- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-27
- Bylos Nr.
- e2-640-405/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- UAB „Bendras finansavimas”
- Advokatai
- Arvydas Budnikas, Jolanta Dokšutė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bendras finansavimas” ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Bendras finansavimas” ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. D. 14541,41 Eur negrąžintos paskolos, 1209,39 Eur palūkanų, 3599,30 Eur negautų palūkanų pajamų, ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą, 530,55 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 2567,43 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą, 142,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovė adv. padėjėja J. Dokšutė nurodė, kad atsakovas neginčija skolos, todėl, atsižvelgus į ieškinio reikalavimus ir pateiktus priedus bei papildomus įrodymus, prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi. Prašo priteisti nesumokėtą mėnesinį tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą ir po sutarties nutraukimo, nes platforma UAB „Bendras finansavimas” veikia kaip tarpininkas tarp investuotojų, t. y. fizinių asmenų, teikiančių lėšas, ir asmenų, kuriems iš šių lėšų suteikiama paskola. Platformos operatorius suteikia ne tik technines galimybes paslaugų gavėjams ir investuotojams, bet teikia ir šias pagrindines paslaugas – vertina kreditingumą, analizuoja paskolos gavėjo finansinę būklę, naudodama išorinių šaltinių, pvz. „Creditinfo“, „Sodra“, Gyventojų registras, duomenis, taip pat organizuoja aukcionus, tarpininkauja investuotojams, kurie nori skolinti, ir paskolos gavėjams. Po sutarties nutraukimo, net jei vartojimo kredito sutartis su paskolos gavėju nutraukta dėl įsipareigojimų nevykdymo, platforma vis tiek tęsia darbą, siekdama užsitikrinti skolų grąžinimą investuotojams Lietuvoje. Tęsdama skolų išieškojimo veiksmus, platforma pradeda paskolų išieškojimo procesus, kurie reikalauja papildomų išteklių, tai komunikavimas, teisiniai veiksmai, ieškinio pateikimas teismui, skolų administravimas, t. y. investuotojų interesų gynimas. Platforma atsakinga už investuotojus, kurie skiria savo lėšas paskolos daliai. Jeigu paskolos gavėjas, kaip šiuo atveju, nevykdė savo įsipareigojimų, platforma turi užtikrinti, kad bus imtasi priemonių skoloms išieškoti, kad investuotojai gautų savo investicijų grąžą. Būtent šis tarpininkavimo mokestis būtinas, kad platforma galėtų vykdyti savo funkcijas ir apsaugotų verslo interesus. Prašo atmesti atsakovo prašymus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sutiktų, kad būtų mokamos mokėjimų grafike numatytos įmokos – maždaug po 550 Eur. Sumos skiriasi šiek tiek – mokėjimų grafike išdėstyta buvo po 559 Eur, vėliau po 554, todėl atsakovas ir turėtų laikytis grafiko sumų. Atsakovas po sutarties nutraukimo – nuo 2024 m. liepos 24 d., t. y. beveik metus, jokių įmokų nesumokėjo, nors laiškuose žadėjo dalį įmokų sumokėti. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas adv. A. Budnikas nurodė, kad atsakovas sutinka visa apimtimi tik su negražinta skola – apie 14000 Eur. Kitos sumos, pagal atsiliepime nurodytą teismų praktiką, visuomet mažinamos. Ieškovė kreipiasi į teismą dėl nesumokėtų paskolų priteisimo ne iš vieno skolininko, nes dažnai paskolos negrąžinamos, todėl ieškovas galimai nelabai atsakingai įvertina skolininkų galimybes grąžinti kreditus. Atsakovas reiškia prašymą, kad, kokia suma bebūtų iš jo priteista, ir kuri nebus mažesnė negu 14000 Eur, vadovaujantis CPK 284 str. 1 d., sprendimo įvykdymą išdėstyti ir atidėti. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visuomet skolininkas gali vykdyti teismo sprendimą, ir tai gali būti tiek objektyvios priežastys, tiek turtinė padėtis neleidžia tą padaryti, todėl minėta CPK norma realiai taikoma. Su ieškove susijusiose bylose matyti, kad teismai, įvertinę, kad ieškovė – milijonus uždirbanti įmonė, o jos skolininkai tokie nėra, jie – vartotojai, besiskolinantys savo reikmėms, taiko minėtą normą. Ieškovės pardavimų pajamos siekia virš trijų milijonų eurų, todėl sprendimo, kuriuo priteista keliolika tūkstančių eurų, išdėstymas ar atidėjimas labai neigiamai nepaveiks ieškovės padėties. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai civilinėje byloje 2019 m. birželio 20 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-10120-527) priteisė žymiai mažesnę 5578 Eur dydžio skolą ir sprendimo vykdymą išdėstė 56 mėn. Teismas byloje vertino, kad ieškovė labai stipri kontrahentė, o tuo tarpu atsakovas negalėjo įvykdyti įsipareigojimo mokėti skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu (byla Nr. e2-2018-466) išdėstė 7993 Eur dydžio skolą 26 mėn. Atsižvelgus į minėtą praktiką, prašo nagrinėjamoje byloje teismo išdėstyti priteistą sumą ne trumpiau kaip 68 mėn., nes priešingu atveju, pagal pateiktus atsakovo įrodymus, sprendimas tiesiog nebus vykdomas. Atsakovas negali skolų sumokėti iš karto, nes turi skolų ir „(duomenys neskelbtini)“ bankui, taip pat, jei dar negražinta – mokesčių inspekcijai. Perdavus skolą išieškojimui, greičiausiai ji nebus išieškota. Prašo įvertinti atsakovo gerą valią mokėti po 300 Eur dydžio įmokas, nors ieškovė, tariantis dėl taikaus ginčo išsprendimo, norėjo, kad būtų mokamos 530 Eur dydžio įmokos. Prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kad sunkios padėties atveju ieškovė taip pat turėtų bendradarbiauti su atsakovu ir ieškoti sprendimo būdų. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjama byla nėra išskirtinė – ieškovė nuolat teikia ieškinius dėl savo skolininkų, matyt, ieškovė neįvertina jų galėjimo grąžinti paskolą, ir teismai dažnai sumažina bylinėjimosi išlaidas remdamiesi tuo, kad ieškovė iš esmės teikia šabloninį ieškinį visose tokiose pačiose bylose. CPK 93 str. 4 d. leidžia nukrypti nuo išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgus į šalių procesinį elgesį, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje pateiktas šabloninis ieškinys, kuriame atitinkami keičiami skaičiai, jis tikrai nebuvo surašomas iš naujo, kadangi jau paduoti teismams panašūs ieškiniai. Taip pat mano, kad iš atsakovo ieškovei negali būti priteistos 1209,39 Eur dydžio palūkanos ir 142,59 Eur dydžio delspinigiai, kadangi tai reikštų dvigubą atsakovo nubaudimą, tuo tarpu pagal Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, priteisiamos arba palūkanos, arba delspinigiai, t. y. didesnė iš jų suma. Šiuo atveju didesnės palūkanos apima mažesnius delspinigius. Mano, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 3599,30 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių palūkanų suma, ieškinyje teigdama, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo, ir prašo priteisti palūkanas iki visiško skolos grąžinimo. Jau minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendime (byla Nr. e2-2018-466) pasisakyta, kad ieškovė pagal šalių sulygtas sąlygas nutraukusi sutartį anksčiau termino neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas fiksuotas palūkanas, nes nežinomas konkretus naudojimosi jos pinigais terminas. Todėl, remiantis šiuo išaiškinimu, taip pat ir nurodytais atsiliepimo 51 p., prašo negautų palūkanų pajamų nepriteisti, nes neaišku, kiek tais pinigais bus naudojamasi. Gali būti priteistos tik palūkanos, nesumokėtos tik iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė prašo priteisti 2567,43 Eur administravimo mokesčio. Prašo šios administravimo mokesčio sumos nepriteisti, nes dėl to teismai yra pasisakę, kad, nesant duomenų, kada tiksliai sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti, reikalavimas priteisti iš atsakovo administravimo mokestį negali būti laikomas pagrįstu. Nagrinėjamoje byloje taip pat neaišku, kada reikalavimai bus įvykdyti, todėl mano, kad administravimo suma negali būti priteista ir prašo šį reikalavimą atmesti. Atsakovas sutinka su pagrindiniu reikalavimu dėl 14541,41 Eur priteisimo. Reikalavimai dėl kitų sumų priteisimo negali būti tenkinami visa apimtimi, reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo turi būti atmestas. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir įvertinti, kad atsakovas negalės iš karto grąžinti visą sumą, todėl prašo išdėstyti skolos mokėjimą 68 mėn. Atsakovas kol kas negalėtų mokėti didesnės nei 300 Eur sumos per mėnesį. Prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis, tačiau, jei tos dalys būtų didesnės nei 300 Eur, prašo išdėstymą, mokant po 300 Eur, taikyti iki spalio mėnesio, nes atsakovas fiziškai negalės daugiau sumokėti. Prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. D. paaiškino, kad nuo sutarties nutraukimo praėjo metai, jis negalėjo mokėti įmokų. Ši skola susijusi su jo finansiniu neraštingumu – paėmė didesnį kreditą nei galėjo grąžinti, todėl sutartis buvo nutraukta. Jis nemokėjo įmokų, nes turėjo kitų kreditorių, mokestinių paskolų, kurios nebuvo nutrauktos, todėl mokėjo kitoms įmonėms ir kitoms institucijoms. Jis suprato, kad, nutraukus sutartį, įmokų mokėjimas nieko nepakeis, skola mažėtų, bet visas procesas jau bus vykdomas teismo pagalba. Niekada nebuvo susidūręs su tokia situacija, jam tai buvo naujas dalykas. Jo galimybė grąžinti skolą labai ribota, iš karto skolos niekaip negalėtų sumokėti, nes neturi tiek pinigų, neturi jokio turto, tai tiesiog techniškai neįmanomas dalykas. Po gautų ieškovės raginimų bandė skolintis pinigų iš pažįstamų, tačiau jų negavo. Šį kreditą ėmė kitų paskolų refinansavimui, ieškovė apie tai žinojo, jis ieškovei vertinimui pateikė metines deklaracijas, duomenis apie tuo metu gaunamas ir apie prognozuojamas pajamas. Dabar dar turi finansinių įsipareigojimų Sodrai, VMI, paskolos grąžinimas „(duomenys neskelbtini)“ bankui ir banko kreditinės kortelės paskola, šie įsipareigojimai vykdomi per antstolį, iš viso priteista apie 17000 Eur, o jo gaunamos mėnesio pajamos geriausiu atveju apie 3000 Eur, bet dalies pajamų negali gauti, nes jo pajamoms taikomi apribojimai. Jei teismas išdėstytų skolos mokėjimą, jam skolą padėtų mokėti motina, geri draugai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. D. 2023 m. sausio 19 d. ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ administruojamoje platformoje www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(duomenys neskelbtini), siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais asmenimis. Šios paraiškos pagrindu su atsakovu 2023 m. sausio 19 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis – refinansavimas, dėl 15000 Eur dydžio paskolos (metinė palūkanų norma 18 procentų) atsakovui suteikimo 52 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą, sumokėti palūkanų sumą, kurią privalo sumokėti už atidėtą vartojimo kredito pirmosios įmokos mokėjimo terminą – 2392,81 Eur, sumokėti sutartimi nustatytas palūkanas už naudojimąsi kreditu pagal kredito mokėjimo grafiką (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p.) bei sumokėti sutarties tarpininkavimo mokestį – mėnesinio tarpininkavimo mokesčio sumą už atidėtą vartojimo kredito pirmosios įmokos mokėjimo terminą –193,50 Eur, sutarties tarpininkavimo mokestį – 900 Eur, ir mokėti 64,50 Eur dydžio mėnesinį tarpininkavimo mokestį pagal individualų vartojimo kredito grąžinimo grafiką (sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 p.). Byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė, pervesdama atsakovui kredito sumą susitartomis sąlygomis. Ieškovė 2024 m. liepos 24 d. pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą. Iš minėto pranešimo nustatyta, kad ieškovė vartojimo kredito sutartį su atsakovu nutraukė 2024 m. liepos 24 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir skolingas ieškovei 14541,41 Eur negrąžintos paskolos, 1209,39 Eur palūkanų, 3599,30 Eur negautų palūkanų pajamų, 530,55 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 2567,43 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, 142,59 Eur delspinigių.
Šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties. LR CK 6.886 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. LR CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, pagal LR CK 6.872 str. 2 d. – paskolos gavėjas privalo mokėti šalių susitartas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditorė atsakovui suteikė vartojimo kreditą, atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.8 p. įsipareigojo laiku ir sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokesčio įmokas. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą 2024 m. liepos 24 d. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Pagal šalių sudarytos Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų – paraiškos (Oferta) (2.14. 2.15, 2.16, 2.17 p.) nuostatas, ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovas privalo grąžinti visą paskolos sumą, iki sutarties nutraukimo dienos apskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei kitus pradelstus mokėjimus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas po sutarties nutraukimo negrąžino kredito, taip pat nesumokėjo mokėjimo (pelno) palūkanų ir mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamų iki sutarties nutraukimo.
Kaip minėta, iš Vartojimo kredito sutartyje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.2 p.), taip pat sutarties šalys susitarė dėl atsakovo mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma 18 proc.), mokamos kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką kintamomis įmokomis, ir dėl tarpininkavimo mokesčio, įskaičiuoto į mokamos įmokos sumą – 193,50 Eur už atidėtą vartojimo kredito pirmosios įmokos mokėjimo terminą, 900 Eur sutarties tarpininkavimo mokesčio vienkartinės mokamos sumos bei kiekvieną mėnesį mokamos 64,50 Eur sumos (sutarties specialiųjų sąlygų 1.1.7 ir 2.3 p., mokėjimų grafikas).
Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesumokėjo 14541,41 Eur paskolos, taip pat 1209,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 530,55 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, skaičiuojamų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 24 d.). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1 p. „Sąvokos“ nustatyta, kad mėnesinis tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo ir paskolos bei portalo administravimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo, mėnesinis tarpininkavimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų, jis nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti atsakovo iki sutarties nutraukimo nesumokėtą 530,55 Eur dydžio mėnesinio tvarkymo mokesčio sumą, todėl vertinama, kad pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl mėnesinio tvarkymo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, priteisimo. CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino kreditą ir sumokėjo kitas sutartimi susitartas ir mokėjimo grafike numatytas iki sutarties nutraukimo mokėtinas sumas, atsakovas neginčija, kad negrąžino kredito sumos ir nesumokėjo palūkanų bei tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo. LR CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovas turi sutartyje numatytą pareigą grąžinti visą kredito sumą, taip pat sumokėti susitartas palūkanas ir tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotus iki sutarties nutraukimo (sutarties specialiųjų sąlygų 2.16 p.), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 14541,41 Eur dydžio negrąžinta paskolos dalis, taip pat 1209,39 Eur palūkanų ir 530,55 Eur tarpininkavimo mokesčio.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3599,30 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų pagal negautų palūkanų sumą, ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka motyvuodamas tuo, kad neaišku, iki kada atsakovas naudosis ieškovės pinigais, todėl sutiktų, kad negautų palūkanų suma būtų priteista iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė, reikalavime dėl negautų palūkanų pajamų priteisimo nurodo, kad negautos pajamos skaičiuojamos ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų bei pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė negautas pajamas skaičiuoja pagal atsakovo įsiskolinimą sudarančių sumų lentelę, kurios stulpelyje „Palūkanų dalis po sutarties nutraukimo” nurodomos nesumokėtos palūkanos po sutarties nutraukimo iki paskutinės įmokos dienos – 2027 m. gegužės 15 d., t. y. iki šalių sutartyje numatyto sutarties termino pabaigos. Nustatyta, kad ieškovė faktiškai prašo priteisti iš atsakovo 3599,30 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2024 m. liepos 24 d.) iki mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2027 m. gegužės 15 d.).
