Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini profesinėje mokykloje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. S. 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 02.08 val., būdamas viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios pateisinamos priežasties, neturėdamas jokio realaus pagrindo, sudavė ne mažiau du kartus, ikiteisminiu tyrimu nenustatytos rankos kumščiu ir spyrė koja nukentėjusiajam E. S. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, ko pasėkoje šis nukrito ant grindinio. Tokiais savo smurtiniais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą, medicinos ekspertams nustačius tokius jo sužalojimus: galimai muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, nosies kaulų, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos išorinio krašto lūžimus.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis pripažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. susitiko su draugais, t.y. su K. S., T. S., P., bet jo pavardės nežino ir K., tačiau ir jo pavardės jis nežino, pirmiausia buvo nuvykę pas draugus į namus, (duomenys neskelbtini) rajone, ten vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau labai mažai, girtas nebuvo. Tuomet su K., T., P. 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 00.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) centrą praleisti vakaro, t. y. buvo keliuose baruose, tačiau jau alkoholinių gėrimų centre nevartojo, jautėsi visiškai blaivūs. Apie 02.00 val. sugalvojo eiti link (duomenys neskelbtini) pilies, nuo „(duomenys neskelbtini)“ bažnyčios. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Eidami su draugais gan garsiai diskutavo, kalbėjosi, tačiau draugiška forma, tuomet išgirdo, kad kažkoks jam nepažįstamas asmuo juos pradėjo tildyti, matėsi, kad jis yra gan stiprokai neblaivus. Tuo metu jie apsižodžiavo ir kai konfliktas ties tuo nesibaigė, arba jis, arba jis priėjo vienas prie kito, tačiau, kuris padarė šį žingsnį negali atsakyti, kadangi jau neatsimena. Kai atsirado šalia vienas kito, toliau tęsėsi žodinis konfliktas. Kokiais žodžiais konfliktavo atsakyti negali, kadangi neatsimena, tačiau prisimena tiek, kad jis pradėjo įžeidinėti jo mamą ir tėtį, nors, kaip minėjo, jis to asmens nepažįsta ir matė jį pirmą kartą. Jis pradėjo jį įžeidinėti taip pat. Po ko jam nepažįstamas asmuo jį pastūmė 2 kartus, jis pastūmė jį atgal, ir tada jis pastūmė jį dar kartą. Jis tuo metu supyko ir trenkė jam vieną kartą į veido sritį iš savo dešinės rankos kumščio. Po smūgio asmuo iškarto nukrito ant grindinio ir prarado sąmonę, bent jau kiek jis matė, po savo fizinių veiksmų su ranka, kai šis nukrito ant grindinio jis dar jam spyrė dešine koja į viršutinę kūno dalį, ne į galvos sritį. Po to jo draugai jam sakė eiti iš įvykio vietos, todėl jie pasišalino. Apart jo paties, kiti jo draugai fizinių veiksmų prieš tą vyriškį nenaudojo, smurtavo tik jis vienas. Aplink, jei gerai prisimena, žmonių nebuvo, buvo šiek tiek toliau, tačiau jie prie jų nepribėgo, niekas nieko neskyrė ir nešukavo. Įmonės tuo metu nedirbo, turtas taip pat sugadintas nebuvo. Konfliktas po šitų veiksmų užsibaigė jam iš įvykio vietos išėjus. Daugiau apie įvykusias aplinkybes nieko negali pasakyti, kadangi pasakė viską, ką prisimena. Su nusikalstama veika pilnai sutinka, labai gailisi, žalą atlyginti norėtų, tačiau dalimis, kadangi yra nedirbantis ir savo asmeninių pajamų jis neturi, ypač tokios didelės sumos. Dalimis žalą atlygintų. Daugiau šiuo metu papildymų neturi (1 t., b. l. 171-174).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš valandą iki įvykio jis gėrė degtinę. Su draugais P., K., T. ir K. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) alėja be tikslo. Ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pilies. Susitiko su nukentėjusiuoju E. ir jie vienas kitą užkliudė. Jis E. nepažįsta. Jie su E. pasikalbėjo, apsižodžiavo, apsistumdė. Pirmą pastūmė E., tada kaltinamasis pastūmė E.. Paskui kaltinamasis vieną kartą smogė dešine ranka E. į veido, nosies, sritį. E. nukrito ant nugaros, bet nebuvo praradęs sąmonės. Tada kaltinamasis spyrė E. su dešine koja į peties, veido sritį. Kaltinamojo teigimu tuo metu du jo draugai stovėjo šalia kaltinamojo ir žiūrėjo. Vienas draugas tuo metu bendravo su užsieniečiais. E. gulėjo be sąmonės prie Hesburger restorano (duomenys neskelbtini). O kaltinamasis su draugais pasišalino iš įvykio vietos perėję per gatvę ties (duomenys neskelbtini) pilimi. Kaltinamasis pripažino, kad suprato, jog smūgiuoti kitam žmogui į veido sritį pavojinga. Jis teigė, kad nežino kodėl taip darė. Kaltinamojo teigimu, jis savo smūgiais turbūt norėjo sužaloti E., neapgalvojo, pamena, kad jis paminėjo kažką apie jo tėvus ir tiesiog. Kaltinamojo teigimu, dabar savo veiksmus jis vertina labai blogai. Kaltinamasis pripažino, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Liudytoja K. B.parodė, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 02.00 val., ji su savo draugais E. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. Š. gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim, (duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) ėjo nuo (duomenys neskelbtini) aikštės link (duomenys neskelbtini). Praėjo pirmąją požeminę perėją, kuri yra įrengta (duomenys neskelbtini). Tik praėjus požeminę perėja ji su savo draugais pastebėjo 6 vaikinukų grupę, kurie ėjo prieš juos, lyg kažką aiškindami, komentuodami apie juos. Iš jų komentavimo atrodė, kad jie norėjo atkreipti jų dėmesį. Kadangi ji su savo draugais nieko neatsakė minėtų 6 vaikinų kompanijai ir nusprendė juos apsilenkti ir toliau tęsti savo kelionę link (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikinų kompanija neatrodė ypač maloni, nuolat šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius ir akivaizdžiai buvo matyti, kad vaikinai yra neblaivus, jie vis atsisukdavo pažiūrėti, kur jie yra, kadangi jie ėjo už jų. Ties (duomenys neskelbtini), netoliese esančios kavinės ,,Caffeine“ jie prasilenkė su nepažįstamu vyriškiu, kuris ėjo kryptimi (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) aikštės. Nepažįstamo vyriškio ji jokių duomenų nežino, nes matė pirmą kartą, įsidėmėjo tik tiek, kad jis yra su tamsiais, banguotais plaukais, vilkėjo pilkos spalvos megztiniu, buvo su akiniais, kurie yra skirti regėjimui. Nepažįstamą vaikiną apsilenkė už jų ėjusi 6 vaikinų kompanija, kurie be jokios priežasties apsisuko ir iš niekur užpuolė nepažįstamą vyriškį su akiniais. Prie nepažįstamo vyriškio su akiniais pribėgo trys vaikinai iš minėtos grupės, jį apsupo ir vienas iš jų, kuris buvo apie 1,67 m. ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių garbanotų plaukų, su tamsios spalvos treningais pradėjo mušti nepažįstamą vyriškį, kuris buvo su akiniais. Šviesių garbanotų plaukų vaikinas tyčia, nematė kaip, 3 kartus iš kumščio, kurios rankos negali nurodyti, nes nematė, trenkė nepažįstamam vyriškiui į veido sritį, dėl ko nepažįstamas vyriškis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Šviesių plaukų, garbanotas vaikinas, kai nepažįstamas vyriškis su akiniais nukrito po jo smūgių ir toliau demonstravo savo fizinę jėgą iš kojų spardydamas į nepažįstamą vyriškį su akiniais. Nepažįstamas vyriškis po gautų smūgių suklupo, pradėjo nesiorientuoti aplinkoje ir aplink jį buvo labai daug kraujo, kiek matė kraujas bėgo iš nosies. Gali patvirtinti, kad nepažįstamą asmenį mušė šviesių plaukų vyriškis, kiti du vaikinai tiesiog buvo apsupę nepažįstamą vyriškį, o kiti likę trys nepažįstami vaikinai iš grupės, šiek tiek stovėjo toliau, tačiau nieko nedarė. Po šio įvykio minėta kompanija pradėjo šalintis iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio jie su draugais iš kart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Nori papildyti, kad minėta 6 asmenų grupė buvo apie 16-17 metų amžiaus, visi buvo su sportinio stiliaus treningais, tamsios spalvos. Kažkokių ypatingų, charakterizuojančių duomenų negali nurodyti, nes nepastebėjo, gali nurodyti tik tiek, kad įsidėmėjo tik vieną, kuris buvo šviesių garbanotų plaukų, kuris ir sumušė nepažįstamą vyriškį su akiniais. Daugiau aplinkybių turinčių reikšmės tyrimui neturi ką pateikti (1 t., b. l. 40-42).

