- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- 1-562-970/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14931-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą),
kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą),
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. nuo 2002 m. gruodžio 2 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, atsakingu už jo žinioje esantį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį – 18 800 Eur – turtą, šiomis aplinkybėmis:
1. turėdamas asmeninį (fizinio asmens – J. M.) įsipareigojimą sumokėti UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , 22 748 Eur, tame tarpe 3 948 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), už laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. sausio 11 d. pagal 2015 m. balandžio 6 d. statybos rangos sutartį Nr. 2015-004 su UAB „D.“ (toliau – Sutartis) atliktus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), rekonstrukcijos ir remonto darbus, 18 800 Eur iš mokėtinos pagal Sutartį sumos apmokėjimą savo naudai atliko UAB „T.“ lėšomis neturėdamas teisėto pagrindo šiais veiksmais ir aplinkybėmis:
1.1. UAB „T.“ vardu 2021 m. kovo 1 d. parengė bei UAB „D.“ pateikė raštą su nurodymu už atliktus Buto remonto darbus išrašyti sąskaitą faktūrą UAB „T.“ ir suderino su UAB „D.“ darbuotojais apmokėjimą pagal Sutartį atlikti UAB „T.“ lėšomis;
1.2. po to, kai nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką UAB „D.“ darbuotojai gauto UAB „T.“ 2021 m. kovo 1 d. rašto pagrindu parengė 2021 m. kovo 9 d. atliktų darbų aktą, kuriuo konstatuotas Sutartyje nurodytų darbų atlikimas (toliau – ir Atliktų darbų aktas), neturėdamas teisėto pagrindo, pasirašė šį Atliktų darbų aktą kaip UAB „T.“ direktorius, patvirtino antspaudu ir šį dokumentą perdavė UAB „D.a“ kaip pagrindą apmokėjimui pagal Sutartį užtikrinti UAB „T.“ lėšomis;
1.3. po to, kai nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką UAB „D.“ darbuotojai gauto UAB „T.“ 2021 m. kovo 1 d. rašto ir Atliktų darbų akto pagrindu parengė ir UAB „T.“ apmokėjimui pateikė 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą DRU serija Nr. 0001736 22 748 Eur sumai, nurodant apmokėtiną 18 800 Eur sumą dėl 3 948 Eur sumai taikomo atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmo (kai PVM tarifas 21 procentas) (toliau – ir Sąskaita - faktūra), atliko šiuos Sąskaitos - faktūros apmokėjimą UAB „T.“ lėšomis sudarančius veiksmus:
1.3.1. 2021 m. balandžio 19 d. iš UAB „T.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB „Šiaulių bankas“, pervedė 10 128,40 Eur sumą į bendrovės UAB „D.“ banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini) , esančią AB „SEB bankas“;
1.3.2. pagal 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2016 Nr. 0210 esant UAB „D.“ 8 671,60 Eur įsiskolinimui UAB „T.“, su UAB „D.“ darbuotojais suderino sąlygas ir pasirūpino, kad iš UAB „T.“ pusės būtų patvirtintas 2020 m. kovo 17 d. datuotas „Tarpusavio skolų suderinimo aktas datai - 2019-12-31“, kuriuo 8 671,60 Eur sumai atliko UAB „T.“ tarpusavio skolų užskaitą su UAB „D.“ šiam įsiskolinimui padengti ir tokiu būdu atsisakė 8 671,60 Eur sumos kreditorinio UAB „D.“ įsipareigojimo UAB „T“.
Taip pat, jis nuo 1990 m. gruodžio 20 d. būdamas UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą, civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „T“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, 2021 metais apgaulingai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „T“ buhalterinę apskaitą šiomis aplinkybėmis:
1. pažeidė šias teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykis, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 11 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“; 14 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“;
2. išvardintus teisės aktų pažeidimus padarė tuo, kad jis įtraukimui į UAB „T“ buhalterinę apskaitą nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką UAB „A“ buhalterei G. M. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. pateikė UAB „D“ surašytą 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą DRU serija Nr. 0001736 22 748 Eur sumai (suma apmokėjimui 18 800 Eur, 3 948 Eur taikytas atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmas, PVM tarifas 21 procentas), kurią apmokėti UAB „T“ lėšomis nebuvo teisėto pagrindo dėl aplinkybių, kuriomis joje įforminta ūkinė operacija faktiškai nebuvo susijusi su UAB „T“ veikla, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog sąskaitos turinį atitinkanti ūkinė operacija, t. y. rekonstrukcijos, remonto darbai pagal Sutartį, yra susijusi su UAB „T“ veikla, kuomet po to nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką UAB „A“ buhalterė G. M. įtraukė Sąskaitos - faktūros duomenis į 2021 m. buhalterinės sąskaitos Nr. 4430 – „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ registrą, kuriame tokiu būdu buvo atlikti neteisingi buhalteriniai įrašai apie UAB „T“ 22 748 Eur kreditorinį įsiskolinimą, bei taip jis per nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką UAB „A“ buhalterę G. M. įtraukė šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis į UAB „T“ buhalterinę apskaitą;
3. dėl nurodyta veika padarytų išvardintų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „T“ 2021 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Taip pat jis, turėdamas asmeninį (fizinio asmens – J. M.) įsipareigojimą sumokėti UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , 22 748 Eur, tame tarpe 3 948 Eur PVM, už laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. sausio 11 d. pagal Sutartį atliktus Buto rekonstrukcijos ir remonto darbus bei šį įsipareigojimą nurodytomis aplinkybėmis be teisėto pagrindo perkeldamas UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , savo naudai apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą mokėtiną 3 948 Eur PVM sumą bei „T“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą mokėtiną 940 Eur pelno mokesčio sumą šiomis aplinkybėmis:
1. pasinaudodamas tuo, kad nuo 2002 m. gruodžio 2 d. buvo UAB „T“ direktoriumi, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies pagrindu organizuojančiu UAB „T“ buhalterinę apskaitą ir kaip atskaitingas asmuo turinčiu teisę įtraukti į buhalterinę apskaitą buhalterinės apskaitos dokumentus, atlikdamas tuos pačius išvardintus veiksmus, kuriais jis:
1.1. UAB „T“ vardu 2021 m. kovo 1 d. parengė bei UAB „D“ pateikė raštą su nurodymu už atliktus Buto remonto darbus išrašyti sąskaitą faktūrą UAB „T“ ir taip inicijavo nežinančių apie daromą nusikalstamą veiką UAB „D“ darbuotojų veiksmus, kuriais buvo parengtas bei į UAB „D“ buhalterinę apskaitą be teisėto pagrindo įtrauktas J. M. kaip UAB „T“ direktoriaus iš savo pusės pasirašytas Atliktų darbų aktas, kuriuo konstatuotas Sutartyje nurodytų darbų atlikimas, šio Atliktų darbų akto pagrindu parengta, UAB „T“ apmokėjimui be teisėto pagrindo pateikta Sąskaita - faktūra 22 748 Eur sumai, kartu su nurodyta apmokėtina 18 800 Eur suma nurodant 3 948 Eur sumai taikomą atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmą (kai PVM tarifas 21 procentas);
1.2. per nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką UAB „A“ buhalterę G. M. pirmiau nurodytomis aplinkybėmis nepagrįstai įtraukė į UAB „T“ buhalterinę apskaitą Sąskaitą-faktūrą,
- tuo pačiu pasiekė, kad į UAB „T“ buhalterinę apskaitą tokiomis aplinkybėmis įtrauktų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką G. M.:
- Sąskaitoje - faktūroje išskirtą 3 948 Eur PVM sumą deklaruotų valstybinei mokesčių inspekcijai kaip UAB „T“ nemokėtiną PVM dėl taikomo atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmo, kuomet G. M. šią 3 948 Eur PVM sumą įrašė į 2021 m. kovo mėn. PVM deklaracijos, FR0600 versija 02, 33 laukelį „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ kaip priklausantį mokėti į biudžetą PVM, į deklaracijos 25 laukelį, kaip pirkimo PVM ir į deklaracijos 35 laukelį, kaip atskaitomą PVM bei 2021 m. balandžio 23 d. pateikė šią PVM deklaraciją valstybinei mokesčių inspekcijai, užpildydama ją internetiniame išoriniame portale, tokiu būdu 2021 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje atskaitomą PVM (35 laukelis) nepagrįstai padidinant 3 948 Eur ir tuo pačiu šia suma sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM (36 laukelis);
- į UAB „T“ buhalterinės sąskaitos Nr. 6312 – „Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos“ registrą įrašytų su UAB „T“ veikla nesusijusias 18 800 Eur sąnaudas pagal Sąskaitą - faktūrą, kuomet po to G. M. į 2021 m. pelno mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) versija 07, 19 laukelį įrašė 18 800 Eur mažesnę apmokestinamo pelno sumą (viso įrašyta 30 783 Eur, o turėjo būti įrašyta 49 583) bei 2022 m. gegužės 27 d. pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją valstybinei mokesčių inspekcijai, užpildydama ją internetiniame išoriniame portale, tokiu būdu 2021 m. pelno mokesčio deklaracijoje pelno mokestį (55 laukelis) nepagrįstai sumažinant 940 Eur ir tuo pačiu šia suma nepagrįstai sumažinant mokėtiną į biudžetą 940 Eur pelno mokestį (55 laukelis);
2. tokiu būdu ir aplinkybėmis pateikdamas neteisingus duomenis valstybinei mokesčių inspekcijai, savo naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 3 948 Eur PVM sumą, kuriai teisės aktais nustatytos atskaitomo PVM nuostatos jam, kaip apmokėjimą pagal Sutartį atliekančiam fiziniam asmeniui, negalėjo būti taikomos, bei UAB „T“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 940 Eur pelno mokesčio sumą, kurios atskaita dėl UAB „T“ faktinių 18 800 Eur sąnaudų nebuvimo negalėjo būti taikoma, tuo padarydamas valstybės biudžetui iš viso 4 888 Eur dydžio turtinę žalą.
Kaltinamasis J. M. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo ir yra vienintelis UAB „T“ akcininkas bei vadovas, jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Name, kuriame yra jam priklausantis butas, 2015 m. buvo pradėta renovacija, kurią atliko UAB „D“. Kreipėsi į UAB „D“ vadovą, prašydamas prie jo buto suprojektuoti ir pastatyti priestatą, dėl šių darbų atlikimo su UAB „D“ pasirašė Sutartį. UAB „D“ jo bute pagal Sutartį atliko dalį priestato statybos darbų, pastatė priestato sieną ir stogą, likusių darbų nurodytų Sutartyje atsisakė ir pasidarė pats. UAB „D“ darbus baigė atlikti 2015 m. pabaigoje, pinigų už atliktus darbus nesumokėjo, nes iki 2021 m. su UAB „D“ truko derybos dėl darbų kainos. 2021 m. buvo rastas bendras susitarimas, tačiau jo finansinės padėtis buvo bloga, neturėjo galimybės atsiskaityti su UAB „D“, tuo metu su UAB „T“ sudarė panaudos sutartį, bendrovė naudojosi jo buto priestatu, todėl UAB „D“ nurodė sąskaitą už atliktus darbus išrašyti UAB „T“ vardu ir už UAB „D“ atliktus darbus, dalį sumos UAB „D“ apmokėjo bendrovės lėšomis, o už kitą dalį atliko užskaitą, nes UAB „T“ buvo teikusi paslaugas UAB „D“. Pripažįsta, jog UAB „T“ lėšomis atsiskaitęs už UAB „D“ jam priklausančiame bute atliktus priestato darbus pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą – 18 800 Eur, taip pat pripažįsta, jog bendrovės buhalterei pateikė UAB „D“ išrašyta sąskaita už jo bute atliktus priestato darbus ir jo prašymu buhalterė šią sąskaitą įtraukė į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, taip apgaulingai tvarkė ir organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą bei dėl to išvengė sumokėti turtinę prievolę valstybei. Dėl savo veiksmų labai gailisi, padarytą žalą valstybei atlygino, taip pat įsipareigoja atlyginti ir bendrovei padarytą turtinę žalą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pasisavinus jam patikėtą svetimą turtą, apgaulingai tvarkius ir organizavus finansinę apskaitą bei apgaule savo naudai išvengus turtinės prievolės įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):
Liudytojas A. P., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad yra UAB „D“ vadovas. UAB „D“ vykdė namo, adresu (duomenys neskelbtini) , renovacijos darbus, taip pat J. M. buto, adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijos darbus, t. y. ant namo stogo pastatė 103 kv. m. antstatą. J. M. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas rekonstruoti jam priklausantį butą ir parengtas atskiras techninis projektas. Statybos rangos sutartis su J. M. pasirašyta 2015 m. balandžio 6 d. Darbai buvo pradėti po sutarties pasirašymo ir užbaigti 2015 m. pabaigoje. UAB „D“ darbus J. M. bute atliko pagal 2015 m. balandžio 3 d. lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2014 m. spalio mėn. kainas, visi darbai, kuriuos UAB „D“ atliko nurodyti darbų akte už 2021 m. kovo mėn. Dalis darbų, kurie buvo įtraukti į lokalinę sąmatą, į atliktų darbų aktą nėra įtraukti, nes jie nebuvo atlikti, todėl ir bendra darbų kaina, kuri paskaičiuota už faktiškai atliktus darbus, skiriasi. Butu, kuriame buvo atlikti rekonstrukcijos darbai, naudojosi J. M. kaip fizinis asmuo, UAB „T“ niekaip nebuvo susijusiu su atliekamais darbais. 2015 m., pabaigus remonto darbus, buvo parengtas atliktų darbų aktas, tačiau J. M. jo nepasirašė reikšdamas pretenzijas dėl darbų kokybės, todėl 2015 m. PVM sąskaitos faktūros neišrašė. Atsižvelgiant į J. M. pastabas, galimai 2017 m., UAB „D“ Bute sudėjo naujas parapeto skardas. Nuo 2017 m. jokių remonto darbų UAB „D“ J. M. Bute neatliko ir jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo, tačiau J. M. už atliktus darbus neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų, bendrovė apmokėjimo vis laukė ir siekė susitarti draugiškai. 2021 m. kovo 1 d. UAB „D“ gavo J. M. raštą su prašymu už atliktus darbus sąskaitą išrašyti UAB „T“ vardu. Apsidžiaugė, kad skola bus apmokėta, todėl surašė 2021 m. kovo 9 d. atliktų darbų aktą, kurį J. M. pasirašė, bei išrašė sąskaitą kaip prašė J. M., dėl kokių priežasčių J. M. prašė sąskaitą išrašyti UAB „T“ vardu, nežino. UAB „D“ atliktų darbų akte už 2021 m. kovo mėn. ir 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr. 0001736 nurodyta darbų kaina yra mažesnė nei nurodyta Sutartyje ir 2015 m. balandžio 3 d. lokalinėje sąmatoje, nes dalies darbų J. M. atsisakė ir pasidarė pats. Už atliktus Buto remonto darbus J. M. apmokėjo tik 2021 m. kovo mėn., pagal 2021 m. kovo 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą UAB „T“ vardu (2 t., b. l. 87-90).
Liudytojas S. B., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad vykdant daugiabučio namo savininkų bendrijos „A“ administruojamo namo, adresu (duomenys neskelbtini) , renovaciją dirbo UAB „D“ ir buvo statybos vadovas. Objekte buvo atsakingas už tinkamą renovacijos darbų atlikimą, reikalingų dokumentų pildymą, kaip tai numato statybą reglamentuojantys įstatymai. Statybos darbus objekte prižiūrėdavo techninis prižiūrėtojas E. S., kuris tikrindavo statybos darbų žurnalus ir darydavo juose atitinkamas žymas, pateikdavo pastabas. Vykdant šio namo renovaciją, UAB „D“ pagal atskirą kapitalinio remonto bei techninį (statinio) projektą taip pat atliko J. M. buto rekonstrukcijos darbus, t. y. ant namo stogo pastatė 103 kv. m. ploto antstatą. J. M. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas rekonstruoti jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir parengtas atskiras techninis projektas, kurį parengė E. S.. Dėl šių darbų atlikimo buvo sudaryta Sutartis, darbai pradėti 2015 m., 2016 m. sausio 11 d. išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal šią Sutartį UAB „D“ ant namo stogo pastatė gyvenamąsias patalpas, t. y. pastatė gyvenamųjų patalpų sienas, pertvaras ir stogą, jokių objekto vidaus darbų, taip pat darbų, susijusių su langų, durų montavimu, UAB „D“ objekte neatliko. Už atliktus darbus J. M. UAB „D“ apmokėjo iš UAB „T“ lėšų. Dėl kokių priežasčių buvo apmokėta iš UAB „T“ lėšų, nežino. UAB „D“ skirtumo, kas atliks apmokėjimą, nebuvo, nes buvo svarbiausia gauti pinigus. Buto rekonstrukcija galimai buvo baigta 2015 m., tuo metu J. M. galimai neturėjo piniginių lėšų atlikti apmokėjimą už atliktus darbus, nuolatos išsisukinėjo, teikė pastabas dėl atliktų darbų kokybės, dėl ko buvo atlikti tam tikrų darbų pataisymai. Vienas atliktų darbų aktas buvo parengtas 2015 m., tačiau J. M. vis vengiant atsiskaityti ir atidėliojant apmokėjimą, gavus J. M. raštą dėl apmokėjimo UAB „T“ vardu, 2021 m. kovo mėn. perspausdino naują atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad aktas, kaip ir lokalinė sąmata, sudarytas pagal 2014 m. spalio mėn. kainas. Gavus šį raštą 2021 m. kovo 31 d. taip pat buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Atliktų darbų aktas už 2021 m. kovo mėn. ir 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736 yra išrašyti už remonto, rekonstrukcijos darbus, nurodytus Sutartyje ir 2015 m. balandžio 3 d. lokalinėje sąmatoje. Atliktų darbų akte už 2021 m. kovo mėn. ir 2021 m. kovo 31 D. PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr. 0001736 nurodyta darbų kaina yra 22 866,56 Eur mažesnė nei Sutaryje ir 2015 m. balandžio 3 d. lokalinėje sąmatoje, nes dalies darbų, kurie buvo numatyti lokalinėje sąmatoje, J. M. atsisakė ir jų UAB „D“ neatliko (2 t., b. l. 69-82).
