Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-557-739/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-17
Bylos Nr.: e2A-557-739/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11649-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: K. K.
Trečiasis asmuo: valstybė įmonė Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Šeimos

Kategorijos

2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-557-739/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11649-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3031-1088/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei K. K. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo ir kadastro duomenų pakeitimo teisinės registracijos nekilnojamo turto registre panaikinimo, tretieji asmenys valstybė įmonė Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Šeimos kredito unija, R. M.-B., A. L., M. V., L. D., L. Š., V. G., R. A., M. L., E. P., A. P., A. N., M. J., V. Ž., M. Ž., J. B., J. B. D., R. K., S. K., L. L., L. F., A. K., V. S., J. S., S. B., G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Gunda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovės K. K. (toliau – ir atsakovė) 2018 m. rugsėjo 13 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo (toliau – ir deklaracija); taikyti sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu padarinius – panaikinti atsakovės deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu atliktą kadastro duomenų pakeitimo (reg. Nr. 20/159049) teisinę registraciją nekilnojamo turto registre, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad deklaracijos pagrindu atsakovės prašymu Valstybės įmonė Registrų centras įregistravo kadastro duomenų pakeitimus apie tai, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas padidėjo nuo 81,73 kv. m. iki 87,4 kv. m., kad buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas pagal viešam registrui pateiktą 2018 m. rugpjūčio 8 d. kadastro duomenų bylą, kad buvo atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai pagal paprastojo remonto projekte 2012 m. Nr. 2012-PER-0-04 pateiktą aprašymą (toliau – ir aprašas, ir projektas). Atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir balkone, įskaitant ir bendro naudojimo patalpas, vykdė statybos darbus ir dėl to pasikeitė buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų bei kitų konstrukcijų pobūdis, apimtis ir dislokacija (jų vieta, dydis, plotis, laiptų mechanizmas, laikančios ir nelaikančiosios konstrukcijos, galimai išorinės buto sienos į bendras patalpas (pastogę) ir kt.); pasikeitė (padidėjo) bendras buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas; dalies bendro naudojimo (ventiliacinė šachta, alsuoklis) objektų buvo panaudota buto Nr. (duomenys neskelbtini) poreikiams be namo administratoriaus ir bendraturčių sutikimo, pabloginant/sugadinant ventiliaciją (bendrą namo inžinerinę įrangą, komunikaciją, ventiliacinę šachtą) kitiems gyvenamojo namo butams; pakeista/pertvarkyta gyvenamojo namo fasadinė stogo dalis nederinant šių darbų su Kultūros paveldo departamentu nors namas (duomenys neskelbtini) patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio teritoriją.

3. Teigė, kad atsakovė ginčijama deklaracija siekė įteisinti neteisėtos statybos, t. y. realiai atlikto kapitalinio remonto padarinius. Atsakovė, kaip statytoja, skelbdama, jog deklaracijoje nurodyti statybos darbai atlikti ir užbaigti statyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir ją pasirašydama, prisiėmė visišką atsakomybę už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Atsakovė užpildė deklaraciją tikrovės neatitinkančiais duomenimis, siekdama išvengti deklaracijos tikrinimo priežiūrą vykdančioje institucijoje. Taip pat teigė, kad ginčo deklaracija dėl jos turinio neatitikties imperatyviems teisės aktų reikalavimams bei faktui kaip vienašalis sandoris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio bei 1.80 straipsnio nuostatomis yra pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji paaiškino, kad ieškovės pozicija dėl tariamos savavališkos statybos nėra pagrįsta įrodymais. Bute paprastasis remontas buvo atliktas dar iki atsakovei įsigyjant butą bei laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovė, įsigijusi butą, perėmė buvusios buto savininkės teises ir pareigas įregistruoti bute atliktą paprastąjį remontą, todėl kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo, pateikė ginčo deklaraciją. Atsakovė prašė bylą nutraukti, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

5. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio teritoriją, apraše departamento Kauno skyriaus derinimo dėl darbų nėra.

7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismui. Nurodė, kad ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą, ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškovė nenurodė, kaip ir kokia jos teisių apimtis pasikeis, panaikinus tik deklaraciją apie statybos užbaigimą ir jos pagrindu atliktą teisinę registraciją, jei nebus šalinami konkretūs atliktos statybos padariniai.

8. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismui. Taip pat nurodė, kad ieškovei įrodžius, kad atsakovės surašyta deklaracija realiai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, ieškinys galėtų būti tenkinamas.

9. Trečiasis asmuo Šeimos kredito unija atsiliepime į ieškinį nurodė neginčijanti atsakovės atliktų veiksmų unijai įkeisto turto atžvilgiu, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

10. Trečiasis asmuo M. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog byloje sprendžiami klausimai jo teisėms ir pareigoms bei interesams pagal paskirtį naudotis asmenine nuosavybe priklausančiu turtu neturi, dėl ginčo esmės prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad ieškovė, nors reikalavimą grindžia savo, kaip namo administratoriaus veikla (namo eksploatacija, rūpinimųsi bendrosios nuosavybės objektais ir pan.), tačiau ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai keliamas ginčas dėl atsakovės nuosavybės teisės ir dėl jos apimties, tvirtinant, kad atsakovė neteisėtai pasididino asmeninės nuosavybės teisės pagrindu valdomo buto plotą bendrųjų patalpų sąskaita.

