Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamilė“ atstovams direktoriui V. P., advokatei S. Ž.,

atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamilė“ patikslintą ieškinį atsakovams draudimo bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, M. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė ieškinį, kurį 2018 m. sausio 9 d. patikslino. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai arba dalimis (priklausomai nuo teismo nustatyto kaltės laipsnio) 2 040,90 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. liepos 19 d. tarp UAB „Kamilė“ ir atsakovo M. G. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 209, pagal kurią M. G. buvo įdarbintas vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose bei visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas M. G. įsipareigojo užtikrinti įmonės jam suteiktų materialinių vertybių saugumą, imtis priemonių, užkertančių kelią žalos atsiradimui. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog 2016 m liepos 29 d. atsakovas M. G. vykdydamas savo darbines pareigas pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta atsakovui perduota bei ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė M. B. A. 815, v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau - M. B.). Ieškovė nurodė, jog atsakovas M. G. tikino, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas kitos transporto priemonės – C. 300C, v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau – C.), su kuria susidūrė atsakovo vairuojama transporto priemonė, vairuotojas. Patikslintame ieškinyje teigiama, jog ne tik atsakovui M. G., bet ir automobilio C. vairuotojui V. P., dėl ginčo eismo įvykio buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. 2016 m. rugsėjo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20AN-71948113-16 V. P. buvo nubaustas dėl ginčo eismo įvykio pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį. Ieškovės teigimu, dėl ginčo eismo įvykio kalti asmenys – atsakovas M. G. bei V. P.. Ieškovė pažymėjo, jog V. P. transporto priemonė C., eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Ergo Insurance SE Lietuvos filiale. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 2017 m. kovo 3 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsisako išmokėti draudimo išmoką. Minėtą savo sprendimą draudikas grindė aplinkybe, kad dėl ginčo eismo įvykio buvo gautas Kauno apskrities VPK nutarimas kuriame nurodoma, jog ginčo eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas M. G.. 2018 m. sausio 2 d. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas informavo ieškovę, jog tarp V. P. veiksmų ir ginčo eismo įvykio nėra priežastinio ryšio. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog ieškovei priklausančios transporto priemonės remonto kaštai - 2040,90 Eur. Ieškovės nuomone, minėta suma priteistina iš atsakovų M. G. bei Ergo Insurance SE (1 t., b. l. 159-165).

Atsakovų atsiliepimai ir jų argumentai

Atsakovas M. G. pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinys turi būti atmestas. Atsakovo teigimu, dėl ginčo eismo įvykio kalti tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo V. P.. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė per 3 mėnesius nuo jos galimo savo teisių pažeidimo nesikreipė į darbo ginčų komisiją bei tokiu būdu pažeidė vieno mėnesio senaties terminą ieškiniui paduoti. 2018 m. vasario 1 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas M. G. nurodė, jog atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteiks (2018 m. vasario 1 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo: 2 min. 20 sek.). 2018 m. kovo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas M. G. nurodė, jog jam perduotas automobilis M. B. buvo techniškai netvarkingas, neapdraustas KASKO draudimu. Atsakovo teigimu, V. P. vairuojamas automobilis stovėjo antrojoje eismo juostoje, iki kelio ruožo, kuriame galima atlikti apsisukimo manevrą, buvo likę 300-500 m. Atsakovas nurodė, jog pamatęs stovintį automobilį C. pradėjo stabdyti, sukti į pirmąją kelio juostą negalėjo (joje buvo kitas automobilis), todėl siekdamas išvengti susidūrimo suko į priešpriešinę eismo juostą (2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 33 min. 00 sek.). Atsakovo M. G. nuomone, autoįvykio priežastimi laikytini V. P. veiksmai (2017 m. gruodžio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo: 8 min. 40 sek.) (1 t., b. l. 106-107).Atsakovė draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, veikiantį per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog patikslintame ieškinyje neteisingai interpretuojamas automobilio C. vairuotojo V. P. nubaudimo administracine tvarka faktas - daroma nepagrįsta išvada, kad V. P. kartu su M. G. yra atsakingas dėl ginčo eismo įvykio sukėlimo. Atsakovės nuomone, atsakingu dėl transporto priemonių sąveikos pripažintinas tas transporto priemonės valdytojas, kuris ne tik pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau kartu šis pažeidimas sąlygojo transporto priemonių susidūrimą. Atsakovės teigimu, ginčo transporto priemonei esant apgadintai dėl šios transporto priemonės sąveikos su V. P. vairuota transporto priemone, nei viena iš civilinės atsakomybės sąlygų nėra preziumuojama, todėl jos turi būti įrodytos. Atsiliepime nurodoma, jog priežastinio ryšio tarp V. P. veiksmų ir eismo įvykio kilimo sąlygą paneigia tai, jog administracinė atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo, nulėmusio eismo įvykio kilimą ir žalos padarymą, buvo numatyta aptariamo eismo įvykio metu galiojusios ATPK redakcijos 127 straipsnyje. Tuo tarpu V. P. surašytas protokolas patvirtina, kad V. P. veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal šį kodekso straipsnį, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kurioje numatoma administracinė atsakomybė dėl KET pažeidimo, nesiejamo priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 183-185).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl asmenų, atsakingų už kilusios žalos atlyginimą, kai tarp automobilių vairuotojų yra kilęs ginčas, kurio iš vairuotojų kalti veiksmai lėmė eismo įvykį.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir atsakovo M. G. sudaryta darbo sutartis Nr. 209, kurios pagrindu atsakovas įdarbintas ieškovės įmonėje vairuotoju – ekspeditoriumi (1 t., b. l. 14-15). 2016 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir atsakovo M. G. sudaryta visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai (1 t., b. l. 16).A. M. B. nuosavybės teise priklauso ieškovei (1 t., b. l. 18). 2016 m. liepos 29 d. kelyje Kaunas-Prienai-Alytus įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės: M. B., vairuojama atsakovo M. G. bei C., vairuojama V. P. (1 t., b. l. 64). A. C. eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 65). A. M. B. eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 96).

Dėl termino ieškiniui paduoti

Atsakovas M. G. nurodė, jog ieškovė per 3 mėnesius nuo galimo jos teisių pažeidimo nesikreipė į darbo ginčų komisiją bei tokiu būdu pažeidė vieno mėnesio senaties terminą ieškiniui paduoti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Darbo kodekso (toliau – DK) nustatytas vieno mėnesio terminas darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos A. T. 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Teismas pažymi, jog ieškinys teismui paduotas 2017 m. rugpjūčio 30 d., priimtas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kuria taip pat atnaujintas terminas ieškiniui pateikti. Teismas savo iniciatyva atnaujino praleistą terminą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti (CPK 78 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-768-413/2017). Atsižvelgiant į tai, teismas papildomai dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo nepasisakys.

Dėl žalos dydžio.

Iš 2016 m. liepos 29 d. įvykio schemos turinio nustatyta, jog policijos pareigūnai užfiksavo, kad ginčo eismo įvykio metu apgadinta automobilio M. B. kairės pusės priekinis bamperis, priekinė panelė, dešinės pusės durelės, sparnas, priekiniai žibintai su posūkio žibintais (2 t., b. l. 37-38). Į bylą pateikta 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra EGL Nr. 06003, kurioje nurodyta, jog automobilio M. B. remonto (ieškovės patirtos žalos) suma – 2 040,90 Eur (be PVM) (1 t., b. l. 33-34). Minėtą sumą sudaro atlikti remonto darbai – 740,00 Eur (be PVM) (1 t., b. l. 35-36) bei keistų detalių kaina - 1300,90 Eur (be PVM) (1 t., b. l. 35-36). Į bylą taip pat pateiktas PVM sąskaitos faktūros EGL Nr. 06003 apmokėjimą patvirtinantis dokumentas – ieškovės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2017 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 04071014, įmonei, teikusiai automobilio M. B. remonto paslaugas, ieškovė sumokėjo 5 000,00 Eur (1 t., b. l. 188).

Atsakovai žalos dydžio bei jos paskaičiavimo tvarkos neginčijo, nepateikė jokių transporto priemonės detalių ir remonto darbų kainų dydį paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas laiko, jog byloje ginčo dėl žalos fakto, apskaičiavimo tvarkos ir jos dydžio nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovės prašomos priteisti žalos dydis yra įrodytas ir pagrįstas.

Dėl atsakovo M. G., kaip materialinės atsakomybės subjekto

Ieškovė atsakovo M. G. materialinę atsakomybę grindė šalių 2016 m liepos 19 d. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, kuria atsakovas M. G. prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes bei įsipareigojo imtis priemonių, užkertančių kelią žalai (1 t., b. l. 16). DK (teismo pastaba – cituojamas DK, galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d., t.y. šalis siejusių darbo santykių laikotarpiu) 256 straipsnyje įvardyti darbuotojai, su kuriais pagal jų atliekamo darbo pobūdį gali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal šio straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. Pagal DK 245 straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms DK 246 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms: 1) kai padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Viena iš būtinųjų sąlygų darbuotojo materialinei atsakomybei kilti – pažeidimo padarymo metu pažeidėją ir nukentėjusįjį sieję darbo teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu (2016 m liepos 29 d.) ieškovę ir atsakovą M. G. siejo teisiniai darbo santykiai, atsiradę 2016 m liepos 19 d. darbo sutarties Nr. 209 pagrindu (1 t., b. l. 14-15, 64).Pažymėtina, jog atsakovas M. G. 2016 m liepos 19 d. įdarbintas ieškovės įmonėje vairuotoju – ekspeditoriumi (1 t., b. l. 14-15). Atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį teismas vertina, jog ginčo automobilis M. B. buvo atsakovo darbo priemonė, reikalinga pagrindinėms atsakovo darbo funkcijoms atlikti. Teismas sprendžia, jog ginčo automobilis M. B. yra jam perduota darbdavio materialinė vertybė, kurią sugadinus ir esant kitoms būtinosios materialinės atsakomybės sąlygoms, atsakovui gali kilti materialinė atsakomybė. Iš atsakovo M. G. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK 16061509382 nustatyta, jog 2016 m. spalio 4 d. Kauno apskrities VPK priėmė nutarimą Nr. 20N-73704224-16 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame nurodyta, jog atsakovas M. G. pažeidė KET 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) bei 126 punktą (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip) (1 t., b. l. 72). Už minėtus KET pažeidimus, atsakovas nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) ir 2 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), jam paskirta 144,00 Eur bauda (1 t., b. l. 73). Minėtą baudą atsakovas sumokėjo, 2016 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 20N-73704224-16 neskundė (1 t., b. l. 104). Teismas laiko, jog atsakovas turėjo teisinę pareigą, numatytą KET, tačiau ją pažeidė - atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko egzistuoja būtinoji sąlyga materialinei atsakomybei kilti.

Dėl trečiojo asmens V. P. kaip deliktinės atsakomybės subjekto

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ginčo eismo įvykio metu ieškovei priklausantis ir atsakovo M. G. vairuojamas automobilis M. B. susidūrė su trečiojo asmens V. P. vairuojamu automobiliu C. (1 t., b. l. 64). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

Į bylą pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20AN-71948113-16, kuriame nurodyta, jog trečiasis asmuo V. P. pažeidė KET 3 priedo 1.15 punktą (apsisuko užbrūkšniuotame arba uždažytame plote žyminčiame nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.) (1 t., b. l. 75). Už minėtą KET pažeidimą, V. P. nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas), su minėtu protokolu trečiasis asmuo sutiko (1 t., b. l. 75). 2016 m. rugsėjo 14 d. trečiajam asmeniui V. P. surašytas administracinis nurodymas, kuriuo jam paskirta 14,00 Eur bauda (1 t., b. l. 76). Teismas laiko, jog trečiasis asmuo turėjo teisinę pareigą, numatytą KET, tačiau ją pažeidė - atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko egzistuoja būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei kilti.

Dėl atsakovo M. G. ir trečiojo asmens V. P. kaltės laipsnio ir priežastinio ryšio

Priežastinio ryšio nustatymas - fakto klausimas, loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. sprendžiama, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti asmenų, jeigu jie elgtųsi kaip protingi ir apdairūs asmenys (lot. Bonus pater familias), galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę. Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pvz., kad kelio ruože, kuriame negalima atlikti posūkio manevro kitas eismo dalyvis minėtą manevrą mėgins atlikti. Tokio pobūdžio bylose sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą turi būti nustatomi ir įvertinami ne tik nesėkmingai bandžiusio išvengti susidūrimo vairuotojo manevras, bet ir jam kliūtį sudariusio vairuotojo veiksmų atitiktis KET reikalavimams.

Atsakovas ERGO Insurance SE teigė, jog priežastinio ryšio tarp V. P. veiksmų ir eismo įvykio kilimo sąlygą paneigia tai, jog administracinė atsakomybė dėl KET pažeidimo, nulėmusio eismo įvykio kilimą ir žalos padarymą, buvo numatyta aptariamo eismo įvykio metu galiojusios ATPK redakcijos 127 straipsnyje. Tuo tarpu V. P. surašytas protokolas patvirtina, kad V. P. veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal šį kodekso straipsnį, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kurioje numatoma administracinė atsakomybė dėl KET pažeidimo, nesiejamo priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Teismas pažymi, jog civilinėje byloje, sprendžiant eismo įvykyje dalyvavusių asmenų deliktinės atsakomybės klausimą, įrodinėjimo dalykas yra daug platesnis. Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2013, pažymėta, kad taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojama ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme. Sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad administracinių teisė pažeidimų protokoluose konstatuotos aplinkybės negali būti vertinamos kaip prejudicinės šiai bylai ir kaip pakankamos trečiojo asmens V. P. deliktinės atsakomybės sąlygoms paneigti.

2018 m. kovo 28 d. vykusiame teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, jog jam reikėjo apsisukti (grįžti į Mauručius), todėl jis ieškojo kelio ruožo, kuriame galėtų atlikti posūkio manevrą. Trečiasis asmuo paaiškino, jog neprivažiavus punktyrinės linijos, išgirdo automobilio garsinį signalą ir stabdymo garsą, pamatė artėjantį sunkvežimį. V. P. teigimu, jis stengdamasis išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, kirto ištisinę liniją, bet nespėjo pasitraukti - sunkvežimis susidūrė su trečiojo asmens vairuojamu automobiliu C.. Trečiojo asmens nuomone, jis važiavo kairiąja eismo juosta iš anksto, sunkvežimio vairuotojas turėjo įvertinti savo galimybes važiuoti kairiąja juosta laikydamasis saugaus atstumo. Trečiojo asmens teigimu, jis, siekdamas išvengti ginčo eismo įvykio, suko (kirto ištisinę liniją) ir buvo už tai nubaustas. Trečiojo asmens nuomone, jis nėra kaltas dėl ginčo įvykio (2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 1 val. 08 min. 00 sek.).

Nesutiktina su trečiojo asmens argumentu, jog jis buvo nubaustas už KET pažeidimą, kurį padarė vengdamas eismo įvykio. Pažymėtina, jog siekiant išvengti įvykio sukant į priešpriešinę eismo juostą, toks veiksmas nėra pateisinamas, nes užkirtus kelią atvažiuojantiems automobiliams būtų sukelta avarinė situacija. 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog atlikdamas posūkio manevrą, rodė posūkio signalą (2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 1 val. 17 min. 00 sek.). Teismas laiko mažai tikėtina aplinkybę, jog esant avarinei situacijai (artėjant kitam automobiliui) yra galimybė spėti parodyti įspėjamąjį posūkio signalą. Kita vertus, vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, prieš sukdamas į dešinę ar kairę (KET 82.2). Laikant, jog trečiasis asmuo rodė įspėjamąjį posūkio signalą, darytina išvada, kad trečiojo asmens atliktas posūkio manevras buvo įtakotas ne siekio išvengti eismo įvykio, tačiau bandant apsisukti iki atsakovo vairuojamo automobilio priartėjimo ir buvo pradėtas dar iki automobilio priartėjimo. Minėtą išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog trečiasis asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, nepasirinko galimybės važiuoti pirmyn, tokiu būdu išvengdamas eismo įvykio, nes, tikėtina, važiuoti pirmyn nebuvo galimybės dėl jau pradėto posūkio manevro.

Taip pat pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas M. G. nurodė, jog pamatęs automobilį Chrysler pradėjo stabdyti. Minėtą aplinkybę patvirtina trečiojo asmens paaiškinimai, kuriuos teikdamas jis nurodė, jog išgirdo automobilio M. B. stabdymo garsą, bei ginčo eismo įvykio fotonuotraukos (1 t., b. l. 78 – 85). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog ieškodamas kelio ruožo, kuriame gali apsisukti, važiavo 30-40 km/h. Pažymėtina, jog kelio ruožas, kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, yra atviras, kelio matomumas geras. Darytina išvada, jog atsakovas M. G. atliko skubų stabdymo manevrą dėl kelyje atsiradusios kliūties – lėtai važiavusio ir/ar stovėjusio trečiojo asmens vairuojamo automobilio ((duomenys neskelbtini)3). Iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo manyti, jog atsakovas būtų pradėjęs stabdyti dėl kitų priežasčių.

Iš byloje surinktų įrodymų negalima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo ir nagrinėti abiejų eismo įvykio dalyvių galimybės išvengti susidūrimo jau susidarius šiai situacijai. Tačiau surinktų įrodymų pagrindu bei bylos šalių pateiktų paaiškinimų pagrindu negalima teigti, kad vien tik atsakovo M. G. veiksmai buvo pagrindine sąlyga kilti ginčo eismo įvykiui. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems.

Lietuvos A. T. praktika dėl įrodymų vertinimo yra itin išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nors šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, tačiau vadovaudamasis CPK 159 straipsnyje nustatyta pareiga rūpintis kiek galima išsamesniu esminių bylos aplinkybių ištyrimu, 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu, teismas pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, bei apgalvoti ekspertizės byloje paskyrimo klausimą (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas po I pertraukos nuo: 27 min. 00 sek.). Ieškovės atstovė pažymėjo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių patikslinto ieškinio reikalavimus, ekspertizės skirti neprašo. Ieškovės atstovės teigimu, patikslinto ieškinio suma yra beveik tapati ekspertizės kainai, todėl ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje byloje neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų (2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas po II pertraukos nuo: 08 min. 00 sek.). Atsakovai papildomų įrodymų dėl byloje įrodinėtinų, atsakovų atsakomybę paneigiančių aplinkybių, į bylą nepateikė.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, laiko, jog eismo įvykis įvyko dėl abipusės atsakovo M. G. ir trečiojo asmens V. P. kaltės: atsakovas nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, trečiasis asmuo V. P. atliko posūkio manevrą neleistinoje vietoje, taip sudarydamas kliūtį atsakovo vairuojamam M. B.. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo elgėsi nerūpestingai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad draudiminis įvykis buvo įtakotas nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), kas atleistų asmenis nuo atsakomybės. Nors tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nurodė, jog ginčo automobilis M. B. buvo techniškai netvarkingas, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Teismas vertina, jog byloje įrodyta abipusė atsakovo ir trečiojo asmens kaltė dėl eismo įvykio ir laiko, jog ginčo eismo įvykio metu kilusios žalos dalis, tenkanti atsakovui M. G. ir trečiajam asmeniui V. P. yra lygi – po 1020,45 Eur (2 040,90 Eur : 2 eismo įvykio kaltininkai).

Dėl atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pareigos atlyginti ieškovės patirtą žalą, tenkančią trečiajam asmeniui V. P.

Ginčo eismo įvykio metu automobilis C buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudikas - ERGO Insurance SE (1 t., b. l. 65). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakingas draudikas (šiuo atveju atsakovė) moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui (šiuo trečiajam asmeniui V. P.) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (ieškovei) atsiranda civilinė atsakomybė. Būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (nukentėjusios šalies patirta žala, atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos ryšys), nustatytos įvertinus byloje pateiktų įrodymų turinį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2016 m. liepos 29 d. eismo įvykio metu buvo sugadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai (1 t., b. l. 64, 2 t., b. l. 36-38).

Pažymėtina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Draudiko ir nukentėjusio asmens santykių pagrindas yra TPVCAPD sutarties, sudarytos trečiojo asmens – nukentėjusiojo – naudai, vykdymas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl TPVCAPD teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad TPVCAPD sistemos esmė yra ta, jog, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja tiesioginio reikalavimo teisę draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo (valdytojo) pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjusysis – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo (Lietuvos A. T. 2006 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-115/2006).

TPVCAPDĮ 19 straipsnio 9 dalyje, nustatyta, jog jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei. Atsakovė ERGO Insurance SE neginčijo draudimo sutarties sudarymo ir galiojimo fakto. Teismui nustačius, jog trečiajam asmeniui V. P. tenkanti ieškovei atlygintinos žalos dalis - 1020,45 Eur, minėta suma priteistina iš atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.

Dėl ieškovės veiksmų ir iš darbuotojo priteistinos žalos mažinimo

Atsakovas M. G. tiek atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu akcentavo, jog jo vairuojamas automobilis M. B. nebuvo apdraustas KASKO draudimu. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, jog automobilis M. B. ginčo eismo įvykio dieną buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (1 t. b. l. 96). Ieškovės UAB „Kamilė“ vadovas nurodė, jog tik tam tikros įmonei priklausančios transporto priemonės yra draudžiamos KASKO draudimu. Ieškovės vadovo teigimu, apsisprendimą drausti priemonę KASKO draudimu nulemia transporto priemonės kaina: draudžiamos brangios transporto priemonės, nes jų sugadinimas gali sukelti didelius nuostolius (2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 17 min. 00 sek.).

Į bylą pateikti ieškovės įstatai, iš kurių nustatyta, jog viena iš pagrindinių ieškovės veiklos krypčių – krovinių vežimas keliais (1 t., b. l. 9-10), įmonė veiklą vykdo ne vėliau, kaip nuo 1992 m. (1 t., b. l. 12). Pažymėtina, jog ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Teismo vertinimu, ginčo įvykis nebuvo vienkartinio pobūdžio aktas ieškovės ilgai trunkančioje veikloje, todėl ieškovė turėjo žinoti galimo žalos kilimo pasekmes, bei galimybes atgauti patirtus nuostolius transporto priemonei esant apdraustai KASKO ar įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Teismas vertina, kad ieškovė, neapdraudusi jai priklausančios transporto priemonės KASKO draudimu, buvo nepakankamai apdairi, veikė neprotingai, neįvertino verslo rizikos ir galimų nuostolių dėl automobilio sugadinimo, dėl to žalos atlyginimo naštą perkėlė transporto priemonės valdytojui (ieškovės darbuotojui) ir tapo priklausoma nuo atsakovo M. G. ir/ar kitų asmenų turtinės padėties, jų galimybės atlyginti jai padarytą žalą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbdaviui neapdraudus jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vadinamuoju KASKO draudimu, tai negali būti laikoma aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę. Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, atsižvelgdama į tai, kad žalą darbuotojas padarė neatsargiai elgdamasis, taip pat atsižvelgdama į darbdavės elgesį teisėjų kolegija laikė, kad šios aplinkybės, kaip atitinkančios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, sudaro pagrindą darbdavės patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 30 procentų. Vadovaudamasis suformuota teismų praktika teismas sprendžia, jog iš atsakovo M. G. priteistinos žalos dydis mažintinas 30 proc. – iš atsakovo M. G. ieškovės naudai priteistina 714,32 Eur (1020,45 Eur x 70 proc. : 100 proc.).

Dėl palūkanų

Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai reikalavimo priteisti procesines palūkanas neginčija.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovams praleidusiems terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui dėl to priėmus teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši patikslinto ieškinio dalis – iš atsakovo M. G. priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (714,32 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 8 d.) (1 t., b. l. 50-51) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (1020,45 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 8 d.) (1 t., b. l. 50-51) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 46,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 6). Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio reikalavimas priteisti 2040,90 Eur žalos (procentinė reikalavimo išraiška 100 proc.), yra tenkintas iš dalies, iš atsakovų priteisiant 1734,77 Eur. Iš atsakovo M. G. priteista 714,32 Eur, t. y. tenkinta 35 proc. patikslinto ieškinio reikalavimo (714,32 Eur x 100 proc. : 2040,90 Eur). Iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, priteista 1020,45 Eur, t. y. tenkinta 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimo (1020,45 Eur x 100 proc. : 2040,90 Eur). Iš viso patenkinta 85 proc. ieškinio reikalavimo (35 proc. + 50 proc.).

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo M. G. ieškovės naudai priteistina 16,10 Eur (46,00 Eur x 35 proc. : 100 proc.) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovės naudai priteistina 23,00 Eur (46,00 Eur x 50 proc. : 100 proc.) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 13,52 Eur. Iš atsakovo M. G. valstybės naudai priteistina 4,73 Eur (13,52 Eur x 35 proc. : 100 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, valstybės naudai priteistina 6,76 Eur (13,52 Eur x 50 proc. : 100 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 2,03 Eur valstybei iš ieškovės nepriteistina, nes procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Dėl iš atsakovo M. G. priteistos sumos išdėstymo dalimis

Atsakovas M. G. atsiliepime nurodė, jog prašo priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Būtina nustatyti, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendimo vykdymo išdėstymo institutas įtvirtintas siekiant sudaryti galimybę bylos šalims, negalinčioms iš karto įvykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų ir esant tam pagrindui, sudaryti galimybes įvykdyti teismo sprendimą per tam tikrą laiką.

Pažymėtina, jog siekiant teismo sprendimo išdėstymo privalo būti nurodomi argumentai ir pateikiami įrodymai, leidžiantys pagrįstai spręsti, apie asmens finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias šio asmens materialinę padėtį. Atsakovas prie atsiliepimo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimu priteistų sumų išdėstymo būtinumą. 2017 m. gruodžio 13 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė atsakovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią materialinę padėtį (2017 m. gruodžio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo: 3 min. 20 sek.), tačiau įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimu priteistų sumų išdėstymo būtinumą, atsakovas į bylą nepateikė. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Atsakovas M. G. nepateikė duomenų apie gaunamo uždarbio dydį ar darbo ieškančio asmens atmintinę, turimus išlaikytinius bei savo turtinę padėtį (turimą turtą, pinigines lėšas ar įsiskolinimus).

Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas M. G. nepagrindė savo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir neįrodė, jog šiuo metu yra susidariusios nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, ar jo turtinė padėtis yra labai sunki. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybės teismas atsakovo M. G. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–271, 284, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamilė“, juridinio asmens kodas 133470250, 714,32 Eur (septynis šimtus keturiolika eurų 32 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (714,32 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,10 Eur (šešiolika eurų 10 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamilė“, juridinio asmens kodas 133470250, 1020,45 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų 45 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1020,45 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 4,73 Eur (keturių eurų 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybei – 6,76 Eur (šešių eurų 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atmesti atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.