Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-12 · Civilinė byla Nr. A2-1640-343/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-09-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
A2-1640-343/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-775-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1640-343/2014(Proceso Nr. 2-56-3-775-2011-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4; 124.4; 124.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei D. Š., atsakovo R. P. atstovei adv. padėjėjai G. P., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Kauno AVMI patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. A. P. valstybės naudai 112 340,76 Lt. žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad Kauno AVMI 2006 01 31 pradėjo kompleksinį mokesčių mokėtojos UAB „Multiimpex" patikrinimą. Buvo tikrinamas mokesčių laikotarpis nuo 2004 01 01 iki 2005 11 05. Vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ, Žin., 2004, Nr. 63-2243) 132 straipsniu, Kauno AVMI 2006 04 28 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(20)-K3-131, patvirtino 2006 03 17 patikrinimo aktą Nr. 2006225, kuriame papildomai apskaičiuoti į valstybės biudžetą mokėtini mokesčiai ar su jais susijusios sumos. UAB „Multiimpex" įsiskolinimas biudžetui ir paskirta bauda nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai - 2005 11 05 sudarė 138 758,08 Lt . Vadovaujantis LR Konstitucinio teismo 2006 09 26 nutarimu Nr. 29/04 Kauno AVMI perskaičiavo delspinigius ir įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo sumažintas iki 112 340,76 Lt . 2008 02 04 Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino patikslintą Kauno AVMI 112 340,76 Lt finansinį reikalavimą. Realizavus visą įmonės turtą gauta 61730,22 Lt pajamų, kurios buvo naudojamos bankroto administravimo išlaidoms, todėl Kauno AVMI neturėjo realių galimybių atgauti skolą iš B UAB ,,Multiimpex", kuri jau ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Prejudicinis faktas, kad UAB „Multiimpex" jau 2004 m. buvo faktiškai nemoki, pripažintas Kauno apygardos teismo 2009 10 28 nutartimi. Šia nutartimi teismas UAB „Multiimpex" bankrotą pripažino tyčiniu, todėl joje nustatyti faktai vertintini kaip prejudiciniai faktai, būtent, kad dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų UAB „Multiimpex" nebeturi turto ir pajamų ir tai nulėmė negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės išimtis: jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio atliktų nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-145/2010). Be to, atsakovas, matydamas, kad jo valdoma ir vadovaujama įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo imtis veiksmų ir laiku inicijuoti bankroto procedūrą (ĮBĮ 8 str. 1 d., CK 6.246 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2011 12 20 sprendimu ieškinį patenkino.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovės 112 340,76 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Multiimpex“ bankroto byloje buvo patvirtintas. B UAB „Multiimpex“ negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, yra konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2005 10 24 nutartimi, kuria UAB „Multiimpex“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas, siekdamas paneigti įmonės nemokumo faktą, atsiliepime į ieškinį nurodė eilę aplinkybių, jo vertinimu, nesudarančių pagrindo įmonę vertinti nemokia, tačiau teismas sprendė, kad šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi UAB „Multiimpex“ neatsiskaitė su kreditore Kauno apskrities VMI net iki bankroto procedūrų pabaigos, todėl nėra reikšmingos aplinkybės dėl įmonės nemokumo pradžios 2004 m. nustatymo. Kauno apygardos teismo 2011 10 19 sprendimu UAB ,,Multiimpex” veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, nurodyta, jog likvidaciniame rašte konstatuota, kad liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 1.017.830,55 Lt sumai, tame tarpe nepatenkintas liko ir ieškovės kreditorinis reikalavimas. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad bendrovė 2011 11 28 išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje spręstina tik ar yra juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v. S. B., J. B., bylosNr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; kt.). Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009, UAB „Multiimpex“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2010) bei konstatuota, kad UAB „Multiimpex” valdymo organų veiksmai, perleidžiant bendrovės turtą 2004 m. rugsėjo 7 d. sutartimi atitinka tyčinio bankroto požymius. Dėl 2004 m. liepos 26 d. sutarties su J. J. įmone „Atlantas“ konstatuota, kad UAB „Multiimpex“ sandoriu prisiėmė įsipareigojimus viršijančius normalią verslo riziką, o įmonės administracijos vadovo veiksmai sudarant šį sandorį atitinka tyčinio bankroto požymius. Dėl 2004 m. spalio 4 d. sutarties su įmonės direktoriumi ir pagrindiniu akcininku R.A. P. konstatuota, kad UAB „Multiimpex“ pagal sutartį atlikdama mokėjimą įmonės direktoriui ir pagrindiniam akcininkui nepagrįstai suteikė pastarajam prioritetą, nors žinojo, jog negalės atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais. Dėl paskolų grąžinimo R.A. P., A. P. ir T.P. konstatuota, kad įmonė, žinodama, jog negalės atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais, nepagrįstai pirmenybę suteikė įmonės direktoriui, kuris yra pagrindiniu įmonės akcininku, bei jo artimiems giminaičiams, t.y. sūnums, kurie taip pat yra įmonės akcininkais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Šiuo aspektu atsakovo argumentai dėl paminėtų sandorių peržiūrėjimo ir naujo jų įvertinimo šioje byloje pripažinti nepagrįstais. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Multiimpex“ negalėjimą įvykdyti prievoles įrodo ne tik bankroto bylos iškėlimo faktas, bet ir Kauno apygardos teismo 2011 10 19 sprendimas UAB ,,Multiimpex” veiklą pripažinti pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, kai buvo nepatenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Atsakovo, kaip nuo 1991 10 29 iki bankroto bylos iškėlimo buvusio vadovo nesąžiningi veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos kreditoriams (įmonės nebegalėjimo atsiskaityti su kreditoriais) konstatuoti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, todėl teismas sprendė, kad pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį pagrindų nustatyti nebereikia.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo 2011 12 20 sprendimą. Nutartyje teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino bylos duomenis, susijusius su atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį pagrindų nustatymu, todėl sprendė, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad Kauno apygardos teismui 2009 m. spalio 28 d. nutartimi konstatavus, kad uždarosios akcinės bendrovės „Multiimpex“ bankrotas buvo tyčinis, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai konstatavo nesant pagrindo iš naujo nustatinėti atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį pagrindų ir laikė įmonės bankroto byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovo neteisėtų tyčinių nesąžiningų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei žalos kreditoriams prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjant bylą. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad įmonės bankroto byloje nustatyti atsakovo veiksmai, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, įrodo, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, net nėra būtina nustatyti konkrečios kreditoriui neįvykdytos prievolės dydį, kadangi svarbu nustatyti esant priežastinį ryšį tarp juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų ir fakto, kad pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui (ieškovui). Žala, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, šiuo atveju yra suprantama kaip juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės. Apelianto argumentai dėl to, jog, nagrinėjant bylą, teismas turėjo įvertinti visų keturių ieškinyje minimų sandorių įtaką pagrindinio skolininko mokumui ir gebėjimui įvykdyti sandorius, o taip pat galimybei atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) yra nepagrįsti, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi esant konstatuotiems atsakovo tyčiniams nesąžiningiems veiksmams ir pagrindinio skolininko nemokumui dėl jų, teismas, konkretaus sandorio įtakos pagrindinio skolininko nemokumui neturėjo analizuoti, nes pats faktas, koks atsakovo sudarytas ieškinyje minimas sandoris, kuris pripažintas atitinkančiu tyčinio bankroto požymius, kokia apimtimi nulėmė pagrindinio skolininko nemokumą nepaneigia paties fakto dėl jo nemokumo, kas ir turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl bendrovės vadovo subsidiarios atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atnaujino procesą šioje byloje.