11. Tretieji asmenys R. M.-B., A. L., M. V., L. D., L. Š., V. G., R. A., M. L., E. P., A. P., A. N. atsiliepime palaikė ieškinį ir prašė tenkinti. Nurodė, kad bendrijos pirmininkas veikdamas visų gyvenamojo namo bendrijos narių ir butų bei bendrojo naudojimo objektų savininkų vardu ir interesais, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą su ieškiniu, su tikslu apginti bendrijos narių/savininkų pažeistas teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas, valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

13. Teismas konstatavo, kad, nors atsakovė pateikė prašymą nutraukti bylą, kadangi ieškinys nesusijęs su ieškovės subjektinių teisių gynimu, o ieškovė neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, o tai nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant atsakovės nurodomą bylos nutraukimo pagrindą.

14. Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama deklaraciją pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos surašymo momento, ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis nurodė tai, jog ginčijamoje deklaracijoje atsakovės įrašyti duomenys neatitinka faktinės būklės ir 2012 m. projekto sprendinių ir tai prieštarauja imperatyvioms statybos techninių reglamentų nuostatoms.

15. Nustatė, kad paprastojo remonto aprašas 2012 metais parengtas tuometinės ginčo buto savininkės užsakymu, jo aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatoma remontuoti keturių aukštų su mansarda gyvenamojo namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, bendras plotas 87,40 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), keičiant buto patalpų struktūrą, išardant dalį nelaikančių pertvarų, pertvarkant laiptus į mansardą, balkoną, stogelio virš balkono mansardoje remontas atliekamas dėl būtinumo sutvarkyti esamas konstrukcijas avarijos grėsmei pašalinti; patalpų statybos rūšis – paprastasis remontas.

16. Teismas sprendime fiksavo, jog valstybinę statybos priežiūrą atliekančiai institucijai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žaidas“ 2011 m. lapkričio 21 d. raštu pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini), virš (duomenys neskelbtini) buto buvo atlikta namo stogo rekonstrukcija. Taip pat sprendime teismas išdėstė byloje statybos techninę teismo ekspertizę atlikusio eksperto padarytą išvadą, kad bendrojo naudojimo objekto – pastato stogo remonto darbai atlikti iki aprašo parengimo ir jame nenumatyti ir su juo nesusiję.

17. Sprendime nurodoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ieškovei 2013 m. gegužės 30 d. rašte nurodė, kad pastogėje atliktiems paprastojo remonto darbams statybą leidžiantys dokumentai ir projektas nereikalingi, o fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas priskiriamas paprastojo remonto darbų rūšiai. Teismas sprendime aprašė, kad byloje teismo paskirtos statybos techninės teismo ekspertizės akte nustatyta, jog bute faktiškai atlikti visi ir visa apimtimi apraše numatyti paprastojo remonto darbai.

18. Sprendime yra rašoma, jog apraše numatytas laiptų metalinių karkasų iš aukšto į mansardos patalpą sumontavimas, nesilpninant laiptų konstrukcijos, o teismo paskirtos ekspertizės akte padaryta išvada, kad laiptų buvusios angos ilgio matmens padidinimas išpjaunat angą išilgai gelžbetoninės kiaurymėtos perdangos plokštės niekaip nesilpnina statinio laikančios konstrukcijos, tačiau kilus abejonėms, faktinis būklės ištyrimas ir tokių paskaičiavimų atlikimas yra objektyviai galimas. Visgi, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina ieškovės argumentų, kad deklaracijoje nurodyti duomenys neatitinka faktinės padėties, pagrįstumo.

19. Teismas nurodė, kad vertinant aplinkybes dėl su buto mansardos patalpose susijusiais darbais, nustatyta, jog stogelio virš balkono mansardoje remontas apraše numatytas dėl būtinumo sutvarkyti esamas konstrukcijas avarijos grėsmei pašalinti, o teismo paskirtos ekspertizės akte padaryta išvada, kad visi statybos darbai, susiję su stoglangio konstrukcijos pertvarkymu buvo atlikti dar 2011 metais, t. y. iki parengiant aprašą. Teismo vertinimu, šioms eksperto išvadoms neprieštarauja ir byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad su stogo rekonstrukcijos darbais susiję klausimai Inspekcijai buvo keliami dar 2011 m., kuri šias aplinkybes tikrino ir tyrė. Sprendime teismas rašė, kad teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog keičiant stogo dangą iš keraminių čerpių į plieninę profiliuotą čerpinio profilio skardą kartu pakeista ir abiejų tūrinių stoglangių danga, tačiau stoglangio forma išliko nepakitusi.

20. Sprendime teismas nurodė, kad visi apraše numatyti su stogelio remontu susiję darbai, nors ir priskirtini paprastojo remonto rūšiai, galėjo būti atlikti tik esant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimui. Byloje nustatyta, kad toks pritarimas nei rengiant aprašą, nei pildant ginčo deklaraciją nebuvo gautas, tačiau bylos teisme nagrinėjimo metu buvo gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus suderinimas, nurodant, jog 2012 metais įvykdytiems statybos darbams neprieštaraujama, t. y. neprieštaraujama dėl stogelio dangos, tokio pat tipo, kaip ir esama stogo danga, pakeitimui ir dalies nelaikančių pertvarų, kad užlipimas būtų patogus į mansardą, išmontavimui.

21. Teismas nustatė, kad palėpė nėra bendro naudojimo, nuosavybės teisės į jos dalis įregistruotos konkretiems asmenims, kurie jokių su jų teisių pažeidimu susijusių aplinkybių nenurodė ir savarankiškų reikalavimų nereiškė, o ieškovė nėra nuosavybės teisinių santykių šalis, kas reiškia, kad joks materialusis teisinis santykis tarp ieškovės ir atsakovės nekyla.

22. Nors ieškovė nurodė, kad atliekant rekonstrukciją bendro naudojimo objektai (ventiliacinė šachta, alsuoklis) buvo panaudoti buto Nr. (duomenys neskelbtini) poreikiams be namo administratoriaus ir bendraturčių sutikimo, pabloginant/sugadinant ventiliaciją (bendrą namo inžinerinę įrangą, komunikaciją, ventiliacinę šachtą) kitiems gyvenamojo namo butams, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai galėtų sudaryti ieškinio, kuriame ieškovė reikštų materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendro naudojimo objektų naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu, įrodinėjimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis ir reikalavimui pagrįsti. Atsižvelgęs į nagrinėjamojoje byloje reiškiamo reikalavimo dalyką, teismas šias faktines aplinkybes vertino kaip nesudarančias pagrindo teigti, kad deklaracija apie statybos užbaigimą ieškovės tikslus vienaip ar kitaip neleistinai įtakoja ir nepagrindžiančias ieškovės materialinio suinteresuotumo ginčyti deklaraciją.

23. Galiausiai teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės surašyta deklaracija pažeidžia jos, kaip bendrijos, teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinį, kaip pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi arba sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.1. Apeliantės nuomone, skundžiamame sprendime nėra teismo išvadų dėl ginčo esmės, teismas procesiniame dokumente neidentifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir nesprendė dėl ginčo teisinės kvalifikacijos, neatskleidė bylos esmės ir iš viso nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių bei šalių pozicijos, be to – niekaip nepagrindė savo sprendimo ieškinį atmesti, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

24.2. Teigia, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą daugiausia nulėmė tai, kad teismas iš esmės netinkamai ir šališkai vertino faktines bylos aplinkybes, nepateikė įrodymų, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, vertinimo, nenurodė, kodėl iš esmės visus ieškovės pateiktus įrodymus atmetė, apie juos iš viso net neužsiminęs skundžiamame sprendime, taip pažeisdamas įrodymų tikėtinumo taisyklę ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

24.3. Pasak apeliantės, byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės bute atlikto remonto rūšies bei atsakovės atliktų statybos darbų apimties atitikties deklaruotai. Tai, kad atsakovės bute buvo atliktas kapitalinis (kaip įrodinėjo ieškovė), o ne paprastasis (kaip deklaravo atsakovė) remontas ir lėmė ginčo pobūdį bei ieškovo teisių pažeidimo mastą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiame kontekste ieškovės reikalavimo nenagrinėjo, netyrė ir nevertino nei aplinkybių dėl remonto rūšies, nei dėl faktiškai atliktų statybos darbų atitikties viešai deklaruotam kadastro duomenų pasikeitimui.

24.4. Apeliantė teigia, kad teismas sprendimą grindė panaikinto administracinio akto (Inspekcijos 2019 m. sausio 4 d. raštas Nr. 2D-226) išvadomis (Sprendimo 32 p.) ir nepagrįstai paneigė įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 3 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nustatytus prejudicinius faktus, patvirtinančius, kad 2012 m. A. S. M. paprastojo remonto aprašas parengtas neturint Kultūros paveldo departamento pritarimo. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: Kultūros paveldo departamento 2019 m. gruodžio 3 d. raštas bei šios institucijos procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai.

24.5. Apeliantės manymu, teismo posėdyje ekspertizę atlikęs ekspertas išdėstė itin kontraversiškus, bylos dalyvius nustebinusius teiginius ir nuomonę apie ieškovės bute atliktus statybos darbus, pateikė itin kontraversiškus bylos medžiagai prieštaraujančius vertinimus, o atsakydamas į teismo nutartyje skirti ekspertizę jam užduotus klausimus, pasisakė dėl dokumentų (turinio ir juridinės galios bei pasekmių), kurių byloje nėra ir išėjo už jam pavestos užduoties ribų. Be to, ekspertas teikė išvadas, nesivadovaudamas galiojančiais teisės aktų nurodymais, parengė išvadas grįsdamas jas prielaidomis, su ginču nesusijusiais dokumentais. Ieškovė nurodo kėlusi klausimą ir dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, ir dėl ekspertizės įrodomosios galios bei jos pagrįstumo.

