Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui T. J., prašo: 1) nutraukti santuoką tarp V. J. ir T. J., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr.5165); 2) pripažinti, kad santuoka tarp V. J. ir T. J. nutraukta dėl sutuoktinio T. J. kaltės; 3) teismui nenustačius pagrindų pripažinti, kad santuoka tarp V. J. ir T. J. nutraukta dėl sutuoktinio T. J. kaltės, šalių sudarytą santuoką pripažinti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 4) po santuokos nutraukimo V. J. palikti santuokos metu turėtą pavardę – „J.“, o T. J. palikti pavardę - „J.“.

Ieškovė V. J. nurodo, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) V. J. (toliau – ieškovė) ir T. J. (toliau – atsakovas) sudarė civilinę santuoką (santuokos sudarymo įrašo Nr.5165). 2023-06-20 ieškovė kreipėsi dėl privalomos mediacijos dėl santuokos nutraukimo ir kitų privalomų klausimų išsprendimo, atsakovas nustatytu laiku Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atsakymo dėl mediacijos nepateikė, todėl ieškovei buvo išduota pažyma dėl privalomos mediacijos. Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė, bendro turto neįgijo, kreditorių neturi. Sudaryta santuoka atrodė sėkminga, tačiau ilgiau gyvenant kartu šeimoje vis dažniau kildavo nesutarimai, išsiskyrė šalių požiūris į gyvenimą. Tapo akivaizdu, kad dėl labai skirtingų charakterių, gyvenimo būdo kartu gyventi nebegalima. Atsakovas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, smurtauja prieš ieškovę. Pažymėjo, kad dėl atsakovo smurtinių veiksmų ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ieškovė gailėdamasi atsakovo su juo susitaikė ir dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Atsakovo atsakomybės ir iniciatyvos stoka, rūpinantis šeimyniniais reikalais, tiek kasdieninių problemų sprendimu, tiek finansiniu ir psichologiniu šeimos saugumo užtikrinimu, nesugebėjimas užtikrinti fizinės ir psichologinės gerovės šeimai, smurtinis elgesys, nuolatinis alkoholinių gėrimų vartojimas vertintini esminiu sutuoktinio pareigų nevykdymu. Dėl šių priežasčių tolesnis šalių bendras gyvenimas yra neįmanomas. Manytina, kad yra pakankamos sąlygos nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką CK 3.60 str. 1 d., 2 d. pagrindais – t. y. dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad ieškovas su atsakove, jokių santuokinių ryšių nepalaiko, šeima faktiškai iširusi, jos išsaugoti neįmanoma. Kadangi atsakovas atsisako išsikraustyti šiuo metu ieškovė su atsakovu gyvena nuomojamame bute kartu, nors buto nuomos sutartis yra sudaryta ieškovės vardu. Teismui nenustačius pagrindų nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, prašo teismo remiantis CK 3.60 str. 2 d., 3 d. pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė mano, kad galimybės susitaikyti nėra, kadangi atsakovas naudoja smurtą prieš ieškovę, toks elgesys nėra toleruotinas ir atleistinas, todėl skirti terminą susitaikymui yra netikslinga.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovė prašo teismo neskirti termino susitaikyti. 2019-10-03 ieškovė su atsakovu pasirašė vedybų (ikivedybinę) sutartį, kurią nustatė šalių turto teisinį režimą. Šios sutarties pagrindu šalys susitarė, kad iki santuokos įgytas turtas yra kiekvieno asmens asmeninė nuosavybė. Po santuokos įgytas turtas priklauso tai šaliai, kurios vardu turtas bus registruotas asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad santuokos metu šalys neįgijo privalomai registruotino nekilnojamojo turto. Santuokos metu šalys neįgijo kilnojamojo turto, transporto priemonių. Šalys patvirtina, kad skolų, kurias privalėtų grąžinti bendrai, bei skolų, kurių grąžinimo prievolė tektų vienam iš jų, neturi. Ieškovas ir atsakovė yra darbingi, jų gaunamos pajamos ir (ar) turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokos metu turėtą pavardę „J.“. Todėl sutinkamai su CK 3.69 str., prašo teismą po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – „J.“, o atsakovui – „J.“.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovė bendro gyvenimo su atsakovu nemato, kadangi jis smurtavo prieš ieškovę, jokio ginčo nėra, tik tiek, kad atsakovas nesutinka skirtis taikiai. Šiuo metu atsakovas su ieškove nebegyvena, o iki tol gyveno tik todėl, kad neišsikraustė iš ieškovės nuomojamo būsto. Šalys jokio bendro turto neįgijo, vaikų neturi. Prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

