- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-17629-285/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13419-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno teritorinė muitinė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje Kauno teritorinė muitinė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, kuriuo prašo nutraukti piniginių lėšų išieškojimą pagal 1994-05-27 Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Kauno muitinės nutarimą Nr. 58 iš V. Z. išieškotojo Kauno teritorinės muitinės naudai, nes yra praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pagal vykdomojo dokumento priėmimo momentu galiojusi civilinį kodeksą buvo nustatytas bendras senaties terminas 3 metai. Šis terminas yra praleistas, taip pat yra praleistas ir dabar galiojantis 10 metų terminas. Todėl pareiškėjas mano, kad antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti Kauno muitinės nutarimą Nr. 58 vykdymui, o priimdamas šį dokumentą vykdymui jis elgėsi neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis Saulius Užkuraitis pareiškėjo skundą išnagrinėjo CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka ir skundą atmesdamas jį perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Antstolio patvarkyme inter alia nurodoma, kad 2002 m. gruodį, įvykus antstolių reformai Lietuvoje, vykdomoji byla pagal vykdomąjį dokumentą 1994-05-27 Kauno muitinės nutarimą Nr.58 buvo perimta iš Teismo antstolių kontoros prie Kauno rajono apylinkės teismo. 1994-05-27 Kauno muitinės nutarimas Nr. 58 pirmą kartą pateiktas teismo antstolių kontorai 1995-02-10. Pakartotinai vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti 2002-05-23. Iš vykdomosios bylos duomenų galima daryti išvadą, kad neradus galimybės išieškoti skolą, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui ir po to vėl pateiktas vykdyti. Kadangi vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti keletą kartų, senaties terminas pateikti vykdyti nebuvo praleistas, todėl antstolis pareiškėjo skundą atmetė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo byloje Kauno teritorinė muitinė, kuris yra išieškotojas pagal minėtą vykdomąjį dokumentą, pateiktu atsiliepimu pareiškėjo skundą prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, tenkinti skundą nėra pagrindo, nes 1994-05-27 Kauno muitinės nutarimui Nr. 58 yra taikomas specialus sutrumpintas vienerių metų pateikimo vykdymui senaties terminas, per kurį šis dokumentas ir buvo pateiktas vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0034/02/00123 matyti, kad 1994-05-27 buvo priimtas Muitinės departamento prie finansų ministerijos Kauno muitinės nutarimas Nr. 58, kuriuo nutarta išieškoti iš V. Z. firmos „Vylius“ 7440,30 Lt į biudžetą. Šis nutarimas yra vykdomasis dokumentas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo antstolių kontorai nutarimas perduotas 1995-02-10, o pagal lydraštį Nr. 423-33/02 nutarimas 2002-05-20 grąžintas išieškotojui konstatavus, kad V. Z. gyvenamoji vieta yra Kauno rajone. Pakartotiniam vykdymui į antstolių kontorą prie Kauno rajono apylinkės teismo nutarimas buvo pateiktas 2002-05-23. Vykdant antstolių reformą vykdomosios bylos vykdymas buvo perduotas antstoliui Sauliui Užkuraičiui, kuris, sprendžiant iš bylos medžiagos, 2004-09-08, t.y. praėjus daugiau nei dešimčiai metų po vykdomojo dokumento priėmimo atliko pirmąjį realų vykdymo veiksmą - pateikė užklausą į Gyventojų registro tarnybą dėl V. Z. gyvenamosios vietos adreso. 2006-01-26 antstolis užklausė SODRĄ dėl V. Z. darbo vietos ir gavęs duomenis apie jo darbo vietą 2006-01-30 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė jį į V. Z. darbovietę. 2006-08-24 antstolis patikrino, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų kredito įstaigose. 2006-05-02 buvo paskirstytos išieškotos lėšos – 40,00 Lt; 2006-07-01 – 80,00 Lt; 2006-07-26 – 40,00 Lt; 2006-11-07 – 80,00 Lt; 2006-12-29 – 80,00 Lt; 2007-03-01 – 80,00 Lt; 2007-04-06 – 40,00 Lt; 2007-05-25 – 80,00 Lt; 2007-07-23 – 80,00 Lt; 2007-08-29 – 40,00 Lt.