24.6. Dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo apeliantė nurodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kurį administruoja ieškovė, fasadas ir stogas, tiek laikančiosios konstrukcijos, yra bendra visų savininkų nuosavybė. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (kaip ir angų kirtimas jose), neturint tam statybą leidžiančio dokumento, gali padaryti negrįžtamos žalos viso pastato stabilumui. Įstatymas įpareigoja, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, griovimą gyvenamojo namo buto savininkas privalo informuoti kaimynus ir gauti namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir, esant būtinybei, gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui. Nagrinėjamu atveju, pasak apeliantės, papildoma privaloma sąlyga yra Kultūros paveldo departamento suderinimas. Tačiau atsakovė, užbaigusi statybos darbus deklaracija, nurodyto teisinio reglamentavimo nesilaikė.

24.7. Be to, teigia, kad nei 2012 m. ar 2018 m. (po to kai butą nusipirko atsakovė) nevyko Bendrijos narių ar butų savininkų susirinkimas dėl pritarimo 2012 m. A. S. M. paprastojo remonto aprašui, ar/ir buto kapitalinio remonto statybos darbų atlikimui (buto balkono pertvarkymo į lodžiją, angos pertvaroje padidinimo). Į bylą atsakovė nėra pateikusi bendraturčių/namo gyventojų sutikimo, pritarimo apklausos būdu, ar visuotinio bendrijos narių protokolo. Atsakovei atlikus statybos darbus ir statybas užbaigus deklaracija reiškia, kad atsakovės deklaruotas statybos darbų rezultatas (kadastro duomenų pakeitimas registre) buvo pasiektas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, negavus Kultūros paveldo departamento suderinimo ir be bendrijos narių pritarimo.

24.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2021 m. vasario 4 d. Defektinio/patikros akto išvados patvirtina, kad atsakovei atlikus statybos darbus bute, bendra namo inžinerinė įranga – ventiliacijos šachta – yra panaudota atsakovės buto poreikiams (nugriautas kaminas ir iš buto savavališkai įvestas kanalizacijos vamzdis). Ši intervencinė pertvarka dėl ko buvo sugadinta ventiliacinė šachta (ji nefunkcionuoja) buvo atlikta be gyvenamojo namo administratoriaus žinios ir bendrijos narių sutikimo.

24.9. Nurodo, kad atsakovės bute buvo griaunamos laikančiosios konstrukcijos, išgriautos/atitrauktos buto išorės sienos į bendras patalpas (palėpę), keičiamas namo fasadas ir suformuota nauja 3,67 kv. m. neinventorizuota patalpa, be teisinio pagrindo ženkliai pasikeitė šio buto plotas, pasikeitė buto sienų bei kitų konstrukcijų pobūdis. Šis atsakovės deklaruotas statybų rezultatas (pakeisti kadastro duomenys) – tai nuosavybės teisių į naujai sukurtą daiktą bei daiktinių teisių į jį įregistravimas pasiektas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų nurodymus ir šis pažeidimas tiesiogiai įtakoja bendrijos bei jos narių teisių ir pareigų apimtis.

24.10. Teigia, kad bendros gyvenamojo namo inžinerinės sistemos sugadinimas, stogo pertvarka ir atlenkimo suformavimas, laikančiųjų konstrukcijų griovimas – tai tiesioginis neteisėtai atliktų kapitalinės statybos darbų ieškovės bute rezultatas ir šiurkštus bendrijos narių teisių į bendro naudojimo objektus pažeidimas.

24.11. Mano, kad nepagrįsta ir dviprasmiškai paini yra teismo išvada, kad aplinkybės, susijusios su vienais iš savavališkos statybos darbų (mechaniniai pažeidimai magistraliniame vėdinimo kanale, patekęs statybinis laužas (plytų, molio, čerpių duženos), galimai atsiradęs vėdinimo kanalo dalinis nuardymas griovimo metu bei pažeista bendrojo naudojimo komunikacija – statinio inžinerinė vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema dėl kanalizacijos stovo į vėdinimo kanalą pajungimo) galėtų sudaryti ieškinio, kuriame ieškovė reikštų materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendro naudojimo objektų naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu, įrodinėjimo pagrindą, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad deklaracija apie statybos užbaigimą įtakoja ieškovės tikslus. Teismas nenurodė įstatymo, kurį taikė, nenurodė aplinkybių/įrodymų, kuriais grindė šią išvadą, o ir pati teismo pozicija yra akivaizdžiai dviprasmiška – viena vertus teismas pripažino, kad pagal ieškovo reikalavimą egzistuoja teisių pažeidimas, tačiau, kita vertus, sprendimu yra iš principo neigiama bendrijos teisė gauti reikalavimo patenkinimą, t. y. šią teisę apginti.

