Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-08-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1566-861/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-22
Bylos Nr.
e2S-1566-861/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07144-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1566-861/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07144-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1.; 2.3.4.4.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11930-466/2024 nagrinėjamas ieškovės E. B. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui A. M. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma pakeisti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku O. A. M. (O. A. M.), nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-48436-930/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2286-1019/2019.

Žemesnės instancijos teismas

2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką:

2.1. Abu tėvai turės lygias teises ir pareigas bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, gerbia vienas kito priimtus sprendimus sūnaus atžvilgiu;

2.2. Vaikas pagal savo norus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur šie gyvena. Tėvas, kuris leidžia laiką su vaiku, įsipareigoja užtikrinti kitam tėvui galimybę bendrauti su vaiku ryšio priemonių pagalba: telefonu ar/ir internetu trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 18:00 val. iki 18.30 val., atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus ir kitą užimtumą;

2.3. A. M. su sūnumi turi teisę bendrauti lyginėmis mėnesio savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio) tokia tvarka: E. B. pristato sūnų į A. M. gyvenamąją vietą nelyginės savaitės penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. arba kitu šalių iš anksto susitartu laiku. Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). E. B. prieš perduodama sūnų A. M. turi prieš 10-15 min. informuoti apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoti jau atvykus (SMS žinute). Analogiškai, E. B. su sūnumi bendrauja nelyginėmis mėnesio savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio) tokia tvarka: A. M. pristato sūnų į E. B. gyvenamąją vietą nelyginės savaitės penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. arba kitu šalių iš anksto susitartu laiku. Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). A. M. prieš perduodamas sūnų E. B. turi prieš 10-15 min. informuoti apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoti jau atvykus (SMS žinute). Tuo atveju jei A. M. ar E. B. negali pasimatyti su vaiku nustatytu laiku, šalys privalo apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatyto susitikimo, informuoti viena kitą (SMS žinute arba el. paštu), toks laikas nėra kompensuojamas;

2.4. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko per metų šventes šalys su sūnumi bendrauja tokia tvarka: tėvas A. M. poriniais metais su sūnumi bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) nuo 10 val. ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val. bei neporiniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 19 val. Jei nurodytas laikas yra per E. B. bendravimo savaitę, perdavimas vykdomas analogiška tvarka, kuri nurodyta 3 p., o būtent A. M. atvyksta 10 val. – 11 val. į E. B. gyvenamąją vietą. A. M. prieš atvykdamas pasiimti sūnaus, prieš 10-15 min. informuoja E. B. apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoja jau atvykus (SMS žinute). Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (t. y. prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). A. M. grąžina sūnų E. B. nuo 13 val. iki 14 val. Grąžinimas analogiška tvarka kaip ir įvyko perdavimas (t. y. informavimas SMS žinute prieš atvykstant ir atvykus, perdavimas neutralioje aplinkoje);

2.5. Motina E. B. poriniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 19 val. bei neporiniais metais su sūnumi bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) nuo 11 val. ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val. Jei nurodytas laikas yra per A. M. bendravimo savaitę, perdavimas vykdomas analogiška tvarka, kuri nurodyta 3 p., E. B. atvyksta 10 val. – 11 val. į A. M. gyvenamąją vietą. E. B. prieš atvykdama pasiimti sūnaus, prieš 10-15 min. informuoja A. M. apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoja jau atvykus (SMS žinute). Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). E. B. grąžina sūnų A. M. nuo 13 val. iki 14 val. Grąžinimas analogiška tvarka kaip ir įvyko perdavimas (t. y. informavimas SMS žinute prieš atvykstant ir atvykus, perdavimas neutralioje aplinkoje);

2.6. Tėvas A. M. su sūnumi bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. nuo 11 val. ir sausio 1 d. iki 19 val.), kai jie švenčiami iš neporinių metų į porinius metus. Jei nurodytas laikas yra per E. B. bendravimo savaitę, perdavimas vykdomas analogiška tvarka, kuri nurodyta 3 p., o būtent A. M. atvyksta 10 val. – 11 val. į E. B. gyvenamąją vietą. A. M. prieš atvykdama pasiimti sūnaus, prieš 10-15 min. informuoja E. B. apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoja jau atvykus (SMS žinute). Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (t. y. prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). A. M. grąžina sūnų E. B. nuo 18 val. iki 19 val. Grąžinimas analogiška tvarka kaip ir įvyko perdavimas (t. y. informavimas SMS žinute prieš atvykstant ir atvykus, perdavimas neutralioje aplinkoje);