Liudytojas J. S.parodė, kad nakties metu apie 2 val., kartu su draugais E. B., K. Š., R. Š., ir dviem merginom, su kuriomis tą vakarą susipažino pirmą kartą, buvo (duomenys neskelbtini) miesto centre, netoli (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvės požemine perėja. Einant link (duomenys neskelbtini) al., jis ir jo draugų kompanija prasilenkė su trijų jaunuolių kompanija, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, vienas iš jų savo rankose laikė alkoholinį gėrimą, jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, panašu jog tą vakarą jie ieškojo prie ko prisikabinti ir pradėti konfliktą. Jiems prasilenkus, agresyvių jaunuolių kompanija buvo už jų, o prieš jį ir jo draugų kompanija nuo Laisvės al. krypties pasirodė vaikinas, kuris ėjo link požeminės perėjos. Minėtam vaikinui priėjus prieš tai minėtą agresyviai nusiteikusių jaunuolių kompaniją, kurie jam yra nepažįstami, pastebėjo kaip tarp minėtų asmenų ir vaikino, kuris ėjo nuo (duomenys neskelbtini) al., prasidėjo konfliktas. Konflikto metu vienas iš agresyviai nusiteikusių jaunuolių pradėjo prieš minėtą vaikiną naudoti fizinę jėgą bei rankomis smūgiuoti jam į veido sritį, ko pasekoje vaikinas nukrito ant žemės į šalia buvusią prekybinę palapinę. Vaikinui nukritus minėti jaunuoliai pradėjo jį spardyti, tačiau ar visi jie vaikiną spardė tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Pamatęs kas vyksta, pradėjo bėgti link nukentėjusio vaikino norėdamas jam padėti, kai pakeliui link jo prasilenkė su jau minėta jaunuolių kompanija, kurie po vaikino sužalojimo pasišalino link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pr. gatvių sankryžos. Pribėgęs prie nukentėjusio vaikino patraukė jį iš palapinės ir pastebėjęs jog vaikinas yra stipriai sumuštas iškvietė į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Po pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoja į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, šiems paaiškino esamą situaciją ir pateikė savo anketinius duomenis. Nori paminėti, kad jaunuolis, kuris naudojo fizinį smurtą buvo žemo ūgio, šviesių plaukų, kaip atrodė kiti su juo buvę jaunuoliai, pasakyti negali, nes neatsimena. Pagal asmens foto nuotrauką galbūt galėtų už įvykį atsakingą jaunuolį atpažinti. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (1 t., b. l. 45-48).