24.12. Pasak apeliantės, tai, jog atsakovės bute buvo atliktas kapitalinis remontas, atitinkantis Statybos įstatyme kapitalinio remonto sąvoką, o deklaracija pagal parengtą atsakovės 2018 m. rugpjūčio 8 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą įregistruoti kadastro duomenų pasikeitimai neatitinka tikrovės ir prieštarauja surinktai bylos medžiagai, patvirtina faktiniai duomenys – reikšmingai padidėjo atsakovės buto plotas, o faktinis buto plotas, pagal eksperto išvadą, didesnis nei deklaracijoje nurodytas; 2018 m. rugpjūčio 8 d. buto kadastro byloje ir brėžiniuose bei 2012 m. paprastojo remonto projekte įbraižyta lodžija yra neinventorizuota ir viešajame registre ši patalpa iš viso neįregistruota, nors pagal faktą naujai suformuota 3,67 kv. m. patalpa bute yra įrengta; atsakovės bute laiptų į antrą aukštą angos perdangoje ilgis reikšmingai padidintas, kas iš esmės galėjo susilpninti pastato laikančiąsias konstrukcijas.

24.13. Mano, kad teismas, neteisėtai netyręs ir nevertinęs aplinkybių dėl 2012 m. paprastojo remonto S. M. parengto projekto Nr. PER-0-04 dokumentacijos esminių trūkumų, pažeidęs įrodinėjimą reglamentuojančias nuostatas, nepagrįstai nenustatė ir tokio pažeidimo pasekmių – ginčo deklaracijos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Dėl tokių teismo pažeidimų, apeliantės vertinimu, buvo ne tik priimtas nepagrįstas sprendimas, tačiau ir neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimas

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą teismo spendimą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

25.1. Pasak atsakovės, teismas Sprendimo 33 – 37 punktuose detaliai ir išsamiai išnagrinėjo tarp šalių kilusio ginčo esmę, remdamasis ekspertizės aktu ir į bylą pateiktų įrodymų visuma, detaliai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl aprašo 2, 3 ir 7 punktų. Teismas iš byloje surinktų įrodymų ir teismo paskirto eksperto V. G. parengto ekspertizės akto nustatė, jog atsakovės bute atlikti darbai atitinka paprastojo remonto sąvoką.

25.2. Mano, kad teismui nustačius, jog atsakovės bute pagal deklaraciją yra atlikti paprastojo remonto darbai, teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog ieškovė neturi jokio materialinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės deklaraciją.

25.3. Pasak atsakovės, daugiabučio namo savininkų bendrija teisinį suinteresuotumą teisme teikti ieškinį turi tik tokiu atveju, jeigu yra kažkokiais būdais pažeidžiamos daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokius nuostolius/suvaržymus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, patiria daugiabučio namo savininkai dėl atsakovės paprastojo buto remonto įregistravimo, nenurodė jokių bendrojo naudojimo objektų savininkų teisių ar teisėtų interesų, kurie atsakovės veiksmais pareikšto ieškinio apimtyje būtų pažeisti.

25.4. Atsakovė teigia, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, jog statybos darbai bute atlikti netinkamai, byloje atlikta teismo ekspertizė konstatavo faktą, jog atsakovės darbai atlikti išimtinai jos bute, jie neatlikti bendrojo naudojimo patalpose, buto išorinių sienų lokacija remonto darbais nebuvo pakeista, bute atliktas paprastasis remontas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kokius nuostolius/suvaržymus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, patiria daugiabučio namo savininkai dėl atsakovės paprastojo remonto įregistravimo, nenurodė jokių bendrojo naudojimo objektų savininkų teisių ar teisėtų interesų, kurie atsakovės veiksmais pareikšto ieškinio apimtyje būtų pažeisti. Nors ieškovė byloje bandė įrodinėti, jog daugiabučio namo inžinerinės sistemos yra pažeistos (nefunkcionuoja), tačiau ši aplinkybė yra jokiu būdu nesusijusi su deklaracijoje nurodytų duomenų atitikimu faktinei padėčiai.

25.5. Taip pat teigia, kad ieškovės argumentai dėl privalomo statinio bendraturčių sutikimo yra paneigti byloje atlikta ekspertize, kurioje nustatyta, jog atsakovės bute buvo atliktas paprastasis remontas.

25.6. Atsiliepime nurodoma, kad nors ieškovė į bylą ir teikė įrodymus, kurių teismas sprendime neįvardino ir jais sprendimo negrindė, tai nereiškia, jog teismas priimdamas ieškovei nepalankų sprendimą šių įrodymų nevertino ir padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Atsakovės manymu, teismas jokiu būdu neturi pareigos sprendime išvardinti visų į bylą pateiktų įrodymų ir pateikti savo vertinimą dėl kiekvieno iš jų įrodomosios reikšmės, o byloje kilus prieštaravimams tarp bylos šalių į bylą teikiamų įrodymų/paaiškinimų buvo paskirta prieštaravimus išsklaidžiusi teismo ekspertizė.

25.7. Pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo bylos procese, kuriame buvo priimtas 2020 m. liepos 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3554-554/2019, klausimas dėl atsakovės bute atliktų statybos darbų ir jų priskyrimo atitinkamai kategorijai (pvz. paprastasis remontas, kapitalinis remontas) nebuvo spręstas iš esmės.

25.8. Atsakovės manymu, ekspertizės akte yra atsakoma į visus pagrindinius byloje kilusius klausimus. Ekspertizės aktas buvo grįstas ne prielaidomis, o oficialiais byloje esančiais daugiabučio namo dokumentais, ekspertas 2020 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu nuosekliai ir išsamiai paaiškino atlikto ekspertinio tyrimo metodiką, bei gautas išvadas. Vien tik faktas, jog ekspertizės akte nurodytos išvados prieštarauja ieškovės pozicijai, negali sudaryti pagrindo teigti, jog ekspertizės aktas yra tendencingas ir/ar šališkas.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

27. Tretieji asmenys R. M.-B.ir V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutiko ir prašo jį tenkinti.

27.1. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentus ir juos pagrindžiančiu motyvus palaiko, papildomai pažymėjo, kad bendrijos narių, butų ir kitų patalpų savininkų, įskaitant ir palėpės bendraturčių interesai buvo atstovaujami ir įgyvendinami per bendriją, pastarajai pareiškus ieškinį dėl deklaracijos apie statybų užbaigimą ginčijimo. Reiškiamu ieškiniu ieškovė siekė apginti tiek butų ir kitų patalpų savininkų teises ir įstatymo saugomus interesus, tiek ir jos administruojamo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises dėl bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros.

27.2. Teigia, kad stogas, kurio konstrukcija suformavus atlenkimą/stogelį ir balkoną pertvarkius į lodžiją, buvo pertvarkyta be gyvenamojo namo administratoriaus ir be bendrijos, jos narių žinios ir sutikimo, o taip pat negavus atitinkamų institucijų (Kultūros paveldo departamento) pritarimo – taip pat yra bendro naudojimo objektas. Daugiabučio gyvenamojo namo, kurį administruoja ieškovė, fasadas ir stogas, tiek laikančiosios konstrukcijos, yra bendra visų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl statybas užbaigiančio dokumento – Deklaracijos, ir jos pagrindu atlikto kadastro duomenų tikslinimo, pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

30. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teigia kad bylos apimtis yra didelė, byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi, o byla pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo nagrinėta, nebuvo ištirti įrodymai. Todėl mano, kad siekiant pašalinti nurodytus prieštaravimus, užtikrinti objektyvios tiesos nustatymą, yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašymo argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinus byloje esančius šalių procesinius dokumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo priimti teisingo sprendimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

32. Atsakovė 2018 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV-287 pagrindu nuosavybėn įgijo 81,73 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugsėjo 13 d. užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuri yra šios bylos ginčo objektas, joje nurodė, kad atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas pagal A. S. M. įmonės 2012 m. projektą Nr.2012-PER-0-04, kad yra 2012 m. sausio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus rašytinis pritarimas; deklaracijoje buto bendras plotas 87,40 kv. m nurodytas remiantis kadastro bylos duomenimis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 3 d. duomenimis, inžinieriaus M. J. parengtos 2018 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2018 m. rugsėjo 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr.1 pagrindu patikslinti buto kadastriniai duomenys registre įregistruojant bendrą buto plotą 87,40 kv. m.

33. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą, prašydama deklaraciją pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos surašymo momento. Teigė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir balkone, įskaitant ir bendro naudojimo patalpas, vykdė statybos darbus ir dėl to pasikeitė buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų bei kitų konstrukcijų pobūdis, apimtis ir dislokacija (jų vieta, dydis, plotis, laiptų mechanizmas, laikančios ir nelaikančiosios konstrukcijos, galimai išorinės buto sienos į bendras patalpas (pastogę) ir kt.); pasikeitė (padidėjo) bendras buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas; dalies bendro naudojimo (ventiliacinė šachta, alsuoklis) objektų buvo panaudota buto Nr. (duomenys neskelbtini) poreikiams be namo administratoriaus ir bendraturčių sutikimo, pabloginant/sugadinant ventiliaciją (bendrą namo inžinerinę įrangą, komunikaciją, ventiliacinę šachtą) kitiems gyvenamojo namo butams; pakeista/pertvarkyta gyvenamojo namo fasadinė stogo dalis nederinant šių darbų su Kultūros paveldo departamentu. Pasak ieškovės, deklaracijoje atsakovės įrašyti duomenys neatitinka faktinės būklės ir 2012 m. projekto sprendinių ir tai prieštarauja imperatyvioms statybos techninių reglamentų nuostatoms.

34. Pirmosios instancijos teismas ieškinį, kaip pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės, atmetė, konstatavęs, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad deklaracija apie statybos užbaigimą ieškovės tikslus vienaip ar kitaip neleistinai įtakoja ir nepagrindžia ieškovės materialinio suinteresuotumo ginčyti deklaraciją. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės surašyta deklaracija pažeidžia jos, kaip bendrijos, teises ir teisėtus interesus (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

35. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes nėra teismo išvados dėl ginčo esmės, teismas procesiniame dokumente neidentifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir nesprendė dėl ginčo teisinės kvalifikacijos, nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių ir šalių pozicijos, be to – niekaip nepagrindė savo sprendimo ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek skundžiamą teismo sprendimą, tiek apeliantės skundo argumentus, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas.