2.7. Motina E. B. su sūnumi bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. nuo 11 val. ir sausio 1 d. iki 19 val.), kai jie švenčiami iš porinių metų į neporinius metus. Jei nurodytas laikas yra per A. M. bendravimo savaitę, perdavimas vykdomas analogiška tvarka, kuri nurodyta 3 p., E. B. atvyksta 10 val. – 11 val. į A. M. gyvenamąją vietą. E. B. prieš atvykdama pasiimti sūnaus, prieš 10-15 min. informuoja A. M. apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoja jau atvykus (SMS žinute). Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). E. B. grąžina sūnų A. M. nuo 18 val. iki 19 val. Grąžinimas analogiška tvarka kaip ir įvyko perdavimas (t. y. informavimas SMS žinute prieš atvykstant ir atvykus, perdavimas neutralioje aplinkoje);

2.8. Tėvas A. M. poriniais metais su sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val., neporiniais metais su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val. Jei nurodytas laikas yra per E. B. bendravimo savaitę, perdavimas vykdomas analogiška tvarka, kuri nurodyta 3 p., o būtent A. M. atvyksta 10 val. – 11 val. į E. B. gyvenamąją vietą. A. M. prieš atvykdamas pasiimti sūnaus, prieš 10-15 min. informuoja E. B. apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoja jau atvykus (SMS žinute). Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (t. y. prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). A. M. grąžina sūnų E. B. nuo 18 val. iki 19 val. Grąžinimas analogiška tvarka kaip ir įvyko perdavimas (t. y. informavimas SMS žinute prieš atvykstant ir atvykus, perdavimas neutralioje aplinkoje);

2.9. Motina E. B. poriniais metais su sūnumi bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val., neporiniais metais sūnumi bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val. Jei nurodytas laikas yra per A. M. bendravimo savaitę, perdavimas vykdomas analogiška tvarka, kuri nurodyta 3 p., E. B. atvyksta 10 val. – 11 val. į A. M. gyvenamąją vietą. E. B. prieš atvykdama pasiimti sūnaus, prieš 10-15 min. informuoja A. M. apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoja jau atvykus (SMS žinute). Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). E. B. grąžina sūnų A. M. nuo 18 val. iki 19 val. Grąžinimas analogiška tvarka kaip ir įvyko perdavimas (t. y. informavimas SMS žinute prieš atvykstant ir atvykus, perdavimas neutralioje aplinkoje);

2.10. Nepaisant šios bendravimo tvarkos 3 punkte (šios nutarties 2.3. punkte) nustatyto grafiko, tėvas A. M. turi teisę jo pageidavimu bendrauti su sūnumi ir kartu praleisti: neporiniais metais visų Šventųjų dieną (t. y. lapkričio 1 d.); kiekvienais metais savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) ir jo mamos; kiekvienais metais savo mamos ir vaiko močiutės G. G. gimtadienį - (duomenys neskelbtini); kiekvienais metais tėvo dieną (pirmą birželio mėn. sekmadienį);

2.11. Jei šios bendravimo tvarkos 5 punkte (šios nutarties 2.4. – 2.9. punktai) nurodytos dienos yra per E. B. ir vaiko bendravimo savaitę, ir A. M. nori pasinaudoti šios bendravimo tvarkos 5 punkte nurodyta teise, A. M. apie tai turi pranešti E. B. ne vėliau nei prieš 2 kalendorines dienas iki šios bendravimo tvarkos 5 punkte nurodytos šventės. A. M. šios bendravimo tvarkos 5 punkte numatytos šventės dieną atvyksta 10 val. – 11 val. į E. B. gyvenamąją vietą. A. M. prieš atvykdamas pasiimti sūnaus, prieš 10-15 min. informuoja E. B. apie planuojamą atvykimą (SMS žinute), taip pat pakartotinai informuoja jau atvykus (SMS žinute). Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (t. y. prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). A. M. grąžina sūnų E. B. tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. Grąžinimas analogiška tvarka kaip ir įvyko perdavimas (t. y. informavimas SMS žinute prieš atvykstant ir atvykus, perdavimas neutralioje aplinkoje);

2.12. Nepaisant šios bendravimo tvarkos 3 punkte (šios nutarties 2.3. punkte) nustatyto grafiko, motina turi teisę jos pageidavimu bendrauti su sūnumi ir kartu praleisti: poriniais metais visų Šventųjų dieną (t. y. lapkričio 1 d.); kiekvienais metais savo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini); kiekvienais metais savo mamos ir vaiko močiutės D. B. gimtadienį - (duomenys neskelbtini); kiekvienais metais motinos dieną (pirmą gegužės mėn. sekmadienį).

