Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Borovskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal K. K. ieškinį I. M. (I. M.) su trečiuoju asmeniu D. T. dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas I. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Danutė Borovskienė davė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnametės E. K. teisių bei teisėtų interesų, kadangi vaikas turi teisę žinoti, kas jo tikrasis tėvas, tikėtina, kad ateityje ieškovė reikš ieškinį dėl tėvystės nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančio gimimo įrašo (b. l. 17) nustatyta, kad ieškovei K. K. (duomenys neskelbtini) gimusios E. K. tėvu įrašytas atsakovas I. M. tuo pagrindu, kad ieškovei vaikas gimė esant susituokusiai su I. M.. Tarp šalių santuoka nutraukta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-763/2014. Iš ieškovės, jos motinos J. K. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Ieškovė teigė, kad su atsakovu iki santuokos sudarymo bendravo apie mėnesį, po santuokos sudarymo kartu negyveno ir intymių santykių nepalaikė, nuo 2012 m. gegužės mėn. su atsakovu visiškai nebendrauja. Iš liudytojos J. K. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo ji niekada nematė, jos dukra K. K. 2012 m. visą laiką gyveno kartu su ja, supratusi, kad dukra laukiasi, ji klausė, kas vaiko tėvas, dukra jai pasakė, kad vaiko tėvas D. T., iš pašalinių žmonių ji taip pat buvo girdėjusi, kad vaiko tėvas D. T.. Ieškovės paaiškinimai apie tai, kad su atsakovu kartu negyveno ir jis nėra vaiko tėvas, patvirtinami Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-763/2014 pagal K. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad šalys po santuokos sudarymo bendravo maždaug tris mėnesius, vėliau jų ryšiai visiškai nutrūko, bendrų vaikų neturi.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Pagal teismų praktiką, tėvystės nuginčijamas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti supaprastinamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Nagrinėjant ieškovės reikalavimą nuginčyti tėvystę vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarę santuoką kartu negyveno, atsakovas nebuvo supažindintas su ieškovės motina bei, kaip nustatyta iš 2014-02-06 teismo sprendimo, artimais ieškovės giminaičiais, praėjus dviem-trims mėnesiams po santuokos sudarymo šalių ryšiai visiškai nutrūko, ieškovei pagimdžius dukrą atsakovas nebuvo atvykęs, vaiko nematė ir su juo nebendravo, su vaiku nepalaiko jokių ryšių. Iš šių aplinkybių matyti, jog tarp atsakovo ir ieškovės dukros nesusiklostę jokie santykiai, vaikas atsakovo nepažįsta kaip savo tėvo, niekada jo nematė. Ieškovė nuo 2012 m. gegužės mėn. nutraukusi su atsakovu bet kokius ryšius, jų santuoka nutraukta, ieškovė kategoriškai teigia, kad atsakovas nėra jos vaiko tėvas, pats atsakovas vaiku niekada nesidomėjo, kaip nurodo ieškovė, apie vaiko gimimą jis nežino, todėl nėra pagrindo manyti, jog ateityje situacija gali pasikeisti. Šiuo atveju vaiko gimimo liudijime esantis įrašas apie tėvystę neatitinka vaiko interesų, kadangi taip iškreipiama tikrovė bei, kaip pasisakė Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo tikrąjį tėvą. Tėvystės nuginčijimas neturės neigiamo poveikio vaiko interesams, nes ieškovė nelaiko atsakovo savo vaiko tėvu, vaikas jo nepažįsta, ir nors ieškovė šiuo metu nesiekia nustatyti tėvystę, nuginčijus vaiko gimimo įraše nurodomą tėvystę, ieškovei ar pačiam vaikui neatimama galimybė ateityje nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

Pagal LR CPK 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteisiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 115,85 Eur dydžio advokato užmokesčio išlaidos (CPK 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 269, 270 str., CK 3.149 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini) nėra K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Išieškoti iš I. M. į valstybės biudžetą 115,80 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 18 ct) dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.