Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1

2018 m. sausio 25 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui D. T. su trečiuoju asmeniu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės, jos atstovės paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei K. K. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K.. Vaiko gimimo liudijime serija AA Nr. 875624, išduotame 2013-02-28 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ( įrašo Nr. 34 ) motina įrašyta K. K., tėvu – I. M. ( b. l. 7 ). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-405/2016, pripažinta, kad I. M. nėra E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas ( b. l. 12-14 ). Iš minėto sprendimo matyti, kad nagrinėjant bylą ieškovė nurodė iš esmės analogiškas aplinkybės, kaip ir nagrinėjamojoje byloje, t. y. tai, jog su D. T. susipažino 2012 m. gegužės m., bendravo, turėjo intymių santykių, po ko jai (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Ji įsitikinusi, jog vaiko tėvu yra D. T.. Nagrinėjant bylą 2017-06-06 parengiamajame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovui, pastarasis su ieškiniu nesutiko, pripažino, jog ieškovės nurodytu laiku turėjo intymių santykių su ieškove, žinojo, jog sprendžiamas klausimas dėl DNR ekspertizės skyrimo. Teismo 2017-06-19 nutartimi buvo paskirta giminystės ryšio nustatymo ekspertizė, kuri turėjo būti atlikta 2017-07-04 ( b. l. 35 ). Atsakovas ekspertizės atlikimui neatvyko, nes kaip pats nurodo, buvo išvykęs į užsienį ( b. l. 39 ). Teismas 2017-10-13 nutartimi giminystės ryšio nustatymo ekspertizę paskyrė atlikti 2017-11-16, atsakovui nutartyje išaiškino, jog remiantis LR CK 3.148 straipsnio 2 dalimi, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą ( b. l. 41 ). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2017-11-16 rašte nurodyta, kad 2017-11-16 11 val. tėvystės nustatymui į laboratoriją atvyko K. K. su dukra E. K., laukė iki 12 val., atsakovas D. T. neatvyko ( b. l. 45 ).

LR CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ( ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados ) ir kitos civilinio proceso kodekse ( toliau – LR CPK ) numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ( DNR tyrimas ) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 18 punktas ). Kasacinio teismo teisėjai pažymėjo, jog byloje neatliekant DNR tyrimo tėvystei nustatyti, įstatymas numato du galimus šios situacijos sprendimo būdus: pirma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai; antra, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Nagrinėjamu atveju, teismas prioritetą teikė moksliniams tėvystės nustatymo metodams, ir pasirengimo bylos nagrinėjimui metu 2017-06-19 nutartimi paskyrė giminystės ryšio nustatymo ( DNR ) ekspertizę, nustatydamas ekspertizės datą – 2017-07-04. Atsakovas, nors ir nesutiko su ekspertizės paskyrimu, nurodė, kad į paskirtą ekspertizę nuvyks, tačiau 2017-06-26 raštu pranešė, kad yra išvykęs į užsienį ir nustatytą datą negalės atvykti ekspertizės atlikimui bei prašė teismo atidėti ekspertizę ( b. l. 39 ). Teismas 2017-10-13 nutartimi skyrė ekspertizę atlikti 2017-11-16 11 val., ir išaiškino atsakovui LR CK 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad atsakovui atsisakius ekspertizės, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. ( b. l. 41 ). Atsakovas 2017-11-07 pranešė, kad ekspertizės atlikimui atvykti negalės, kadangi dėl sveikatos problemų yra išvykęs į užsienį ( b. l. 50 ). Duomenų, pagrindžiančių jo teiginius dėl sveikatos problemų, atsakovas nepateikė.

Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovo – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis ( LR CPK 178 straipsnis ). Ieškovė nepateikė įrodymų, fotonuotraukų ar vaizdo įrašų, tarpusavio susirašinėjimo ar kokių nors kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovas su ieškove bendravo ir palaikė artimus santykius. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir tėvystę neigia, tačiau jokių ieškovės teiginius paneigiančių įrodymų nepateikė, atlikti ekspertizės neatvyko du kartus, nepateikė jokių neatvykimą, pateisinančių priežasčių. Atsakovo neatvykimą atlikti ekspertizės, be neatvykimą pateisinančių priežasčių, teismas vertina kaip atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę. Iš byloje esamų duomenų labiau tikėtina, kad vaiko tėvas yra atsakovas, nei tai, kad jis nėra vaiko tėvas. Kiekvienam suprantama, jog tinkamiausias įrodymas tėvystei nustatyti yra DNR ekspertizė. Atsisakymas atlikti tokią ekspertizę atima galimybę remtis tokiu įrodymu teismo procese bei duoda pagrindą kelti abejones dėl sprendimo pagrįstumo. Toks procesinis elgesys yra nesąžiningas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas spendžia, kad atsakovo atsisakymas atlikti DNR ekspertizę vertintinas kaip tėvystės įrodymas ( LR CK 3.148 straipsnio 2 dalis ). Teismų praktikoje nurodyta, kad nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011 ). Atsakovui neįvardijus ir ( ar ) nepagrindus pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas ).

Nustačius, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, spręstinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis ). LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą ( LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis ). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Ieškovė ieškiniu prašė vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 130 €. Ieškovė išlaikymo vaikui sumą grindė jos pateiktu teismui išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį paskaičiavimu, kurie per mėnesį sudaro apytiksliai 320 € sumą, ir nors įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas išlaidas, nepateikė, tačiau teismo vertinimu 130 € dydžio išlaikymo suma yra pagrįsta būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti ir vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir kitiems būtiniems poreikiams – mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, asmeniniam, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinti. Ieškovė gyvena kartu su savo motina, jos gyvenamajame name, viena augina du mažamečius vaikus, šiuo metu nedirba, nes augina vaiką iki 2 metų amžiaus. Duomenų apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Atsakovas, jo žodžiais, gyvena ir dirba užsienyje ( Airijoje ), išlaikymo vaikui neteikia, jokių santykių su vaiku nepalaiko. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes apie abiejų šalių turtinę padėtį, jog šiai dienai ieškovė nedirba, nes augina ir prižiūri vaiką iki 2 metų, t. y. antrą dukrą gimusią 2016 metais, gauna 157 € socialinę pašalpą, ir 28,50 € dydžio išmoką vaikui, atsakovas gyvena užsienyje, į tai, kad abi šalys yra darbingos, neturi sveikatos problemų, duomenų apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra, į vaiko amžių, vaikas auga, kartu su vaiku auga ir vaiko poreikiai bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad yra tikslinga priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 130 € dydžio išlaikymą, nuo ieškinio padavimo dienos iki E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis, nustatant, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. K. atstovė – vaiko motina ieškovė K. K..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4680 € išlaikymo įsiskolinimą. Pagal LR CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas nuo vaiko gimimo 2013-02-23 nesidomėjo vaiko raida ir ugdymu, išlaikymo vaikui neteikė, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-03-29 iki 2017-03-28, kuris sudaro 4680 € ( 36 mėn. x 130 € ).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-07-28 sprendimu Nr. (1.7.) S-2593 ir 2017-06-14 sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-2489-12001 ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje nepateikta ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos paskaičiavimas, todėl teismas neturi galimybės priimti sprendimo šioje dalyje. LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 41 € žyminio mokesčio ( už neturtinį reikalavimą ) ( LR CPK 80 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-07-01 ), 47 € ( 130 € x 12 mėn. x 3 proc. ) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso - 88 € žyminio mokesčio ir 4,57 € teismo turėtų pašto išlaidų.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 str. 2 d. 1 p., 392 str., LR CK 3.146, 3.148, 3.192, 3.194, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad D. T. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) yra E. K., ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimusios K. K., tėvas, o E. K. - D. T. dukra.

Priteisti iš D. T., gim. (duomenys neskelbtini) , E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui už laikotarpį nuo 2014-03-29 iki 2017-03-28 4680 € ( keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt € ) įsiskolinimą, o nuo 2017-03-29 - po 130 € kas mėnesį iki E. pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti K. K..

Priteisti iš D. T. 88 € ( aštuoniasdešimt aštuonis € ) žyminį mokestį ir 4,57 € ( keturis € 57 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.