2.13. Jei šios bendravimo tvarkos 7 punkte (šios nutarties 2.12. punkte) nurodytos dienos yra per A. M. ir vaiko bendravimo savaitę, ir E. B. nori pasinaudoti šios bendravimo tvarkos 7 punkte nurodyta teise, E. B. apie tai turi pranešti A. M. ne vėliau nei prieš 2 kalendorines dienas iki šios bendravimo tvarkos 7 punkte nurodytos šventės. E. B. šios bendravimo tvarkos 5 punkte numatytos šventės dieną atvyksta 10 val. – 11 val. į A. M. gyvenamąją vietą. E. B. prieš atvykdama pasiimti sūnaus, prieš 10-15 min. informuoja A. M. apie planuojamą atvykimą, taip pat pakartotinai informuoja jau atvykus. Vaikas perduodamas neutralioje aplinkoje: lauke ar laiptinėje (prie įėjimo / išėjimo į lauką, durų). E. B. grąžina sūnų A. M. tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. Grąžinimas analogiška tvarka kaip ir įvyko perdavimas (t. y. informavimas prieš atvykstant ir atvykus, perdavimas neutralioje aplinkoje);

2.14. Abu tėvai turi teisę 3 kartus per kalendorinius metus su vaiku praleisti savo atostogas. Nepertraukiamų atostogų laikotarpis nustatomas šalių bendru susitarimu, tačiau jis negali būti trumpesnis negu 7 dienos ir ilgesnis negu 14 dienų, visais atvejais priklausomai nuo ugdymo įstaigoje numatytų atostogų ar nedarbo dienų. Apie planuojamas atostogas su vaiku Šalys informuoja viena kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki planuojamų atostogų pradžios. Informavimas vyksta pranešant raštu (t. y. elektroninio pašto adresu ar trumpąja SMS žinute). Detalizuojant, vaiko atostogos per kalendorinius metus su vienu iš tėvų gali būti priklausomai nuo ugdymo įstaigoje numatytų atostogų sekančiais laikotarpiais (atsižvelgiant į tai, kad ugdymo įstaigoje numatytos atostogos gali būti keičiamos, toliau nurodomi laiko intervalai, kuriais tokios atostogos vyksta): nuo sausio 1 iki sausio 31 d.; nuo vasario 1 iki vasario 28/29 d.; nuo balandžio 1 iki gegužės 30 d.; vasaros laikotarpiu (nuo mokslo metų pabaigos iki rugpjūčio 31 dienos imtinai) atostogos galimos vieną kartą su A. M. ir vieną kartą su E. B.; nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.;

2.15. Kadangi šalys gali rezervuoti atostogų laiką per 4, 5 ir 7 punktuose (šios nutarties 2.3. 2.4. – 2.9., 2.12. punktuose) numatytas šventes, prioritetas suteikiamas sekančia tvarka: šioje bendravimo tvarkoje aptartam bendravimui per Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas teikiamas prioritetas, dėl ko kito iš tėvų atostogos su vaiku per Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas nėra galimos;

2.16. Visoms kitoms šventinėms dienoms prioritetas nėra suteikiamas, kas reiškia, kad atostogos per šios bendravimo tvarkos 5 ir 7 punktuose (2.4. – 2.9., 2.12. punktuose) numatytas šventes yra galimos, jei šalys apie tokias atostogas pranešė ne vėliau nei prieš 30 dienų ir nurodytos šventės sutampa su ugdymo įstaigoje numatytomis atostogomis;

