- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-481-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00128-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios (šiuo metu – bankrutavusi) viešosios įstaigos Slaugos namų „Vita lumina“ ieškinį atsakovei I. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) Slaugos namai „Vita lumina“ (toliau – ir įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė iš atsakovės I. L. priteisti 66 967,19 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė, būdama įmonės vadove nuo 2013 m. birželio 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, tokiu būdu didino finansinius reikalavimus. Ieškovės pradelsti įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 62 257,95 Eur, kai turimas turtas siekė 93 064 Eur (materialus turtas tik 5 546 Eur). Per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nuo įmonės nemokumo nustatymo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įmonės kreditorių reikalavimai ženkliai padidėjo, taip pat atsirado nauji kreditorių reikalavimai. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d., kai konstatuotinas įmonės nemokumas, atsiradę ir / ar padidėję kreditorių finansiniai reikalavimai yra 66 967,19 Eur , ši suma vertintina kaip žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 36 199,60 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, 994,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Įmonės pabaiga”. Įmonės vienintele akcininke (vėliau įmonės dalininke) buvo atsakovė I. L., kuri nuo 2013 m. birželio 21 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo ir įmonės vadovė.
5. Teismas, įvertinęs, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2019 m. rugpjūčio 14 d., konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl ieškovės nemokumo taikytinos ginčo klausimų sprendimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. yra įvertinti 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei civilinėje byloje Nr. eB2-684-480/2020. Balanso duomenimis ieškovė 2018 m. turėjo turto už 93 064 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas – 5 546 Eur, trumpalaikis turtas – 87 518 Eur (iš jų: atsargos – 4 189 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 65 813 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 768 Eur. Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui sudarė 26 093,66 Eur, iš jų: 24 711,69 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 1 381,97 Eur delspinigiai. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė nuosavybės teise turi 3 (tris) transporto priemones, kurioms taikytas areštas. Valstybinio socialinio draudimo 2019 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis, ieškovė turėjo 12 (dvylika) apdraustųjų (darbuotojų). Teismas, palyginęs 2018 ataskaitinių metų balanse užfiksuotus duomenis šio laikotarpio pradžiai ir jo pabaigai, darė išvadą, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 48 307 Eur laikotarpio pradžiai išaugo iki 115 758 Eur laikotarpio pabaigai, įmonės veiklos rezultatas buvo nuostolingas (balanso 36 eilutė). Teismas pastebėjo, kad nors atsakovė teigė, jog ieškovė netinkamai nurodė pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, tačiau objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės būsena nepasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, nepateikė. Teismas darė išvadą, kad ieškovė buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 3 kartus bandė iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Atsakovė dar 2018 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; 2019 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1087-324/2019 teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio 1 punkto prasmę restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Iš atsakovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. balanso, kreditorių ir debitorių sąrašų nustačius, kad įmonės turtas sudaro 32 491 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. kovo 12 d. sudaro ne mažiau kaip 78 611,37 Eur, t. y. viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, nusprendė, jog BVšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo metu galiojusio ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas numatė, jog jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, jog įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka, tačiau atsakovė tokio pareiškimo teismui nepateikė, tai, anot teismo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.
9. Teismas nusprendė, kad pakartotinas kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesudaro pagrindo netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės ieškovės nurodyta forma. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi laikytas nepaduotu BVšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismui konstatavus, kad ieškovė nepašalino visų Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų (bylos Nr. eB2-1525-221/2019). Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip vienas iš nepašalintų trūkumų buvo nurodytas tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad slaugos namai turi galiojančią licenciją vykdyti stacionarinę pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos priežiūros veiklą, nes jos licencija yra panaikinta nuo 2018 m. lapkričio 12 d., tai reiškia, jog nuo 2018 m. lapkričio 12 d. įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti BVšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (bylos Nr. eB2-1714-254/2019). Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trečią kartą, nenurodė naujų aplinkybių restruktūrizavimo bylai iškelti. Pasak teismo, nepaisant to, kad pareiškėjai, konstatavus įstaigos nemokumą, kilo įstatyminė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BVšĮ Slaugos namams „Vita Lumina“ iškėlimo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), ji trečią kartą, be kita ko, pažeisdama ir ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, kreipėsi su tapačiu pareiškimu, pateikdama tuos pačius restruktūrizavimo plano metmenis. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria buvo konstatuotas įstaigos nemokumas, priėmimo praėjo itin mažai laiko, kad atsirastų naujos aplinkybės, ar įmonės finansinė padėtis ženkliai pagerėtų.
10. Teismas nusprendė, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki (ši pareiga vėliausiai atsirado 2018 m. gruodžio 31 d.).
11. Teismas nustatė, kad bankroto byloje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 51 506,48 Eur finansinis reikalavimas. VMI 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodyta, kad po 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) įmonės mokestinė nepriemoka padidėjo 7 518,90 Eur ir iš viso sudarė 51 504,50 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius raštu patvirtino, kad įmonės skola VSDFV biudžetui 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 15 794,47 Eur, o nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos pradelstų įsipareigojimų suma padidėjo 13 688,37 Eur. Bankroto byloje patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas 36 234,89 Eur sumai.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ne kartą byloje tikslino ieškinio sumą ir jai buvo išaiškinta, jog nurodytos aplinkybės turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Tikslindama ieškinį, ieškovė nurodė, kad įmonės darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio skolos už 2019 m. suma yra 37 458,60 Eur, tačiau šios sumos nedetalizavo ir nepagrindė. Teismas, išanalizavęs bankroto byloje įmonės darbuotojų pateiktų kreditorių reikalavimų išmokėjimo lentelių turinį, nustatė, kad pagrįsta įmonės darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio skolos už 2019 m. suma yra 8 945,06 Eur. Bankroto byloje pateiktais duomenimis, įmonė darbuotojams nebuvo išmokėjusi darbo užmokesčio ir už 2017 m. bei už 2018 m. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu I. P. pripažinta tik 3 147,50 Eur suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pažeidimu. Antstolės R. P. 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo Nr. S-19-183-12358 ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17935-451/2018 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių turinys patvirtina, kad UAB „Giraitės vandenys“ 1 496,72 Eur skola susidarė už jos suteiktas paslaugas iki 2018 m. gegužės 18 d., tai leidžia spręsti, jog ši skola jau buvo iki byloje konstatuoto įmonės nemokumo, t. y. nėra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu. UAB „Bitė Lietuva“ pateiktas reikalavimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir kartu su juo pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 1 769,13 Eur skola šiai kreditorei susidarė 2019 m. vasario–liepos mėn. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita patvirtina, kad akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ finansinio reikalavimo 1 130,64 Eur suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pažeidimu. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad 36 199,61 Eur suma (7 518,90 + 13 688,37 + 8 945,06 + 3 147,50 + 1 769,13 + 1 130,64 = 36 199,60) gali būti vertinama kaip žala, nulemta pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
13. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės materialus turtas buvo tik 5 546 Eur, tai patvirtina, jog dėl pavėluoto bankroto proceso iniciavimo buvo pažeistos kreditorių teisės, nes atsirandant naujoms prievolėms, nebuvo galima jas patenkinti iš įmonės turto. Ieškovei įrodžius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, atsakovei teko pareiga nuginčyti kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Teismo vertinimu, be kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jokių kitų aplinkybių, kuriomis būtų ginčijama aptariama civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, atsakovė nenurodė, t. y. įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė I. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti arba perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo išreikalauti iš ieškovės dokumentus apie BVšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ dirbusių darbuotojų skaičių bei įstaigos veikiančių padalinių skaičių nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo dienos bei informaciją nuo 2018 m. gruodžio 31 d. apie skolinių įsipareigojimų susidarymą, kilmę bei jų nuoseklų kitimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai vertino įmonės 2018 m. balansą, nes įmonės turtas sudarė 93 064 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 115 768 Eur, dėl to, net ir nustačius, kad trumpalaikis turtas sudarė 87 518 Eur, tai nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantė turėjo žinoti, kad įstaiga yra nemoki ĮBĮ prasme ir ji turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Siekiant toliau tęsti veiklą, buvo kreiptasi dėl įmonės restruktūrizavimo. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-1087-324/2019 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, nutartyje buvo nurodyta, kad įstaigos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir įstaiga yra nemoki, todėl apie įmonės nemokumą ĮBĮ prasme, apeliantė sužinojo iš šios nutarties.
