsnis numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-9-567/2011 nurodė, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos kreditoriaus, kaip įkeisto turto turėtojo, teisės į reikalavimo patenkinimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka, yra pirmenybinis prieš kitus kreditorius. Įstatymo leidėjas nurodo, jog hipoteka reglamentuojančios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui, kaip įkeisto turto turėtojui, privilegijuotą padėti prieš kitus kreditorius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad objektyviai nustatyti hipoteka įkeisto turto vertės, iš kurios trečios eilės kreditorius galėtų įgyvendinti savo reikalavimą, yra neįmanoma tol, kol skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su hipotekos kreditoriumi. Net įvertinus hipoteka įkeistą turtą, trečios eilės kreditorius UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ be hipotekos turėtojo sutikimo negalės įgyvendinti savo teisių ir išsiieškoti galimai priteistos skolos. Todėl darytina išvada, kad hipoteka įkeisto turto areštas neužtikrins kreditoriaus interesų.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad remiantis 2006-01-24 susitarimo Nr. 318-06 IV 13.1. punktu, paskolos sutartimi suteikiamo kredito suma neturi viršyti 73 proc. bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės, nustatytos banko nustatyta tvarka. Šiuo pagrindu pareiškėjas įrodinėja turto rinkos vertę, skaičiuodamas turto rinkos vertę priklausomai nuo kredito bankui likučio. Toks skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas ir objektyviai neatspindi realios turto rinkos vertės. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pateikti papildomus įrodymus, iš kurių būtų matyti turto rinkos vertė, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Pateikta preliminari vertintojo UAB „Lituka“ išvada dėl turto rinkos vertės neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, kas pažymėta ir pačioje išvadoje, todėl negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent pareiškėjas savo skundą motyvavo tuo, jog turto pakanka ir neturi būti taikomas sąskaitų areštas, šias aplinkybes jis ir turėjo įrodyti.
Išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su antstolio sprendimu susiklosčiusioje situacijoje areštuoti skolininko bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas. Priešingu atveju, t.y. areštavus tik hipoteka įkeistą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, jeigu kreditoriui būtų priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas besąlygiškai priklausytų nuo kreditorių valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Tuo atveju, jeigu hipotekos kreditoriai nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima (CPK 746 str. 3 d.). Teismas sprendžia, kad tokiomis faktinėmis aplinkybėmis antstolio pareigą vykdyti 2009-03-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtent tokiu būdu suponavo objektyvios priežastys ir tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių paskirties suvokimas – kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl pareiškėjo (skolininko) O. R. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus pareiškėjo (skolininko) atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (skolininko) į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš O. R. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.