2.17. A. M. ir E. B. be vienas kito rašytinio sutikimo negali išvežti vaiko nuolatiniam gyvenimui į užsienio šalį. Šalims yra žinoma, jog teisės aktų nustatyta tvarka vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinio sutikimo nereikia. Tuo atveju, jei pasikeistų teisinis reglamentavimas ar kokios nors valstybės, į kurią ketinama vykti teisės aktai numatytų, jog vienas iš tėvų laikinai vykstantis su vaiku į užsienį turi gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, Šalis, kurios sutikimas reikalingas vaiko laikinam išvykimui į kitą valstybę įsipareigoja tokį sutikimą duoti/pasirašyti be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau nei per 3 kalendorines dienas nuo kitos šalies prašymo pateikimo. Jei kita šalis nepagrįstai delsia spręsti sutikimo davimo klausimą (t. y. neduoda aiškaus sutikimo ir neišreiškia aiškaus nesutikimo), kita šalis praėjus 3 kalendorinėms dienoms įgyja teisę reikalauti sumokėti baudą dėl tokio neveikimo, bauda lygi 100 Eur už kiekvieną nepagrįstai delsiamą dieną dėl sutikimo ar nesutikimo išdavimo.

2.18. Vaiko pasas ir asmens tapatybės kortelė turi būti E. B. žinioje. Jei A. M. yra reikalinga sūnaus asmens tapatybės kortelė ar pasas, A. M. apie tai turi iš anksto informuoti E. B., o panaudojus nedelsiant (t. y. artimiausiu metu perduodant vaiką E. B.) grąžinti dokumentus;

2.19. Tėvai turi užtikrinti visus būtinus daiktus reikalingus vaikui leidžiant laiką kartu tą savaitę, kurią vaikas būna su vienu iš tėvų;

2.20. Susirgus vaikui, šalys privalo apie tai informuoti per 24 val. viena kitą el. paštu ar trumpąja SMS žinute. Jei susirgęs vaikas yra netransportabilus, tai pasilieka pas tą tėvą, pas kurį būnant susirgo, iki tol, kol vaikas bus transportabilus;

2.21. Šalys bendru sutarimu sprendžia dėl vaiko šeimos gydytojo, psichologo, terapeuto ar kito gydytojo, kuris medicinos paslaugas teiktų periodiškai ar nuolatos, šalims nesusitarus, tokį sprendimą priima E. B., kadangi su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta;

2.22. Šalys bendru sutarimu sprendžia dėl vaiko ugdymo įstaigos bei korepetitorių, šalims nesusitarus, tokį sprendimą priima E. B., kadangi su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta;

2.23. Šalys bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau dėl tokio nukrypimo abi šalys turi sutikti raštu (el. paštu, SMS žinute ar kita nuotolinio bendravimo priemone);

2.24. Šios bendravimo tvarkos vykdymo priežiūra paskiriama Vilniaus arkivyskupijos Carito padaliniui – mediacijos centrui „In pace“, kuriam suteikiamos teisės užtikrinti geriausius vaiko interesus. Jei bent viena iš šalių išreiškia norą dėl vaiko perdavimo tvarkos, vaikas yra perduodamas kitai šaliai išimtinai tik mediacijos centre „In pace“, perdavimas vykdomas pagal mediacijos centro „In pace“ nurodytą laiką ir sąlygas. Perdavimas mediacijos centre „In pace“ nevykdomas ir galioja šioje tvarkoje aukščiau numatyta perdavimo tvarka tik jei abi šalys su tuo sutinka. Mediacijos centras „In pace“ atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus gali nustatyti ir kitas šalims privalomas sąlygas / reikalavimus nepriklausomai nuo šioje tvarkoje numatytų nuostatų, kurias šalys turi vykdyti. Mediacijos centro „In pace“ sąskaitą apmoka abi šalys lygiomis dalimis;