14.2. Teismas neįvertino, kad atsakovė, žinodama apie įmonės finansinius sunkumus, ėmėsi aktyvių veiksmų finansų stabilizavimui, saugant kreditorių interesus, po 2019 m. sausio mėn. sumažino darbuotojų skaičių, paliekant tik būtinus, kurie buvo reikalingi prižiūrėti įstaigoje esamus slaugomus asmenis, todėl buvo patiriamos tik būtinosios išlaidos, susijusios su įstaigoje esamų žmonių stacionarine globa. Tokių veiksmų pripažinimas neteisėtais sudarytų ydingą situaciją, užkertančią galimybę gelbėti juridinį asmenį, tokiu būdu išsaugant veiklą, darbo vietas, tai neatitiktų teisingumo, protingumo principų.
14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė jau nuo 2018 m. lapkričio 12 d. negalėjo vykdyti veiklos, nes buvo panaikinta veiklos licencija. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. el-l 142-1063/2019 patvirtina, kad ieškovės skundas buvo patenkintas ir panaikintas Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. VI-509 „Dėl licencijų galiojimo panaikinimo“, įmonė turėjo teisę vykdyti veiklą.
14.4. Apeliantė tris kartus kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tikintis, jog pataisius restruktūrizavimo planą, bus galima atkurti įmonės mokumą, tai nelaikytina neteisėtais veiksmais. Tuo metu įmonėje buvo apie 30 slaugomų asmenų, kuriems ieškovė privalėjo teikti stacionarinės globos paslaugą, dėl to buvo privaloma vykdyti veiklą ir buvo patiriamos privalomos, būtinos veiklos vykdymo išlaidos, kurios, nepriklausomai nuo to ar pareiškimas dėl bankroto procedūros būtų pateiktas, ar ne, vis tiek būtų įstaigos patirtos, nes neįmanoma nutraukti iš karto įstaigos veiklos, esant įstaigoje slaugomiems asmenims. Teismas neįvertino veiklos specifikos, nes, net ir nustačius nemokumą 2018 m. gruodžio 31 d., nebūtų galima nutraukti veiklą, nesirūpinant esamais senoliais ir neįgaliais asmenimis.
14.5. Teismas priteisė iš atsakovės 36 199,61 Eur žalą, nustatęs, kad šia suma po 2018 m. gruodžio 31 d. padidėjo įstaigos finansiniai įsipareigojimai, nesiaiškinant jų kilmės, t. y. ar finansinių įsipareigojimų padidėjimas atsirado dėl vykdytos būtinos veiklos, ar dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas, priteisdamas mokesčių administratorių finansinius reikalavimus, nesiaiškino, ar juos sudaro mokesčiai dėl vykdytos veiklos, ar delspinigiai dėl nesumokėtų mokesčių; priteistos sumos darbuotojams vertinamos būtinosiomis išlaidomis; dėl mobiliojo ryšio operatoriaus finansinio reikalavimo bei dėl sumų už elektros energiją – nesiaiškinta kokia suma padidėjo įsiskolinimas dėl įmonės vykdytos būtinosios veiklos, o kokia dėl delspinigių ir pan. Administratorei neteikiant finansinių įsipareigojimų detalizacijos, t. y. nesant duomenų apie finansinių įsipareigojimų kilmę bei jų kitimo eigą, tokias aplinkybes nustatyti nėra galimybių.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė BVšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ prašo skundą ir prašymą išreikalauti įrodymus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Apeliantė ne tik vadovavo įmonei, bet ir buvo viešosios įstaigos dalininkė. Jai buvo žinoma įmonės veiklos specifika. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinių ataskaitų matyti, jog įmonė jau 2017 m. veikė nepelningai, o 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys bei kreditorių skolų ir turto detalizacija pagrindžia įmonės nemokumą minėtu laikotarpiu.
15.2. Įmonės nemokumas yra nustatomas vadovaujantis turtą ir įsiskolinimus detalizuojančiais dokumentais, o ne teismų sprendimais ar juridiniais faktais. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi, atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą, nurodė, kad įmonė yra nemoki, todėl nėra galimybės iškelti restruktūrizavimo bylos. Tą patį patvirtino ir Kauno apygardos teismas, iškeldamas ieškovei bankroto bylą bei vertindamas 2018 m. gruodžio 31d. datai sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus. Įmonės nemokumas atsirado ne 2019 m. kovo 13 d., kaip teigia apeliantė, o gerokai ankščiau.
15.3. Ieškovė neneigia, jog apeliantė galimai ėmėsi veiksmų, kuriais ji bandė pagerinti įmonės finansinę padėtį ar padengti susidariusius įsiskolinimus toliau vykdydama įmonės, kuri jau buvo nemoki, veiklą. Įmonei esant nemokiai, nesvarbu kokie buvo tolimesni juridinio asmens vadovo tikslai ar siekiai, tačiau nesikreipdamas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovas prisiima riziką ir atsakomybę prieš kreditorius tuo atveju, jei įsipareigojimai kreditoriams nuo šio momento padidėtų ir įmonės finansinė padėtis blogėtų.
Šalies argumentai
15.4. Ieškovės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, finansinė padėtis prastėjo palaipsniui. Apeliantė, laikydamasi rūpestingo ir apdairaus verslininko standarto, per šį laikotarpį, matydama, kad jos vadovaujamos viešosios įstaigos finansinė padėtis prastėja, nėra galimybės mokėti atlyginimų, mokesčių valstybei bei komunalinių mokesčiu, galėjo pasirūpinti slaugos namų gyventojų iškeldinimu, o ne laukti kuomet įmonei bus iškelta bankroto byla. Net iškėlus bankroto bylą, slaugos namuose vis dar buvo apgyvendinami asmenys. Tai nepaneigia pareigos inicijuoti bankroto procedūrą nemokiai įmonei. Ieškovei ir toliau vykdant veiklą 2019 m. sausio mėn. – rugpjūčio mėn., nebuvo mokami darbuotojams atlyginimai, mokesčiai valstybei, neatsiskaitoma už komunalines ir kitas paslaugas.
15.5. Skolų detalizacija byloje neturi reikšmės. Ar įsiskolinimas būtų sudarytas iš skolos sumos, delspinigių ar netesybų, ar kildinamas iš nesumokėtų mokesčių valstybei ar iš suteiktų paslaugų, tai nekeičia skolos dydžio. Ieškovės į bylą pateikti kreditorių duomenys bei išrašytos sąskaitos, buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad ieškovės įsiskolinimai per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. padidėjo bendra 36 199,61 Eur suma. Be to, ieškovės kreditorių reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, todėl ieškovė neturi pareigos iš naujo nagrinėti kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir sudėties .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas bankrutavusios įmonės nemokumo administratorės buvusiai įstaigos vadovei pareikštas ieškinys dėl žalos, padarytos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl ieškovės nemokumo momento bei atsakovės, kaip ieškovės vadovės, prievolės vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas atsiradimo momento, taip pat dėl žalos dydžio nustatymo.
Dėl faktinio įstaigos nemokumo momento nustatymo
18. Civilinė atsakomybė vadovui už delsimą inicijuoti bankroto bylą kyla, nes pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti naujų potencialių įmonės kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Be to, jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), todėl didėja įsipareigojimai kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
19. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės (įstaigos) vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, nuo kurio atsirado vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami ieškovui padaryti nuostoliai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, atsiradęs dėl delsimo inicijuoti bankroto bylą, todėl svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
20. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir BVšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ tapus nemokiai (nuo 2018 m. gruodžio 31 d.) nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, bet tęsė įmonės veiklą, net tris kartus nesėkmingai bandydama inicijuoti įmonei restruktūrizavimo procesą. Nustatyta, kad pagal kreditorės VSDFV Kauno skyriaus reikalavimą BVšĮ Slaugos namams „Vita lumina“ iškelta tik 2019 m. rugpjūčio 14 d. Apeliantė, nesutikdama su tokiu vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą bei spręsdamas dėl atsakovės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo momento, neteisingai vertino 2018 m. įmonės balansą; pareigą kreiptis į teismą sieja su 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1087-324/2019, kuria įmonei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą (sužinojo apie įmonės nemokumo momentą).
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, kuria BVšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto byloje buvo pateiktas 2018 m. balansas, pagal kurį įmonė turėjo turto iš viso už 93 064 Eur (ilgalaikio turto už 5 546 Eur, trumpalaikio turto už 87 518 Eur (atsargų už 4 189 Eur, per vienerius metus gautinų sumų už 65 813 Eur)), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 768 Eur, iš kurių visi buvo trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi pradelsti įmonės įsipareigojimai 69 236 Eur suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tai sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino 2018 m. įmonės balansą, ir konstatuoti įmonės nemokumo būseną 2018 m. gruodžio 31 d. (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
23. Atsakovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria argumentams apie prielaidas išsaugoti įmonę, optimizuojant jos veiklą (sumažinant darbuotojų skaičių, bandant bent iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir pan.), akcentuodama specifinę įmonės veiklą (slauga) bei jos turėtą pagrįstą lūkestį išvengti įmonės bankroto. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos savaime nėra pakankamos, jog šalintų vadovės atsakomybę dėl bankroto bylos laiku neiškėlimo. Apeliantė, nurodydama aplinkybes dėl bandymų optimizuoti įmonės veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, pati pripažįsta, kad įmonė finansinių sunkumų turėjo ilgą laiką ir jai buvo žinoma ši situacija. Deklaratyviai teigdama, kad jos vadovavimo laikotarpiu įstaiga nebuvo nemoki (įmonės nemokumą sieja su 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi), slaugos namai veikė ir vykdė veiklą bei įsipareigojimus, apeliantė turėjo įrodyti šiuos teiginius (CPK 176–185 straipsniai). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji, nors ir žinodama apie nuostolingą įmonės veiklą, ėmėsi pateisinamos ir protingos rizikos toliau tęsti veiklą ir iki minimumo sumažinti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
24. Lyginant ieškovės balansus už 2017 ir 2018 metus matyti, kad nors ieškovės turtas padidėjo nuo 29 898 Eur iki 93 064 Eur, tačiau įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat išaugo nuo 48 307 Eur iki 115 768 Eur, t. y. įmonė dar 2017 m. turėjo įsiskolinimų tiekėjams, darbuotojams, kitiems kreditoriams, kurie 2018 m. laikotarpiu tik didėjo. Per 2017 metus įstaiga buvo patyrusi 770 Eur nuostolius, o per 2018 metus jie išaugo iki 4 296 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi nors atsakovė ir bandė optimizuoti įmonės veiklą, tačiau jos veikla generavo nuostolius, kurie lyginant 2017 m. ir 2018 m. ataskaitinius laikotarpius ženkliai didėjo. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie jau 2017 m. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, per 2018 m. ne tik, kad nesumažėjo, tačiau išaugo daugiau nei dvigubai. Aukščiau išanalizuoti ieškovės duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2017 m. įmonės finansinė padėtis sistemingai blogėjo, o nuostoliai dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tik didėjo, tai, remiantis nutarties 23 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Akivaizdu, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė neturėjo galimybių vykdyti prievoles kreditoriams, todėl apeliantei, kaip buvusiai vadovei, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
25. Minėta, kad apeliantė savo pareigą kreiptis į teismą sieja su 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1087-324/2019, kuria teismas įmonei atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė 2018 m. lapkričio 27 d., 2019 m. balandžio 23 d. bei 2019 m. birželio 4 d., t. y. tris kartus, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1087-324/2019, atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą slaugos namams, konstatavo faktinį įmonės nemokumą, t. y. įvertinęs 2018 m. rugpjūčio 31 d. balansą, kreditorių ir debitorių sąrašus, nustatė, kad įmonės turtas sudarė 32 491 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. kovo 12 d. sudarė ne mažiau kaip 78 611,37 Eur. Teismas nurodė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Nepaisant Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1087-324/2019 konstatuotų aplinkybių dėl faktinio įmonės nemokumo, nemokios įmonės vadovė (atsakovė), pažeisdama įstatymu jai nustatytą pareigą, ir toliau sąmoningai vengė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nepagrįstai dar du kartus siekė inicijuoti restruktūrizavimo bylą.
26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija pastarosios pareigą kreiptis į teismą siejant su 2019 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1087-324/2019. Byloje nustatyta, kad įmonė nemokia buvo vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d., todėl tai, jog atsakovė net tris kartus nesėkmingai inicijavo restruktūrizavimo bylos iškėlimą, nepanaikina jos neteisėto neveikimo fakto – įstatymo nustatytu laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo numatyta būtent įmonės vadovui, nes šis subjektas geriausiai žino (privalo žinoti) faktinę įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Todėl apeliantės siekis šią pareigą sieti su teismo išvadomis, nurodytomis 2019 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1087-324/2019, vertinamas nepagrįstu ir prieštaraujančiu aukščiau nurodytoms įmonės vadovės pareigoms. Be to, net ir žinodama (gavusi teismo 2019 m. kovo 13 d. procesinį sprendimą), apeliantė ir toliau nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo – po aptariamos nutarties priėmimo du kartus nesėkmingai bandė inicijuoti restruktūrizavimo procesą; dėl bankroto bylos iškėlimo 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi kreditorė VSDFV Kauno skyrius.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos BVŠĮ Slaugos namams „Vita lumina“ iškėlimo, tačiau dėl aplaidžių veiksmų (neveikimo), ją pažeidė, todėl jai kyla pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių veiksmų (neveikimo).
Dėl atsakovės veiksmais (neveikimu) sukeltos žalos dydžio
28. Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su priteistos žalos dydžiu, teigia, kad teismas nesiaiškino finansinių reikalavimų kilmės, t. y. ar finansinių įsipareigojimų padidėjimas atsirado dėl vykdytos būtinos veiklos, ar dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė taip pat teigia, jog mokesčiai, išlaidos darbuotojams, mobiliajam ryšiui, elektros energijai negali būti pripažįstami įmonės patirta žala, kurią turi atlyginti įmonės vadovas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
29. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
30. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos yra pripažinta, kad skola, susidariusi iš mokestinių teisinių santykių (nesumokėtų mokesčių), gali būti laikoma žala. Dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą priežastiniu ryšiu susijusi teisiškai reikšminga žala padaryta ne įmonei, bet jos kreditoriams būtent dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018, 71 punktas).
31. Iškėlus bankroto bylą nesumokėtos mokesčių sumos tapo VSDFV ir VMI finansiniais reikalavimais, kuriuos privalo atlyginti bankrutavusi įmonė, o jai negebant sumokėti, už tai atsakingas asmuo yra atsakovė, dėl kurios neveikimo atsirado žala. Byloje nustatyta, kad BVŠĮ Slaugos namų „Vita lumina“ bankroto byloje yra patvirtintas 51 506,48 Eur VMI finansinis reikalavimas; iš VMI 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto matyti, jog po 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) įmonės mokestinė nepriemoka padidėjo 7 518,90 Eur ir iš viso sudarė 51 504,50 Eur. Slaugos namų bankroto byloje taip pat yra patvirtintas 36 234,89 Eur VSDFV finansinis reikalavimas; iš VSDFV Kauno skyriaus rašto matyti, kad įmonės skola VSDFV biudžetui 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 15 794,47 Eur, o nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos pradelstų įsipareigojimų suma padidėjo 13 688,37 Eur. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės vadovavimo įmonei metu susidarė 7 518,90 Eur skola VMI ir 13 688,37 Eur skola VSDFV ir jos didėjo dėl to, jog buvusi įstaigos vadovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
32. Atitinkamai tokios pačios pozicijos teisėjų kolegija laikosi ir dėl finansinių reikalavimų įmonės darbuotojams dėl neišmokėto darbo užmokesčio skolos už 2019 m. (bendra suma 12 092,56 Eur) bei dėl reikalavimų UAB „Bitė Lietuva“ už teiktas telekomunikacijų paslaugas (1 769,13 Eur skola, susidariusi laikotarpiu 2019 m. vasario–liepos mėn.) ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ už elektros paslaugas (1 130,64 Eur suma). Minėtos skolos susidarė ir didėjo dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą.
33. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė, laiku neinicijuodama BVŠĮ Slaugos namams „Vita lumina“ bankroto bylos iškėlimo jai tapus nemokiai, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir yra atsakinga už nustatytų įmonės bankroto byloje patvirtintų VMI, VSDFV, dalies darbuotojų, UAB „Bitė Lietuva“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ finansinių reikalavimų padidėjimą. Atitinkamai dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta apeliantės prašymą išreikalauti iš ieškovės dokumentus apie įstaigoje dirbusių darbuotojų skaičių bei įstaigos veikiančių padalinių skaičių nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo dienos bei detalią informaciją nuo 2018 m. gruodžio 31 d. apie skolinių įsipareigojimų susidarymą, kilmę bei jų nuoseklų kitimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei paskirstė įrodinėjimą naštą tarp šalių, išvadas motyvavo, todėl tenkindamas ieškinį iš dalies priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
35. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos; teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė, tačiau ji nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.