- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-263-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00727-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- K. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-26 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2538-488/2024 pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei A. J. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2538-488/2024 pagal ieškovo K. R. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei A. J. (toliau – ir atsakovė) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Šalies argumentai
2. Ieškovas byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. R. (gimusi (duomenys neskelbtini) tvarką:
2.1. Ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, dukrą paima penktadienį 19.00 valandą iš jos gyvenamosios vietos ir atveža į namus sekmadienį iki 19 valandos;
2.2. Ieškovas su dukra bendrauja pusę Šv. Velykų švenčių laiko. Šv. Velykų pirmą dieną E. praleidžia su ieškovu, antrą Šv. Velykų dieną E. praleidžia su atsakove;
2.3. Ieškovas turi teisę su nepilnamete dukra susitikti ir bendrauti viduryje savaitės keletui valandų pasiimdamas ją iš darželio (mokyklos) arba namų dviem – keturioms valandoms, atsižvelgiant į savo ir dukters užimtumą. Apie dukters paėmimą trumpam laikui, ieškovas informuoja atsakovę prieš vieną dieną.
3. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovė visais įmanomais būdais riboja ieškovo bendravimą su nepilnamete dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024-02-26 nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės – iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje nustatė tokią laikiną K. R. ir nepilnamečio vaiko E. R. bendravimo tvarką:
4.1. Pereinamuoju laikotarpiu pirmą mėnesį ieškovas K. R. bendrauja su dukra E. R. kiekvieną lyginį metų savaitės savaitgalį viešose vietose, paimdamas dukrą šeštadieniais bei sekmadieniais iš jos gyvenamosios vietos 13 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 18 valandos;
4.2. Pereinamuoju laikotarpiu antrą mėnesį ieškovas K. R. bendrauja su dukra E. R. kiekvieną lyginį metų savaitės savaitgalį viešose vietose/arba pasiimdamas dukrą pasisvečiuoti savo gyvenamojoje vietoje, paimdamas dukrą šeštadieniais bei sekmadieniais iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 valandos;
4.3. Ieškovas K. R. bendrauja su dukra E. R. kiekvienos savaitės trečiadienį paimdamas dukrą iš jos ikimokyklinio ugdymo įstaigos po ugdymo proceso, t. y. 16-17 valandą ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos;
4.4. Ieškovas K. R. bendrauja su dukra E. R. pirmą Šv. Velykų dieną (2024-03-31) paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 valandos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos;
4.5. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovas K. R. su dukra E. R. bendrauja kiekvieną lyginį metų savaitės savaitgalį, dukrą paimdamas penktadienį 19 valandą iš jos gyvenamosios vietos ir atveždamas į namus sekmadienį iki 19 valandos;
4.6. Dėl bendravimo su dukra tėvai bendrauja jiems abiem žinomais mobiliojo ryšio kontaktiniais duomenimis ir pateikia vienas kitam informaciją apie numatomus ar neįvyksiančius susitikimus ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos sutikimo dienos iki 18 valandos;
4.7. Vaiko ligos atveju neįvykus tėvo K. R. bendravimui su dukra E. R. tėvui priklausantį savaitgalį, tėvo bendravimo su dukra laikas kompensuojamas sekantį savaitgalį. Dukters pasiėmimo, grąžinimo laikas (nustatytos valandos) ir tvarka lieka tokia pati.
4.8. Abu tėvai savarankiškai kreipiasi į sveikatos ir ugdymo įstaigą norėdami gauti informaciją apie dukros sveikatos būklę ir ugdymo procesą.
5. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų nustatė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), kuriame pranešimas apie įtarimą yra įteiktas K. R., paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriame pažymėta, kad K. R. negali bendrauti ir ieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis su A. J.
6. Teismo vertinimu, ieškovui taikyta kardomoji priemonė atsakovės atžvilgiu negali sąlygoti nepilnamečio vaiko E. R. teisių bendrauti su tėvu apribojimo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas savo elgesiu darytų neigiamą įtaką savo nepilnametei dukrai, negalėtų užtikrinti jos poreikių ar interesų. Teismas pabrėžė, kad šalių nepilnametis vaikais dar yra mažas, todėl šiuo metu yra reikalinga užtikrinti vaiko ryšį su abiem tėvais, suteikti galimybę jiems abiem vaiku rūpintis vienodai, taip užtikrinant vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, jo gerovę ir apsaugą.
7. Įvertinęs tarp šalių kylančius ginčus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus duomenis, teismas byloje padarė išvadą, kad siekiant stiprinti nepilnamečio vaiko emocinį ryšį su tėvu turi būti taikomas pereinamasis laikotarpis pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduotą bendravimo tvarką, kuri realiai vykdytina ir ji nesukels šalims neproporcingai didelių nepatogumų
8. Teismas taip pat įspėjo šalis, jog tuo atveju, jeigu ieškovas, vykdydamas nustatytą laikinąją su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, nesilaikys pritaikytų kardomųjų priemonių sąlygų, paskirta kardomoji priemonė gali būti pakeista į griežtesnę ar sugriežtintos paskirtos kardomosios priemonės sąlygos (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-12-01 įsakymu Nr. I-306 patvirtintos Rekomendacijos dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo, ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 13 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė A. J. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-23 nutartį ir nustatyti tokią ieškovo K. R. ir nepilnamečio vaiko E. R. laikiną bendravimo tvarką:
9.1. Pereinamuoju laikotarpiu pirmą mėnesį ieškovas K. R. bendrauja su dukra E. R. kiekvieną lyginį metų savaitės savaitgalį viešose vietose, per tarpininką paimdamas dukrą šeštadieniais bei sekmadieniais iš jos gyvenamosios vietos arba kitos atsakovės A. J. nurodytos vietos 13 valandą ir grąžindamas dukrą į tą pačią vietą iš kurios ją paėmė, iki tos pačios dienos 18 valandos;
9.2. Pereinamuoju laikotarpiu antrą mėnesį ieškovas K. R. bendrauja su dukra E. R. kiekvieną lyginį metų savaitės savaitgalį viešose vietose/arba pasiimdamas dukrą pasisvečiuoti savo gyvenamojoje vietoje, per tarpininką paimdamas dukrą šeštadieniais bei sekmadieniais iš jos gyvenamosios vietos arba kitos atsakovės A. J. nurodytos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukrą į tą pačią vietą iš kurios ją paėmė, iki tos pačios dienos 19 valandos;
9.3. Ieškovas K. R. bendrauja su dukra E. R. pirmą Šv. Velykų dieną (2024-03-31) per tarpininką paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba kitos atsakovės A. J. nurodytos vietos 11 valandos ir grąžindamas dukrą į tą pačią vietą iš kurios ją paėmė, tą pačią dieną iki 18 valandos;
9.4. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieškovas K. R. su dukra E. R. bendrauja kiekvieną lyginį metų savaitės savaitgalį, dukrą per tarpininką paimdamas penktadienį 19 valandą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos atsakovės A. J. nurodytos vietos ir atveža į gyvenamąją vietą arba kitą atsakovės A. J. nurodytą vietą sekmadienį iki 19 valandos;
9.5. Dėl bendravimo su dukra K. R. bendrauja su A. J. per tarpininką (psichologą / socialinį darbuotoją) žinomais mobiliojo ryšio kontaktiniais duomenimis ir keičiasi informacija apie numatomus ar neįvyksiančius susitikimus ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos susitikimo dienos;
9.6. Vaiko ligos atveju neįvykus tėvo K. R. bendravimui su dukra E. R. tėvui priklausantį savaitgalį, tėvo bendravimo su dukra laikas kompensuojamas sekantį savaitgalį. Dukters pasiėmimo, grąžinimo laikas (nustatytos valandos) ir tvarka lieka tokia pati.
9.7. Abu tėvai savarankiškai kreipiasi į sveikatos ir ugdymo įstaigą norėdami gauti informaciją apie dukros sveikatos būklę ir ugdymo procesą.
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo ir nepilnametės dukros laikina bendravimo tvarka, pažymi, kad ją nustatydamas teismas atsižvelgė tik į ieškovo interesus bei į byloje pateiktas Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kuriame ieškovui yra pareikštas įtarimas dėl apeliantei išreikštų grasinimų susidoroti. Ikiteisminiame tyrime ieškovui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jam nustatytas draudimas bendrauti ir ieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis su apeliante.
Šalies argumentai
11. Apeliantės teigimu, teismas skundžiama nutartimi iš esmės nustatė, kad ieškovas gali betarpiškai dėl susitikimo su dukra tartis su apeliante, gali ateiti į jos namus, taip visiškai ignoruodamas baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias kardomosios priemonės paskyrimą ir vykdymą, nors ieškovui paskirtas įpareigojimas su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių neturi išlygų. Todėl prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimą tvarką, į ją įtraukiant tokias sąlygas: ieškovas su apeliante dėl dukros bendravimo tariasi ne tiesiogiai, bet per tarpininką; ieškovas dukrą grąžina ne pats asmeniškai, bet per tarpininką; ieškovas per tarpininką dukrą grąžiną į dukros gyvenamąją vietą ar į kitą apeliantės nurodytą vietą.
12. Mano, kad teismo išvada, jog byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo daromą neigiamą įtaką dukrai, nepagrįsta, nes ieškovas prie dukros nuolat žeminą apeliantę, vartoja ir moko dukrą necenzūrinių žodžių, būdamas vienas su dukra nuteikinėja dukrą prieš apeliantę.
13. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinos bendravimo tvarkos punktu, pagal kurį ieškovas gali bendrauti su dukra savaitės viduryje (trečiadienį), nes tai gali pakenkti dukros dienos režimui.
Atsiliepimas
14. Ieškovas K. R. pateiktu atsiliepimu apeliantės A. J. pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad apeliantė visais įmanomais būdais riboja jo bendravimą su nepilnamete dukra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-26 nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas nustatyti laikinąją ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos
18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Kartu su atskiruoju skundu, atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus (ieškovo atsakovei rašytas SMS žinutes dėl bendravimo su vaiku).
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, byloje vyrauja viešasis interesas (CPK 376 straipsnis), nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, atsakovė remiasi jais savo atskirajame skunde, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei dėl jų pridėjimo ar reikšmės pasisakyti pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria naujai pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti visų įrodymų visumoje.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
21. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus (LAT 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
22. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (LAT 2021-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Taigi, iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (LAT 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka, atskirajame skunde nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jame ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriame yra pažymėta, jog ieškovas negali bendrauti ir ieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis su apeliante.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, vertino aplinkybę, jog ieškovui atsakovės atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė, tačiau atsižvelgęs į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą padarė išvadą, jog ši taikoma kardomoji priemonė atsakovės atžvilgiu negali sąlygoti nepilnamečio vaiko teisių bendrauti su tėvu apribojimo, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo elgesiu darytų neigiamą įtaką savo nepilnametei dukrai, negalėtų užtikrinti jos poreikių ar interesų. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
26. Apeliantė, tvirtindama, kad teismas nustatyta laikina vaiko ir tėvo bendravimo tvarka ignoruoja baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias kardomosios priemonės paskyrimą ir vykdymą, neatskiria kardomosios priemonės, taikomos baudžiamojo proceso kodekso pagrindu, tikslų ir pagrindų (apsaugoti nukentėjusį nuo nusikaltimo asmenį), nuo tikslo, kurio siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos byloje dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku nustatymo (užtikrinti prioritetinius vaiko interesus ir tinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą).
27. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nustatytoje ieškovo ir nepilnametės dukters laikinoje bendravimo tvarkoje nėra nustatyta įpareigojimo, jog tik atsakovė namuose ar kitoje jos nurodytoje vietoje turi (gali) ieškovui perduoti / iš jo paimti dukrą ir / ar kad ji privalo tokiuose veiksmuose dalyvauti asmeniškai. Taigi apeliantė gali naudotis artimųjų giminaičių ar kitų vaiko interesus užtikrinančių asmenų paslaugomis perduodant dukrą ieškovui ir/ ar ją grąžinant po bendravimo, tuo labiau, kad bendravimo laikas ir trukmė iš esmės žinomi iš anksto (žinomos konkrečios dienos ir valandos).
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu apeliantės nurodyti argumentai, susiję su ieškovo atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu bei jam taikyta kardomąją priemone (nebendrauti ir neieškoti ryšių su apeliante), prarado savo aktualumą, nes, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2538-488/2024 esančių duomenų, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Biržai) 2024-04-03 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir panaikino jam taikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Duomenų, kad šis nutarimas būtų apskųstas byloje nėra.
29. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina apeliantės argumentą, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nagrinėjamoje byloje netinkamai atliko savo pareigas, nes nepatikrino jos nurodytų aplinkybių, kaip ieškovas būdamas vienas su dukra nuteikinėja dukrą prieš apeliantę, moko dukrą įvairių necenzūrinių žodžių, pažymėdamas, kad tai yra tik subjektyvi apeliantės nuomonė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tiesiogines savo funkcijas vykdančių Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų parengta ir nagrinėjamoje byloje pateikta išvada, nes ją siekiama paneigti tik deklaratyviais apeliantės teiginiais.
30. Nėra pagrindo pritarti apeliantės atskirojo skundo argumentui, kad po pereinamojo laikotarpio nustatytas ieškovo bendravimas su dukra po darželio nuo 16 - 17 valandos iki 19 valandos gali pakenkti vaiko dienos režimui ir kad ieškovui bendrauti su dukra pakanka kas antrą savaitgalį. Pati apeliantė daro tik prielaidą, kad gali būti pakenkta vaiko dienos rėžimui, tačiau niekaip nepagrindžia, kaip konkrečiai apie tris valandas trunkantis vaiko ir tėvo bendravimas sutrikdys vaiko dienotvarkę. Tuo tarpu apeliantės nurodytą argumentą, kad ieškovui su dukra užtenka bendrauti kas antrą savaitgalį, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, pažymėdamas, jog byloje esant duomenims, kad tarp ieškovo ir dukros dar nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio, bendravimo ribojimas tik trukdytų šiam emociniam ryšiui formuotis.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos proceso stadijoje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, paprastai pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku geriausiai atitiktų tiek šalių, tiek nepilnamečio vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (LAT 2019-06-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-26 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.