Atsakovas T. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje su ieškiniu iš esmės sutiko. Nurodė, kad santuoka iširo dėl alkoholio, kuriuo piktnaudžiavo abu. Smurtas kilo dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Mano, kad reikia nutraukti santuoką, jog ateityje nekiltų didesnių problemų. Bendrų kreditorių neturi, turi rugpjūtį paėmęs paskolą asmeninėms reikmėms (sveikatai), kurią ketina grąžinti pats. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalti abu, kadangi vartojo abu kartu alkoholį laisvalaikiu ir dėl to kildavo problemos. Ieškovė santuokines pareigas vykdė normaliai, padėjo jam „atsistoti ant kojų“, bet visos problemos kilo dėl alkoholio. Laiko, kad dėl alkoholio buvo išprovokuotas smurtauti.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. ir atsakovas T. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr.5165).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovės teigimu atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad T. J. įtariamas nusikalstama veika, t.y. kad jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (V. J.), taip pat, kad įtariamasis T. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2 d. savo kaltę pripažino visiškai, savanoriškai kreipėsi į nukentėjusiąją savo sutuoktinę V. J., jos viešai atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, juo labiau nemušti nukentėjusiosios. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Aptartos aplinkybės pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors teismo posėdžio metu teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neišskiriant tik vieno atsakovo kaltės, tačiau į bylą ieškovės kaltę pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nepaneigė ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos išrimo, priešingai, patvirtino, kad ieškovė santuokines pareigas vykdė normaliai, padėjo jam „atsistoti ant kojų“. Teismo vertinimu, egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kuriai esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinis žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu (smurtavo prieš ieškovę). Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsakovo kaltės prezumpcijų. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovei jos prašymu po santuokos nutraukimo paliekama jos santuokoje turėta pavardė – „J.“, o atsakovui paliekama jo pavardė - „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Bylos duomenimis šalys santuokoje nepilnamečių vaikų nesusilaukė, todėl teismas klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nesprendžia.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad santuokos metu šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta 2019 m. spalio 3 d. šalių sudaryta Vedybų (ikivedybinė) sutartis, pagal kurios sąlygas šalys susitarė, kad visas turtas, kurį šalys įgis po santuokos sudarymo priklausys tai šaliai, kurios vardu bus registruotas, asmeninės nuosavybės teise (Vedybų sutarties 2.2. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu patvirtintu notarine tvarka, teismas nesprendžia santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Pareiškėjai 2019 m. spalio 3 d. sudaryta Vedybų (ikivedybine) sutartimi susitarė, kad pagal kiekvieno iš jų prievoles, atsiradusias po santuokos sudarymo, atsako įsipareigojimus prisiėmusi šalis (Vedybų sutarties 2.10 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys neturi bendrų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuris priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat patyrė 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už atstovavimą teismo posėdyje). Ieškinį iš esmės patenkinus iš atsakovo priteistina 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 18,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. J. (iki santuokos turėta pavardė – N.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 5165) nutraukti dėl atsakovo T. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo iškovei V. J. palikti jos santuokoje turėtą pavardę „J.“, T. J. – jo turėtą pavardę „J.“.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,36 Eur (aštuoniolika eurų 36 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.