2.25. Bet kuris iš tėvų šioje tvarkoje neaptartus klausimus vaikų auklėjimo procese privalo spręsti geranoriškai, derindami savo ir vaiko interesus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. M. atsiliepime nesutiko su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodė, kad šalių teisiniai santykiai dėl bendravimo su vaiku jau yra sureguliuoti dviem procesiniais teismo sprendimais – Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje e2YT-48436-930/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2286-1019/2019. Teigė, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia išankstinio teismo sprendimo patenkinimo. Pavyzdžiui, siekia laikinųjų apsaugos priemonių, kurios suteiktų jai teisę vienašališkai nuspręsti dėl sūnaus gydytojo, dėl ugdymo įstaigos ir korepetitorių, nurodydama, kad šalims nepasiekus sutarimo ji turėtų išimtinę teisę viena priimti sprendimus šiais klausimais. Atsakovas nesutiko, kad laikino bendravimo tvarkos vykdymo priežiūra būtų paskirta Vilniaus arkivyskupijos Carito padaliniui – mediacijos centrui „In pace“. Atsakovo teigimu, ieškovė siekia, jog faktiškai vaiko perdavimas vyktų mediacijos centre, nes tam pakaktų jos vienasmeniško kreipimosi į šį centrą, o vaiko perdavimas šiame centre pagal ieškovės reikalavimą būtų nevykdomas tik tokiu atveju, jei abi šalys sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Atsakovas nesutiko, kad už paslaugas mokėtų mediacijos centrui kartu su ieškove lygiomis dalimis.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kur iš esmės nurodė, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės vaiko geriausiems interesams neprieštarauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina tikslo, kad net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium, vaiko bendravimas būtų užtikrinamas proporcingai su kiekvienu iš tėvų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo tokią detalią bendravimo tvarką, dėl kurios tinkamumo būtų galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju, anot teismo, esant vaiko tėvų itin konfliktiniams santykiams, nustatymas tokios detalios bendravimo tvarkos, galėtų dar labiau pagilinti tėvų konfliktinius santykius.

7. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė siekia, jog mediacijos centre „In pace“ būtų keičiama teismo patvirtinta bendravimo tvarka, tačiau šiuo metu dėl to nėra atsakovo sutikimo. Teismas nurodė, kad tik esant abiejų tėvų sutikimui ir sutarimui šiuo klausimu, galėtų nustatyti, jog iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo laikina tėvų bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti vykdoma mediacijos centre dalyvaujant centro specialistams.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Tarnyba nurodė, jog laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas vaiko interesams neprieštarauja, tačiau specialistei psichologei apklausant vaiką, jis nenurodė ypatingų skirtumų bendraujant su mama ar tėčiu, kas leidžia teigti, jog nusistovėjusi bendravimo tvarka vaikui yra priimtina, jis prie jos yra pripratęs. Teismas konstatavo, kad tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai neatitiktų nepilnamečio vaiko geriausių interesų, dėl sudėtingos laikinos bendravimo tvarkos padidėtų vaiko tėvų konfliktų dažnumas, dėl ko kiltų dar didesnė grėsmė vaiko psichologinei ir emocinei gerovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė E. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra aiškiai apibrėžta paėmimo ir grąžinimo konkretus laikas dėl gimtadienių su seneliais, valandos ne nurodytos. Nurodo, kad pavyzdžiui, atsakovas 2023 m. spalio 24 d. el. laišku pareiškė, kad pasiims vaiką per ieškovės ir vaiko bendravimo savaitę minėti močiutės G. G. gimtadienio, numatant, kad grąžins ieškovei vaiką (duomenys neskelbtini) 19 val.; kadangi tai buvo darbo diena, ir vaikas turi pareigą ruošti namų darbus, ieškovei grąžinimo laikas netiko, kas vėl šalis vedė į pakartotinį konfliktą. Teigia, kad ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra aiškiai apibrėžta žiemos atostogos, vaiko asmens dokumento (paso ir asmens tapatybės kortelės) perdavimo klausimas kelionių ar esant kitam poreikiui atvejais. Nurodo, kad atsakovas neinformuoja ieškovės iš anksto apie vaikui atliekamus skiepus ar kitas procedūras, dėl ko iš anksto nederinant tokios procedūros jau gali būti atliktos ieškovės iniciatyva. Nurodo, kad atsakovas be perstojo skambinėja vaikui, kuomet vaikas būna su ieškove. Atsakovo dažnas vaiko dėmesio atitraukimas ir siekis kontroliuoti vaiką jam duodant konkrečias komandas, kurios dažnu atveju nukreiptos prieš ieškovę taip pat pažeidžia vaiko psichiką, sąlygoja šalių konfliktus. Tuo tarpu atsakovas vaiko telefone yra užblokavęs ieškovę, kad ieškovė negalėtų tiesiogiai paskambinti vaikui jam esant pas atsakovą.