Nagrinėjant bylą iš naujo, atsakovas ir jo atstovė nurodė tokius argumentus: UAB “Multiimpex” bankrotas tyčiniu pripažintas nepagrįstai, nes tai padaryta netyrus požymių. Teigia, kad ekspertizės išvados paneigia tuos požymius. Kritikuojant ekspertizės aktą, akcentuojama į ekspertizę atlikusio asmens licenzijos galiojimo laiką ir kitus nereikšmingus dalykus. Faktas, kad Lietuvoje dirbusios įstaigos filialas yra likviduotas, nekeičia fakto, kad atitinkamas asmuo kvalifikaciją turi. Bylos esmę nusako ne ekspertizės akto forma, bet joje cituojami dokumentai. Kadangi turtas buvo parduotas brangiau, tai žala įmonei nepadaryta. Nepadaryta žala nei tikslinėmis paskolomis, skirtomis sandoriui užbaigti; nei jų grąžinimas po savaitės, prieš tai padengus įsiskolinimus kitiems kreditoriams. Atkreipia dėmesį, kad dalį dokumentų prarado ne jis. Išvados dėl tyčinio bankroto padarytos neturint dalies dokumentų, neįvertinus aplinkybės, kad įmonė nebuvo skolinga ieškovei. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus ginasi aplinkybėmis, kurios patvirtina, jog vadovo veiksmai nelaikytini nesąžiningais. CPK 366 str. 3d. riboja atsakovo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo UAB „Multiimpex“ bankroto byloje ir dėl naujai apaiškėjusių aplinkybių prašyti atnaujinti procesą siekiant, kad būtų iš naujo svarstomas tyčinio bankroto klausimas. Susidaro civilinio proceso tikslams ir principams prieštaringa situacija, kuomet asmuo negali apginti savo teisėtų interesų dėl tam tikrų teisės akto numatytų ribojimų. Kadangi ekspertizės aktas paneigia aplinkybes, nustatytas 2009 10 28 nutartyje, kuria UAB „Multiimpex“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl būtina ginčą spręsti iš esmės. Visos abejonės dėl ekspertizės akto paneigiamos dėl tokių motyvų: pirma, ekspertė L. N. turi tinkamą kvalifikaciją, kvalifikacijos pažymėjime yra nurodyta, jog jai suteikta žalų eksperto kvalifikacija įskaitant finansų, buhalterinės apskaitos ir darbo ekonomikos ekspertizes, pažymėjimas išduotas 2006 09 08 Kvalifikacijos komisijos sprendimu neterminuotai. Antra, įmonės filialo išregistravimas niekaip nesusijęs su asmens turima kvalifikacija, ant kvalifikacinio pažymėjimo nėra nurodyta, kad tai tik Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės išduotas pažymėjimas. Trečia, ieškovė nedaro skirtumo tarp sąvokų ekspertas ir teismo ekspertas, todėl ieškovė nepagrįstai vertindama ekspertizės aktą ir ekspertės kvalifikaciją remiasi teismo ekspertizės įstatymo nuostatomis. Ketvirta, ieškovė nepagrįstai kvestionuoja ekspertizės turinį ir ekspertės pasirinktus tyrimo metodus, neturėdama specialių žinių ir kompetencijos. Penkta, ekspertizės aktas yra surašytas tinkamą kvalifikaciją turinčio eksperto ir atitinka visus ekspertizės aktui keliamus reikalavimus. Taip pat nurodo, jog 2004 09 07 pirkimo-pardavimo sandoris įmonei buvo naudingas, kadangi įmonė gavo naudą – 21 727,55 Lt . 2004 07 26 sutartis su J. J. įmone „Atlantas“ dėl informacijos teikimo, kurioje buvo numatytas išankstinis 59 000 Lt apmokėjimas už paslaugas (apmokėta 2004 07 29), buvo reikalinga, nes įmonė neturėjo marketingo ar rinkos tyrimo specialisto, o buvo įvedama į rinką nauja paslauga – gyvsidabrio lempų utilizavimas. Rinkos tyrimų medžiagos paketas buvo prarastas keičiantis administratoriams, dėl ko ankstesnis teismas negalėjo įvertinti šios paslaugos ekonominio naudingumo. Pažymi, kad VMI atliekant patikrinimą ir turint tyrimų medžiagą, šis sandoris nebuvo priskirtas prie įmonei žalingų veiksmų. 2004 10 04 sutartis su įmonės direktoriumi ir akcininku R.A. P., kai įmonė išsinuomojo gyvsidabrio lempų utilizavimo aparatą, įmonei buvo naudinga, nes leido uždirbti įmonei pelną, įmonė įrenginiu disponavo jau nuo 2002 metų, t.y. įmonė tikrovėje avansu disponavo įrenginiu. Įmonei, o ne jos savininkui, suteikta teisė naudotis įrenginiu yra nematerialusis įmonės turtas, leidžiantis uždirbti pajamas. Be to, tai buvo pigiausias variantas jį palyginus su kitų tiekėjų variantais, sudarė sąlygas, neišleidžiant įmonės pinigų disponuoti įrenginiu, iki kol buvo gautas iš aplinkosaugos struktūrų leidimas įmonės vardu dirbti šiuo metodu ir gauti pajamas iš atliekų tvarkymo veiklos. Įrenginiu buvo disponuojama kelerius metus, o nuomos mokestis buvo sumokėtas vėliau. Dėl paskolų grąžinimo įmonės akcininkams nurodo, jog akcininkai įnešė į įmonės sąskaitą po 40 000 Lt 2004 07 16. Šiuos pinigus įmonė grąžino 2004 07 22 – 23 d.d. . Ši paskola buvo panaudota grąžinti rankpinigius, gautus pagal 2004 05 27 sutartį Nr. 6806 dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo R. B. ir V. L.. Tai leido išvengti 160 000 Lt baudos sumokėjimo, kas neišvengiamai būtų pabloginę įmonės finansinę padėtį. Buvo sudaryta beprocentinė paskolos sutartis. Todėl įmonė galėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus nepatirdama jokių išlaidų. Paskola buvo grąžinta pagal sąlygas, numatytas tikslinėje paskoloje. Pardavus turtą, buvo atsiskaityta su SODRA, VMI, darbuotojais, banku ir kitais kreditoriais. Todėl teiginys, kad įmonės direktorius buvo nesąžiningas yra nepagrįsti.

Ieškovės atstovė išdėstė tokius argumentus: ieškinys yra grindžiamas ne sandorių analize, o nustatytais prejudiciniais faktais įsiteisėjusioje, neatnaujinto proceso byloje dėl UAB „Multiimpex“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šia nutartimi buvo pripažinta, jog nekilnojamasis turtas buvo parduotas mažesne verte, negu rinkos; įmonė, būdama nemoki, nuostolingai pagal 2004 10 04 sutartį nuomojasi iš atsakovo įrangą, avansu sumokėdama 190 000 Lt; įmonė, realiai būdama nemoki 2004 07 26 sudarė informacijos teikimo sutartį, už kurios vykdymą avansu sumokėjo 59 000 Lt; pirmenybė atsiskaityti buvo suteikta įmonės akcininkams. 2009 10 28 nutartis, kuria UAB „Multiimpex“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir kurioje buvo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningi veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos kreditoriams yra įsiteisėjusi. Ekspertų išvadą atsakovas turėjo galimybę pateikti nuo 2009 iki 2011 (2011 10 19 įmonė yra išregistruota), ji nebuvo pateikta dėl atsakovo kaltės. Visos aplinkybės, nurodytos ekspertizės akte buvo žinomos ir vertinamos nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pagrindinis skolininkas jau yra išregistruotas, todėl jis skolos nebesumokės. Atsakovo atsakomybė pagal CK 2.50str. nustatoma sprendžiant, kad vadovo veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu yra tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50str.3d. prasme. Todėl įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, nėra pagrindo iš naujo nustatinėti atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50str. 3d. pagrindų, yra laikoma, kad yra nustatytos aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų tyčinių nesąžiningų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos kreditoriams prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjant bylą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti netenkintinas.