36. Byloje nagrinėtinas ginčas kilo dėl statybas užbaigiančio akto – deklaracijos nuginčijimo. Deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnį. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojusią ginčo deklaracijos sudarymo metu, statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.3 punkte nurodyta, kad tokia deklaracija yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Tai reiškia, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens pareiškimas apie atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

37. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl tokio vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas ir kuriame pagal pateiktą deklaraciją atliktas paprastasis remontas, savininkų bendrija.

38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra (CK 4.83, 4.85 straipsniai, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).

40. Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį, susijusį su statybą leidžiančių, užbaigiančių dokumentų teisėtumo patikrinimu, neteisėtos statybos padarinių šalinimu ir kt., pastarasis turi įrodyti reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.) bei reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams.

41. Kadangi šioje byloje ieškovė, daugiabučio namo savininkų bendrija, prašė pripažinti ginčo deklaraciją negaliojančia, teismas deklaracijos teisėtumą turėjo vertinti bendrojo naudojimo objektų savininkų teisių įgyvendinimo kontekste ir spręsti, ar ieškinio reikalavimai yra susiję, ar nėra susiję su namo butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems atstovauja bendrija, bendrosios dalinės nuosavybės teisių pažeidimais, ar atsakovės bute faktiškai atlikti darbai atitinka 2012 metų darbų aprašą, kuris nurodomas ginčijamoje deklaracijoje, ir teisės aktų reikalavimus bei ar paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar apsunkina bendro naudojimo objektų naudojimą ir valdymą, daro juos negalimais, ar dėl atliktų darbų bendro naudojimo objektų savininkams atsiranda papildomų išlaidų, žalos ir pan.

42. Teismas išsprendžia šalių ginčą priimdamas sprendimą, ištyręs visus įrodymus ir laikydamas, kad yra pagrindas nuspręsti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo (CPK 260 straipsnis). Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir yra pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą yra civilinio proceso principų laikymasis. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2020).

43. CPK 331 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

44. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas nustatė tik tas ginčui aktualias faktines aplinkybes, kurios yra susijusios su ginčo buto nuosavybės perėjimu atsakovei, ginčo deklaracijos pateikimu ir duomenų nekilnojamojo turto registre pakeitimu, aprašo, pagal kurį atsakovės bute buvo atliekami remonto darbai parengimu bei jame aprašytais darbais (sprendimo 20-21, 26 punktai). Teismas taip pat įvardijo ko prašė ieškovė ir kokius, pasak ieškovės, atsakovės padarytus pažeidimus ieškovė nurodė ieškinyje, dėl kurių ginčo deklaracija turėtų būti pripažinta negaliojančia, t. y. kad po atsakovės bute ir balkone vykdytų statybos darbų pasikeitė buto (duomenys neskelbtini) sienų bei kitų konstrukcijų pobūdis, apimtis ir dislokacija (jų vieta, dydis, plotis, laiptų mechanizmas, laikančios ir nelaikančiosios konstrukcijos, galimai išorinės buto sienos prasiplėtė bendras į patalpas (pastogę) ir kt.), pasikeitė bendras buto plotas, dalis bendro naudojimo objektų – ventiliacinės šachtos, alsuoklio, kamino, buvo panaudota atsakovės poreikiams be namo administratoriaus ir bendraturčių sutikimo ir tuo sugadinant bendrą namo inžinerinę įrangą, pakeista/pertvarkyta gyvenamojo namo fasadinė stogo dalis nederinant atliekamų veiksmų su Kultūros paveldo departamentu (sprendimo 23 punktas)

45. Be to, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovei atlikus buto remonto darbus pasikeitė namo bendrųjų konstrukcijų pobūdis (buvo susilpnintos laikančiosios konstrukcijos), buto plotas padidėjo namo bendro naudojimo patalpų (palėpės) sąskaita, bute buvo atliktas ne paprastasis remontas, o kapitalinis ir kt. Taigi, teismas nagrinėjamoje byloje, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, būtent ir turėjo nuspręsti, ar deklaracija įteisinti darbai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams ginčija ieškovė, atitinka faktinę padėtį ir teisės aktų reikalavimus, o jeigu teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, teismas privalėjo įvertinti, ar dėl to ginčijama deklaracija yra pažeidžiamos namo bendrojo naudojimo objektų savininkų teisės.

46. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

47. Be to, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

48. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes skundžiamame sprendime iš esmės tik aprašė, atpasakojo dalies byloje surinktų įrodymų turinį: tai yra įvairiuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos raštuose pateiktą šios institucijos poziciją dėl kai kurių ginčo aspektų, teismo ekspertizės akto išvadų ir teismo eksperto paaiškinimų turinį, tačiau motyvuotų išvadų, paremtų byloje esančių įrodymų visuma ir teisiniais argumentais, kuriose atsispindėtų ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į ieškinį teisinis vertinimas bendrojo naudojimo objektų savininkų teisių įgyvendinimo kontekste, sprendime nėra. Teismas aiškiai nepasisakė nei dėl įrodymais pagrįstų konkrečių byloje reikšmingų faktų buvimo ar nebuvimo, nei dėl to, kodėl teismas nevertina kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, nepateikė jokių argumentų dėl įrodymų atmetimo.

