Kauno apygardos teismo nutartis

2023-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-888/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-02Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-20
Bylos Nr.
1A-495-888/2023
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00343-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Laima Šeputienė (pirm.), Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
R. K.
Prokuroras
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apygardos prokuratūros prokuroras Juozas Valickas
Advokatai
Albinas Miliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-888/2023Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00343-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1;
1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.17.3; 2.4.6.1; 2.4.7(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui,nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 26 d., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), prieigose neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 150 MGL tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumą – nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka, pažeidžiant nustatytą tvarką – LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 p., kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nuostatas, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, cigaretes – 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ 1 964,00 Eur vertės ir 1 500 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)” 5 890,00 Eur vertės, paženklintų (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, kurių yra bendra 7 854,00 Eur vertė, tiksliau nenustatytu laiku paėmęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje ir nešė iki kol 2022 m. gruodžio 26 d. apie 20.40 val. miško masyve netoli (duomenys neskelbtini) upės buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis R. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba sumažinti jam paskirtą bausmę.

1.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bausmę jam paskyrė netinkamai įvertinęs visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad reali žala padaryta nebuvo, nevertino to, kad nuteistasis gyvena socialiai tinkamai orientuotą gyvenimo būdą – turi draugę, neigiamai vertina savo veiksmus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, o laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį yra atlikęs bei pasižada daugiau nenusikalsti, viso proceso metu davė teisingus parodymus ir tokiu būdu padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas skirdamas bausmę negalėjo vertinti to, kad jo atžvilgiu apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-61-1049/2023, kadangi joje dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, t. y. jis yra apskųstas. Toliau apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja teisės doktrinoje bei teismų praktikoje suformuotus teiginius apie bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrindus bei aplinkybes, į kurias turi atsižvelgti teismas skirdamas kaltininkui bausmę.

1.2. Nuteistojo teigimu, jam yra paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl egzistuoja formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nurodydamas, kad nėra draudžiama taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už ankščiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, o sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, į tai, kad jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, o jo nusikaltimas negali būti vertinamas itin pavojingu. Pasak nuteistojo, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nesinaudojo gynėjo paslaugomis, negalėjo pateikti visų duomenų apie savo asmenybę, todėl prašo atsižvelgti į tai, kad jo tėvai nedirba, o be jo turi dar du vaikus, kurie šiuo metu tėvams padėti negali, tuo tarpu jis pats gyvena netoli tėvų, todėl turi galimybę padėti ir jiems padeda. Nors jis nėra sukūręs šeimos, tačiau turi draugę, kuri yra nėščia, todėl rūpinasi ir ja. Anot nuteistojo, nors šiuo metu nedirba, tačiau intensyviai ieško darbo vietos, o ją radęs turės galimybę mokėti paskirtas baudas. Nuteistojo įsitikinimu, siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, jam turėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, neizoliuojant jo nuo visuomenės ir padedant integruotis į visuomenę bei užtikrinant jo resocializaciją.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. K. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo sumažinti jos dydį arba atidėti jos vykdymą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik dėl jam paskirtos bausmės. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad priėmus naujus BK pakeitimus tam tikri pakeitimai įsigaliojo ir dėl BK 199² straipsnio nuostatų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tikslinga įvertinti nuteistojo padarytą veiką ir šiame kontekste.

Dėl R. K. paskirtos bausmės

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė apeliantui vienu trečdaliu sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

7. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

8. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus, taip pat pateikė BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo motyvus.

10. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. K. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas, skirdamas R. K. bausmę, nurodė, kad jis yra teisiamas šeštąjį kartą, tačiau sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai įvertino ir jo nuteisimą pagal dar neįsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendį, dėl kurio yra paduotas apeliacinis skundas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nutiestųjų registro duomenų matyti, kad R. K. be neįsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžio yra teistas keturis kartus, taigi šis jo nuteisimas skundžiamu nuosprendžių iš tiesų kol kas yra ne šeštasis, o penktasis (1 t., b. l. 175–182). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu tai nelaikytina itin reikšmingu skundo argumentu, galinčiu įtakoti apylinkės teismo procesinio sprendimo pakeitimą arba panaikinimą, nes skundžiamame nuosprendyje buvo atkreiptas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendis dar yra neįsitesėjęs. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad R. K. už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką yra teisiamas ne pirmą kartą, tuo tarpu itin nemaža jo padarytų administracinių nusižengimų dalis taip pat yra susijusi su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis (1 t., b. l. 91–174).

11. Nuteistasis R. K. įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nukreiptas į skirtingas įstatymų saugomas vertybes, pradėjo daryti vos sulaukęs pilnametystės, tuo tarpu atlikęs teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes nededa pastangų koreguoti savo elgesio teigiama linkme, tačiau priešingai – nusikalsta pakartotinai. Be to, ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam buvo paskirtos ir švelnesnės – laisvės apribojimo, baudos bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Skundo motyvas, kad nuteistasis yra atlikęs Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę tik patvirtina, kad net ir paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nepaskatino jo daugiau nenusikalsti. Tuo tarpu tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas mokėjimo patvirtinimas (2 t., b. l. 121), iš kurio matyti, kad nuteistasis sumokėjo dalį – 100 Eur ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos 136 MGL dydžio baudos, leidžia spręsti, kad nuteistasis sumokėjo dalį baudos tik siekdamas sušvelninti šiuo metu jo atžvilgiu susidariusią teisinę situaciją, nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki šio laiko R. K. gera valia būtų pradėjęs mokėti paskirtąją baudą.

12. Nagrinėjamu atveju taip pat nepritartina ir apeliacinio skundo argumentui, kad nuteistasis veda socialiai tinkamai orientuotą gyvenimo būdą. Tai, kad jis turi gyvenimo draugę, kuri jau susilaukė naujagimio, nesudaro pagrindo manyti, kad R. K. elgesys bei vedamas gyvenimo būdas yra pozityviai socialus. Kaip jau minėta, nuteistasis yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be to, itin daug kartų baustas administracine tvarka už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei kitus administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, o tai tik rodo neigiamą nuteistojo nusistatymą į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles bei įstatymų nuostatų nepaisymą. Be to, daryti išvadą, kad R. K. gyvena tinkamai socialiai orientuotai negalima ir dėl to, kad nuteistasis nedirba, ankstesni jo darbiniai santykiai truko neilgą lako tarpą (2 t., b. l. 13), ir nors šiuo metu, jo teigimu, jis intensyviai ieško darbo vietos, tačiau matyti, kad nuteistojo ankstesnės nusikalstamos veikos ir padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl vertinant šių teisei priešingų veikų pobūdį, akivaizdu, kad nuteistasis pasirinkdamas tokį veikimo būdą siekė gauti finansinės naudos, tai buvo jo papildomų pajamų arba siekiamų gauti pajamų šaltinis.

13. Skundo argumentas, kad nuteistojo veiksmais nebuvo padaryta reali žala šiuo atveju nešvelnina jo atsakomybės, nes BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ši veika laikoma baigta nuo straipsnio dispozicijoje įvardintų alternatyvių veiksmų padarymo momento, tuo tarpu padarinių – žalos kilimas, nėra šio nusikaltimo sudėties požymis. Baudžiamoji atsakomybė už BK 199² straipsnio 1 dalies punktą kyla tuomet, kai įgyjant, gabenant ar kitais alternatyviais veiksmais yra tyčia pažeidžiama akcizais apmokestinamų prekių disponavimo tvarka, numatyta teisės aktuose. Tai, kad R. K. gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendžiant dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo, o nuteistojo teiginiai, jog jis įsipareigoja daugiau nebenusikalsti, visų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, apygardos teismui kelia pagrįstų abejonių.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias aukščiau nurodytas aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę ar parinko netinkamą bausmės rūšį ar jos dydį.

15. Sutiktina, kad nuteistajam R. K. yra paskirta ne didesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl tai sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatų taikymo. Visgi, apygardos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktus motyvus ir nuteistojo skundo argumentus dėl BK 75 straipsnio nuostatų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju jokio pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra.

16. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023). Šiuo atveju R. K. ne tik ne kartą teistas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Kita vertus, šioje baudžiamojoje byloje yra eilė kitų nuteistąjį neigimai charakterizuojančių aplinkybių, kurios neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Akivaizdu, kad R. K. nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų, o ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos nei švelnesnės, nei tapataus pobūdžio bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus bei administracinius nusižengimus. Būtent tai ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu. Apygardos teismo vertinimu, ir ši nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o priešingai – logiška nuteistojo teisei priešingo elgesio pasekmė. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis turi padėti savo tėvams bei rūpintis savo nėščia, o šiuo metu jau ir pagimdžiusia, drauge šiuo atveju nesudaro pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes poreikis rūpintis tėvais ar drauge nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo.

17. Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aplinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

18. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija, kurioje, be kitų pakeitimų, taip pat buvo įgyvendinti ir BK 199² straipsnio (Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) pakeitimai. Nors apelianto skunde nėra prašoma pagal pasikeitusį ir šiuo metu galiojantį aktualios redakcijos BK peržiūrėti ir patikrinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau apygardos teismas tai atliks savo inciatyva. Nagrinėjamu atveju R. K. yra nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Naujojoje BK redakcijoje BK 199² straipsnio 1 dalies sankcija pakeista nebuvo, tačiau pakito šio straipsnio dispozicija padidinant neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių vertės maksimalų dydį, t. y. ankščiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį kilo už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 MGL, tačiau neviršija 250 MGL sumos, tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją prekių vertė nustatyta nuo 150 MGL iki 400 MGL sumos.

20. Visgi, kaip matyti šie BK pakeitimai neturi jokios teisinės reikšmės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes jo neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršijo 150 MGL ir neviršijo nei ankščiau galiojusios 250 MGL prekių vertės sumos, nei šiuo metu galiojančios 400 MGL prekių vertės sumos. Atsižvelgiant į tai, perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo, nes tai jokiu būdu nešvelnintų bei nepalengvintų jo teisinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Judita SungailaitėLaima ŠeputienėVaidas Vasiliauskas