CPK 371 straipsnio 1dalies 1punktas nustato, jog teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą atnaujinus procesą, gali prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmesti.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2014 07 03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1162/2014 analogiškoje situacijoje, tik esant kitam ieškovui konstatavo, jog atsakovo nesąžiningi veiksmai buvo patvirtinti ir įrodyti dviejose bylose remiantis įrodymų visuma, todėl ekspertinio tyrimo išvados (tos pačios, kurios yra šioje byloje ir kuri buvo pagrindas atnaujinti procesą) pačios savaime nepaneigia įrodymų visumos. Įmonės vadovo veiksmai vertinti ne tik sudarant keturis – nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, informacijos teikimo paslaugų ir paskolos sandorius, tačiau analizuojant jo veiklos visumą, tiek pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, tiek konstatavus CK 2.50 straipsnio 3 dalies sąlygų egzistavimą (t.2, b.l. 130-136).

Dėl atsakomybės CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu taikymo yra pasisakęs kasacinis teismas. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246str. 1d., 6.248str. 3d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-147/2009).

Iš prijungtos bylos Nr. 2-2710-254/2011 duomenų nustatyta, jog ieškovės 112 340,76 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Multiimpex“ bankroto byloje galutinai buvo patvirtintas 2008 02 04 nutartimi (prijingtos bylos t.1, bl. 16). UAB „Multiimpex“ neatsiskaitė su kreditore Kauno apskrities VMI net iki bankroto procedūrų pabaigos. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad bendrovė 2011 11 28 išregistruota iš Juridinių asmenų registro (prijungtos bylos t.1, b.l. 157), todėl teismas sprendė tik ar yra juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga sąlygų visuma. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009, UAB „Multiimpex“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2010, prijungtos bylos t.1, b.l. 8-14). Ši nutartis yra galiojanti, priimta pareiškėjui dalyvaujant. Pažymėtina, jog nutartį dėl UAB „Multiimpex“ bankroto pripažinimo tyčiniu skundė būtent pareiškėjas R.A. P., tačiau jo skundas buvo atmestas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). VMI ieškinys yra grindžiamas ne sandorių analize, o nustatytais prejudiciniais faktais dėl UAB „Multiimpex“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo tiriami pareiškėjo veiksmai ne tik dėl sandorių, kurie nurodyti ekspertizės akte, bet apskritai jo veiksmai vadovaujant įmonei. Pareiškėjo atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį yra nustatyta sprendžiant, kad bendrovės dalyvio veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Nesvarbu koks sandoris ir kokia apimtimi nulėmė pagrindinio skolininko nemokumą, nes tai nepaneigia paties nemokumo fakto. Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų kolegija 2010 01 28 nutartyje (prijungtos bylos t.1, b.l. 8-11) nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, apie bendrovės ūkinės-finansinės būklės pablogėjimą 2003 metais, kai per vienerius metus įmonės balanse užfiksuoto turto vertė sumažėjo beveik dešimt kartų (nuo 4 606 017 Lt iki 469 374 Lt), o skolos nesumažėjo nė per pusę (nuo 1 357 324 Lt iki 722 362 Lt) (t. 1, b. l. 51), ir konstatavęs aplinkybes, patvirtinančias, kad UAB ,,Multiimpex“ valdymo organų sprendimu nekilnojamasis turtas buvo parduoti žymiai mažesne kaina (35 747 Lt) negu Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodyta pastatų vidutinė rinkos vertė (1 428 897 Lt); kad bendrovė, būdama nemoki, nuostolingai nuomojasi iš įmonės direktoriaus ir pagrindinio akcininko R. A. P. įrangą, avansu sumokėdama 190 000 Lt; kad bendrovės direktorius įmonei jau esant realiai nemokiai sudarė informacijos tiekimo paslaugų sutartį, už kurios vykdymą J. J. įmonei ,,Atlantas“ avansu sumokėjo 59 000 Lt; kad įmonė, žinodama, jog negalės atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmenybę grąžinant skolas suteikė įmonės direktoriui, kuris yra pagrindinis įmonės akcininkas ir direktoriaus sūnums, kurie taip pat yra įmonės akcininkai, o taip pat kitas aplinkybes – turėjo pagrindo minėtus veiksmus laikyti tam tikrais bankroto požymiais ir taikyti ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad R.A. P., neigdamas VĮ „Registrų centro“ nurodytos vertės neatitikimą rinkos kainai iš esmės nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, patvirtinančių, jog 2004m. rugsėjo 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 35747 Lt kaina atitinka rinkos vertę. Pažymėtina, kad net ir pateiktame ekspertizės akte nenurodoma, jog turtas buvo parduotas už rinkos kainą, o tik konstatuojama, jog sandoris įmonei nebuvo nuostolingas. Teisėjų kolegija atmetė argumentus apie būtinybę sudaryti su J. J. įmone ,,Atlantas“ informacijos teikimo paslaugų sutartį, už kurios vykdymą atsakovas avansu sumokėjo 59000 Lt, nes nustatė, jog nėra duomenų, kad bendrovė turėjo iš šios sutarties naudos. Pareiškėjas, žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę būklę ir siekdamas gauti įmonei pelno, turėjo tokią informaciją tinkamai panaudoti bendrovės veikloje. Pateiktame ekspertizės akte apie naudą įmonei iš šio sandorio duomenų nėra. Apeliacinis teismas taip pat konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti atsakovo 2004 m. spalio 4 d. sutartį su atsakovo bendrovės vadovu ir dalyviu, kuria, įmonei esant nemokiai, buvo susitarta išsinuomoti įrankį, avansu sumokant 190 000 Lt, turinčia tyčinio bankroto požymių, nes apeliantui tokiu atveju taikoma CK 6.67 straipsnio 3 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija, jis neįrodė tokios sutarties pelningumo įmonei. Pateiktas ekspertizės aktas šių išvadų nepaneigia. Teismas taip pat yra nustatęs jog bendrovė, gražindama skolas R.A. P. šeimos nariams pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nurodė, jog akcininkų pinigų įnešimo į bendrovės kasą ir vėliau tų pinigų išmokėjimo savo šeimos nariams esant ankstesnių kreditorių reikalavimams veiksmai negali būti laikomi veiksmais, kurie turėjo grynai formalų pobūdį ir jokios įtakos įmonės finansinei padėčiai nepadarė. Šių nustatytų aplinkybių ekspertizės aktas taip pat nepaneigė. Pažymėtina ir tai, kad nei ekspertizės akte, nei apskritai nepasisakoma dėl aplinkybių apie bendrovės ūkinės-finansinės būklės pablogėjimą 2003 metais, kai per vienerius metus įmonės balanse užfiksuoto turto vertė sumažėjo beveik dešimt kartų (nuo 4 606 017 Lt iki 469 374 Lt), o skolos nesumažėjo nė per pusę (nuo 1 357 324 Lt iki 722 362 Lt) (prijungtos bylos t.1, b. l. 12-14).

Taigi, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 10 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009 konstatuotas pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui, kaip dviejų CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų egzistavimas. Pagrindinio skolininko negalėjimas įvykdyti prievolės konstatuotas įmonės išregistravimu iš įmonių rejestro. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus sprendžia, kad prašymas panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

Pareiškimą atmetus bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui A.R. P. nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi sustabdė Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo vykdymą iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo (t.2, b.l. 20-21). Prašymą atmetus, sprendimo vykdymo sustabdymas panaikintinas (CPK 150str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 150, 370, 371 str., str., teismas

nutaria:

prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2011 12 20 sprendimo panaikinimo ir ieškinio atmetimo atmesti.

Panaikinti Kauno9 apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo vykdymo sustabdymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rūta Palubinskaitė