Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pasisakydama apie UAB „Grinda“ paaiškinimuose nurodytus argumentus (kad vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, nebuvo pakankamai atidus, todėl ir atsirado žala), ieškovė pažymėjo, kad ji patyrė žalą, o ne ją padarė kitam subjektui; nėra pateikta kokių nors įrodymų, kad ieškovė būtų pažeidusi taisykles; nėra įrodymų dėl teisės normų pažeidimo; eismo dalyvių pareigų įvardinimas nėra vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo dėl atsiradusios žalos įrodymas; Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigūno 2021 m. birželio 3 d. pažyma dėl eismo įvykio yra fiksuotas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė, o trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad dėl jo yra kaltas pats vairuotojas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-190/18, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 16.7 punktas nurodo, kad rangovas įsipareigoja sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą; Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taigi sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“. Šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtų gatvių priežiūros, atsako gatvės valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „Grinda“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Minsko plento ir Gurių gatvės sankryžą.

Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Sudaryta sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Todėl nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę. Ieškovė neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus.

Pažymėjo, kad ieškovė nepaaiškino, kokį ryšį E. L. atliktas turto vertinimas turi su patirta žala įvykio metu. Turto vertintojas nustatė automobilio rinkos vertę, automobilio technines specifikacijas ir kitas su įvykio metu patirta žala nesusijusias kategorijas. Vienintelis ataskaitoje pateiktas dokumentas, kuris padeda nustatyti patirtos žalos dydį, yra 2021 m. rugsėjo 1 d. remonto sąmata. Tačiau šioje sąmatoje nebuvo tirtos ir nustatinėjamos transporto priemonės gedimų tikrosios priežastys. Sąmata sudaryta praėjus pusei metų po eismo įvykio. Įvertinant šias aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, konstatuotina, kad byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Akcentavo, kad automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę.

Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Pažymėjo, jog remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atsakovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Šiuo atveju taip pat būtina išsiaiškinti, ar duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintas ieškovės nurodytos automobilio detalės. Šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, o šių aplinkybių ieškovei neįrodžius, bendrovės atsakomybės negali kilti. Atkreipė dėmesį į tai, jog automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumą, stebėti kelią, o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti. Todėl darytina išvada, kad automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo. UAB „Grinda“ yra atleistina civilinės nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog neegzistuoja atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieškovės nuostolius, konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovė patirtų nuostolių, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja.

Trečiasis asmuo nesutinka su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo įvykio pasekmė. Ieškovė nekvietė atsakovės apžiūrėti automobilio, dėl to ieškovės nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovės nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio reikia keisti būtent nurodytas detales. Dėl to žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, tenkinant ieškovės ieškinį, reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusę.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Dėl tinkamo atsakovo

Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad kelias, esantis Minsko plento ir Gurių gatvės sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2018 m. spalio 29 d. sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-190/18 (toliau – ir Sutartis) atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui minėto kelio valdymą, dėl to ji negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.) Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-190/18, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka.

Sutarties 16.7 punktas nurodo, kad rangovas įsipareigoja sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą; Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovė laikosi pozicijos, jog minėtu Sutarties 16.11 punktu, perdavė valdymo teisę trečiajam asmeniui. Šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo rangovui suteikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros paslaugas. Kartu vertinant sutarties tekstą, tikslą bei 16.11. punkto nuostatą, kuria buvo susitarta dėl valdymo perdavimo, konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyse nurodydamas tai, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Byloje yra nustatytas gatvės trūkumo (duobės jos važiuojamoje dalyje) faktas, taip pat faktas, kad gatvę eismo įvykio metu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl spręstina dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio.

Ieškovė nurodo, jog pagal Turto vertintojo E. L. Vertinimo ataskaitą Nr. L210704 ir remonto sąmatą ginčo automobilio remonto suma sudaro 700,91 Eur nuostolių. Atsakovė byloje teigia, kad ieškovė neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 3 d. apie 20.19 val. automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė ieškovė R. L., Minsko plento ir Gurių gatvės sankryžoje, vairuojamas J. L., pervažiavo kelio antrojoje juostoje esančią duobę, kurios ilgis yra 130 cm, plotis - 30 cm, gylis - 6 cm, nepažymėtą kelio darbų ar kitais įspėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Į įvykio vietą atvyko atitinkamos tarnybos ir sutvarkė kelyje esančią duobę. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos surinkta medžiaga: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos. Vien ta aplinkybė, kad schemoje galimai netiksliai atvaizduota ginčo transporto priemonės sustojimo vieta, vienareikšmiškai nepaneigia aplinkybių dėl eismo įvykio fakto ir jo metu padarytos žalos (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė taip pat pateikė transporto priemonės techninės apžiūros-defektų aktą, kuriame nurodyti transporto priemonės sugadinimai (keičiamos dalys: priekinis kairės padangos slėgio daviklis, priekinis kairės pusės amortizatorius, priekinė kairės pusės padanga, priekinis kairės pusės ratlankis), kurie yra nurodomi ir remonto sąmatoje. Ieškovės pateiktose automobilio nuotraukose taip pat matyti priekinio kairės pusės rato apgadinimai, kurie fiksuoti ir policijos medžiagoje.

Teismas pažymi, kad, išskyrus deklaratyvius teiginius, grįstus subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais rašytinais įrodymais (remonto sąmata ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu) bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu, išskyrus darbus, susijusius su palangės grotelėmis – 8,92 Eur, vandens rezervuaro uždengimo skydu – 5,95 Eur (viso – 14,87 Eur), dėl kurių mažintinas nuostolių dydis (teisminio nagrinėjimo metu dėl to nekilo ginčas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio apgadinimus lėmė būtent įvažiavimas į ginčo kelio duobę, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė žalos faktą ir dydį - 686,04 Eur (700,91 Eur – 14,87 Eur), priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai).

Atsakovė taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, veikęs nerūpestingai ir neapdairiai (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydį.

Tuo pačiu ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 100 Eur už transporto priemonės apžiūrą ir vertinimą CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu - protinga išlaidų suma žalai įvertinti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 786,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-11-26 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 18 Eur žyminis mokestis. Ieškovė už advokato pagalbą sumokėjo 430 Eur, tačiau advokato ataskaitoje skaičiuojama 2 val. už ieškinio parengimą, 2 val. už dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje ir 2 val. už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Kadangi 2022-03-01 teismo posėdis (ne parengiamasis teismo posėdis) atidėtas dėl netinkamo atstovavimo ir posėdis truko apie 15 min, be to, ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl išlaidos advokato pagalbai mažintinos 1/3 dalimi ir priteistina 286,67 Eur (430 Eur x 2/3) už advokato pagalbą. Viso ieškovei priteistina iš atsakovės 304,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei nepriteistina bylinėjimosi išlaidos, nes jų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061), 786,04 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 4 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 786,04 Eur sumą nuo 2021-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 304,67 Eur (tris šimtus keturis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškinio kitą dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.