Liudytojas T. S.parodė, kad gyvena asmens duomenyse nurodytu adresu. Su G. S. buvo draugai, tačiau jau šiuo metu nebendrauja, kadangi suprato, kad vienas kitam daro blogą įtaką, kadangi susitikę dažniausiai prikrečia visokių nesąmonių, todėl šiuo metu jų keliai yra išsiskyrę, kartu laiko nebeleidžia ir nebendrauja. Su K. S. taip pat buvo draugai, tačiau pagal priimtą teismo sprendimą jam su juo bendrauti negalima, todėl šiuo metu ir su juo nepalaiko jokio ryšio. 2024 m. rugsėjo 21 d. atsimena, kad dar bendravo su minėtais vaikinais ir kartu leido laiką (duomenys neskelbtini) mieste, t.y. centre. Apie 02.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, su tais 2 draugais ir dar vienu vaikinu, kuris vardu P., tačiau jis jam nepažįstamas, kadangi tą vakarą matėsi pirmą kartą, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo momentu eidami pamatė Indų tautybės asmenis, todėl jis su jais pradėjo draugiškai kalbėti anglų kalba, tą kalbėjimą tęsė ir toliau ėjo su Indų tautybės asmenimis besišnekučiuodamas ir nepajuto, kaip jo draugai sustojo. Taip besikalbėdamas apsidairė, kad šalia nėra jo draugų ir išgirdo, kaip jo draugas G. šaukia kitiems draugams „bėgam“. Tuo metu pamatė, kad visi jo draugai atbėga link jo, todėl pasileido bėgti kartu su jais, dar atsisukęs į juos pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje gulintį kitą vaikiną, tačiau iš karto nesuprato, kas atsitiko. Kai nubėgo į nuošalesnę vietą draugų paklausė, kas nutiko, kodėl jie bėga. Tuomet jam draugai papasakojo, kad einant link (duomenys neskelbtini) jie pamatė kažkokį pažįstamą, tačiau jis jo nežino, todėl negali įvardinti jo duomenų. Jie pradėjo šnekėtis, o pokalbio metu tas nukentėjusysis pasakė kažką negražaus ant G. mamos, ko pasekoje G. labai supyko ir trenkė tam vaikinui. Kiek jam pasakojo, G. trenkė tik vieną kartą, nei P., nei K. nieko nedarė. Jis be abejo nieko nedarė taip pat, kadangi jo ten net nebuvo, jis tuo metu kalbėjo su (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis. Pačio konflikto ir smūgio taip pat nematė, todėl detalizuoti negali. Pasakė tik tiek, kiek jam pasakojo G. ir K.. Tą naktį policija jų nerado, todėl išvyko namo. Daugiau papildymų apie šį įvykį pateikti negali, kadangi, kaip minėjo, konflikto jis nematė (1 t., b. l. 51-54).

Specialiuoju liudytoju apklaustas K. S.parodė, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. jis ėjo su savo draugų kompanija (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Kartu su juo ėjo ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir dar vienas draugas vardu P., tačiau asmens daugiau jokių kontaktinių duomenų nežino, nes jie susipažino tą patį vakarą. Kur tiksliai ėjo pasakyti negali, nes nežino, ėjo tiesiog pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) miestą. Apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis pamatė, kad priešais, link jų ateina jo pažįstamas E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Matė, kad jo pažįstamas E. S. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Tada po kelių akimirkų tarp E. S. ir G. S. kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje jis pamatė, kad G. S. sudavė ranka E. S. į veido sritį. Žino, kad E. buvo suduota keli smūgiai rankomis bei vieną kartą spyris koja. Taip pat nori paminėti, kad E. S. mušė tik vienas asmuo, tai yra G. S.. Matė kaip E. S. nugriuvo ant žemės. Ar E. buvo praradęs sąmonę, pasakyti negali, nes nematė. Jis pats E. S. nesudavė nei vieno smūgio, taip pat net nebuvo jo palietęs rankomis. Po viso įvykio jis pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando. Policijos jis nekvietė taip pat ir GMP jo žiniomis niekas nekvietė. Po minėto įvykio jis važiavo tiesiai namo. Daugiau apie minėtą įvyki pasakyti negali nes nežino (1 t., b. l. 60-63).

2024 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. S. nustatyta galimai muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva nosies srityje, nosies kaulų, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos išorinio krašto lūžimai. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje, duomenys neprieštarauja, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024 m. rugsėjo 21 d. Išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti griūvant. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 67-71).

2025 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad J. S. (liudytojas) pareiškė, kad atpažįsta nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, kaip asmenį, kuris 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie požeminės pėsčiųjų perėjos, sumušė jam nepažįstamą vaikiną. Asmenį atpažįsta pagal veido formą, plaukų liniją, bendrus veido bruožus (1 t., b. l. 72-74).

