Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-29-357/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-11
Bylos Nr.: 2A-29-357/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Irena Stasiūnienė
Ieškovas: K. M.
Atsakovas: G. M., D. M.
Trečiasis asmuo: Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro

Kategorijos

2.3.2.3Nuosavybės teisės įgijimas

Civilinė byla Nr. 2A-29-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02004-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.3.; 2.4.1.4.;2.4.1.4.3.;3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-308-767/2015 pagal ieškovo K. M. ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) atsakovams G. M., D. M., tretiesiems asmenims Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Daivai Verpetinskienei, Druskininkų savivaldybės 1-jo notarų biuro notarui Juozui Paliuliui, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo, registrų įrašų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. M. pateiktu ieškiniu – pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, teismo prašė:

1) pripažinti ieškovui teisę į privalomąją ½ dalį V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo, kurį pagal testamentus paveldėjo atsakovai D. M. ir G. M.;

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvų V. M. ir P. M. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti;

3) pripažinti iš dalies negaliojančiais 2011-07-06 Nr. I-2849 ir 2011-12-15 Nr. I-4965, I-4967 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus į ½ dalį palikėjų V. M. ir P. M. turto – kiekvienam iš atsakovų G. M. ir D. M. po ¼ dalį turto, išduotus trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro Juozo Paliulio (notarinio registro Nr. I-2849, I-4965, I-4967);

4) pripažinti jam nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): ½ dalį 0,0575 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį piniginių lėšų, esančių banke Swedbank, AB, sąskaitose Nr. E-6705 Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

5) panaikinti įrašus nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie atsakovų G. M. ir D. M. nuosavybės teisę į ¼ nekilnojamųjų daiktų dalį, esančių adresu (duomenys neskelbtini): po ¼ dalį 0,0575 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6) priteisti iš atsakovų G. M. ir D. M. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. M., o (duomenys neskelbtini)– ir tėvas P. M., po kiekvieno iš jų mirties atsirado palikimas – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios palikėjų bankų sąskaitose, o jis yra vienintelis pirmos eilės įstatyminis įpėdinis ir galėtų paveldėti savo tėvų turtą. Po tėvų mirties jis rūpinasi tėvų palikimu kaip savo turtu, jį prižiūri, atsakovai gyvena užsienyje ir šiuo turtu visiškai nesirūpina. Notarų biure sužinojo, kad jo tėvų turtą paveldėjo testamentiniai įpėdiniai – atsakovai. Teigia, kad jo tėvai 2009-07-10 Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure sudarė testamentus ir savo turtą po mirties paliko atsakovams, kuriems notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimus į palikėjų V. M. ir P. M. turtą, o šių paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu yra įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į paveldėtą turtą. Teigia, jog palikimo atsiradimo laikotarpiu 2011 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais, ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, todėl LR CK 5.20 str. pagrindu jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Notaras 2011-07-06 ir 2011-12-15 atsakovams išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, pagal kuriuos atsakovai paveldėjo kiekvienas po ½ dalį V. M. ir P. M. palikimo. Nurodo, kad jis yra vienintelis sūnus (pirmos eilės įpėdinis), todėl nesant testamentų, pagal įstatymą jam turėtų atitekti visas palikimas, o testamentų sudarymo atveju ½ dalis palikimo. Teigia, kad jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, įgyvendino savo kaip įpėdinio teises – faktiškai priėmus palikimą, todėl pripažintini negaliojančiais notaro atsakovams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjų V. M. ir P. M. palikimą dalyse dėl ½ dalies paveldimo turto perėjimo kiekvieno iš atsakovų nuosavybėn. Taip pat teigia, jog jam turint teisę į privalomąją palikimo dalį ir priėmus palikimą faktiniu valdymu, jam pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį paveldėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei piniginių lėšų, esančių bankuose.

Atsakovas G. M. ir D. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pateikė naujus reikalavimus, pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, ko įstatymas neleidžia, pateikė neobjektyvius duomenis apie gaunamas pajamas, įsidarbinimą, t. y. išlaikymo būtinumą, neteisingai nurodė, kad palikimą priėmė valdydamas palikėjų turtą ir tuo įgydamas paveldėtojo teises. Atsakovai nesutinka su išvestiniais reikalavimais kaip pripažinimo ieškovui nuosavybės teisės į ½ dalį palikėjų turto, įrašų Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Atsakovų teigimu, pagal LR CK 5.20 str. nuostatas, asmuo turi teisę į palikimo privalomąją dalį, jeigu jam buvo reikalingas išlaikymas. Atsakovai teigia, kad pagal savo sveikatos būklę ieškovas galėjo dirbti, tačiau tingėjo, jo sveikata buvo žymiai geresnė negu testatorių sveikata, be to asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su asmens nedarbingumu. Ieškovas K. M., įrodinėjantis išlaikymo reikalingumą, siekiantis privalomosios turto dalies, pats kaltais veiksmais sukūrė savo materialinę padėtį, t. y. piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia įsidarbinti ir gauti pajamų, o įsidarbinęs atleidžiamas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, keičiantis darbovietes, sugyventines, kas įrodo jo nepastovumą darbo kolektyve, šeimoje, turėto turto išvaistymą. P. M. nuo 2011-03-08 gyveno Druskininkuose pas atsakovų motiną R. M., todėl išlaikymo ieškovui neteikė. Atsakovai siuntė ieškovui pinigų, o diedukai K. M. maitino, mokėjo visus mokesčius, duodavo iš pensijos pinigų. Ieškovas vengė išlaikyti ir savo nepilnamečius vaikus, sūnui G. M. išlaikymo visiškai nemokėjo, todėl abu sutuoktiniai testatoriai išreiškė savo valią ir paskyrė paveldėtojais vaikaičius D. M. ir G. M.. Testatoriai išreiškė savo valią sudarydami testamentą, nes įvertino savo sūnaus K. M. elgesį vaikų (iš antros santuokos) bei senų tėvų atžvilgiu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras Juozas Paliulis nurodė, jog teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymas yra išimtinai teisminis dalykas, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas nurodė, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-01-24 duomenimis žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu , (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise po ½ įregistruoti G. M. ir D. M. nuosavybe. Materialinio suinteresuotumo šioje byloje neturi, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Daiva Verpetinskienė atsiliepimo į ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovo K. M. 334,54 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams D. M. ir G. M..

Priteisė iš ieškovo K. M. 16,31 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinto.

Dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Iš byloje esančių įrodymų teismas matė, kad ieškovas šiuo metu neturi ir palikimo atsiradimo dienai neturėjo savo vardu registruoto kilnojamojo turto. Iki 2008-03-16 ieškovas turėjo nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jį iškeitė į automobilį. Pats ieškovas pripažino, kad tėvai jam suteikė būstą bei epizodiškai piniginėmis lėšomis rėmė jį materialiai. Po motinos mirties ieškovo tėvą pasiėmė R. M., todėl ieškovui tėvo prižiūrėti nereikėjo, jis iki jo mirties ir po jo mirties dirbo, kadangi tėvas kartu su ieškovu minimu laikotarpiu negyveno, išlaikymo jam teikti negalėjo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos teismas sprendė, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės palikimo atsiradimo metu dirbti galėjo ir dirbo, gavo pajamas, kurios galėjo užtikrinti ieškovo poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Ieškovas neigia, kad sūnus D. M. jam siuntė pinigus, tačiau iš byloje esančių pašto perlaidų teismas matė, R. M. ir atsakovas D. M. iki senelių mirties rėmė juos, tėvui teikė materialinę paramą, o ne išlaikymą, nes siuntė jam pinigus, kad šis sumokėtų skolas už elektrą tėvų name, neprarastų darbo – išvažiuotų į reisus, mašinai dujų įrangą įsidėtų. Tai, kad ieškovas turi kreditorinį įsiskolinimą negali būti pripažinta, jog ieškovui dėl to buvo reikalingas tėvų išlaikymas. Teiginiui, kad paėmus kreditą dukrai buvo nupirktas kompiuteris ir įvestas vanduo į tėvų namą, ieškovas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas laikė, kad ieškovas kreditą paėmė savo rizika, savo poreikių tenkinimui. Ieškovas išlaikymo būtinumo faktą palikimo atsiradimo metu grindžia ir tuo, kad teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė kokio dydžio išlaikymą teikė, kokiu laikotarpiu ir būdu, todėl teismas negalėjo vertinti realiai sumažėjusių ieškovo pajamų.

Teismas pažymėjo tai, kad atsakovas iki jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (2008-04-17), laikotarpiu nuo 1995-05-01 iki 2004-04-26 dirbo 14 įmonių, dirbdavo kiekvienoje įmonėje trumpą laiką, po to, kai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, nuo 2009-01-01 iki 2015-01-01 dirbo 8 įmonėse, darbo trukmė kiekvienoje įmonėje trumpa – po kelis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog netektas nedarbingumas nesumažino ieškovo galimybės susirasti darbą, būti konkurencingam darbo rinkoje, gauti pastovias pajamas ir save išlaikyti, nepretenduojant į privalomąją palikimo dalį. Teismas pripažino, kad ieškovas palikimo atsiradimo dienai turėjo objektyvias galimybes gauti pajamų ir jas gavo – t. y. dirbo arba buvo registruotas darbo biržoje ir gavo nedarbo draudimo pašalpą bei pastoviai gavo netekto nedarbingumo pensiją, bylos medžiaga teismui nepatvirtino, jog palikėjų mirties dieną ieškovui buvo reikalingas tėvų išlaikymas, todėl ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nustatyta, kad ieškovas po tėvų mirties nesikreipė į notarą pareiškimu paveldėti turtą, tačiau nurodė, kad jis faktiškai priėmė palikimą, o po to sužinojo apie tėvų sudarytus testamentus, kuriais turtas buvo paliktas testamentiniams įpėdiniams. Testamentų turinys rodo, kad jokio kito nepaminėto testamentuose turto nėra, nes jais testatoriai visą savo turtą paliko vaikaičiams. Paskyrus vaikaičius įpėdiniais pagal testamentą, testatorių valia paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, išskyrus CK 5.20 straipsnyje nurodytus asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi teismas ieškovo ieškinį dalyje dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo atmetė, todėl ir ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, teismas atmetė, nes tokio juridinio fakto nustatymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t. y. prašomas nustatyti faktas nebūtų juridiškai reikšmingas – nuo šio fakto nepriklausytų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) ir įvertinęs įrodymų visumą padarė išvadą, kad namu rūpinasi palikimą priėmę įstatymo nustatyta tvarka atsakovai (jų įgaliota atstovė R. M.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, motyvus, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nesukeliantis teisinių pasekmių, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų – paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo, registrų įrašų panaikinimo. Teismas plačiau nepasisakė dėl kitų pareikštų reikalavimų, nes jie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo – privalomosios palikimo dalies nustatymo, ir juos taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas K. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas spręsdamas, ar ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, turėjo vertinti ieškovo situaciją – turtinę padėtį, pajamas ir kt. palikimo atsiradimo momentu po kiekvieno iš palikėjų mirties, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių laikotarpių atskirai nevertino, o be to, skundžiamą sprendimą grindė ieškovo turtine padėtimi praėjus net 4 metams po palikimo atsiradimo.

Prieš V. M. mirtį apeliantas buvo registruotas darbo biržoje, tačiau nedarbo išmoka nebuvo mokama, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o jo gaunamos pajamos buvo vos 305,14 Lt dydžio netekto darbingumo pensija. Iš to akivaizdu, kad 305,14 Lt dydžio pajamos nėra pakankamos pragyvenimui, ši suma yra beveik triskart mažesnė už 1 MMA. Apelianto nuomone teismas nevertino, kad bloga apelianto turtinė padėtis susidarė dėl dviejų priežasčių: jo sveikatos būklės ir dėl to, kad jis vienas prižiūrėjo savo pasenusius, priežiūros reikalingus tėvus, todėl dėl šios objektyvios priežasties negalėjo dirbti. Be to, teismas tendencingai vertino tą faktą, kad ieškovą keliskart materialiai yra parėmęs ir atsakovas D. M., kas patvirtina, jog apeliantui buvo reikalingas išlaikymas. Apeliantas pažymi, kad sprendimas perleisti butą buvo priimtas kartu su palikėjais, nes turtas buvo menkavertis, faktiškai jis buvo išmainytas į automobilį, o be to nebeliko pareigos išlaikyti šį turtą. Teismas visiškai nevertino, kad atsakovai bei eilė liudytojų šioje byloje yra nurodę, kad apeliantas buvo išlaikomas tėvų. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad jo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą yra nepagrįstas. Apeliantas po kiekvieno iš palikėjų mirties liko gyventi palikėjų gyvenamajame name, pjovė žolę, mokėjo už elektrą, suteikė teisę naudotis žemės sklypu kitiems asmenims, todėl akivaizdu, kad apeliantas priėmė savo tėvų V. M. ir P. M. palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Apelianto įsitikinimu teismas byloje surinktus įrodymus vertino neobjektyviai, tendencingai, pažeidė tikėtinumo bei logikos dėsnius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. M. ir D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Apelianto teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir liudytojų paaiškinimams. Ieškovas vengė dirbti, vedė parazituojantį gyvenimo būdą, tuo pats susikūrė tokią turtinę padėtį. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes patvirtinančias, kad apeliantas neišnaudojo visų objektyvių galimybių gauti lėšų būtinų pragyvenimo reikmėms patenkinti. Teismas teisingai vertino materialinę padėtį atsiradusią dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio; tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Jas vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/20102009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu ir reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį.

Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Apeliantas įsitikinęs, kad teismas spręsdamas, ar ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, turėjo vertinti ieškovo situaciją – turtinę padėtį, pajamas ir kt. palikimo atsiradimo momentu po kiekvieno iš palikėjų mirties, tuo tarpu apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šių laikotarpių atskirai nevertino. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad bylos duomenys ir skundžiamo teismo sprendimo išvados patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė apelianto motina, minimu laikotarpiu ieškovui buvo mokama netekto nedarbingumo pensija po 315,14 Lt kas mėnesį, o 2011 m. gegužės 30 d. apeliantas įsidarbino ir pradėjo gauti pastovias pajamas iš darbinių santykių. Ieškovo tėvo P. M., palikimo atsiradimo metu – (duomenys neskelbtini), ieškovas jau dirbo, gavo pastovias pajamas, bei netekto nedarbingumo pensiją. Teisėjų kolegija vertindama šias faktines aplinkybes pripažįsta, kad apeliantas iki motinos mirties, nors ir turėdamas nustatytą 50 procentų darbingumo lygį ir gaudamas tik netekto nedarbingumo pensiją, turėjo realią galimybę dirbti, o netektas nedarbingumas nesumažino ieškovo galimybės susirasti darbą. Po motinos mirties ieškovas savo tėvo neprižiūrėjo, jis iki jo mirties ir po jo mirties dirbo, tėvas kartu su ieškovu minimu laikotarpiu negyveno, nes tuo metu jį Druskininkuose prižiūrėjo atsakovų motina R. M., todėl pagrįsta laikytina teismo išvada, kad išlaikymo ieškovas tėvui neteikė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs teismas apelianto turtinę padėtį, pajamas ir kt. vertino po kiekvieno iš palikėjų mirties, todėl neteisus apeliantas teigdamas, kad teismas šių laikotarpių atskirai nevertino.

Nors apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas rėmėsi ieškovo turtine padėtimi praėjus net 4 metams po palikimo atsiradimo, tačiau šiuo aspektu teismas vertino tik apelianto gautas pajamas susijusias su darbo santykiais, nes nuo 2009-06-25 iki 2011-05-29, t. y. beveik dvejus metus iki palikėjų mirties ir mamos V. M. mirties momentu ieškovas buvo registruotas darbo biržoje. Teisėjų kolegija vertina tai, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių išmokų iš darbo biržos negavimą. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad ieškovas darbo biržos siūlomų darbo pasiūlymų atsisakydavo, be to šias aplinkybes patvirtina teritorinės darbo biržos raštas ( 3 t., 167 b. l.). Apeliantas apeliuoja į tai, kad nedarbo išmoka jam nebuvo mokama, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o jo 305,14 Lt dydžio gaunama netekto darbingumo pensija nėra pakankama pragyvenimui, ši suma yra beveik triskart mažesnė už 1 MMA. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad negali būti vertinamos tik momentinės pajamos, šiuo atveju svarbus yra pretendento į palikimo privalomąją dalį priėmimo metu požiūris į darbą ir galimybės gauti kitų pajamų. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantas prižiūrėdamas savo tėvus negalėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju dėl ilgalaikio išvykimo. Priešingai nei teigia apeliantas, vairuotoju ekspeditoriumi ieškovas dirbo jau po testatorės mirties ir tėvuko jam neprižiūrint (3 t. 154-157 b. l.). Vertindamas išlaikymo reikalingumą ieškovui palikimo atsiradimo metu, pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieškovas yra išnaudojęs visas objektyvias galimybes gauti lėšų būtinų paties pragyvenimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių, neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis dėl apelianto neišnaudotų objektyvių galimybių gauti papildomų lėšų būtinų pragyvenimo reikmėms. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 metais apeliantas netekto nedarbingumo pensijos gavo 3661,68 Lt, kas mėnesį po 305,14 Lt, todėl pagrįstai konstatuota, jog ieškovas nebuvo likęs be pragyvenimui reikalingų pajamų. Be to, 2011 metais gavo draudžiamųjų pajamų 6659,98 Lt, o viso pajamos 2011 metais siekė 10321,66 Lt (3 t., 72-74 b. l.). Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad nors šiuo metu ieškovas jokio turto neturi, tačiau 1998 m. iškeisdamas jam nuosavybės teise priklausiantį dviejų kambarių butą Radviliškyje į automobilį, pasielgė neatsakingai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimas perleisti butą buvo priimtas kartu su palikėjais, kad turtas buvo menkavertis. Todėl šiuo atveju nepagrįstai ieškovas remiasi pareigos išlaikyti išmainytą turtą pasibaigimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis ieškovas, siekiantis privalomosios turto dalies pats prieštaringais savo veiksmais sukūrė tokią savo materialinę padėtį. Pagal byloje esančius įrodymus nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą teismo išvadą, kad apeliantas palikėjų mirties dieną neišnaudojo visų objektyvių galimybių gauti pajamas (CPK 178 straipsnis) ir tai sutvirtina teismo įsitikinimą, kad palikėjos mirties dieną ieškovas realiai nebuvo tokios turtinės padėties, kuri nulemtų jo teisę gauti privalomą palikimo dalį.

Apeliantas įsitikinęs, kad teismas tendencingai vertino tą faktą, kad ieškovą keliskart materialiai yra parėmęs ir atsakovas D. M., kas patvirtina, jog apeliantui buvo reikalingas išlaikymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas D. M. neneigia fakto, kad yra kelis kartus davęs pinigų, nes tėvas jų prašė dujų įrangai įsidėti, verslui pradėti, tačiau verslo nepradėjo, dujų įrangos neįsidėjo, todėl tokia pilnamečio vaiko parama apeliantui neleidžia pripažinti, kad ieškovas buvo tokios turtinės padėties, kad įgijo teisę į privaloma palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas privalėjo įrodyti, kad palikėjų mirties dieną palikėjų vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas išlaikymas. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad iki tėvų mirties savo tėvų ieškovas buvo remiamas finansiškai. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ieškovas neįrodė egzistuojant aplinkybių visumą, dėl kurios būtų pagrindas jam pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie ieškovo neįrodytą išlaikymo reikalingumą kaip būtiną sąlygą teisei į privalomąją palikimo dalį gauti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo fakto nustatymo ir kitų išvestinių reikalavimų

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad jo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą yra nepagrįstas. Apeliantas po kiekvieno iš palikėjų mirties liko gyventi palikėjų gyvenamajame name, pjovė žolę, mokėjo už elektrą, suteikė teisę naudotis žemės sklypu kitiems asmenims, todėl apeliantas priėmė savo tėvų V. M. ir P. M. palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Su tokiais apelianto argumentais nesutiktina.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą negali daryti išvados, kad apeliantas po savo tėvų mirties faktiškai priėmė jų palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Paties apelianto pripažinta, kad jis name negyvena, gyveno apie metus laiko, nėra jo apdraudęs, remontavęs, nemokėjo mokesčių už atliekų tvarkymą. Nei pats apeliantas, nei liudytojai nenurodė, kaip ieškovas namą prižiūrėjo, kokius konkrečius veiksmus tam atliko. Apelianto kelių sąskaitų už elektros energiją apmokėjimas bei žolės nupjovimas negali paneigti fakto, kad namu rūpinasi palikimą priėmę atsakovai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kitų išvestinių reikalavimų yra nesukeliantis teisinių pasekmių, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Dėl įrodymų vertinimo

Apelianto įsitikinimu teismas byloje surinktus įrodymus vertino neobjektyviai, tendencingai, pažeidė tikėtinumo bei logikos dėsnius. Teismas visiškai nevertino, kad atsakovai bei eilė liudytojų šioje byloje yra nurodę, kad apeliantas buvo išlaikomas tėvų.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu yra nuosekli bei gausi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E.C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje J. G. ir kt. v. K. S., E.S., bylos Nr. 3K-3-233/2013). Pasisakydamas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo normų pažeidimo, kasacinis teismas yra akcentavęs, jog CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis) (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2011 civilinėje byloje pagal ieškovų P. G. ir kt. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims Kauno r. 4-ojo notarų biuro notarei J. V., Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J. dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B.ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K.v. K. K., bylos Nr. 3K-3-147/2005; ir kt.).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas vienpusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo – K. M. pats savo veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Pažymėtina, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgiu apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitikta proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Vadovaudamasis išvardintomis civilinio proceso teisės normomis ir jų taikymo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas kaip būtina sąlyga teisei į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnį, nurodytų įrodymų vertinimo nuostatų laikėsi. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo K. M. teisės į privalomąją palikimo dalį, tinkamai taikė CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Iš apelianto atsakovai D. ir G. M. prašo priteisti 130 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (4 t., 35-37 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 130 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto atsakovų naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovams D. M. ir G. M..

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusIrena Statsiūnienė