9.2. Teismas neįsigilino į šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką ir ieškinyje siūlomą tvarką, kadangi abi tvarkos yra identiškos, ieškovės nurodyta bendravimo tvarka yra detalizuota. Anot apeliantės, vien tai, kad ties kiekvienu veiksmu (šventės, atostogos, vaiko apsikeitimas skirtingomis savaitėmis) nurodomi tie patys sakiniai (pranešimas prieš perdavimą, perdavimo tvarka, laikas ir kita) pačios tvarkos nedaro sudėtinga. Akcentuoja, jog bet kuriuo atveju, iš ieškovės pateiktų įrodymų, teismas, identifikavęs, kad esama bendravimo tvarka kelia nuolatinius konfliktus turi pareigą būti aktyvus ir savo iniciatyva pakoreguoti esamos tvarkos nuostatas jas tikslinant.

9.3. Kartu su ieškiniu pateikti priedai patvirtina ir identifikuoja įvykusias situacijas kuomet atsakovas pavertė vaiką aktyviu konflikto dalyviu, taip pat dėl vaiko nervinių priepuolių ir isterijų kūrimo, skatinimo ir palaikymo, vaiko nuteikinėjimo prieš ieškovę ir kita. Apeliantė laikosi pozicijos, kad siekiant apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jų saugumą ribojant atsakovo veiksmus įtraukiant vaiką į tiesioginius konfliktus, būtina nustatyti atsakovui aiškias ir suprantamas bei nekeliančias interpretacijų bendravimo tvarkos ir elgesio taisykles, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas.

9.4. Atsakovas jau yra išreiškęs sutikimą mediacijos centrui „In Pace“ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, tarpininkavimo paslaugos kurį laiką buvo teikiamos šalims. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra įvertinta aktuali teismų praktika dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024, kur šalių sutikimas dėl nėra būtina sąlyga nustatyti vaiko perdavimą mediacijos centre. Teismas nutartimi gali įpareigoti šalis sudaryti sutartį su mediacijos centru, o šiuo atveju tokia sutartis ieškovė ir atsakovo jau yra sudaryta.

Šalies argumentai

9.5. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nebuvo išsamiai susipažinęs su Tarnybos išvada, kurioje aiškiai nurodyta, jog vaikas patiria išgyvenimus dėl nuolatinių tėvų konfliktų, kas savaime reiškia, kad tokie konfliktai vyksta vaiko akivaizdoje. Ieškovė akcentuoja Tarnybos išvados teiginį, kur nustatyta, jog vaikas išsakė Tarnybos specialistams netiesioginius išgyvenimus dėl tėvų konfliktų.

Atsiliepimas

10. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo, o ne bendravimo tvarkos nustatymo, kai tokios tvarkos dar nėra nustatyta. Pati tokio ieškinio prigimtis suponuoja, jog ieškovė privalo įrodyti būtinybę ir reikalingumą keisti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką su sūnumi, kas gali būti nustatyta teismo tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, dėl to kyla klausimas, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kurios ir sutampa su ieškinio reikalavimais, yra pagrįstos ir atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.

Šalies argumentai

10.2. Vien tai, kad atsakovas anksčiau buvo davęs sutikimą mediacijos centrui „In pace“ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, nereiškia, jog atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu, kad laikinos bendravimo tvarkos vykdymo priežiūra būtų paskiriama mediacijos centrui „In pace“. Ieškovė tokiais savo argumentais tik bando nukreipti teismo dėmesį nuo pačios tokios reikalavimo esmės – pagal jos prašomą nustatyti bendravimo tvarką, jei bent viena iš šalių išreiškia norą dėl vaiko perdavimo mediacijos centre „In pace“ – nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos vaiko perdavimo tvarkos – vaikas yra perduodamas kitai šaliai išimtinai tik mediacijos centre „In pace“, perdavimas vykdomas pagal mediacijos centro „In pace“ nurodytą laiką ir sąlygas.

10.3. Ieškovė siekia kuo didesnio teisinio neapibrėžtumo ir tokios tvarkos, kurioje tarp šalių būtų užprogramuoti konfliktai ateityje ir joks antstolis to priverstine tvarka negalėtų įvykdyti. Pažymi, kad dalyje dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nepasisakė, kaip tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas jau esant galiojančiai nustatytai bendravimo tvarkai pasitarnautų nepilnamečio vaiko interesams ir kodėl yra iškilusi tokios tvarkos nustatymo būtinybė bei kokie objektyvūs duomenys ją pagrindžia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas teikia naujus įrodymus – ieškovės E. B. žinutes.