2024 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Apžiūroje dalyvavo liudytojas J. S.. Protokole nurodoma, kad DVD diske yra 3 vaizdo įrašai. Pirmasis apžiūrimas 2024-09-21 nakties vaizdo įrašas, laikotarpiu nuo 01 val. 55 min., iki 02 val. 15 min., esantis DVD+R laikmenoje „Omega“, pavadinimu „13 Požem.p.p. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje _20240921_015500“, vaizdo įrašo trukmė 00:20:00 val., prasideda matant spalvotą vaizdo įrašą be garso. Stebint vaizdo įrašą, vaizdo kameros objektyve yra matoma požeminė perėja esanti adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Apžiūrint vaizdo įrašą yra matoma kaip įvairūs asmenys vaikšto pro požemine perėją, 00:07:43 val., vaizdo kameros objektyve pasirodo keturi asmenys, vyras Nr. 1, tamsių vidutinio ilgio plaukų, vilkintis juodos spalvos džemperį, juodos spalvos šortus, juodas kojines ir juodos spalvos sportbačius, ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kupinę, vyras Nr. 2, tamsios spalvos plaukų trumpais apkirptais šonais, vilkintis juodos ir pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu, juodus šortus, baltas kojines ir pilkos spalvos sportbačius, vyras Nr. 3, tamsios spalvos plaukų trumpais apkirptais šonais, vilkintis juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes, baltos spalvos „Nike“ sportbačius, ir ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kuprinę, bei vyras Nr. 4, tamsios spalvos plauk trumpais apkirptais šonais, vilkintis šviesiai rudos spalvos džemperį su gaubtuvu, šviesiai melsvos spalvos džinsus, ir šviesios spalvos sportbačius, kurie eina link (duomenys neskelbtini) gatvės išėjimo. Minėti asmenys prasilenkdami su dvejomis merginomis sustoja, panašu jog merginas pakalbina, ir iš požeminės perėjos galiausiai išeina. Apžiūrint šį vaizdo įrašą su ikiteisminiame tyrime registruotu liudytoju J. S., liudytojas nurodė, kad vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 yra asmenys atsakingi už nukentėjusiojo E. S. patirtus sužalojimus. Liudytojas taipogi nurodė, kad vyras Nr. 4 muštynių metu buvo tik stebėtojas. Daugiau tyrimui reikšmingų asmenų ar objektų vaizdo įraše nepastebėta. Antrasis apžiūrimas 2024-09-21 nakties vaizdo įrašas, laikotarpiu nuo 01 val. 55 min., iki 02 val. 15 min., esantis DVD+R laikmenoje „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimu „Export_20240921_0155000“, vaizdo įrašo trukmė 00:20:00 val., prasideda matant spalvotą vaizdo įrašą, be garso. Stebint vaizdo įrašą yra matoma (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje esanti požeminė perėja, tiksliau jos išėjimas/įėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Apžiūrint vaizdo įrašą yra matoma kaip įvairūs asmenys, asmenų grupelės vaikšto (duomenys neskelbtini) gatve, į/iš požeminės perėjos, o virš požeminės perėjos yra matomi pravažiuojantys automobiliai. Aprašyti visų matomų asmenų bruožus nėra tikslinga, kadangi ne visi asmenys yra susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 00:07:30 val., vaizdo įrašo objektyve, iš požeminės perėjos pasirodo išeinantys keturi asmenys, vyras Nr. 1, tamsių vidutinio ilgio plaukų, vilkintis juodos spalvos džemperį, juodos spalvos šortus, juodas kojines ir juodos spalvos sportbačius, ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kupinę, vyras Nr. 2, tamsios spalvos plaukų trumpais apkirptais šonais, vilkintis juodos ir pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu, juodus šortus, baltas kojines ir pilkos spalvos sportbačius, vyras Nr. 3, tamsios spalvos plaukų trumpais apkirptais šonais, vilkintis juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes, baltos spalvos „Nike“ sportbačius, ir ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kuprinę, bei vyras Nr. 4, tamsios spalvos plauk trumpais apkirptais šonais, vilkintis šviesiai rudos spalvos džemperį su gaubtuvu, šviesiai melsvos spalvos džinsus, ir šviesios spalvos sportbačius, kurie iš požeminės perėjos išeina į (duomenys neskelbtini) gatvę. Minėtai grupelei asmenų išėjus iš požeminės perėjos šie sustoja prie šalia esančio šiukšlių konteinerio, prie kurio kaip matosi iš vaizdo kameros įrašo asmenys rankomis, bei kojomis numušinėja ant konteinerio pastatytus butelius. Šiek tiek laiko pastovėję vietoje minėti asmenys 00:08:45 val., pajuda toliau (duomenys neskelbtini) al. link, iš kur daugiau asmenų dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nesimato. Daugiau tyrimui reikšmingų asmenų ar objektų vaizdo įraše nepastebėta. Trečiasis apžiūrimas 2024-09-21 nakties vaizdo įrašas, laikotarpiu nuo 01 val. 55 min., iki 02 val. 15 min., esantis DVD+R laikmenoje „Omega“, pavadinimu „Export_20240921_015500“, vaizdo įrašo trukmė 00:20:00 val., prasideda matant spalvotą vaizdo įrašą, be garso. Stebint vaizdo įrašą yra matoma (duomenys neskelbtini), kurios vaizdo kameros objektyvas yra atsuktas į (duomenys neskelbtini) pusę. Apžiūrint vaizdo įrašą yra matoma kaip įvairūs asmenys, asmenų grupelės vaikšto, po (duomenys neskelbtini). Minėtų asmenų bruožus aprašyti nėra tikslinga, kadangi asmenys su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bei padaryta nusikalstama veika neturi nieko bendro. Apžiūrėjus visą pateiktą vaizdo įrašą, ankščiau nurodytu keturi asmenys galimai susiję su nusikalstamos veikos padarymu nebuvo pastebėti. Daugiau tyrimui reikšmingų asmenų ar objektų vaizdo įraše nepastebėta (1 t., b. l. 78-82).???

2024 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskr. VPK RV tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 02.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, kuris apibūdintas, kaip apie 1,70 ūgio, apie 16-17 metų amžiaus, šviesiaplaukis, vidutinio ilgio plaukų, kuris vilkėjo juodos spalvos sportinius drabužius viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, įžūliais veiksmais, sutrikdė viešąją tvarką, t. y. rankomis bei kojomis sumušė pil. E. S., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į LSMU KK SPS apžiūrai. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įtariamasis nenustatytas (1 t., b. l. 14-16).

