Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūta Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Atsakovas E. U. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

9. 2020 m. balandžio 29 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo E. U. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (Sutartis), kurios pagrindu atsakovui 12 mėnesių buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, Sutartis 2020 m. spalio 1 d. buvo nutraukta. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. spalio 29 d. pranešimu.

11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 400 Eur negrąžinto kredito, 110,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 15,10 Eur administravimo mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (525,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria mokėjimo (pelno) palūkanos ir administravimo mokestis ieškovei priteisti tik iki Sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog mokėjimo (pelno) palūkanų, o taip pat administravimo mokesčio skaičiavimas tęsiasi iki Sutarties pasibaigimo. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog ieškovė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką apeliaciniame skunde aiškina netinkamai ir išimtinai sau palankia linkme.

13. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pripažįstama, jog ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra (apeliacinio skundo 2 puslapio paskutinė pastraipa).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (toliau – ir kasacinio teismo nutartis) suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (kasacinio teismo nutarties 54 punktas).

15. Taigi, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, akivaizdu, jog kreditorius turi teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais tik iki tol, kol šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai.

16. Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. spalio 1 d., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal Sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra.

17. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Šalių kreditavimo santykiai pasibaigė nutraukus Sutartį (2020 m. spalio 1 d.), todėl ieškovė nebeturi teisės reikalauti prievolių pagal Sutartį įvykdymo natūra (reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų), tačiau ieškovė įgyja teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo bei negautų pajamų (nuostolių) dydžio neįrodinėjo, pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo tenkino iš dalies – priteisė 110,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo.

20. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl Sutarties administravimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte yra nurodyta, kad sutarties administravimo mokestis tai – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą ir kontrolę. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties administravimo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti.

21. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 3 Eur sutarties administravimo mokestis. Per 12 mėnesių Sutarties terminą atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 36 Eur administravimo mokesčio, tačiau, kaip jau minėta, Sutartis buvo nutraukta 2020 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio apibrėžimą, konstatuoja, jog konkrečiu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu, nutraukus Sutartį, ieškovas ir toliau turi mokėti administravimo mokestį už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą bei kontrolę. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, nutraukus Sutartį, išnyko administravimo objektas.

22. Atsižvelgdama į sulygto administravimo mokesčio paskirtį, vadovaudamasi ir šios nutarties 14-18 punktuose išdėstytais išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. balandžio 29 d., iki Sutarties nutraukimo, t. y. iki 2020 m. spalio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 15,10 Eur administravimo mokesčio.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.