Pagal CK 6.249 str. 1 d., asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48 p.). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 str.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę dėl sumos, kurią ieškovė būtų gavusi atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė, suteikusi atsakovui paskolą, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį, tačiau, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, ieškovė iki šiol negavo iš atsakovo nei paskolintų pinigų, nei susitartų pelno palūkanų, todėl darytina išvada, kad, negavusi sutartyje numatytų pajamų, ieškovė patyrė nuostolių. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad po sutarties nutraukimo ieškovei įmokų visai nemokėjo, nes tuo pat metu turėjo kitų kreditorių, su kuriais sutartys dar nebuvo nutrauktos, ir tiems kreditoriams mokėjo įmokas, vis tik atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad būtų kreipęsis į ieškovę dėl mokėjimų atidėjimo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad yra pagrindo taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę priteisiant iš atsakovo ieškovei 3599,30 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo (2024 m. liepos 24 d.) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. gegužės 15 d.) pagal šalių susitartas pelno palūkanas, kurias kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2567,43 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis šalių sudarytoje sutartyje apibrėžiamas kaip kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo ir paskolos bei portalo administravimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Atsakovas, vadovaudamasis teismų praktika, su šiuo reikalavimu nesutinka. Pagal suformuotą teismų praktiką, tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ir sudarytos sutarties vykdymo kontrole. Ieškovei sutartį nutraukus, išnyko administravimo objektas, todėl atsakovas tarpininkavimo mokestį privalo mokėti tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-430-565/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, netenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 2567,43 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 142,59 Eur delspinigių. Atsakovas nesutinka, kad iš jo ieškovei būtų priteista ir 1209,39 Eur palūkanų, ir 142,59 Eur delspinigių, nes tai reikštų dvigubą atsakovo nubaudimą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad priteisiama arba palūkanos, arba delspinigiai, todėl šiuo atveju didesnės palūkanos apima mažesnius delspinigius. Pagal LR CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal LR CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 p. šalys susitarė, kad, kredito gavėjui praleidus kredito, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio mokėjimo terminus, kredito gavėjas moka 0,05 procentų dydžio delspinigius už visą pradelstą sumokėti sumą už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas, pažeisdamas sutarties sąlygas, nevykdė pareigos laiku mokėti įmokas, nesiėmė veiksmų, kad skola būtų grąžinta arba mokėjimas būtų atidėtas vėlesniam terminui, prašomų priteisti netesybų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyto netesybų, mokamų pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, maksimalaus dydžio (0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną) ir skaičiuojamos už ne ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius nelaikytinas neadekvačia sankcija atsakovui (vartotojui). Pažymėtina, kad palūkanos (1209,39 Eur), atsakovo įvardijamos kaip netesybos, nėra kompensuojamojo pobūdžio. Šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei už naudojimąsi kreditu, šios palūkanos apibrėžtos konkrečia iš anksto žinoma suma ir įtrauktos į mokėjimo grafiką, todėl, sutartį nutraukus, pelno palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, atsakovas privalo sumokėti ieškovei. Pelno palūkanos negali apimti prašomų priteisti delspinigių, sutartyje numatytų kaip netesybos atsakovui netinkamai vykdant prievolę. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteisiami 142,59 Eur dydžio delspinigiai.
LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (20023,24 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 509 Eur žyminio mokesčio ir 3850 Eur dydžio išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsakovas prašo priteisti 1839 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad, ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Sprendimu patenkinus 88,63 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteisiama 451,13 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio suma.
Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), išvardinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 p.).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 p.).
Ieškovės prašomas priteisti 3850 Eur dydžio išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas pagrįstas pateiktais dokumentais, išlaidų suma (3410 Eur už ieškinio parengimą (15.50 val.) ir 440 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje) neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos jos inicijuoto teisminio proceso – atsakovas nevykdė sutartinių prievolių, ieškovei pateikus priminimą dėl skolos mokėjimo, atsakovas siunčiamuose ieškovei pranešimuose ne kartą nurodė, kad skolą sumokės, tačiau nesumokėjo nei vienos įmokos, todėl ieškovė savo teises turėjo ginti kreipdamasi į teismą. Sprendžiant dėl priteistino išlaidų atlyginimo dydžio, atsižvelgiama į ieškinio sumos dydį, į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, ieškovė buvo teikusi analogiškus ieškinius ir šioje byloje nebuvo reikalingos išskirtinės specialios žinios, taip pat į tai, kad, pagal ieškovės atstovo 2024 m. spalio 10 d. išrašytą sąskaitą, ieškinio surašymui skirta 15,50 val., už ieškinio surašymą nurodyta bendra suma – 3410 Eur, tuo tarpu, taikant minėtose Rekomendacijoje nurodytą išlaidų maksimalaus dydžio apskaičiavimą, kai Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1352,90 Eur, maksimalus ieškinio parengimo išlaidų dydis – 3382,25 Eur (1352,90 Eur x 2,5), todėl ieškovės nurodomos išlaidos už ieškinio parengimą viršija maksimalų dydį. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad ieškinys buvo parengtas su trūkumais ir dėl to negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka ir ši aplinkybė lėmė didesnes bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, kad vyko vienas nuotolinis teismo posėdis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikomos pagrįstomis ieškovės turėtos 2100 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys patenkintas iš dalies (88,63 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 1861,23 Eur.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1839 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsakovo prašomas priteisti 1839 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas pagrįstas pateiktais dokumentais, išlaidų suma (750 Eur ir 339 Eur už teisines paslaugas ir 750 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje) neviršija maksimalių dydžių, nustatytų minėtose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, tačiau atsakovas nenurodė, už kokias teisines paslaugas 2024 m. gruodžio 5 d. atsakovas atstovui sumokėjo 339 Eur sumą, todėl laikomos pagrįstomis atsakovo turėtos 1500 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kaip minėta, sprendimu patenkinus 88,63 proc. ieškinio reikalavimų (atmetus 11,37 proc.), atsakovui, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės priteisiama 170,55 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Atsižvelgus į tai, kad iš atsakovo ieškovei priteisiamas 2312,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš ieškovės atsakovui – 170,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, išlaidos įskaitomos ir iš atsakovo ieškovei priteisiamas 2141,81 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Atsakovas prašo priteistą skolos sumą išdėstyti 68 mėn. laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis, o jei tos dalys būtų didesnės nei 300 Eur, prašo iki 2025 m. spalio mėn. išdėstyti mokėjimą po 300 Eur, vėliau – lygiomis dalimis. Ieškovė iš esmės dėl priteistos sumos išdėstymo prieštaravimų nereiškė, tačiau pažymėjo, kad įmokų dydis turėtų būti nustatytas pagal mokėjimų grafike šalių patvirtintas įmokų sumas.
LR CPK 284 str. 1 d. numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Išdėstyti ar atidėti sprendimo vykdymą galima tada, kai to reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-207-619/2020), LR CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgus į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Iš atsakovo paaiškinimų, pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, jo gaunamų pajamų nepakaktų skolos sumokėjimui iš karto ar per trumpą laikotarpį, atsakovas dirba ir gauna pajamų, todėl vertinama, kad atsakovas turi galimybę skolą mokėti dalimis. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas turėtų neigiamų pasekmių jos, kaip verslo įmonės, finansinei būklei. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų ir nebus pažeisti lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principai, todėl atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinamas iš dalies –sprendimo įvykdymas išdėstomas 52 mėn. Iš atsakovo ieškovei sprendimu priteista iš viso 22165,05 Eur dydžio suma, todėl atsakovas įpareigojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo keturis mėnesius iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei po 300 Eur, nuo penkto iki penkiasdešimt pirmo mėnesio iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei po 436,77 Eur, paskutinį penkiasdešimt antrą mėnesį sumokėti 436,86 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas pagal nustatytą sprendimo įvykdymo išdėstymo tvarką, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 284 str., LR CK 6.37, 6.38, 6.256, 6.886 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš G. D. 14541,41 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 41 ct) negrąžintos paskolos, 1209,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devynis eurus 39 ct) palūkanų, 530,55 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 55 ct) tarpininkavimo mokesčio, 3599,30 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 30 ct) nuostolių, 142,59 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 59 ct) delspinigių, 2141,81 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 81 ct) bylinėjimosi išlaidų – iš viso 22165,05 Eur (dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 5 ct), ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas pagal nustatytą sprendimo įvykdymo išdėstymo tvarką, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Bendras finansavimas“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išdėstyti sprendimo įvykdymą 52 (penkiasdešimt dviem) mėnesiams – įpareigoti atsakovą G. D. nuo sprendimo įsiteisėjimo keturis mėnesius iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei po 300 Eur, nuo penkto iki penkiasdešimt pirmo mėnesio iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei po 436,77 Eur, paskutinį penkiasdešimt antrą mėnesį sumokėti ieškovei 436,86 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas pagal nustatytą sprendimo įvykdymo išdėstymo tvarką, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.