Liudytojas E. S., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad vykdant namo, adresu (duomenys neskelbtini) , renovaciją pagal pasirašytas sutartis buvo statinio statybos techninis prižiūrėtoju. Statybos darbų rangovu buvo paskirta UAB „D“, statybos vadovas – S. B., kuris buvo atsakingas ir už statybos darbų žurnalų pildymą. 2015-2016 m., tikslaus laiko neatsimena, užbaigus namo renovaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išdavė statybos užbaigimo aktą. J. M. ieškojo projektuotojo savo buto kapitalinio remonto projektui parengti, pasirašė darbų sutartį ir parengė projektą. Kiek pamena, Buto kapitalinio remonto darbai buvo atlikti iki namo renovacijos pradžios, juos atliko UAB „D“ (2 t., b. l. 45-49).
Liudytoja V. S., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad yra UAB „A“, kuri užsiima buhalterinių paslaugų teikimu, direktorė. Kažkuriuo metu UAB „A“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį su UAB „T“. Šios bendrovės buhalterinę apskaitą šiuo metu tvarko UAB „A“ įgaliota darbuotoja G. M.. Su UAB „T“ buhalteriniais dokumentais nėra susipažinusi, todėl jų pakomentuoti negali. PVM deklaracijose įrašus atliko ir valstybinei mokesčių inspekcijai teikė G. M., tačiau ji yra UAB „A“ direktorė, todėl deklaracijų teikimo procese matyti ne bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusio darbuotojo, o jos, kaip bendrovės atstovės, duomenys (2 t., b. l. 174-176).
Liudytoja G. M., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad nuo 2020 m. arba 2021 m., tiksliai neatsimena, iki šiol tvarko UAB „T“, kurios direktorius ir akcininkas yra J. M., buhalterinę apskaitą. Visus UAB „T“ buhalterinius ar kitus reikiamus dokumentus teikia tik J. M., joks kitas asmuo jokių dokumentų nėra teikęs. UAB „T“ ataskaitoje, kurios pavadinimas apyvartos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., yra atvaizduotas iš kitos buhalterinės įmonės perimtas debitorinis likutis 8 671,60 Eur, šis likutis 2019 m. gruodžio 31 d. yra suderintas su UAB „D“. 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio suderinimo aktą pasirašė abi pusės, tačiau kas, kada ir kokių būdu derino tarpusavio skolų užskaitos atvaizdavimą pasakyti negali, nes tuo metu dar netvarkė UAB „T“ buhalterinės apskaitos. Visus UAB „T“ mokėjimus atlieka pats bendrovės direktorius (2 t., b. l. 167-169).
Iš Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nustatyta, jog J. M., turėdamas asmeninį, fizinio asmens, įsipareigojimą sumokėti UAB „D“ 22 748 Eur, tame tarpe 3 948 Eur PVM, už laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. sausio 11 d. pagal Sutartį atliktus rekonstrukcijos ir remonto darbus apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti Sutarties pagrindu į valstybės biudžetą mokėtiną 3 948 Eur PVM sumą, tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį prokuroro reikalavimu (1 t., b. l. 19-21).
UAB „P“ 2013 m. vasario 11 d. parengtas Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-106), UAB „D“ 2015 m. gruodžio 30 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107-108), 2015 m. gruodžio 30 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112) patvirtina, kad UAB „D“ daugiabučio namo savininkų bendrijos „A“ užsakymu vykdė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) , atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kurie baigti 2015 m. gruodžio 30 d.
Iš pranešimo apie rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą matyti, kad J. M. 2015 m. kovo 10 d. pranešė Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, jog statybos darbams Buto kapitaliniam remontui 2015 m. kovo 9 d. pasamdytas rangovas UAB „D“, statinio statybos vadovu paskirtas S. B., techninės priežiūros – E. S., statytojas yra J. M. (4 t., b. l. 38).
Statybos rangos sutartis Nr. 2015-004 (3 t., b. l. 86-87) patvirtina, kad 2015 m. balandžio 6 d. tarp J. M. (užsakovo) ir UAB „D“ (rangovo) buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl mūrinio 5 aukštų gyvenamojo namo buto (duomenys neskelbtini) , remonto darbų atlikimo ir darbų rezultatų perdavimo užsakovui pagal 2015 m. balandžio 3 d. lokalinę sąmatą, sutarta, jog darbai pradedami 2015 m. balandžio 6 d. ir baigiami 2015 m. gruodžio 11 d., atliekamų darbų kaina 45 614,56 Eur su PVM, kuri gali būti keičiama ir koreguojama, užsakovui pakeitus statybos montavimo darbų apimtis arba projektinius sprendinius.
Iš prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą Nr. 1 (4 t., b. l. 40), pažymos apie statinio atitiktį projektui Nr. 1 (4 t., b. l. 39) matyti, kad J. M. 2015 m. gruodžio 22 d. patvirtino, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini) , yra rekonstruotas ir kapitališkai suremontuotas pagal statybos užbaigimo komisijai pateiktus projektus.
Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. liepos 25 d. pateikti buto, adresu (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenys (5 t., b. l. 166-167) bei valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (6 t., b. l. 123-125) patvirtina, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstravimo darbai buvo atlikti 2015 m. ir 2016 m. vasario 18 d. įregistruoti pagal 2015 m. gruodžio 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (5 t., b. l. 167-172) bei 2016 m. sausio 11 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-10-160111-00001-(14.45) (5 t., b. l. 173-174).
UAB „D“ 2021 m. liepos 9 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17-468-21“ (3 t., b. l. 3) bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. rašte „Dėl dokumentų pateikimo“ (7 t., b. l. 12) nurodyta, kad UAB „D“ bute, adresu (duomenys neskelbtini) , atliko tik dalį darbų pagal 2015 m. balandžio 6 d. sutartį Nr. 2015-004. Dėl darbų kokybės ilgą laiką užsakovas nepasirašė atliktų darbų akto, po ilgų derybų aktą pasirašė tik 2021 m. kovo mėn., už atliktus darbus apmokėjo balandžio mėn. Sutartis su UAB „T“ dėl minėto buto remonto darbų sudaryta nebuvo.
Iš UAB „D“ 2015 m. balandžio 3 d. lokalinės sąmatos sudarytos pagal 2014,10 kainas (3 t., b. l. 88-89) bei 2021 m. kovo 9 d. atliktų darbų akto už 2021 m. 03 mėnesį, sudaryto pagal 2014,10 kainas (3 t., b. l. 92-93), matyti, kad UAB „D“ vykdydama buto (duomenys neskelbtini) , rekonstravimą, įrengiant gyvenamąsias patalpas, atliko dalį 2015 m. balandžio 3 d. lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų ir faktiškai atliktų darbų kaina pagal 2014 m. spalio mėn. kainas sudarė 22 748,00 Eur.
PVM sąskaita faktūra serija TLD2016 Nr. 0210 patvirtina, kad 2016 m. spalio 24 d. UAB „T“ išrašė UAB „D“ PVM sąskaitą faktūrą 8 671,60 Eur sumai už 4 MP IP vaizdo stebėjimo sistemas (2 t., b. l. 156).
Tarpusavio skolų suderinimo aktas datai 2019-12-31 patvirtina, kad UAB „T“ ir UAB „D“ 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavyje suderino 8 671,60 Eur skolą (2 t., b. l. 159-160).
Iš panaudos sutarties matyti, kad 2021 m. kovo 1 d. UAB „T“ ir J. M. sudarė panaudos sutartį, pagal kurią J. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , UAB „T“ laikinai ir neatlygintinai valdo ir naudoja nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 15 d. (6 t., b. l. 16-17).
2021 m. kovo 1 d. raštas patvirtina, kad J. M. UAB „D“ raštu pareiškė prašymą už atliktus SMD išrašyti sąskaitą faktūrą UAB „T“ vardu (3 t., b. l. 90).
PVM sąskaita – faktūra DRU serija Nr. 0001736 patvirtina, kad tiekėjas UAB „D“ 2021 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą pirkėjui UAB „T“ 22 748,00 Eur (18 800 Eur + 3 948 Eur PVM) sumai už SMD, buto (duomenys neskelbtini) , rekonstravimą, įrengiant gyvenamąsias patalpas, šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašė J. M., joje nurodyta pastaba: taikomas atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmas, PVM tarifas – 21 proc. (3 t., b. l. 23, 91, 5 t., b. l. 182).
Iš UAB „T“ apyvartų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 161) bei UAB „T“ sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) , esančios AB „Šiaulių bankas“, išrašo, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (2 t., b. l. 162, 6 t., b. l. 18-75), matyti, kad iš UAB „T“ sąskaitos 2021 m. balandžio 19 d. buvo pervesta 10 128,40 Eur UAB „D“, mokėjimo paskirtyje nurodyta – DRU0001736.
Iš UAB „T“ metinės pelno mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) versija 07 už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas/nuostoliai prieš apmokestinimą“ įrašyta 30 783 Eur suma, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašyta 1 737 Eur suma (19 laukelyje įrašyta 18 800 Eur mažesnė apmokestinamojo pelno suma, nes turėjo būti įrašyta 49 583 Eur, 55 laukelyje įrašytas pelno mokestis sumažintas 940 Eur suma) (6 t., b. l. 174-175).
Iš UAB „T“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 versija 02 už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. matyti, kad 33 laukelyje „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašyta 3 948 Eur PVM suma, kaip priklausantis mokėti į valstybės biudžetą PVM, 3 948 Eur suma taip pat įrašyta ir į deklaracijos 25 laukelį kaip pirkimo PVM ir į deklaracijos 35 laukelį, kaip atskaitomas PVM (6 t., b. l. 177).
Pagal valstybės įmonės Registrų centro juridinio asmens duomenis nuo UAB „T“ įregistravimo (1990 m. gruodžio 20 d.) bendrovės vienintelis savininkas ir vadovas yra J. M. (6 t., b. l. 113-115).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2022 m. liepos 29 d. specialisto išvada patvirtina, kad UAB „D“ 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736 išrašyta UAB „T“ 22 748 Eur sumai už UAB „T“ vadovui J. M. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstravimo darbus, pagal PVM įstatymo nuostatas UAB „T“ UAB „D“ pagal šią sąskaitą turėjo sumokėti 18 800 Eur sumą be PVM dėl statybos paslaugų vertei taikyto atvirkštinio apmokestinimo. UAB „T“ kliento UAB „D“ registre „Apyvartos nuo 2020.12.31 iki 2022.06.30“ įrašyta: 2020 m. gruodžio 31 d. ūkinė operacija 8 671,60 Eur sumai, mažinant įsipareigojimus UAB „D“ (piniginių lėšų mokėjimo dokumentas (8 671,60 Eur sumai) nepateiktas, 2021 m. balandžio 19 d. ūkinė operacija 10 128,40 Eur sumai, mažinant įsipareigojimą UAB „D“ (piniginių lėšų mokėjimas 2021 m. balandžio 19 d. fiksuotas UAB „T“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) išraše), likutis 2022 m. birželio 30 d. pabaigai – 0 Eur.
Buto, adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijos, remonto darbai buvo baigti 2015 metais, todėl jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736 ir atliktų darbų aktas už 2021 m. 03 mėnesį išrašyti už 2015 m. atliktus darbus, tai ūkinė operacija – buto rekonstrukcija ir remonto darbai atlikti 2015 m. – yra nesusijusi su UAB „T“ 2021 m. veikla, nes butas pagal panaudą veikloje pradėtas naudoti praėjus daugiau nei 5 metams po rekonstrukcijos pabaigimo, kaip tai įrašyta 2021 m. birželio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. UAB „T“ nesivadovaudama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio 2015 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-233 3 straipsnio (aktuali redakcija 2010-11-23 Nr. XI-1158) 3 dalimi, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje už 2021 m. (užpildymo data 2022-03-29) nedeklaravo nekilnojamojo turto mokesčio už iš J. M. perimtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal 2021 m. kovo 1 d. panaudos sutartį. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 - 2 straipsnio 18 dalyje (aktuali redakcija 2015-05-19 Nr. XII-1727) nurodyta, kad „Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“, todėl jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, kad atliktų darbų aktas už 2021 m. 03 mėnesį ir 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736 įforminti už rekonstrukcijos, remonto darbus, kurie pagal 2021 m birželio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra užbaigti 2015 m., o UAB „T“ savo veikloje butą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. kovo 1 d. panaudos sutartį pradėjo naudoti 2021 m. kovo 1 d., tai UAB „T“ nesivadovavo:
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 - 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736, išrašytą UAB „D“ už 2015 m. atliktus remonto, rekonstrukcijos darbus, nepagrįstai apskaitė 2021 m. buhalterinės sąskaitos Nr. 4430 - „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ registre iš viso už 22 748 Eur, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „T“ 2021 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
- Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 - 17 straipsnio 1 dalimi (aktuali redakcija 2012-06-29 Nr. XI-2165) kurioje numatyta, kad leidžiamais atskaitymais, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pripažįstamos tik faktiškai patirtos veiklos sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, nes UAB „T“ 2021 m. nepagrįstai į buhalterinės sąskaitos Nr. 6312 – „Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos“ registrą įrašė 18 800 Eur sąnaudų už buto remontą, atliktą 2015 m., pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr .0001736, ir apmokestinamąjį pelną iš viso sumažino 18 800 Eur, dėl to pelno mokestis nepagrįstai sumažintas 940 Eur;
- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 - 78 straipsnio (aktuali redakcija 2004-01-15 Nr. IX-1960) 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, nes UAB „T“ 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr. 0001736 (išrašytoje UAB „D“) išskirtą 3 948 Eur PVM sumą apskaitė buhalterinės sąskaitos Nr. 2441 – „Gautinas pridėtinės vertės mokestis“ registre ir buhalterinės sąskaitos Nr.4492 – „Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis“ registre, dėl to UAB „T“ 2021 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje (patvirtintoje VMI prie LR FM viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (2017-12-28 įsakymo Nr. VA-134 redakcija)) į 33 eilutę (Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)), į 25 eilutę (Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) ir į 35 eilutę (Atskaitomas PVM) įrašė neteisingus duomenis apie 3 948 Eur PVM vertę, išskirtą UAB „D“ išrašytoje 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr. 0001736 už rekonstrukcijos darbus UAB „T“.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, pagal šio įstatymo 10 straipsnio (aktuali redakcija 2012-06-29 Nr. XI-2174) 1 dalies 2 punktą ūkio subjekto apskaitą tvarko pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, pagal šio įstatymo 14 straipsnio (aktuali redakcija 2017-12-19 Nr. XIII-930) 2 dalį „ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nuo 1990 m. gruodžio 20 d. iki dabar UAB „T“ vadovas yra J. M. (6 t., b. l. 89-179).
Specialistė, atlikusi ūkinės finansinės veiklos tyrimą, L. J. atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškino, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui tirti pateiktus UAB „T“ dokumentus: 2015 m. balandžio 3 d. lokalinę sąmatą, 2015 m. balandžio 6 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2015-004, atliktų darbų aktą už 2021 m. 03 mėnesį, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736, negalima nustatyti ar atliktų darbų aktas už 2021 m. 03 mėnesį ir 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736, kurie suforminti 2021 m. datomis, buvo įforminti už darbus pagal 2015 m. balandžio 6 d. statybos rangos sutartį Nr. 2015-004 bei 2015 m. balandžio 3 d. lokalinę sąmatą, kurie suforminti 2015 m. datomis. Sutartis ir lokalinė sąmata nėra apskaitos dokumentai. Tyrimui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. birželio 30 d. išrašo duomenimis buto, adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstravimo pabaigos metai – 2015 m., tuo tarpu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. J. M. papildomos apklausos metu parodė, kad atliktų darbų aktas už 2021 m. 03 mėn. ir 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736 yra išrašyta už rekonstrukcijos darbus pagal 2015 m. balandžio 6 d. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. 2015-004, tačiau liudytojų parodymų įrodomasis vertinimas yra ne specialistų kompetencija. UAB „T“ 10 128,40 Eur mokėjimą UAB „D“ patvirtina 2021 m. balandžio 19 d. bankinis pavedimas, jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736 ir atliktų darbų aktas už kovo mėn. buvo įforminti už 2015 m. atliktus darbus, o UAB „T“ savo veikloje butą, adresu(duomenys neskelbtini) , pagal 2021 m. kovo 1 d. panaudos sutartį pradėjo naudoti 2021 m. kovo 1 d., tai UAB „T“ 2021 m. nepagrįstai UAB „D“ sumokėjo 10 128,40 Eur pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736 už buto, nenaudojamo bendrovės veikloje, remontą bei šių 10 128,40 Eur piniginių lėšų panaudojimas yra nesusijęs su įmonės veikla. UAB „T“ apmokėjimo dokumento už J. M. buto, adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstravimo darbus atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje aprašytas specialisto išvados 7 psl., kuriame nurodyta, kad pagal PVM įstatymo nuostatas UAB „T“ UAB „D“ pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736 turėjo sumokėti 18 800 Eur sumą be PVM dėl statybos paslaugų vertei taikyto atvirkštinio apmokestinimo. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „T“ 2021 m. balandžio 19 d. bankiniu pavedimu UAB „D“ pervedė 10 128,40 Eur už J. M. buto, adresu(duomenys neskelbtini) , rekonstravimo darbus, šią ūkinę operaciją UAB „T“ apskaitė buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2712 – „Sąskaitos bankuose Šiaulių bankas EUR*7548“. Iš tyrimui pateiktų UAB „T“ buhalterinės apskaitos dokumentų nenustatyta, kad UAB „T“ 2021 m. balandžio 19 d. atliktas mokėjimas 10 128,40 Eur sumai UAB „D“ apskaitytas kaip J. M. kreditorinis įsiskolinimas ar kitoks jo įsipareigojimas bendrovei „T“. UAB „T“ balansas už 2021 m. sudarytas pagal šios sąskaitos Nr. 2712 registro 2021 m. gruodžio 31 d. duomenis. Pagal UAB „T“ tyrimui pateiktą kliento UAB „D“ apyvartos nuo 2020.12.31 iki 2022.06.30 registrą likusi UAB „T“ įsipareigojimų UAB „D“ 8 671,60 Eur suma buvo sumažinta 2020 m. gruodžio 31 d. Jei 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736 ir atliktų darbų aktas už kovo mėn. buvo įforminti už 2015 m. atliktus darbus, o UAB „T“ savo veikloje butą, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal 2021 m. kovo 1 d. panaudos sutartį pradėjo naudoti 2021 m. kovo 1 d., tai 8 671,60 Eur piniginių lėšų panaudojimas, atsiskaitant su UAB „D“ pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736 už buto, nenaudojamo UAB „T“ veikloje, remontą, nesusijęs su įmonės veikla (7 t., b. l. 49-56).
Po atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei specialistės teiktų paaiškinimų, pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d. reikalavimus (7 t., b. l. 45, 63), UAB „D“ ir UAB „T“ pateikė papildomus dokumentus, kuriuos apžiūrėjus, dalyvaujant ūkinį finansinį veiklos tyrimą atlikusiai specialistei L. J., nustatyta, kad UAB „D“ pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. sausio 1 d., o būtent: 1. pardavimų detalųjį atsiskaitymų žiniaraštį 2015-04-06 - 2022-10-01 (buhalterinė sąskaita Nr. 241), kuriame nurodyti duomenys: tiekėjas - UAB „T“, debetas – 22 748, kreditas – 22 748, 2021 m. kovo 31 d. 20201429 pažyma balansiniame modulyje – 3 948, 2021 m. kovo 31 d. 20201432 pažyma balansiniame modulyje – 8 671,60, 2021 m. kovo 31 d. DRU 1736 pardavimas – 22 748, 2021 m. balandžio 19 d. 6985799 gaunamas pavedimas – 10 128,40; 2. pirkimų detalųjį atsiskaitymų žiniaraštį 2015-04-06 - 2022-10-01 (buhalterinė sąskaita Nr. 443), kuriame nurodyti duomenys: tiekėjas - UAB „T“, debetas – 9 343,32, kreditas - toks pat; 3. tarpusavio skolų suderinimo aktą datai 2019-12-31, sudarytas tarp UAB „T“ ir UAB „D“ dėl 8 671,60 Eur įsiskolinimo; 4. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą 2022-01-01 datai, pasirašytą tarp UAB „D“ ir UAB „T“, 22 748 Eur sumai; 5. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą 2022-01-01, pasirašytą tarp UAB „D“ ir UAB „T“ 9 343,32 Eur sumai; 6. 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736, tiekėjas – UAB „D“, pirkėjas – UAB „T“, suma apmokėjimui – 22 748 Eur; 7. PVM sąskaitos faktūros DRU Nr. 0001736 apmokėjimo dokumentą, jog 2021 m. balandžio 19 d. UAB „T“ atliko 10 128,40 Eur bankinį pavedimą į UAB „D“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant – DRU0001736; 8. 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2015 Nr. 20150143, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas UAB „D“, 266,20 Eur sumai už prekes ir paslaugas; 9. 2015 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2015 Nr. 20150157, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas UAB „D“ 15,73 Eur sumai už prekes; 10. 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2015 Nr. 20150173, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas UAB „D“, 24,20 Eur sumai už paslaugas; 11. 2015 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2015 Nr. 20150254, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas UAB „D“, 24,20 Eur sumai už paslaugas; 12. 2015 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2015 Nr. 20150291, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas – UAB „D“, 15 Eur sumai už paslaugas; 13. 2016 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2016 Nr. 0059, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas – UAB „D“, 13 Eur sumai už paslaugas; 14. 2016 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2016 Nr. 0075, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas – UAB „D“, 60,50 Eur sumai už paslaugas, 15. 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2016 Nr. 0210, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas – UAB „D“, 8 671,60 Eur sumai už paslaugas; 16. 2016 m. spalio 24 d. įrangos perdavimo priėmimo aktą Nr. 1, užsakovas – UAB „D“, rangovas – UAB „T“, objektas – (duomenys neskelbtini) , IP vaizdo stebėjimo įranga; 17. 2017 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2017 Nr. 0077, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas – UAB „D“, 29,04 Eur sumai už paslaugas; 18. 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2017 Nr. 0099, pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas – UAB „D“, 223,85 Eur sumai už paslaugas; 19. 2021 m. kovo 31 d. buhalterinę pažymą Nr. 20201432, iš kurios matyti atlikta užskaita 8 671,60 Eur sumai, debitorius – UAB „T“, kreditorius – UAB „D“. UAB „T“ pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. sausio 1 d., o būtent: 1. UAB „T“ pirkimo operacijas, data 2022-12-05, ataskaitas Nr. 2061/S111, operacijos data - 2021-03-31, dokumento Nr. DRU0001736, pavadinimas – UAB „D“, bendra suma – 22 748 Eur; 2. 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU serija Nr. 0001736, iš kurios matyti, jog tiekėjas UAB „D“, pirkėjas – UAB „T“, bendra mokėtina suma – 22 748 Eur už paslaugas; 3. 2021-03-01 - 2021-03-31 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurioje nurodyta rankraštinis įrašas: „D (3948+25,39+216,08=4189)“; 4. Apyvartas nuo 2019-01-01 iki 2022-12-31, klientas – UAB „D“, likutis pradžiai – 0,00 Eur, apyvarta 22 748 Eur, likutis pabaigai – 0,00; 5. Tarpusavio skolų suderinimo aktą 2019-12-31 datai, sudarytą tarp UAB „T“ ir UAB „D“ dėl 8 671,60 Eur įsiskolinimo; 6. 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2016 Nr. 0210, kurioje nurodytas pardavėjas – UAB „T“, pirkėjas UAB „D“, mokėtina suma – 8 671,60 Eur už paslaugas, 7. 2016 m. spalio 24 d. įrangos perdavimo priėmimo aktą Nr. 1, kuriame nurodytas užsakovas – UAB „D“, rangovas – UAB „T“, objektas - (duomenys neskelbtini) , IP vaizdo stebėjimo įranga; 8. UAB „T“ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, jog 2021 m. balandžio 19 d. gavėjui UAB „D“ buvo pervesta 10 128,40 Eur suma; 9. Apyvartas nuo 2019-01-01 iki 2022-12-31, klientas – UAB „D“, likutis pradžiai – 0,00 Eur, apyvarta – 22 748 Eur, likutis pabaigai – 0,00; 10. tarpusavio skolų suderinimo aktą 2020-12-31 pasirašytą tarp UAB „D“ ir UAB „T“, bendra suma – 8 671,60 Eur. Specialistė L. J., ištyrusi papildomai pateiktus dokumentus, apžiūros metu pateikė išvadą, kad UAB „D“ ir UAB „T“ apžiūrai pateikti apskaitos dokumentai, rodo, jog UAB „T“ tyrimui pateiktame kliento UAB „D“ „Apyvartos nuo 2020.12.31 iki 2022.06.30“ registre UAB „D“ įsipareigojimai 8 671,60 Eur sumai UAB „T“ pagal apžiūrai pateiktą 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2016 Nr. 0210 buvo užskaityti su UAB „T“ įsipareigojimais UAB „D“ pagal UAB „D“ 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736 (7 t., b. l. 71-83).
Specialistė L. J., po atliktos UAB „D“ ir UAB „T“ pateiktų papildomų dokumentų apžiūros, paaiškino, kad dokumentų apžiūros metu nustatyta, jog pateiktame UAB „T“ kliento UAB „D“ „Apyvartos nuo 2019.01.01 iki 2022.12.31“ žiniaraštyje 2021 m. kovo 31 d. yra užregistruotas UAB „T“ 22 748 Eur įsiskolinimas UAB „D“ pagal UAB „D“ išrašytą 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736 (18 800 Eur + 3948 Eur PVM (taikytas atvirkštinis PVM apmokestinimas)). Iš 18 800 Eur sumos UAB „T“ 10 128,40 Eur apmokėjo 2021 m. balandžio 19 d. bankiniu pavedimu ir 8 671,60 Eur buvo sudengti su UAB „D“ 8 671,60 Eur įsiskolinimui pagal 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2016 Nr.0210. UAB „T“ 10 28,40 Eur apmokėjimas UAB „D“ pagrįstas 2021 m. balandžio 19 d. bankiniu pavedimu, UAB „T“ 8 671,60 Eur įsipareigojimų sudengimas su UAB „D“ 8 671,60 Eur įsiskolinimu užregistruotas „Apyvartos nuo 2019.01.01 iki 2022.12.31“ žiniaraštyje. Tyrimui UAB „T“ nepateikė UAB „D“ 8 71,60 Eur įsipareigojimus UAB „T“ mažinančios ūkinės operacijos pagrindžiančio 2021 m. balandžio 19 d. apskaitos dokumento Nr. 04190808, įrašyto į buhalterinę sąskaitą Nr. 2410 - „Pirkėjų skolų vertė“ pavadinimu „UAB „D“ – 8 671,60 Eur ir tyrimo metu nenustatyta, kodėl 2021 m. balandžio 19 d. apskaitos dokumentas Nr. 04190808 nepateiktas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 – 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktuose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 10.15 punktas nurodo, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Valstybės įmonės Registrų centrų duomenimis nuo 1990 m. gruodžio 20 d. iki dabar UAB „T“ vadovas yra J. M.. Dokumentų apžiūrai UAB „D“ pateikė detalųjį atsiskaitymų žiniaraštį nuo 2015-04-06 iki 2022-10-01 (buhalterinė sąskaita Nr. 443, Tiekėjas / Pirkėjas – UAB „T“), kuriame pagal UAB „T“ 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą TLD2016 Nr. 0210 įrašė ūkinę operaciją – ilgalaikio turto pajamavimas 8 671,60 Eur, šiame detaliajame atsiskaitymų žiniaraštyje nuo 2015-04-06 iki 2022-10-01 fiksuota, kad 8 671,60 Eur suma užskaityta pagal 2021 m. kovo 31 d. pažymą Nr. 20201432. Apžiūrai pateiktoje 2021 m. kovo 31 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 20201432 UAB „T“ įrašyta ir kaip debitorius, ir kaip kreditorius, ir 8 671,60 Eur sumai atlikta tarpusavio skolų užskaita (UAB „D“ įsipareigojimų UAB „T“ bei UAB „T“ skolos UAB „D“) buhalterinėse sąskaitose Nr. 443 (Įsipareigojimai tiekėjams) ir Nr. 241 (Pirkėjų įsiskolinimas). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DRU Nr. 0001736, atliktų darbų aktas už 2021 m. kovo mėnesį išrašyti ir apmokėjimas atliktas už 2015 m. atliktus darbus, o UAB „T“ savo veikloje butą, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal 2021 m. kovo 1 d. panaudos sutartį pradėjo naudoti 2021 m. kovo 1 d., UAB „T“ patirtos ir apskaitytos 18 800 Eur (10 128,40 + 8 671,60) išlaidos (10 128,40 Eur apmokėta 2021 m. balandžio 19 d. bankiniu pavedimu ir 8 671,60 Eur buvo sudengti su UAB „D“ 8 671,60 Eur įsiskolinimu), 2021 m. atsiskaitant su UAB „D“ pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736 už buto, nenaudojamo bendrovės „T“ veikloje, remontą, nesusijusios su įmonės veikla (7 t., b. l. 88-91).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei L. J., 2023 m balandžio 4 d. apžiūrėti visi UAB „T“ tyrimui pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos apžiūrėjus, specialistė L. J. pateikė išvadą, jog pirkėjas (klientas) už įsigytus statybos darbus, taikant atvirkštinį apmokestinimą, išskaitytas PVM sumas privalo įtraukti į PVM deklaraciją kaip priklausantį mokėti PVM ir gali šių darbų pirkimo PVM atskaityti pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 80 straipsnio 1 dalies 17 puntą, numatantį, kad jei PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad taikomas atvirkštinis apmokestinimas, prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), 96 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad per mokestinį laikotarpį išskaitytos PVM sumos, kurias pagal šio straipsnio nuostatas privalo sumokėti į biudžetą prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), įtraukiamos į pirkėjo (kliento) to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM. Šios PVM sumos bendra šiame Įstatyme nustatyta tvarka gali būti pirkėjo (kliento) atskaitytos kaip ir kitas pirkimo PVM; 58 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; 2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už šalies teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytos finansinės paslaugos, taip pat pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių, 52 punktą, nurodantį, kad PVM deklaracijos 35 laukelyje turi būti įrašoma <....> atskaitoma pirkimo (importo) PVM suma, tiesiogiai tenkanti PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti. Pagal PVM įstatymo nuostatas pirkėjas už įsigytus statybos darbus, taikant atvirkštinį apmokestinimą, išskaitytas PVM sumas, kurias privalo sumokėti į biudžetą, įtraukia į savo to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantį mokėti į biudžetą PVM ir gali šių darbų pirkimo PVM sumą atskaityti, jeigu įsigyti statybos darbai yra skirti šio PVM mokėtojo PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti. UAB „D“ 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr. 0001736, išrašytoje UAB „T“ nurodyta kaina – 22 748 Eur su PVM (18 800 Eur + 3 948 Eur PVM) ir pastaba: „taikomas atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmas. PVM tarifas - 21 proc“. UAB „T“ pagal PVM įstatymo 96 straipsnio 3 dalies nuostatas 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje DRU Nr. 0001736 išskirtą 3 948 Eur PVM sumą įrašė į 2021 m. kovo mėn. PVM deklaracijos 33 laukelį „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ kaip priklausantį mokėti į biudžetą PVM, ir į deklaracijos 25 laukelį, kaip pirkimo PVM. UAB „T“ šią 3 948 Eur PVM sumą įrašė ir į 2021 m. kovo mėn. PVM deklaracijos 35 laukelį, kaip atskaitomą PVM. PVM įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje ir PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 52 punkte numatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtrauktas į PVM deklaracijos 35 laukelį, kaip atskaitomas PVM, jeigu įsigyti statybos darbai yra skirti šio PVM mokėtojo PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog UAB „T“ patirtos ir apskaitytos 18 800 Eur (10 128,40 + 8 671,60) išlaidos 2021 m. atsiskaitant su UAB „D“ pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736 už buto, nenaudojamo UAB „T“ veikloje, remontą, nesusijusios su įmonės veikla, todėl pagal PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 3 dalį UAB „T“ negalėjo atskaityti 3 948 Eur pirkimo PVM, išskirto 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr. 0001736, už statybos darbus, kurie nesusiję su bendrovės veikla. UAB „T“ nesivadovaudama PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio 3 dalies nuostatomis 2021 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje atskaitomą PVM (35 laukelis) nepagrįstai padidino 3 948 Eur ir tuo pačiu sumažino mokėtiną į biudžetą PVM (36 laukelis). UAB „T“ PVM deklaracija už 2021 m. kovo mėn. VMI pateikta 2021-04-23, užpildant ją on-line išoriniame portale, sistemoje nurodytas deklaraciją pateikęs asmuo - V. S.. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje užregistruota ūkinė operacija pagal UAB „D“ išrašytą 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DRU Nr. 0001736 (22 748 Eur sumai) už 2015 m. atliktus J. M. buto rekonstrukcijos darbus nėra susijusi su įmonės veikla, 2022 m. liepos 29 d. specialisto išvados 22 – 18 psl. esanti pirmoji pastraipa tikslinama, išdėstant taip: „Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyr. tyrėjos S. G. 2023-01-12 Rašte „Dėl papildomo paaiškinimo pateikimo“ Nr.IBPS-S-23133-23 nurodyta, kad „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2021-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. DRU Nr. 0001736, atliktų darbų aktas už 2021 m. kovo mėnesį išrašyti ir apmokėjimas atliktas už 2015 metais atliktus darbus“, o UAB „T“ savo veikloje butą, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal 2021-03-01 Panaudos sutartį pradėjo naudoti 2021-03-01, tai UAB „T“ nesivadovavo:“. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. balandžio 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015-004 kontrahentu nurodytas fizinis asmuo – J. M., specialistė paaiškina, kad PVM mokėtojas, išrašęs pardavimo PVM sąskaitą faktūrą fiziniam asmeniui (kuris nėra PVM mokėtojas) už suteiktas statybos remonto paslaugas, PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą pardavimo PVM pagal PVM įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatas turi deklaruoti PVM deklaracijos 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir tokiu būdu šis pardavimo PVM už suteiktas statybos remonto paslaugas yra įtraukiamas į PVM mokėtojo, išrašiusio pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, deklaraciją apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą. PVM mokėtojas, išrašęs pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, joje išskirto pardavimo PVM negali atskaityti, kadangi PVM įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog į PVM atskaitą gali būti įtrauktas pirkimo ir (arba) importo PVM, bet ne pardavimo PVM. Pagal PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 4 punktą pirkėjui, fiziniam asmeniui, kuris nėra PVM mokėtojas, nereikia pateikti PVM deklaracijos, dėl to pirkimo PVM nedeklaruojamas. Apžiūros metu Specialisto išvados tiriamosios dalies 16 psl. paskutinėje pastraipoje pastebėta klaida, dėl kurios ši pastraipa tikslinama, išdėstant taip: jeigu 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736 buvo įforminta už 2015 m. atliktus remonto darbus, o UAB T“ savo veikloje butą, adresu , pagal 2021 m. kovo 1 d. panaudos sutartį pradėjo naudoti 2021 m. kovo 1 d., tai 2015 m. atlikti remonto darbai nesusiję su UAB „T“ veikla. Jei 2015 m. atlikti remonto darbai nesusiję su UAB „T“ veikla, tai bendrovė buhalterinės sąskaitos Nr. 2441 – „Gautinas pridėtinės vertės mokestis“ registre nepagrįstai užregistravo 3 948 Eur PVM sumą, kurią, kaip nesusijusią su UAB „T“ veikla, turėjo užregistruoti buhalterinės sąskaitos Nr. 63081 „Neatskaitomo pridėtinės vertės mokesčio sąnaudos“ registre, kaip tai numatyta PVM įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nuostatos išaiškinime, kuris pateiktas PVM įstatymo 78 straipsnio 1 dalies komentaro 4.1.7. punkte. PVM įstatymo 78 straipsnio 1 dalies komentaro 4.1.7. punkte numatyta, kad: „Neatskaitomas pirkimo PVM registruojamas debetuojant 6123 sąskaitą „Neatskaitomos pridėtinės vertės mokesčio sąnaudos“ ir kredituojant 2431 sąskaitą „Gautinas pridėtinės vertės mokestis“, jeigu neatskaitomas PVM buvo įtrauktas į 2431 sąskaitos „Gautinas pridėtinės vertės mokestis“ debetą.“ T. y. UAB „T“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant PVM įstatymo 78 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad: „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, dėl to UAB „T“ 2021 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje į 35 laukelį (Atskaitomas PVM) įrašė neteisingus duomenis apie atskaitomą 3 948 Eur PVM, išskirtą UAB „D“ išrašytoje 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr. 0001736 už remonto darbus, nesusijusius su UAB „T“ veikla. Taip pat tikslinama Specialisto išvados 18 psl. ketvirta pastraipa (nuo viršaus), išdėstant taip: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio (aktuali redakcija 2004-01-15 Nr. IX-1960) 1 dalyje, kurioje numatyta, kad: „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, nes UAB „T“ 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr.0001736 (išrašytoje UAB „D“) išskirtą 3 948 Eur PVM už remonto darbus, nesusijusius su UAB „T“ veikla, nepagrįstai užregistravo buhalterinės sąskaitos Nr. 2441-„Gautinas pridėtinės vertės mokestis“ registre, kurį, kaip nesusijusį su UAB „T“ veikla, turėjo užregistruoti buhalterinės sąskaitos Nr. 63081 „Neatskaitomo pridėtinės vertės mokesčio sąnaudos“ registre, kaip tai numatyta PVM įstatymo 78 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinime, kuris pateiktas PVM įstatymo 78 straipsnio 1 dalies komentaro 4.1.7. punkte. Dėl to UAB „T“ 2021 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje į 35 laukelį (Atskaitomas PVM) įrašė neteisingus duomenis apie atskaitomą 3 948 Eur PVM, išskirtą UAB „D“ išrašytoje 2021 m. kovo 31 d PVM sąskaitoje faktūroje DRU Nr. 0001736 už remonto darbus, nesusijusius su UAB „T“ veikla (7 t., b. l. 96-104).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visetą konstatuoja, kad J. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) ir 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314).
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, o tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai ir neatlygintinai savinasi šį turtą (turtinę teisę) ir tuo pažeidžia savininko interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori.
Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, liudytojų A. P., S. B., E. S., V. S. ir G. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, valstybės įmonės Registrų centro juridinio asmens – UAB „T“ – duomenys, 2015 m. balandžio 6 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2015-004, 2015 m. balandžio 3 d. lokalinė sąmata, 2016 m. sausio 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-10-160111-0001-(14.45), Nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) , – kadastro duomenų byla, 2021 m. birželio 30 d. valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra serija TLD2016 Nr. 0210, tarpusavio skolų suderinimo aktas datai 2019-12-31, 2021 m. kovo 1 d. panaudos sutartis, 2021 m. kovo 1 d. J. M. raštas, UAB „T“ sąskaitos Nr. LT49 7181 9000 1046 7548, esančios AB „Šiaulių banke“ išrašas, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra DRU Nr. 0001736, 2021 m. kovo 9 d. atliktų darbų aktas, UAB „D“ 2021 m. liepos 9 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštai, 2022 m. liepos 29 d. specialisto išvada, UAB „D“ ir UAB „T“ dokumentų apžiūros protokolai, specialistės L. J. paaiškinimai – patvirtina, kad kaltinamasis J. M., būdamas UAB „T“ direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, turėdamas asmeninį įsipareigojimą sumokėti UAB „D“ 22 748 Eur, tame tarpe 3 948 Eur PVM, už laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. sausio 11 d. pagal Sutartį atliktus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto rekonstrukcijos ir remonto darbus, neturėdamas teisėto pagrindo 18 800 Eur iš mokėtinos sumos apmokėjo UAB „T“ lėšomis, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „T“ priklausantį – turtą – 18 800 Eur. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad bendrovei priklausantis turtas (pinigai) buvo panaudotas jo asmeniniams poreikiams patenkinti, t. y. sumokėti už jam priklausančio buto rekonstrukcijos ir remonto darbus, ir to norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), požymius.
Nagrinėjamu atveju kaltinimas J. M. pareikštas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK 190 straipsnio pakeitimams didelės vertės turtas kvalifikuojamas tuomet, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925)). Byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. M. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 18 800 Eur, tai sudaro 376 MGL. Ši pinigų suma, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nėra pripažįstama didelės vertės turtu, todėl J. M. veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 183 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta švelnesnė nusikalstamos veikos rūšis (nesunkus nusikaltimas) bei atsakomybė. Taigi, šiuo metu galiojančio BK 183 straipsnio 1 dalis yra palankesnė kaltinamajam, todėl kaltinamojo J. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į šiuo metu galiojančio BK 183 straipsnio 1 dalį (BK 3 straipsnio 2 dalis), kartu iš kaltinimo pašalinant kvalifikuojantį požymį – didelę vertę.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) be kita ko atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl aptariamoje normoje nurodytų veiksmų padarymo atsiranda bent vienas iš normoje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant bendrovėje buhalterei, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteris. Vis tik tais atvejais, kai bendrovės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas bendrovėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju, nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696/2017).
Byloje aukščiau nurodyti įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis J. M., būdamas UAB „T“ direktoriumi, atsakingas už UAB „T“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., pateikė buhalterei įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą UAB „D“ surašytą 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą DRU serija Nr. 0001736 22 748 Eur sumai, kurią apmokėti UAB „T“ lėšomis nebuvo teisėto pagrindo, nes joje įforminta ūkinė operacija faktiškai nebuvo susijusi su UAB „T“ veikla, kurios duomenis buhalterė įtraukė į 2021 m. buhalterinės sąskaitos Nr. 4430 registrą, tokiu būdu buvo atlikti neteisingi buhalteriniai įrašai apie UAB „T“ 22 748 Eur kreditorinį įsiskolinimą ir šie tikrovės neatitinkantys duomenys įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „T“ 2021 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog teikdamas apskaitai dokumentus, susijusius su paslaugų, kurios nebuvo skirtos bendrovės veiklai vykdyti, apmokėjimu, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl to bus negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir tokiems padariniams leido atsirasti. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), požymius.
Kaltinimas J. M. pareikštas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) redakcijoje numatyto nusikaltimo požymių sudėtis buvo keičiama, tačiau šie pakeitimai nagrinėjamos nusikalstamos veikos atveju nėra reikšmingi. Kita vertus, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje alternatyviai numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tokiu būdu yra švelninama kaltinamojo atsakomybė, todėl kaltinamojo J. M. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu) perkvalifikuotina į šiuo metu galiojančio BK 222 straipsnio 1 dalį (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino (2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis). Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-265/2011, 2K-7-304-976/2016). Sukčiavimas gali būti susijęs ir su PVM apskaičiavimu bei sumokėjimu. Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti kaip atitinkamos pinigų sumos įgijimas apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iš valstybės biudžeto grąžinama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis), kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, ir kitais būdais, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti ir kaip atitinkamos pinigų sumos, tokios kaip PVM, įgijimas apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iš valstybės biudžeto grąžinama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis), ir kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, ir kitais būdais, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).
Byloje aukščiau nurodyti surinkti įrodymai, taip pat UAB „T“ metinė pelno mokesčio deklaracija (duomenys neskelbtini) versija 07 už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pridėtinės vertės mokesčio deklaracija FR0600 versija 02 už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., patvirtina, kad kaltinamasis J. M. pasinaudodamas tuo, kad yra UAB „T“ direktoriumi, UAB „T“ vardu 2021 m. kovo 1 d. parengė bei UAB „D“ pateikė raštą su nurodymu už atliktus jam priklausančiame bute remonto darbus išrašyti sąskaitą faktūrą UAB „T“, kurio pagrindu buvo parengtas bei į UAB „D“ buhalterinę apskaitą be teisėto pagrindo įtrauktas J. M. kaip UAB „T“ direktoriaus pasirašytas atliktų darbų aktas, šio atliktų darbų akto pagrindu parengta ir be teisėto pagrindo UAB „T“ apmokėjimui pateikta sąskaita - faktūra 22 748 Eur sumai, kartu su nurodyta apmokėtina 18 800 Eur suma bei 3 948 Eur sumai taikomą atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmą (kai PVM tarifas 21 procentas), kurią, kaltinamajam pateikus, buhalterė nepagrįstai įtraukė į UAB „T“ buhalterinę apskaitą bei joje išskirtą 3 948 Eur PVM sumą deklaravo valstybinei mokesčių inspekcijai kaip UAB „T“ nemokėtiną PVM dėl taikomo atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmo, taip pat valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje įrašant su UAB „T“ veikla nesusijusias 18 800 Eur sąnaudas, nepagrįstai 940 Eur sumažintas į biudžetą mokėtinas pelno mokestis, tokiu būdu kaltinamasis savo naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 3 948 Eur PVM sumą bei UAB „T“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 940 Eur pelno mokestį ir padarė valstybės biudžetui iš viso 4 888 Eur dydžio turtinę žalą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.
2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK 190 straipsnio redakcijai kaltininko veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje bei atsakomybė už ją nepasikeitė, todėl kaltinamojo J. M. veiksmai, kuriais jis išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją (2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314) ir neperkvalifikuotina (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamasis J. M. padarė tris baigtus tyčinius nusikaltimus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas UAB „T“ direktoriumi, UAB „T“ vardu parengė bei UAB „D“ pateikė raštą su nurodymu už atliktus jam priklausančiame bute rekonstrukcijos ir remonto darbus išrašyti sąskaitą faktūrą UAB „T“, kurio pagrindu UAB „D“ parengus bei UAB T“ pateikus Atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 22 748 Eur sumai, apmokėjimui nurodant 18 800 Eur sumą dėl 3 948 Eur sumai taikomo atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmo, iš UAB „T“ banko sąskaitos pervedė 10 128,40 Eur sumą UAB „D“ bei su UAB „D“ atliko 8 671,60 Eur užkaitymą ir minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė buhalterei, kuri šią sąskaitą nepagrįstai įtraukė į UAB „T“ buhalterinę apskaitą ir joje išskirtą 3 948 Eur PVM sumą deklaravo valstybinei mokesčių inspekcijai kaip UAB „T“ nemokėtiną PVM dėl taikomo atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmo bei valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje įrašydama su bendrovės veikla nesusijusias 18 800 Eur sąnaudas, nepagrįstai 940 Eur sumažino į biudžetą mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu kaltinamasis pasisavino UAB „T“ 18 800 Eur, apgaulingai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą bei išvengė 4 888 Eur turtinės prievolės į valstybės biudžetą. Taigi, kaltinamojo J. M. padaryti nusikaltimai iš esmės yra tęstinio pobūdžio, įgyvendinant vieningą sumanymą, t. y. veikiant vieninga tyčia, kaltininkui turint tikslą pasisavinti bendrovės pinigus. Tai rodo, kad visos J. M. inkriminuotos veikos yra padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis bei jo sutuoktinė R. G.-M byloje pateikė prašymus atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. G.-M atsakomybei, laidavimą skirti be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (8 t., b. l. 35-39, 41-43).
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-305/2011). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog kaltinamojo neteisėti veiksmai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis bei atsižvelgiant į tai, kad praeityje kaltinamasis nėra padaręs nusikalstamų veikų (8 t., b. l. 116), laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą. Kaltinamasis teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą patvirtino padarytų veikų faktą, davė išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atlygino civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą žalą (8 t., b. l. 40), taip pat įsipareigojo atlyginti UAB „T“ padarytą turtinę žalą (8 t., b. l. 66). Kaltinamojo sutuoktinė R. G.-M teismo posėdyje patvirtino, kad sutuoktinis labai pergyvena dėl savo veiksmų, yra pasiryžęs pasitaisyti ir ateityje nebenusikalsti. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis yra vedęs, kartu su žmona augina du nepilnamečius vaikus (8 t., b. l. 73-74), dirba UAB „T“ ir gauna pastovias pajamas (8 t., b. l. 75), sutuoktinės yra charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas ir darbštus žmogus, padedantis jai versle (8 t., b. l. 67), anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (7 t., b. l. 116), nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas (du įspėjimus ir vieną baudą, kurią yra sumokėjęs), po nusikalstamų veikų padarymo jokių administracinių nusižengimų nepadarė (7 t., b. l. 118-120), duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas nėra, nusikalstamas veikas iš esmės padarė dėl sunkios finansinės padėties, savo neteisėtą elgesį vertina neigiamai, padarė išvadas ir yra pasiryžęs ateityje nepažeisti įstatymų. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagristai manyti, kad kaltinamojo J. M. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą, visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą.
Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Byloje yra pateiktas rašytinis kaltinamojo sutuoktinės R. G.-M prašymas perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (8 t., b. l. 41-43). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G.-M vykdo poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą pagal verslo liudijimą (8 t., b. l. 53-59), ją klientai apibūdina itin teigiamai, kaip malonią, paslaugią, tvarkingą, teikiančią patarimus ir kompetentingą šeimininkę (8 t., b. l. 48-53, 55-59), R. G.-M yra neteista (8 t., b. l. 47), administracine tvarka nebausta (8 t., b. l. 45), jai psichiatro paslaugos dėl psichikos sutrikimų neteiktos (8 t., b. l. 54). Teismo posėdyje R. G.-M nurodė, kad su vyru kartu gyvena 18 metų, abu augina dvi nepilnametes dukras, jų santykiai yra geri, šios padarytos veikos šeimą labai sukrėtė, su vyru diskutavo, gilinosi į priežastis, sprendė kaip ateityje pasielgti, kad tinkamai būtų vedama bendrovės apskaita ir tokios veikos daugiau nepasikartotų, turi aukštąjį pedagoginį-psichologinį išsilavinimą, todėl gali įtakoti vyro veiksmus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius R. G.-M duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, nuolat su juo bendrauja, juos sieja itin artimas ir glaudus ryšys, kaltinamajam žmonos nuomonė yra svarbi, darytina išvada, kad R. G.-M kaip turinti autoritetą gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ir kaip laiduotoja pagal asmenines savybes yra tinkama bei verta teismo pasitikėjimo.
Nurodytų aplinkybių pagrindu, įvertinus kaltinamojo bei laiduotojos asmenines savybes, juos charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį (per mėnesį gauna apie 5 000 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių, turi virš 85 000,00 Eur kreditorinių įsipareigojimų (8 t., b. l. 72, 77-78, 79-80, 81)), kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, šių veikų padarymo motyvą, kaltinamojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. Kaltinamojo gynėjas nesutinka su tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu, teigdamas, jog kaltinime nėra įvertinta tai, kad UAB „T“ neatlygintinai naudojasi kaltinamajam priklausančiu butu. Šiuo atveju turi būti paskaičiuota bei nustatyta nuomos kaina ir ji išminusuota iš padarytos turtinės žalos, todėl nesant tikslios likusios kaltinamojo įsipareigojimų bendrovei sumos, taip pat nesant byloje bendrovės pareikšto civilinio ieškinio, paskirti tokios baudžiamojo poveikio priemonės nėra galimybės.
Pagal BK 67 straipsnį asmenį, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-64-511/2019, 2K-8-1073/2020). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, 2K-145-895/2018).
Pažymėtina, kad teismas turi parinkti tokią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri galėtų tūrėti didžiausią poveikį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria tada, kai dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai (BK 69 straipsnio 1 dalis). BK 69 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė padeda įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, ją taikant kaltininkas turi realiai švelninti nusikalstamos veikos, kuria nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, padarinius, dėti savo pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą, to nevengti. Taigi, šia priemone, be kita ko, siekiama labiau užtikrinti, kad asmeniui būtų atlyginta kaltininko nusikalstama veika padaryta žala. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, kurios dydis gali būti nustatytas įvairus, turi ją individualizuoti, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, turtinę padėtį, žalos dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-61-511/2021).
Nagrinėjamoje byloje J. M. padarė tris nusikalstamas veikas idealiąja sutaptimi, padarytos nusikalstamos veikos susijusios su turto pasisavinimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei turtinės prievolės išvengimu, UAB „T“ bei Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl neteisėtų J. M. veiksmų patyrė turtines žalas, iki šiol UAB „T“ padaryta 18 800 Eur turtinė žala neatlyginta ir tik žodžiu J. M. ją įsipareigojo atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad J. M. dirba, gauna pastovias pajamas, jokių kitų turtinio pobūdžio pasekmių jam nekyla, skirtina BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kuri teismo vertinimu, ne tik užtikrins, kad padaryta turtinė žala UAB „T“ būtų visiškai atlyginta, bet ir darys J. M. teigiamą įtaką bei padės užtikrinti laidavimo instituto paskirtį. Kaltinamojo gynėjas teigia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti paskirta, nes UAB „T“ nėra pareiškusi civilinio ieškinio, be to, iš padarytos turtinės žalos nėra išskaičiuotas UAB „T“ nuomos mokestis, tačiau teismas su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog J. M. už jam nuosavybės teise priklausančio buto rekonstrukcijos ir remonto darbus, 18 800 Eur apmokėjo UAB „T“ lėšomis, taip padarydamas UAB „T“ 18 800 Eur turtinę žalą. UAB „T“ padarytos turtinės žalos dydis yra nustatytas neginčijamai, o vien aplinkybė, kad byloje UAB „T“ vardu nėra pareikštas civilinis ieškinys neužkerto kelio šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymui. BK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti. Šiuo atveju byloje jokių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti BK 69 straipsnio 2 dalies nuostatą, nėra, todėl sutiktina su prokuroro išsakyta pozicija, kad remtis vien kaltinamojo gynėjo deklaratyviais teiginiais kaip turėtų būti paskaičiuota turtinė žala, t. y. ją sumažinti išminusavus UAB „T“ nuomos mokestį, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „T“ J. M. priklausančiu Butu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 15 d. naudojasi panaudos pagrindais, t. y. neatlygintinai, nemokant jokio nuomos mokesčio (6 t., b. l. 16-17), todėl net neaišku, kokiu teisiniu pagrindu kaltinamojo gynėjas šiuo atveju siekia tokį mokestį paskaičiuoti. Pagal BK 69 straipsnio 3 dalį žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo pajamos per mėnesį sudaro apie 970 Eur, jo šeimos pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį sudaro apie 6 500 Eur (8 t., b. l. 75-76, 79-80), šeima augina du nepilnamečius vaikus (8 t., b. l. 73, 74), jo žmona turi virš 85 000,00 Eur kreditorinių įsipareigojimų (8 t., b. l. 72, 77-78, 81), duomenų, kad šeima turėtų skolų, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, UAB „T“ padarytos turtinės žalos dydį, J. M. ir jo šeimos turtinę padėtį, J. M. UAB „T“ padarytą turtinę žalą įpareigotinas atlyginti per dvejus metus.
Civilinė ieškovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 4 888,00 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 49-51). Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis J. M. pateikė įrodymus (2023 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 88), patvirtinančius, kad civilinei ieškovei nusikalstama veika padaryta žala atlyginta (8 t., b. l. 40), civilinės ieškovės atstovas 2023 m. rugpjūčio 31 d. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis valstybei padarytą žalą atlygino ir pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio (8 t., b. l. 67). Civilinei ieškovei atsisakius ieškinio, procesas dėl civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą R. G.-M, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. M. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant J. M. per dvejų metų laikotarpį atlyginti UAB „T“ padarytą 18 800 Eur (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų eurų) turtinę žalą, kiekvienais metais atlyginant po 9 400 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus eurų).
Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti J. M., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. G.-M, kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.