Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui antstoliui Sauliui Užkuraičiui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 23 d. pakartotinai (pirmą kartą teismo antstolių kontorai pateiktas 1995 m. vasario 10 d.) buvo pateiktas vykdyti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno muitinės 1994 m. gegužės 27 d. Nutarimas Nr. 58 dėl 2154,86 Eur (7440,30 Lt) muito trigubo dydžio baudos išieškojimo iš V. Z. firmos „Vylius“ (vykd. 0034/02/00123 b. l. 3, 4). Skolininkui V. Z. buvo išsiųstas 2002 m. gegužės 23 d. raginimas (vykd. 0034/02/00123 b. l. 1–2). Vykdomoji byla iš teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio mėn. perduota antstoliui Sauliui Užkuraičiui (b. l. 77-85). Vykdomojoje byloje apie skolininko transporto priemones bei Sodros duomenų užklausta 2006 m. sausio 26 d. (vykd. 0034/02/00123 b. l. 5, 6). 2006 m. sausio 30 d. vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti skolininko darbovietei (vykd. 0034/02/00123 b. l. 8). Kauno miesto apylinkės teismas, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17629-285/2012 pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų tenkino ir nutraukė išieškojimą iš V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0034/02/00123 pagal Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Kauno muitinės 1994 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 58 (b. l. 11-14; v. b. l. 96-97, 99-102). Antstolis Saulius Užkuraitis 2013 m. sausio 18 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (vykd. 0034/02/00123 b. l. 107). Ieškovas V. Z. 2013 m. vasario 28 d. prašymu, 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 14 d. pakartotiniais prašymais bei 2014 m. liepos 21 d. skundu pareikalavo atsakovo antstolio Sauliaus Užkuraičio grąžinti nepagrįstai išieškotus 254,87 Eur (880 Lt) (b. l. 15, 16, 17, 19, 20; vykd. 0034/02/00123 b. l. 123, 126). Antstolis 2013 m. kovo 4 d. rašte bei 2013 m. lapkričio 14 d. patvarkyme nurodė, kad teismas nutartimi nutraukė tolimesnį išieškojimą, tačiau antstolio neįpareigojo grąžinti išieškotų pinigų, todėl ieškovo prašymų netenkino (b. l. 51–52; vykd. 0034/02/00123 b. l. 124–125, 127–128). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš vykdomąją bylą vykdžiusio antstolio Sauliaus Užkuraičio priteisti 288 Eur turtinę žalą, susidedančią iš vykdomojoje byloje išieškotų ir negrąžintų lėšų.

Dėl ieškinio senaties.

Byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nurodo, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino dėl žalos atlyginimo priteisimo, nes jo vertinimu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsiteisėjus teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-17629-285/2012, jis ieškinį teismui pareiškė 2015-10-15. Ieškovas nesutiko su apygardos teismo motyvais dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento ir teigė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Tačiau taip pat ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas suėjo iki kreipiantis į teismą, prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovas papildomai paaiškino, kad jis tikėjosi, kad antstolis geranoriškai atlygins žalą, todėl iki kreipiantis į teismą jis vykdomojoje byloje reikšdavo prašymus dėl pinigų grąžinimo.

Teismas nurodo, kad ši byla Kauno apygardos teismo buvo grąžinta nagrinėti pakartotinai, tačiau apeliacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje pasisakė šiais aspektais. Pirmiausia, kad išieškojimas buvo vykdomas iš ieškovo darbo užmokesčio, paskutinė išskaita buvo atlikta 2010 m. spalio 22 d., todėl iki pareiškiant ieškinį teismui (2015 m. spalio 15 d.) jau buvo suėjęs įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas. Apygardos teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė antstoliui atsirado tik įsiteisėjus 2012 m. lapkričio 29 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-17629-285/2012. Antra, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad paties ieškovo 2012 m. spalio 5 d. skundas antstoliui, iš kurio teksto matyti, jog ieškovas teigia, kad dėl senaties terminų pažeidimo antstolis neteisėtai bando iš jo išieškoti lėšas ir prašo nutraukti išieškojimą. Šio įrodymo pagrindu apygardos teismas padarė išvadą, jog jau vėliausiai 2012 m. spalio 5 d. ieškovas aiškiai suprato apie savo teisių pažeidimą dėl atsakovo atliekamų vykdymo veiksmų. Kauno apygardos teismas nurodė, kad skaičiuojant ieškinio senatį net ir šiuo, ieškovui palankesniu, būdu, t. y. vertinant pagal objektyviai pareikštą jo subjektyvųjį sužinojimą apie patirtą žalą – matyti, kad trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2015 m. spalio 5 d., t. y. vis tiek dar iki tos dienos, kuomet ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą. Esant tokioms apygardos teismo nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad šioje byloje ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikšti. Galiausiai pagal apygardos teismo nurodymus, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas privalo ex officio patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, spręstina dėl šio teismo atnaujinimo teisinio pagrindo. Šiuo atveju teismo posėdžio metu ieškovas prašė atnaujinti šį terminą, jeigu teismas manytų, kad jis praleistas. Ieškovas paaiškino, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, teisinio pobūdžio ginčų anksčiau nebuvo turėjęs. Nurodė, kad vykdomoje byloje buvo rašomi prašymai dėl pinigų grąžinimo, ir jis vylėsi, kad šios lėšos bus grąžintos. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą svarbu nustatyti ir kiek laiko šis terminas praleistas. Teismas nurodo, kad Kauno apygardos teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui pareikšti dėl žalos atlyginimo baigėsi 2015 m. spalio 5 d., ieškinys teismui pateiktas 2015 m. spalio 15 d. Darytina išvada, kad šis terminas praleistas 10 d. Kadangi senaties terminas yra praleistas nežymiai, ieškovas šį terminą praleido dėl teisinių žinių stokos, nepatyrimo, tačiau buvo aktyvus, siekė ginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnio nuostatomis šis terminas atnaujintinas.

Dėl antstolio civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad turi būti įrodomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, jeigu nors viena sąlyga nėra įrodoma, reikalavimas negali būti patenkinamas.

Šioje byloje šalys ginčą kėlė dėl antstolio neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus tokius veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Darytina išvada, kad sprendžiant dėl antstolio neteisėtų veiksmų turit būti nustatomi konkretūs faktai, kuriais buvo pažeisti konkretūs teisės normų reikalavimai.

Šiuo atveju Kauno apygardos teismas grąžindamas bylą nagrinėti pakartotinai nurodė išsiaiškinti kokius konkrečiai antstolio veiksmus ieškovo laiko neteisėtais. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad visi antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0034/02/00123 yra neteisėti, nes jis visus veiksmus atlikti tuo metu, kai buvo pasibaigęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis principu iš neteisės negali atsirasti teisė, visi antstolio veiksmai yra neteisėti. Teismas nurodo, kad pagal CK 1.1 straipsnio nuostatas civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius, su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Darytina išvada, kad šis kodeksas nereglamentuoja procesinio pobūdžio terminų, t. y. per kiek laiko turi būti įvykdytas vykdytinas dokumentas, šie terminai turi būti nustatyti proceso įstatyme ar konkrečiuose specializuotuose įstatymuose. Dėl šios priežasties CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas negali būti pagrindu pripažinti antstolio veiksmų neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad su vykdymo procesu susijusius klausimus reglamentuoja CPK, todėl sprendžiant dėl antstolio neteisėtų veiksmų būtina nustatyti ar įstatymų leidėjas buvo nustatęs terminą vykdomajam dokumentui vykdyti.

Nagrinėjamu atveju iš 2012 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17659-285/2012 (b. l. 11-14) ir prie bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0034/02/00123 matyti, kad nutarimas, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla, priimtas 1994 m. gegužės 27 d., antstolių kontorai perduotas 1995 m. vasario 10 d., pakartotinai perduotas 2002 m. gegužės 23 d. (vykd. b. l. 3). Iš prie bylos prijungto 2002 m. gruodžio mėn. Vykdomųjų bylų paskyrimo antstoliui Sauliui Užkuraičiui sąrašo ir vykdomųjų bylų priėmimo perdavimo akto matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0034/02/00123 antstoliui Sauliui Užkuraičiui buvo perduota vykdant antstolių sistemos reformą 2002 metų gruodžio mėnesį. Darytina išvada, kad antstoliui Sauliui Užkuraičiui buvo perduotas jau priimtas vykdomasis dokumentas ir jo pagrindu pradėta vykdomoji byla. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad antstolis perimdamas perduotas vykdomąsias bylas iš naujo negalėjo spręsti perduotino vykdytino dokumento priėmimo. Teismas nurodo, kad nei specialiuose teisės aktuose, nei CPK nebuvo nustatytas terminas vykdomajam dokumentui įvykdyti. Teismo vertinimu svarbiomis laikytinos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi nurodytos išvados, t. y. teismas nenustatė, kad būtų antstolis pažeidęs, kokias nors konkrečias teisės normas, tačiau įvertinęs teisminį reglamentavimą susijusį su administracine asmens atsakomybe, vykdomąją bylą nutraukė. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio bylos nutraukimo pagrindo nebuvo nustatyta proceso įstatyme ar specialiuose teisės aktuose, darytina išvada, kad antstolis vadovaujamasis senaties termino suėjimu, negalėdavo nutraukti atliekamų vykdytų veiksmų. Tokio pobūdžio bylose tik teismas galėdavo spręsti dėl tolimesnio vykdomojo dokumento vykdymo, t. y. įvertinti skolininko bei išieškojimą vykdančio antstolio elgesį, ir spręsti ar tolimesnis vykdymas yra galimas, ar vykdomoji byla turi būti nutraukiama.

Kadangi antstolis, kaip specialus išieškojimą vykdantis subjektas, turi griežtai laikytis proceso įstatymų nustatytų reikalavimų, teisė taikyti įstatymų ar teisės analogijas ar pan. šiam subjektui nėra numatyta, todėl antstolio neteisėtais veiksmai gali būti pripažįstami tik konkretūs veiksmai, kuriais pažeidžiami konkretūs nustatyti įpareigojimai. Šiuo atveju vien pats faktas, kad teismas 2012-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17629-285/2012 vykdomąją bylą nutraukė, nesuponuoja išvados dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, konkretūs antstolio veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Šiuo atveju antstolio pirmieji atlikti vykdomieji veiksmai, t. y. 2006-01-30 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą (vykd. b. l. 8), vykdymo išlaidų paskaičiavimas (vykd. b. l. 7) ir kiti atlikti veiksmai atitiko tuometinį teisinį reglamentavimą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo nustatytas senaties terminas vykdomąjį dokumentą įvykdyti, antstolio kompetencijai nebuvo nustatytas pagrindas nutraukti, užbaigti ar kt. vykdomąją bylą dėl senaties termino, todėl pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, kad antstolis pažeidė tam tikrų konkrečių teisės aktų reikalavimus tęsdamas procesinius veiksmus, po to, kai buvo perduotas vykdomasis raštas po antstolių reformos ir tokie veiksmai turi būti laikomi neteisėtais (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovas neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kitų civilinių atsakomybės sąlygų teismas nepasisako, nes atsakovui civilinė atsakomybė bet kuriuo atveju negalėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui antstoliui Sauliui Užkuraičiui atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.