2024 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matoma akmenimis grįsta gatvė. Kairėje ir dešinėje gatvės pusėse matomi pastatyti prekybiniai kioskeliai. Ties adresu (duomenys neskelbtini), matomas prekybinis kioskelis, kuris apsuktas juodos spalvos plėvele. Iš gatvės pusės, prie minėto kioskelio, matoma raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo, kurios viduje matomas raudonos spalvos medicininis bintas. Prie adreso (duomenys neskelbtini), matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Atlikus įvykio vietos apžiūrą tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 17-18).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnyje numatyta baudžiamojo atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas G. S. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltę pagal pareikštą kaltinimą visiškai pripažino, teigė, kad susitikęs su nukentėjusiuoju E. pasikalbėjo, apsižodžiavo, apsistumdė. Pirmą pastūmė E., tada kaltinamasis pastūmė E.. Paskui kaltinamasis vieną kartą smogė dešine ranka E. į veido, nosies, sritį. E. nukrito ant nugaros, bet nebuvo praradęs sąmonės. Tada kaltinamasis spyrė E. su dešine koja į peties, veido sritį.

Nors nukentėjusysis teigė, kad paties įvykio neprisimena dėl išgerto alkoholio, tačiau be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai.

Liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti K. B. ir J. S. tiesiogiai matė kaip vienas jaunuolis rankomis smūgiavo nepažįstamam vyrui į veido sritį, o kai šis nukrito ant žemės pradėjo jį spardyti (1t., b. l. 40-42, 45-48). Liudytojas J. S. kaltinamąjį atpažino iš nuotraukos pagal veido formą, plaukų liniją, bendrus veido bruožus (1t., 72-74). Taip pat liudytojas J. S. kaltinamąjį atpažino vaizdo įrašuose, kaip asmenį dalyvavusį sužalojant nukentėjusįjį. J. S. pranešė apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 22).

Liudytoju apklaustas K. S. patvirtino, kad matė kaip G. S. sudavė ranka E. S. į veidos sritį. E. buvo suduota keli smūgiai rankomis ir vienas spyris koja (1 t., b. l. 60-63).

Liudytojas T. S. įvykio metu bendravo su užsieniečiais, paties įvykio nematė, tačiau parodė, jog draugai po įvykio jam papasakojo, jog G. trenkė nepažįstamam vaikinui, kurį liudytojas matė gulintį, prieš kartu su draugais pabėgant iš įvykio vietos.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 02.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, kuris apibūdintas, kaip apie 1,70 ūgio, apie 16-17 metų amžiaus, šviesiaplaukis, vidutinio ilgio plaukų, kuris vilkėjo juodos spalvos sportinius drabužius rankomis bei kojomis sumušė pil. E. S., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į LSMU KK SPS apžiūrai (1t., b. l. 14-15).

Nukentėjusiajam kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą – patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2024 m. gruodžio 12 d. pateikta specialisto išvada Nr. G 2686/2024 (02) (1t., b. l. 67-71), kad E. S. nustatyta galimai muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva nosies srityje, nosies kaulų, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos išorinio krašto lūžimai. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje, duomenys neprieštarauja, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024 m. rugsėjo 21 d. Išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti griūvant. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad suprato, jog smūgiuoti kitam žmogui į veido sritį pavojinga. Jis teigė, kad nežino, kodėl taip darė. Kaltinamojo teigimu, jis savo smūgiais turbūt norėjo sužaloti E., neapgalvojo, pamena, kad jis paminėjo kažką apie jo tėvus. Kaltinamojo teigimu, dabar savo veiksmus jis vertina labai blogai. Kaltinamasis pripažino, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. S. suvokė savo veikos pavojingą pobūdį (kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą) ir norėjo tokių padarinių (sužaloti nukentėjusįjį E. S.), t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 02.08 val., būdamas viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios pateisinamos priežasties, neturėdamas jokio realaus pagrindo, sudavė ne mažiau du kartus, ikiteisminiu tyrimu nenustatytos rankos kumščiu ir spyrė koja nukentėjusiajam E. S. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, ko pasėkoje šis nukrito ant grindinio. Tokiais savo smurtiniais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą, medicinos ekspertams nustačius tokius jo sužalojimus: galimai muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, nosies kaulų, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos išorinio krašto lūžimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas.

Prokuroras teisiamajame posėdyje G. S. siūlė skirti švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą 8 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 iki 6 val., bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis siūlomai bausmės rūšiai ir jos dydžiui neprieštaravo.

Kaltinamasis G. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 161, 162). Kaltinamasis G. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė ir nesigydė (1 t., b. l. 158), į Priklausomybių ligų centro Kauno filialą nesikreipė (1 t., b. l. 160). G. S. nedirba, mokosi profesinėje mokykloje, turi gyvenamąją vietą, nevedęs. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis rašytine bylos medžiaga ir kaltinamojo parodymais duotais teismo posėdyje, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo G. S. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis anksčiau neteistas, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. G. S. skirtina 1 metų laisvės bausmė su intensyvia priežiūra įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu – iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

V. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas.

VSDFV Kauno skyrius pareiškė ieškinį (2t., b. l. 12-14), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 179,55 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro nukentėjusiajam E. S. priskaičiuota ligos išmoka.

Kauno teritorinė ligonių kasa, kuri procese buvo pakeista jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa (2 t., b. l. 43), pareiškė ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo priteisti 584,02 Eur, kurią sudaro išmokos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (1t., 94-95).

Nukentėjusysis E. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį (1t., b. l. 33) prašydamas iš kaltinamojo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 turtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad nors ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys buvo nepasirašytas, bet jis išreiškia jo valią siekti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (žr. teisiamojo posėdžio protokolą, 2t., 47-53). Be to, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patikslino ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį, sumažindamas prašomą priteisti turtinės žalos sumą iki 360 Eur ir nekeisdamas neturtinės žalos sumos 3000 Eur (2t., 47-53).

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad pripažįsta visus civilinius ieškinius. Šiuo metu jis nedirba. Neįsivaizduoja, iš kokių lėšų atlygintų žalą, jei teismas tenkintų civilinį ieškinį. Patvirtino, kad Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Sodros civilinį ieškinį pripažįsta. Sutinka su civiliniuose ieškiniuose nurodytomis sumomis, visų trijų ieškinių. Teigė, kad pagal šiuos civilinius ieškinius, iki teismo proceso, jis visai nėra atlyginęs žalos (2t., 47-53).

Civiliniai ieškovai VSDFV Kauno skyrius ir Valstybinė ligonių kasa pateikė ieškinių reikalavimus pagrindžiančius duomenis, leidžiančius identifikuoti turtinės žalos dydį ir pagrindą. Kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, savo kaltės neneigė, pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį. G. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Dėl to, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, VSDFV Kauno skyrius išmokėjo nukentėjusiajam E. S. priskaičiuotą ligos išmoką, o Kauno teritorinė ligonių kasa išmokėjo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad VSDFV Kauno skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti, iki bylos nagrinėjimo nebuvo atlyginti, todėl tenkintini visiškai.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – CK) 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-1214/2024 nurodyta, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

Kaip matyti nukentėjusiojo E. S. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (3000 Eur) viršija formuojamoje teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių vidurkį (nuo 1000 Eur iki 4000 Eur).

Nukentėjusysis tiek turinės, tiek neturtinės žalos dydį įrodinėjo išimtinai savo parodymais. Jis nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, skaičiavimų, pagrindžiančių prašomą priteisti žalą ir jos dydžius.

Šioje byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir paties įvykio visiškai neprisimena. Atliekant ikiteisminį tyrimą byloje nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,2 neblaivumo laipsnis (1t., b. l. 141).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad jis atsipeikėjo palatoje ir nesuprato, ką ten veikia, iš pradžių nieko neskaudėjo, todėl tiesiog išėjo iš ligoninės. Po kurio laiko sulaukė skambučių iš policijos, mamos sakė „kur tu eini tau lūžusi kaukolė, nosis“. Tada jį susirado ir sugrąžino į ligoninę, paaiškino kas įvyko. Ligoninėje nukentėjusysis buvo apie 2 savaites, paskui jam einant buvo sunku kvėpuoti, galėjo kvėpuoti tik per pusę nosies. Nukentėjusysis teigė, kad neturtinės žalos atlyginimo jis prašo dėl sveikatai padarytų sužalojimų. Teigė, kad patyrė skausmą, negalėjo savaitę, kiek gulėjo ligoninėje, prakvėpuoti, tik su viena nosies šnerve galėjo kvėpuoti. Nukentėjusysis teigė, kad dėl sužalojimo jis prarado darbą, nes negalėjo dirbti ir paskui jo nebepriėmė. Nukentėjusiojo teigimu, jis neturtinę žalą pagrinde kildina iš lūžusios nosies ir kaukolės. Turtinės žalos atlyginimą grindžia sulūžusiais akiniais, iškruvintais drabužiais, negalėjimu dirbti, kai buvo ligoninėje. Akinių stikliukų nereikėtų keisti, bet pažeistas rėmelis. Akinių rėmelis kainavo apie 200 eurų. Akiniai visiškai sulaužyti nebuvo, bet buvo kreivas rėmelis. Rėmelis buvo įlinkės, bet nukentėjusysis atlenkė jį atgal. Turtinė žalą sudaro akiniai, džinsai purvini buvo. Nukentėjusiojo teigimu, jis kraujo baloje gulėjo, todėl drabužius išmetė, vis tiek daug kraujo buvo. Nukentėjusysis teigė, kad rūbai kainavo pigiai, nepasakys tikslios sumos, bet apie 60 eurų. Galutinė turtinės žalos suma būtų 360 eurų.

Įvertinus nukentėjusiojo parodymus ir rašytinę bylos medžiagą, teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu, kai kaltinamasis, įvykus konfliktui, tyčia be jokios pateisinamos priežasties, neturėdamas jokio realaus pagrindo, sudavė ne mažiau du kartus, ikiteisminiu tyrimu nenustatytos rankos kumščiu ir spyrė koja nukentėjusiajam E. S. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, ko pasėkoje šis nukrito ant grindinio, dėl to nukentėjusysis, atsibudęs ligoninėje ir kurį laiką, kol vyko gydymas, jautė fizinį skausmą, ir nepatogumus (negalėjo laisvai kvėpuoti dėl sužalotos nosies). Nekyla abejonių ir dėl to, kad neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus nukentėjusysis jautė po įvykio, kadangi dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto teko aiškintis su policijos pareigūnais, kokius veiksmus atlikti siekiant užfiksuoti jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, sužalojimas buvo padarytas veido srityje, t. y. aiškiai matomoje kūno vietoje. Vertintina ir tai, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas keliais (ne mažiau 2) trauminiais poveikiais, smūgiuojant į gyvybei pavojingą veido sritį. Be fizinio skausmo ir kraujosrūvos matomoje vietoje, nukentėjusiajam nustatyti nosies kaulų, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos išorinio krašto lūžimai.

Vis tik atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 2,2 promilių neblaivumas) ir įvykio aplinkybių neprisimena. Remiantis paties nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad dėl alkoholio poveikio atsibudus ligoninėje jam iš pradžių nieko neskaudėjo, todėl jis tiesiog išėjo iš ligoninės. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai neteisėti kaltinamojo veiksmai nesukėlė. Nukentėjusiajam nenustatyti nepataisomi liekamieji reiškiniai, jis taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl prieš jį panaudoto smurto iki šiol patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, ribojančius (varžančius) jo bendravimo galimybes, darbinę veiklą ar įtakojančius įprastą gyvenimo būdą.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be kita ko, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti – 3 000 Eur – yra neproporcinga jo patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdžiui ir trukmei, todėl mažintina, be kita ko, atsižvelgus į teismų praktiką, įvertinus kaltinamojo elgesį procese, jo turtinę padėtį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiajam priteisiama 1800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. S. ieškinio reikalavimas dėl 360 Eur turtinės žalos atlyginimo, laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Remiantis E. S. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nustatyta, kad jam buvo sugadinti akiniai ir išpurvinti drabužiai. Akinių rėmeliai kainavo apie 200 Eur, o drabužiai apie 60 Eur. Likusi turtinės žalos suma (100 Eur), nukentėjusiojo teigimu, susidarė dėl to, kad jis gulėdamas ligoninėje negalėjo dirbti apie 2 savaites. Šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtina Kauno teritorinės liginių kasos ir VSDFV Kauno skyriaus pateikti duomenys, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo gulėjo ligoninėje ir buvo gydomas, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. spalio 24 d. jis buvo laikinai nedarbingas, o laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. spalio 23 d. jam buvo mokama ligos pašalpa. Nors kaip matyti iš VSDFV Kauno skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo mokama ligos išmoka, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą ilgesnį laikotarpį mokama ligos išmoka nepadengia viso darbo užmokesčio dydžio, kurį nukentėjusysis būtų gavęs, jei nebūtų patyręs sužalojimo. Ir nors nukentėjusysis nepateikė teismui rašytinių įrodymų ir skaičiavimų, kurie pagrįstų jo teiginius, teismas vertina, kad jo nurodytas 100 Eur turtinės žalos dydis susidaręs dėl negalėjimo dirbti, atsižvelgiant į bylos duomenis apie jo nedarbingumo laikotarpį, į tai, kad ieškinio reikalavimų ir jų dydžio kaltinamasis neginčijo, laikytinas pagrįstu, todėl priteistinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo patikslintas ieškinio reikalavimas dėl 360 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 113 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1, 3 dalimis paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu G. S. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu G. S. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. S. priteisti civilinio ieškovo naudai 179,55 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 55 ct) turtinės žalos atlyginimo

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. S. priteisti civilinio ieškovo naudai 584,02 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 02 ct) turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. S. priteisti nukentėjusiojo naudai 1800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD kompaktinį diską su vaizdo įrašais - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Išaiškinti G. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.