2009-04-21 buvo priimtas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas V. Z. automobilis BMW.
1994-05-27 Kauno muitinės nutarimo Nr. 58 priėmimo ir jo pateikimo vykdymui metu galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalis numatė, kad kai byloje viena šalis yra pilietis (fizinis asmuo), dokumentas priverstiniam vykdymui turi būti pateiktas per 3 metus. To paties straipsnio antroje dalyje įtvirtinta blanketinė norma, kad terminus, per kuriuos pateikiami vykdymui organų priimti nutarimai, numato atitinkami įstatymai. Lietuvos Respublikos Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnyje (1994 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. I-537 redakcija) buvo įtvirtintas priverstinio baudos išieškojimo vienerių metų senaties terminas. Toks vienerių metų terminas yra tris kartus trumpesnis nei bendrasis dokumento pateikimo vykdymui terminas.
Civilinio proceso teisėje procesiniu terminu yra laikomas terminas, per kurį proceso dalyviai privalo, o tam tikrai atvejais turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus, kurie jiems sukuria procesines pasekmes. Terminai gali būti nustatyti teismo arba įstatymu. Kai terminas nustatomas, įstatymu jis nustatomas universaliai ir neturi individualizuoto adresato. Įstatymų leidėjas nustatydamas skirtingus terminus iš esmės nustato ir skirtingą, per tuos terminus realizuojamai teisei teisinę apsaugą. Kuo terminas ilgesnis, tuo teisinio intereso apsauga yra reikšmingesnė ir atvirkščiai, jei terminas nėra ilgas (lyginant su kitais analogiškais ar panašiais terminais), tuo teisės realizavimo apsauga yra mažiau reikšminga ir ginama.
Pagal Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio nuostatas 1994-05-27 Kauno muitinės nutarimas Nr. 58 turėjo būti pateiktas vykdyti per vienerius metus, t.y. per beveik trumpiausią CPK 387 straipsnyje numatytą terminą. Specialų vienerių metų terminą lyginant su tame pačiame straipsnyje numatytu bendruoju trejų metu terminu darytina išvada, kad įstatymo leidėjas aiškiai numatė trumpesnį teisės realizavimo laiką, dėl tos teisės mažesnio realizavimo apsaugos lygio.
Sutrumpintas nutarimo pateikimo vykdymui terminas suponuoja, kad toks nutarimo vykdymas negali tęstis nepagrįstai ilgai, nes toks pernelyg ilgas vykdymo veiksmų tęsimasis neatitinka nei valstybės finansinių, nei asmens, iš kurio mokestinė nepriemoka yra išieškoma, interesų.
Teismas iš esmės sutikdamas, kad minimas nutarimas vykdymui iš esmės buvo pateiktas nepraleidus numatyto vienerių metų termino 1995-02-10. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad iki 2004-09-08 jokie vykdomieji veiksmai byloje nebuvo atliekami, t.y. minimas nutarimas realiai pradėtas vykdyti praėjus daugiau nei dešimt metų nuo jo priėmimo momento. O vykdomieji veiksmai, apie kuriuos tiesiogiai galėjo sužinoti pats pareiškėjas V. Z. (patvarkymas dėl lėšų arešto „Ūkio banke“ ir patvarkymo pateikimas pareiškėjo darbovietei Ž. U. firmai „Reguna“) yra atlikti 2006 metais, t.y. praėjus beveik dvylikai metų nuo 1994-05-27 Kauno muitinės nutarimo Nr. 58 priėmimo.
Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vykdymo veiksmai, kuriais realiai siekiama įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pradėti vykdyti praėjus dvylikai metų nuo vykdomojo dokumento, kurio pateikimo vykdymui įstatymo leidėjas buvo numatęs sutrumpintą terminą, priėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės sukūrimo siekis. Vienas iš teisinės valstybės principų yra teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos teismas yra pažymėjęs (2008 m. gruodžio 24 d. nutarime ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendime), kad teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Viešąją valdžia sudarančios institucijos turi užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe. Šio pasitikėjimo valstybe užtikrinimo priemonė yra ta, kad viešoji valdžia vykdys savo prisiimtus įsipareigojimus.
Pareiškėjas V. Z. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo atžvilgiu yra pradėtas išieškojimo procesas, nes per dešimtmetį jokie vykdymo veiksmai nebuvo atlikti, todėl pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad vykdomasis dokumentas per vienerių metų terminą vykdymui nėra pateiktas ir jokie vykdymo veiksmai jo atžvilgiu nėra vykdomi.
Ieškinio senaties institutas nėra formali, o reali priemonė, kuria siekiama sukurti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti tokių santykių apibrėžtumą. Numatant tokius terminus nukentėjusioji šalis yra įpareigota operatyviai ir tinkamai įgyvendinti savo teisę. Ieškinio senaties terminas yra terminas, per kurį valstybė garantuoja prievartinį ginamos teisės įgyvendinimą (CK 1.124 straipsnis). Todėl vertinant, ar praleistas senaties terminas, būtina nustatyti koks teisinis santykis sieja jame dalyvaujančius subjektus ir kokie konkretūs santykio dalyvių veiksmai.
Vykdomasis dokumentas – 1994-05-27 Kauno muitinės nutarimas - yra valstybės institucijos priimtas sprendimas išieškoti lėšas valstybės naudai. Šis vykdomasis nutarimas vykdyti yra perduotas taip pat valstybės institucijai - Kauno miesto apylinkės teismo antstolių kontorai, o po septynių metų perduotas kitai valstybės institucijai - antstolių kontorai prie Kauno rajono apylinkės teismo. Valstybės institucijoms priėmus minėtą nutarimą ir pradėjus jo vykdymą per dešimt metų jokie išieškojimo veiksmai atlikti nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, kad išieškotojas Kauno teritorinė muitinė pirmą kartą apie išieškojimo eigą į antstolį kreipėsi 2009-04-16. Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad per bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo atžvilgiu valstybės institucijos neatliko jokių veiksmų, siekdamos įgyvendinti ir apginti savo teisę, vien formalus vykdomojo dokumento pateikimas negali būti vertinamas kaip tinkama teisės realizavimo siekio išraiška.
Minėtu nutarimu skirta nuobauda savo pobūdžiu yra administracinė, t.y. viešosios teisės sankcija. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2003 m. sausio 22 d. Nr. 26.1-K konsultacijoje yra pažymėjęs, kad asmens atžvilgiu neįvykdžius apkaltinamojo nuosprendžio per dvejus metus (jei nuosprendis buvo priimtas dėl baudžiamojo nusižengimo) nuosprendis nevykdomas. Konsultacijoje pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.
Teismas, konstatuodamas praleistą ieškinio senatį, pažymi, kad pareiškėjas V. Z. nuo vykdymo proceso nesislėpė ar kitaip jam netrukdė, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nuo 1998 metų jis turi nuolatinius darbo teisinius santykius, iš kurių gauna pajamas (33-36 b.l.), todėl išieškojimas realiai galėjo būti įvykdytas.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjui V. Z. minėtu nutarimu 7440,30 Lt bauda buvo skirta už tai, kad jis 2480,10 Lt muito mokestį turėjęs sumokėti iki 1994-03-29, jį sumokėjo pavėlavęs dviem dienom, t.y. 1994-03-31. Tolimesnis Kauno muitinės nutarimo Nr. 58 vykdymas ne tik neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, bet ir pakirstų pareiškėjo pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis.
Teismas, ištyręs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, pareiškėjo skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų tenkina, konstatuodamas, kad 1994-05-27 Kauno muitinės nutarimas Nr. 58 toliau negali būti vykdomas suėjus ieškinio senaties terminui.
Skundą tenkinus visiškai, iš antstolio Sauliaus Užkuraičio priteistinos pašto išlaidos valstybei – 23,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų tenkinti ir nutraukti išieškojimą iš V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0034/02/00123 pagal Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Kauno muitinės 1994 m gegužės 27 d. nutarimą Nr. 58.
Priteisti valstybei iš antstolio Sauliaus Užkuraičio, kontoros adresas Kauno m., I.Kanto g. 22-2, 23 Lt (dvidešimt tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.