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, atsakovas neprašo jų prijungti prie bylos, nepagrindė jų sąsajų su nagrinėjama byla, taip pat nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina. Teismas taip pat pastebi, kad dalis tekstinių žinučių yra pateikti ne valstybine kalba, todėl teikiami įrodymai neatitinka leistinumo reikalavimo ir CPK 113 straipsnio 3 dalies kontekste.

Dėl nepilnamečio vaiko laikinosios bendravimo tvarko nustatymo

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti laikiną ginčo šalių bendravimo tvarką su vaiku) teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-48436-930/2017 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutikimu ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, numatyta šalių bendravimo su vaiku O. A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2286-1019/2019 patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, kurioje, be kita ko, numatyta šalių bendravimo su vaiku tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d.; nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriuo taip pat išreiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių bendravimo su vaiku tvarką, detalizuotą šios nutarties 2 punkte. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė.

18. Ieškovė, atskirajame skunde nesutikdama su skundžiamos nutarties motyvais, teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį pagrindžia ieškovės ieškinyje bei atskirajame skunde išsamiai aprašytos aplinkybės dėl ginčo šalių tarpusavio konfliktų ir jų galimos įtakos vaikui, taip pat tai, jog ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nustatyta bendravimo tvarka neišsami tais aspektais, jog, pasak apeliantės, jose nedetalizuotas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas, neapibrėžtos žiemos atostogos, vaiko asmens dokumentų perdavimo klausimas ir kita.

19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teismas tik preliminariai vertina šalių nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

20. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

21. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-703-613/2024).

22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos proceso stadijoje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, paprastai pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais geriausiai atitiktų tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-263-544/2024).

23. Jau minėta, kad ieškovės ir atsakovo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šiuo atveju pati ieškovė savo atskirajame skunde pripažino, jog šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis siūloma tvarka, yra identiškos, ieškovės nurodyta laikina bendravimo tvarka yra labiau detalizuota, kiek tai susiję su vaiko paėmimu ir grąžinimu, žiemos atostogomis, vaiko dokumentų disponavimu ir kita. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia nustatytos bendravimo tvarkos detalizavimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė objektyvaus poreikio šioje bylos stadijoje taikyti ieškovės prašomą laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl ginčo šalių tarpusavio konfliktų ir jų galimos įtakos vaikui, nėra pagrindas nustatyti ieškovės siūlomą laikiną bendravimo tvarką. Byloje pateikti įrodymai, taip pat šalių procesinių argumentų turinys leidžia daryti prielaidą, kad tarp ginčo šalių tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiški, dėl ko bendraujant ir auklėjant šalių nepilnametį sūnų kyla nesutarimai. Tačiau ieškovės nurodomas aplinkybes dėl konkrečių konfliktinių situacijų ir tokių situacijų įtakos vaiko interesams, kurių pagrindu teismas galėtų priimti sprendimą esamos bendravimo tvarkos (ne)pakeitimo, nustatyti ir konstatuoti galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir atlikus visapusišką bei išsamų įrodymų vertinimą. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos tinkamumo būtų galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant situacijai, kuomet ginčo šalys konfliktuoja tiek esminiais (pavyzdžiui, bendravimo tvarkos tam tikrų švenčių proga, vaiko paėmimo, grąžinimo), tiek kasdieniniais (pavyzdžiui, dėl vaiko mokyklinių vadovėlių tvarkos, vaiko aprangos, higienos, maitinimosi ir kita) klausimais, laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad šalių nekiltų konfliktinė situacija, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaiko interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaiko psichologinei būklei. Taigi nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovė šiuo konkrečiu atveju neįrodė ir nepagrindė objektyvios būtinybės laikinai detalizuoti nustatytą bendravimo tvarką jos prašomu būdu.

25. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta objektyvių pagrindų taikyti ieškovės prašomą laikiną bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su mediacijos centro „In pace“ dalyvavimo vykdant laikiną bendravimo tvarką.

26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, tinkamai pritaikydamas procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliantės (ieškovės) E. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė