- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 1-730-344/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-00123-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Kaltinamasis
- V. K.
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Ž. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas
2017 m. birželio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta galutine 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 14 d.;
2018 m. birželio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta galutine 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams su transporto priemonės konfiskavimu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. K., įsiteisėjus 2017 m. birželio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtam teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 14 d., 2018 m. gegužės 14 d., apie 21.37 val., Mažeikių mieste, Sodžiaus g., ties namu Nr. 1, vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 prom. etilo alkoholio, (nustatytas 2,16 prom.) girtumas, dėl ko 2018 m. birželio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
V. K., apklaustas kaip kaltinamasis, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, 2017 m. birželio mėn. vairavo motorolerį, neturėdamas teisės tai daryti, būdamas neblaivus ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. jam paskyrė areštą 60 parų ir 2 (dvejus) metus uždraudė vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 14 d. Apie paskirtą bausmę žinojo ir buvo supažindintas teismo posėdyje, o taip pat 2017 m. lapkričio 15 d. pasirašytinai supažindintas probacijos skyriuje dėl baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo sąlygų ir tvarkos bei galimų pasekmių, jei jų nesilaikys. Teismo paskirtų įpareigojimų nevykdė ir 2018 m. gegužės 14 d. Mažeikių mieste vėl neblaivus vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo sustabdytas Mažeikių rajono policijos pareigūnų Sodžiaus g. Dėl šios nusikalstamos veikos pripažintas kaltu ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas areštu 60 parų, bausmę atliko. Dėl to, kad nevykdė teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nuoširdžiai gailisi. Suprato, kad pažeidžia paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai padarė tyčia, nes norėjo pervaryti automobilį. Pasižada daugiau tinkamai laikytis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (54-56 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nubaustas areštu 60 parų, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 14 d. (b. l. 25-28).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. liepos 20 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pranešime „Dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę“, nurodyta, kad 2017 m. liepos 17 d. V. K. įtrauktas į probacijos tarnybos registrą ir 2017 m. lapkričio 15 d. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis. 2017 m. lapkričio 15 d. surašyta Pažyma Nr. M7-746 „Apie supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis“, kuria V. K. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis ir įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą. 2017 m. lapkričio 15 d. „Bausmės, aklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane“ kaltinamasis savo ranka įrašė: „Man išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygos ir tvarka nei gyvenamosios vietos keitimo sąlygos ir tvarką“ (b. l. 1, 7, 8-9).
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, dėl to, kad 2018 m. gegužės 14 d., apie 21.37 val., Mažeikių mieste, Sodžiaus g., ties namu Nr. 1, vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 prom. etilo alkoholio, (nustatytas 2,16 prom. girtumas), (b. l. 29-33).
BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 243 straipsnyje aprašytos veikos objektyviajam požymiui – vengimui – turi būti būdingas tam tikras piktybiškumas arba sistemingumas, o vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/2017 ir Nr. 1A-29-316/2018).
Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo užfiksuotas tik vienas V. K. padarytas pažeidimas, kuomet jis 2018 m. gegužės 14 d., apie 21.37 val., Mažeikių mieste, Sodžiaus g., ties namu Nr. 1, vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 prom. etilo alkoholio, (nustatytas 2,16 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Daugiau pažeidimų nebuvo užfiksuota, taigi, jo veiksmuose sistemiškumas nenustatytas, pažeidimas yra vienkartinis. Nors nusikalstamos veikos motyvas nėra tiesiogiai nurodytas BK 243 straipsnio dispozicijoje, tačiau, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo veiksmų motyvą – siekį pervaryti automobilį, esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis 2,16 prom. girtumas, žinant, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, būnant supažindintam su pasekmėmis, kylančiomis dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, teismas vertina kaip itin piktybišką elgesį. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis V. K. negalėjo atlikti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės per teismo nustatytą terminą, kaltinamasis nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vertindamas kaltinamojo veiksmus kaip piktybiškus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis yra linkęs ne tik ignoruoti visuotinai nustatytas taisykles, bet ir piktybiškai pažeidinėti įstatymus, susijusius su kelių eismo taisyklėmis. Tai įrodo ir ankstesnis teistumas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o taip pat Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus esantys duomenys. Iš minėto išrašo matyti, kad kaltinamasis už vairavimo neblaivaus penkerių metų laikotarpiu buvo baustas net penkis kartus, kaip minėta, baustas baudžiamąja tvarka, tačiau jokių išvadų nedaro. Teismas kaltinamojo V. K. elgesį vertina kaip piktybišką, toks elgesys rodo jo didelį neatsakingumą, nekritišką savo elgesio, net du kartus užtraukusio jam ir baudžiamąją atsakomybę, vertinimą.
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, būtinasis objektyvusis požymis – vengimas, išplaukiantis iš subjektyviojo požymio – tyčios, pasireiškiančios asmens nusikalstamos veikos piktybiškumu.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad V. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teismo nustatytu terminu ir jo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto būdamas teistas, baudžiamasis nusižengimas padaryta tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, nusikalstama veika yra baigta, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 10-14), baustas administracine tvarka (b. l. 38-45). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad prokuroras kaltinamajam siūlė skirti baudą ir kaltinamasis su siūloma bausme sutiko, yra dirbantis, siekiantis pasitaisyti, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – didesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas baudos minimumas.
Kaltinamasis V. K. padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubausti 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 Eur bauda.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 Eur baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.