49. Iš teismo sprendimo nėra visiškai aišku, kokias faktines aplinkybes pats teismas laikė esant nustatytomis: ar, kad byloje nesant duomenų, jog deklaracijoje nurodyti duomenys atitinka faktinę padėtį, tai yra nesant atliktam faktiniam statinio laikančiosios konstrukcijos būklės ir atliktų darbų masto ištyrimui bei nepadarius paskaičiavimų, teismas visgi sprendžia, jog laiptų buvusios angos ilgio matmens padidinimas išpjaunant angą išilgai gelžbetoninės kiaurymėtos perdangos plokštės nesilpnina statinio laikančiosios konstrukcijos ir nepažeidžia bendrojo naudojimo objekto savininkų interesų dėl poveikio laikančiosioms konstrukcijoms? (35 punktas); neaišku, kokia teismo išvada padaryta, sprendime aprašius, kad Kultūros paveldo departamento pritarimas nei rengiant aprašą, nei pildant deklaraciją nebuvo gautas, tačiau buvo gautas bylos nagrinėjimo metu, (36 punktas); neaišku, ar teismas visgi nusprendė, kad papildoma patalpa atsakovės bute buvo įrengta ir dėl to padidėjo buto plotas, ir ar tokiu atveju naujos patalpos įrengimas atitiko/neatitiko teisės aktų reikalavimus bei ar teismas nustatė / nenustatė ieškovės įrodinėjamą buto sienų praplėtimą palėpės sąskaita, nors ji ir priklauso tretiesiems asmenims, ir ar tai galėjo daryti įtaką namo bendrojo naudojimo objektų, kurių dalis, kaip tvirtino ieškovė – ventiliacinės šachtos, alsuoklio, kamino, butą praplėtus, buvo panaudota atsakovės poreikiams, naudojimui ir priežiūrai (37-38 punktai).

50. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teises ginti ginčijant atsakovės surašytą deklaraciją apie statybos (remonto) darbų užbaigimą, tačiau ieškiniu ji, be kita ko, įrodinėjo, kad atsakovei atliekant buto remonto darbus, namo bendro naudojimo objektai (ventiliacinė šachta, alsuoklis) buvo panaudoti buto Nr. (duomenys neskelbtini) poreikiams be namo administratoriaus ir bendraturčių sutikimo, pabloginant/sugadinant ventiliaciją (bendrą namo inžinerinę įrangą, komunikaciją, ventiliacinę šachtą) kitiems gyvenamojo namo butams. Skundžiamame sprendime teismas sprendė (39 punktas), kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl bendro naudojimo objektų (bendros namo inžinerinės įrangos, komunikacijų, ventiliacinės šachtos) panaudojimo atsakovės buto poreikiams ir jų pabloginimo/sugadinimo galėtų sudaryti ieškinio, kuriame ieškovė reikštų materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendro naudojimo objektų naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu, pagrindą , tačiau nepagrindžia ieškovės materialinio suinteresuotumo ginčyti deklaraciją.

52. Ta aplinkybė, jog teismas tik priimdamas sprendimą ieškovei nurodė, kad jos įrodinėjamos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai, sudaro pagrindą reikšti kitą reikalavimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal paskirtį užtikrinimo, kas iš esmės vertintina kaip siūlymas byloje įrodinėjamų aplinkybių pagrindu teisme reikšti naujus reikalavimus, patvirtina, jog teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, nesiėmė įstatyme įtvirtintų priemonių (CPK 138 straipsnis) tam, kad ieškinio dalykas būtų tinkamai apibrėžtas ir būtų išvengta tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių.

53. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, ieškinys negali būti tenkinamas, jeigu ieškovas neįrodo teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Priešingu atveju, t. y. kai įgyvendinus teisę į teisminę gynybą nepasiekiamas materialusis teisinis efektas – t. y. nėra modifikuojamos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) ieškovo teisės ar pareigos, kreipimasis į teismą būtų savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020). Ieškovė šioje byloje turi įrodyti, kad ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą ir pagal šią deklaraciją atliktu duomenų tikslinimu registre buvo pažeistos ieškovės teisės ar įstatymų saugomas interesas, o tenkinus ieškovės reikalavimą dėl šios deklaracijos ir patikslintų duomenų įregistravimo registre panaikinimo bus modifikuotos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) kokios nors ieškovės teisės ar pareigos. Nagrinėjamu atveju, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, turėtų būti sprendžiama, ar toks ieškovės reikalavimas, koks yra pareikštas ieškiniu, yra tinkamas ir, jo tenkinimu atveju, sukelsiantis jai materialiąsias teisines pasekmes (CPK 138, 226 straipsniai).

54. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.

55. Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo ir dėl šios priežasties neatskleidė bylos esmės, pripažintina, jog byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

56. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl to neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

58. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė